Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Vingilė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Jurgitos Patalavičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, turinti specialų vidurinį išsilavinimą, pensininkė, išsituokusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 str. 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. K. 2014 m. lapkričio 12 d., 22.30 val. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariate, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama pasirašytinai įspėta pagal BK 236 str. dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, suprasdama, kad pateikia žinomai tikrovės neatitinkančias žinias apie tariamai padarytą nusikalstamą veiką, suvokdama, kad praneša apie nebūtą nusikaltimą ir įskundžia nekaltą asmenį, tyčia melagingai įskundė policijos pareigūnams, turintiems teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį – V. K., kaip padariusį nusikaltimą, dėl kurio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 2 d., V. K. buvo pradėtas persekioti.

Kaltinamoji B. K. kalta prisipažino ir parodė, kad neneigia kvietusi policiją. 2014-11-12 vakare policiją sūnui V. K. iškvietė todėl, kad jis buvo neblaivus. Jis nedirba, kai būna apsvaigęs nuo alkoholio teršia laiptinę ir butą, taip daro jai gėdą. Jai niekas dėl to negali padėti, todėl iškvietė policiją, nes nežinojo kur daugiau kreiptis (94 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

B. K. 2014-11-12 protokole – pareiškime užfiksuotais parodymais, kad 2014-11-12 apie 18.00 val. ji į namus parsivedė girtą sūnų V. K., kuris ėmė konfliktuoti, ją stumdė, tampė už rankų, agresyviai elgėsi, grasino užmušti (16 b. l.).

B. K. liudytojo apklausos metu duoti parodymai, kad sūnus V. K. girtauja apie šešis metus, savaitę laiko nedirba. 2014-11-12 apie 18.00 val. ji parsivedė girtą sūnų V. K., kuris ėmė konfliktuoti, ją stumdė, tampė už rankų, agresyviai elgėsi, grasino užmušti. Dėl agresyvaus elgesio ji iškvietė policiją. Tampydamas už rankų ir stumdydamas sukėlė jai fizinį skausmą (38 b. l.).

B. K. papildomos liudytojo apklausos metu duoti parodymai, kad gavus siuntimą nuvykti pas teismo med. ekspertus nenuvyko, kadangi sūnus jos nesužalojo, o tik stipriai stumdamas ir sugriebdamas už abiejų pečių, sukėlė fizinį skausmą abejuose pečiuose. Laikė už rankų riešų ir tampė, tuo taip pat sukeldamas fizinį skausmą. 2014 m. vasarą dešinė jos ranka ties riešu buvo operuota, kadangi buvo lūžęs riešas. Šiuo metu gydymas yra baigtas, tačiau, kai buvo sūnaus tampoma už riešų, jai tikrai labai skaudėjo. V. K. tuo pačiu metu grasino ją užmušti. Tai pakartojo ne vieną kartą, tačiau tas grasinimas nebuvo realus. Į Klausimą kodėl kvietė policiją atsakė, kad policiją kvietė ne dėl grasinimo, bet todėl, kad skaudėjo suspaustas rankas. Anksčiau su sūnumi jau buvo susitaikiusi (40 b. l.).

V. K. liudytojo apklausos metu duoti parodymai, jog sutinka duoti parodymus apie savo motiną B. K.. Jis gimė Kaune, vaikystėje porą metų gyveno su tėvais Kuboje, apie šešis metus su tėvu Ukrainoje. Tėvai jau seniai išsiskyrę. Turi vyresnę seserį, kuri gyvena su šeima Airijoje, jie bendrauja. Nebaigė medicinos mokslų Ukrainoje, kurį laiką dirbo Šiaurės Airijoje, Olandijoje (Nyderlanduose), Didžiojoje Britanijoje. Netekęs darbo grįžo namo. Su motina B. K. nesutardavo nuo vaikystės. Jis supranta, kad motina juo rūpinasi ir nori jam gero, dėl jo pergyvena. Jis pripažįsta, kad turi priklausomybę nuo alkoholio. Tai prasidėjo nuo 18-os metų, kai jį pradėjo vartoti. Kai grįžta namo apgirtęs, tai motina B. K. ir kelia triukšmą. Jis išgėręs būna ramus, nekonfliktiškas. Gyvena su motina nedideliame vieno kambario bute, todėl neišvengiamai kyla trintis, ypač, kai motina nusiteikusi jį auklėti. Taip buvo ir 2014-11-12. Motina prieš kokias keturias dienas buvo grįžusi iš Vokietijos, kur apie savaitę viešėjo pas draugę. Jis tuo metu išgėrinėjo. Draugų į namus nesivesdavo. Kai motina grįžo, tai suprato, kad jis išgėrinėja ir tai ją įsiutino. Ji liepė jam nešdintis lauk, bet paskui skambino ir kvietė grįžti. 2014-11-12 iki pietų ramiai sėdėjo namuose, o motina nervinosi ir lakstė aplinkui, vadindama jį alkoholiku. Jis ją ramino, bet ji matomai nesusitvardė ir jam, ramiai sėdint ant sofos, pagriebusi jo kairėje ant grindų stovėjusią dėžę su lygintuvu ar patį lygintuvą, jis dabar tiksliai nepamena, abiem rankomis sudavė jam tuo daiktu per dešinę ranką, kurią laikė sau ant kelių. Jam liko ant rankos mėlynė. Suprato, kad motina buvo įsiutusi dėl jo gėrimo, bet jam buvo skaudu, kad motina dėl to šitaip elgiasi. Tada jis supyko ir pasakė, kad išeina. Nuėjęs į netoli namų esantį barą, ten išgėrė du bokalus alaus. Pats pinigų neturėjo, bet jį vaišino pažįstami. Vakare į barą atėjo motina ir jį parsivedė į namus. Prie buto durų motina jam pasakė, kad palauktų už durų. Nesuprato, kodėl reik palaukti, bet jis taip įpratęs, kad kai grįžta namo, paskambina į duris ir laukdamas kol mama įleis, atsisėda ant laiptų. Taip buvo ir dabar. Motinai pasakius palaukti, jis atsisėdo ant laiptų ir laukė. Neneigia, kad gal ir paspjaudė laiptinėje - pripažįsta, kad turi tokį įprotį. Tačiau laiptinėje nesišlapino. Netrukus motina jį įleido ir jis, pasidaręs sumuštinių, sėdėjo virtuvėje ir valgė iki kol atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė. Nežino, ką motina jiems aiškino, bet pareigūnai jį išsivežė ir uždarė į areštinę, kur prabuvo dvi paras. Jis dėl to niekam jokių pretenzijų neturi, motinai B. K. civilinio ieškinio nereikš (7-8 b. l.).

2015-04-01 V. K. apklaustas liudytoju pas ikiteisminio tyrimo teisėją patvirtino parodymus duotus 2015-02-06 ir parodė, kad 2014-11-12 jis nenaudojo smurto prieš motiną. Kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų, net nesuprato dėl ko. Jis tuo metu sėdėjo prie kompiuterio, kai į kambarį įėjo pareigūnai ir jį išsivedė. Dar dienos metu motina jam sakė, kad jį išsiveš policija, kadangi jis vartoja alkoholį. Dėl to, kas nurodoma specialisto išvadoje – jis tvirtina tik iš dalies, kadangi tai buvo padaryta 2014-11-12, kontaktas su motina buvo, tačiau tai galėjo būti padaryta ir ne buku daiktu. Negali pasakyti, ar tai buvo lygintuvas. Jis pripažįsta, kad konfliktuoja su motina, tačiau ši problema šiuo metu yra sprendžiama. V. K. parodė, kad 2014-11-12 buvo konfliktas su motina, kurio metu jam buvo padarytas sužalojimas, bet abejoja, kad tai buvo padaryta tyčia, gal tiesiog spontaniškai. Mano, kad motina neturėjo tikslo padaryti jam žalos. Negali detalizuoti kaip tas sužalojimas įvyko. Jis pats niekada nenaudojo smurto prieš motiną (87-88 b. l.).

2014-11-19 akistatos protokolo duomenimis, kad suvedus akistaton nukentėjusiąją B. K. ir įtariamąjį V. K., nukentėjusioji parodė, kad prisiminė, kad sūnų parsivedė ir buvo pasiruošusi kviesti policiją, kadangi sūnus gėrė ištisai neišsiblaivydamas. Ji negalėjo su juo būti viename bute, negalėjo pakęsti smarvės, todėl nusprendė būtent taip pasielgti. Be to, sūnus būdavo, kad ją pastumdavo. Būdavo, kad girto sūnaus neįsileisdavo, o šis braudamasis pro duris ją pastumdamas. Negalėdama tokio sūnaus elgesio pakęsti, ruošėsi apsiginti save kviesdama policiją. 2014-11-12, dieną, parsivedė sūnų į namus, kad šis daugiau negertų. Parsivedė, nors žinojo, kad namie gali kilti konfliktas. Tą dieną, atrakinus duris, ji įėjo į butą ir paprašė sūnaus palaukti laiptinėje, o pati nuėjusi į butą kvietė pagalbą. Sūnus vis beldė į duris, kad ji įsileistų, bet ji neįsileido. Paskui įsileido, sūnus nuėjo valgyti, konfliktas nevyko, bet ji jau laukė, kad tuoj įvyks konfliktas ir laukė policijos. Atvyko policija ir policininkams ji pasakė, kad sūnus geria dvi savaites ir laužia jai rankas, stumdosi. Sūnus jos kaltinti negali, kad jį sužalojusi lygintuvu, lygintuvu jo nedaužiusi. Sūnus ją stumdo dažnai, konkretizuoti kiekvieno atvejo negali. Į Klausimą kodėl kvietė policiją, kai sūnus nesmurtavo, atsakė, kad sūnus nesmurtavo, bet policiją kvietė todėl, kad sūnus gėrė dvi savaites, ji norėjo apsiginti nuo jo gėrimo (41-42 b. l.).

2014-11-12 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) (17-19 b. l.).

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad B. K., būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, pateikė žinomai tikrovės neatitinkančias žinias apie tariamai padarytą nusikalstamą veiką ir įskundė nekaltą V. K., kaip padariusį nusikaltimą, dėl ko buvo pradėtas jo baudžiamasis persekiojimas, todėl jos nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 236 str. 1 d..

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. B. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – bauda ir jos dydžiu (95 b. l.).

B. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padariusi baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

B. K. neteista, administracinėmis nuobaudomis bausta (70-71, 72 b. l.), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre ir VšĮ Kauno centro poliklinikos psichikos sveikatos centre neregistruota (63, 65 b. l.), pensininkė. Įvertinus nurodytas aplinkybes, kaltinamajai skirtina prokurorės pareiškime pasiūlyto dydžio bauda. Teismas sprendžia, kad prokurorės pareiškime pasiūlyta bausmė yra optimali ir tinkama bausmės tikslams įgyvendinti, jos mažinti nėra pagrindo.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajai mažinant vienu trečdaliu.

B. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (79, 80 b. l.), paliktina iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas. B. K. laikinai sulaikyta ar suimta nebuvo.

Civilinio ieškinio nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str. ir BVK 22 str., teismas

nusprendžia:

B. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 str. 1 d., ir paskirti 6 MGL (225,96 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ str., šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 4 MGL (150,64 Eur) baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Įpareigoti B. K. per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą, banko kvitą privaloma pateikti teismo raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).

Išaiškinti B. K., kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.