Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2024-11-12 · Civilinė byla Nr. e2A-2017-340/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-11-12
Bylos Nr.
e2A-2017-340/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-18660-2023-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tatjana Žukauskienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“
Atsakovas
J. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-2017-340/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18660-2023-7Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.19.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 6 d. sprendimo? civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovei J. M. dėl skolos.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vilniaus vandenys“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 509,62 Eur skolos ir 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė nuo 1998 m. sausio 14 d. tiekia atsakovei nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Atsakovė neatsiskaitė pagal 2023 m. liepos 31 d. Mokėjimo pranešimą už laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. liepos 31d. suteiktas paslaugas ir liko skolinga 509,62 Eur. Šalys 2012 m. balandžio 16 d. sudarė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. 270508 (toliau – Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo tiekti atsakovei iki Sutartyje nustatytos vandens tiekimo ir vartojimo ribos saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį šaltą geriamąjį vandenį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas, o atsakovė – mokėti už patiektą geriamąjį vandenį, nuotekų šalinimą bei valymą, Sutarties VI skyriuje nustatyta tvarka. 2023 m. sausio mėn., vykdant geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros patikrinimą, buvo nustatyta, kad minėtu adresu yra dingę du, ieškovei priklausę, geriamojo vandens apskaitos prietaisai: AQUARIS Nr. 43504624 (virtuvėje) ir AQUARIS Nr. 43510622 (tualeto patalpoje). Nustačius, kad buvo pažeistas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo dėl geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių patvirtinimo (toliau – Taisyklės) 23.3. punktas, ieškovė 2023 m. sausio 26 d. surašė Neteisėto vandens vartojimo fakto nustatymo bute aktą ir pateikė atsakovei 2023 m. vasario 28 d. Mokėjimo pranešimą su jame detalizuota 646,40 Eur suma, apskaičiuota pagal Taisyklių 49 punkte pateikta formule. Buvo nustatyta, kad atsakovė sunaudojo ir neapmokėjo 320 kub. m. geriamojo vandens, kuris buvo apmokestintas tuo metu galiojusiu tarifu 2,02 Eur/1 kub. m. (320 m³ x 2,02 Eur = 646,20 Eur).

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2012 m. birželio 22 d. jos bute buvo sumontuoti du šalto vandens apskaitos prietaisai (skaitikliai), vienas – virtuvės patalpoje, kitas – tualeto patalpoje. Už sunaudotą šaltą vandenį atsiskaitydavo pagal vandens apskaitos prietaisų rodmenis. 2014 m. atvykę ieškovės darbuotojai patikrino vandens apskaitos prietaisus ir surašė patikros aktą, kurį pasirašė atsakovės sūnus E. K.. Ieškovės darbuotojai buvo atėję dar keletą kartų ir tikrino šalto vandens apskaitos prietaisus, bet jokio patikros akto nesurašė. Atsakovė nurodo nežinojusi, jog turėjo reikalauti, kad būtų surašytas apskaitos patikros aktas, o darbuotojai neužfiksavo jokio pažeidimo. 2017 m. buvo renovuojamas namas, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius ir vyko šildymo sistemos renovacija (butų vamzdynai). Renovacijos metu atsakovė privalėjo suteikti ieškovės darbuotojams prieigą prie vamzdynų, kad juos pakeistų naujais, o tam reikėjo išardyti ir patraukti virtuvės baldus. Demontuojant virtuvės baldus, nuslydus stalviršiui, buvo sudaužytas vandens apskaitos prietaisas. Apie įvykį nedelsiant pranešta (skambučiu) ieškovės dispečerinei. Atsakovė nurodo, kad ji buvo patikinta, jog pranešimas užregistruotas ir atvyks meistras, o sunaudotas šaltas vanduo, iki kol bus sutaisytas vandens apskaitos prietaisas, – bus skaičiuojamas pagal normą. Kadangi meistras neatėjo, o reikėjo skubiai, kad nestrigtų renovavimo darbai, – keisti vamzdžius, renovaciją atlikę asmenys pakeitė vamzdyną ir pajungė šildymo sistemą. Pagal ieškovės paskaičiavimus 2023 m. sausio mėn. buvo susidariusi permoka už paslaugas 156,45 Eur (skaičiuojant pagal normą), o 2023 m. vasario mėn. priskaičiuota bauda 646,40 Eur, atėmus permoką susidaro 489,95 Eur skola. Atsakovė nurodo, kad 2023 m. balandžio 13 d. gavo SMS pranešimą, jog 2023 m. kovo 31 d. yra pradelsta skola 499,72 Eur, kuri turi būti sumokėta iki 2023 m. kovo 31 d., skola susidariusi už vasario mėn. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad pranešimą gavo tik balandžio mėn., o skolą turėjo sumokėti iki kovo 31d. Nurodė, kad negavo nei protokolo, nei paaiškinimo ar kitokio dokumento ir nebuvo aišku kaip priskaičiuota tokia suma. Atsakovės teigimu, jeigu tai yra nuobauda už savavališkai nuimtus skaitiklius, – turėjo būti tai patvirtinantis dokumentas, kuriame parašyta už ką ir kokia suma išrašoma. Tačiau toks dokumentas negautas.

Šalies argumentai

4. Ieškovė pateiktame dublike palaikė ieškinio reikalavimus ir papildomai nurodė, kad geriamojo vandens apskaitos prietaisus atsiskaitymo vietose (objektuose) įrengia, keičia ir išmontuoja išimtinai tik ieškovės darbuotojai (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 35 straipsnio 3 dalis). Atsakovė neturi teisės išmontuoti ieškovės apskaitos prietaisų, tačiau atsakovei kyla pareiga užtikrinti apskaitos prietaisų saugumą. Pagal Taisykles, savavališku prisijungimu prie geriamojo vandens tiekėjo vandens tiekimo infrastruktūros yra laikoma ir kuomet geriamojo vandens apskaitos prietaisas yra nuimamas nedalyvaujant ieškovės atstovams. Atsakovė iki šiol nesudarė galimybės jos bute įrengti apskaitos prietaisų, nors tam yra viso techninės galimybės. Skoloms už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas yra taikomas bendrasis dešimties metų senaties terminas. Atsakovė, grubiai pažeisdama teisinio reguliavimo nuostatas, nebendradarbiaudama su ieškove, yra atsakinga už jos bute neleistinai išmontuotus geriamojo vandens apskaitos prietaisus bei neteisėtą jų likvidavimą. Todėl atsakovė turi pareigą apmokėti jai apskaičiuotą mokėtiną sumą. Vidurkio taikymas yra numatytas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties bendrųjų sąlygų 3.6 punkte bei atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašo 8 punkte.

Atsiliepimas

5. Atsakovė pateiktame triplike papildomai nurodė, kad ji mėgino aiškintis situaciją ir kilusį ginčą išspręsti be teismo, todėl susirašinėjo su ieškovės atstovais elektroniniu paštu ir prašė pateikti dokumentus, kada buvo tikrinami vandens apskaitos prietaisai. Tačiau tokie dokumentai nebuvo pateikti. Iš su dubliku pateiktų patikrinimo aktų matyti, kad ieškovės darbuotojai lankėsi name ir tikrino apskaitos prietaisų rodmenis 2018 m. rugpjūčio 14 d., 2018 m. spalio 24 d., 2019 m. ir 2021 m. birželio 11 d. ir tuose aktuose yra tas pats įrašas, jog skaitikliai yra demontuoti ir atsiskaitymas vyksta pagal normą. Todėl kyla klausimas, kur tiek metų buvo ieškovė, turėdama surašytus aktus, kuriuose aiškiai nurodyta, jog bute nėra apskaitos prietaisų, nes jie demontuoti, o atsiskaitymas vyksta pagal normą, kai pati ieškovė nurodo, kad vandens apskaitos prietaisai yra jos nuosavybė. Atsakovės teigimu, pati ieškovė aplaidžiai tvarko savo nuosavybę, nes 2018 m. birželio 22 d. pasibaigus metrologinei apskaitos prietaiso patikrai, ieškovė nesiėmė priemonių atlikti metrologinę patikrą ir užtikrinti tikrovę atitinkančią vandens suvartojimo apskaitą. Atsakovės teigimu, ieškovei praleidus senaties terminą kreiptis į teismą, ieškinys turėtų būti atmestas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė.

7. Teismas nurodė, kad tokio pobūdžio ginčams (dėl skolos už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas susidariusių skolų priteisimą) yra taikomas bendrasis dešimties metų senaties terminas, tas pripažįstama ir teismų praktikoje, todėl atsakovės prašymas taikyti ieškinio senatį atmestinas.

8. Teismas nurodė, kad atsakovei, turinčiai judėjimo negalią, ir apie tai žinodami, ieškovės darbuotojai nuo 2018 m. surašinėjo aktus, kuriuose nurodydavo, jog skaitliukai išmontuoti ir mokama pagal normą. Taigi, pati ieškovė ilgą laiką nesiėmė veiksmų išaiškinti atsakovei, kad ieškovės darbuotojams yra privalu patekti į atsakovės butą. Teismas pažymėjo, kad iš pateiktos detalizacijos matyti, jog atsakovė, nors ir nereguliariai, už vandenį mokėjo ir tik 2023 m. sausio 26 d. ieškovės darbuotoja tinkamai užfiksavo vandens vartojimo faktą ir tik tada užpildė atitinkamą aktą ir atsakovei pateikė 2023 m. vasario 28 d. mokėjimo pranešimą su detalizuota 646,40 Eur suma. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, kad nuo 2017 metų ji tinkamai vykdė pareigą informuoti atsakovę ir išaiškino kaip elgtis su skaitikliais. Ieškovė, apsiribojusi samprotavimais apie atsakovės veiksmus neva savavališkai išmontavus skaitiklius ir nebendradarbiavus su ieškovės darbuotojais, iš esmės siekia paneigti savo pačios netinkamai atliktus veiksmus vykdant ieškovei priklausančio turto priežiūrą. Ieškovės darbuotojų netinkamai atliktų veiksmų pasekmės negali tapti atsakovės papildoma finansine našta.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Apeliantė (ieškovė) UAB „Vilniaus vandenys“ apeliaciniu skundu prašo tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimą pilna apimtimi – priteisti ieškovei iš atsakovės nepriteistą 509,62 Eur skolą už suteiktas paslaugas ir 5 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

9.1. Teismas iš esmės nesigilinęs į ginčo esmę bei situaciją vertino formaliai, įrodinėjimo pareigą nepagrįstai perleisdamas ieškovei. Dar daugiau, teismo sprendimas kelia nuostabą tuo, jog tokiu sprendimu formuojama ydinga praktika, kuria sakoma, jog atsakovės elgesys, kokį ne kartą akcentavo ieškovė šiame ginče, yra priimtinas bei sektinas kitiems ieškovės ir kitų subjektų klientams, kurie už teikiamas komunalines ar kitas paslaugas atsiskaito pagal apskaitos prietaisus (geriamojo vandens tiekimo, karšto vandens tiekimo, šildymo, elektros tiekimo ir pan.). Sprendimu teismas nepagrįstai konstatavo, jog yra toleruotinos situacijos, kuomet klientai dėl vienų ar kitų priežasčių išmontuoja apskaitos prietaisus bei juos išmeta. Toks atsakovės elgesys, kuomet vidutiniškai protingam asmeniui yra suprantama, jog už teikiamas paslaugas atsiskaitant pagal skaitiklį, jis yra esminis prietaisas tas paslaugas apskaityti, o atsikračius tokiais prietaisais, elementaru, kad bet kuris kitas klientas suprastų, jog dėl to kyla atitinkamos pasekmės, juo labiau, kad nuosavybės teise apeliantei priklausė atsiskaitomosios priemonės – skaitikliai. Teismo nepagrįstu vertinimu, ieškovė dėl tokių situacijų yra pati atsakinga. Su tokiu vertinimu ieškovė iš esmės negali sutikti.

9.2. Atsakovė, kaip ieškovės klientė, išmontuoti apskaitos prietaisų teisės neturi. Geriamojo vandens apskaitos prietaisus atsiskaitymo vietose (objektuose) įrengia, keičia ir išmontuoja išimtinai tik ieškovė, kaip geriamojo vandens tiekėja. Tai numatyta teisiniame reguliavime: Geriamojo vandens apskaitos prietaisus ir nuotekų apskaitos prietaisus pirkimo ir pardavimo vietose (įvade, butuose ar kitose patalpose (geriamojo vandens apskaitos mazguose), nuotekų išvade įrengia ir naudoja geriamojo vandens tiekėjas <...> savo lėšomis (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 35 str. 3 d.).

9.3. Atsakovei kyla pareiga užtikrinti apskaitos prietaisų saugumą. Minėta pareiga atsakovei kyla iš teisinio reguliavimo nuostatų: užtikrinti patalpose ir (ar) teritorijoje esančių geriamojo vandens ir (ar) nuotekų apskaitos prietaisų ir jų plombų saugumą (Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo 53.5 p.); jei geriamojo vandens ir (ar) nuotekų apskaitos mazgas yra įrengtas abonento ar vartotojo patalpose, jis atsako už šių mazgų ir juose esančių apskaitos prietaisų ir kitų įrenginių ir jų apsaugos plombų, apskaitos prietaisų gamintojų plombų bei metrologinės patikros plombų ir (arba) žymenų saugumą (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių (toliau – Priežiūros taisyklės) 48 p.). Taigi, šiuo konkrečiu atveju atsakovė neužtikrino jai priklausančiose patalpose sumontuotų geriamojo vandens apskaitos prietaisų saugumo.

9.4. Pagal Taisykles savavališku prisijungimu prie geriamojo vandens tiekėjo vandens tiekimo infrastruktūros yra, be kita ko, yra laikoma, kuomet geriamojo vandens apskaitos prietaisas yra nuimamas nedalyvaujant Bendrovės atstovams. Nustačius savavališko prisijungimo faktą, tokie veiksmai sukelia tam tikras pasekmes bei pagal numatytą formulę apskaičiuojama mokėtina suma (pagal Priežiūros taisyklių 49-50 p.). Šiuo konkrečiu atveju mokėtina suma buvo apskaičiuota ir ji lygi: 646,20 Eur. Ieškinyje pateikiama mokėtinos sumos skaičiuotė.

9.5. Pats savavališkas (neteisėtas) geriamojo vandens apskaitos prietaisų demontavimo faktas užfiksuotas 2023-01-26 neteisėto vandens vartojimo ir (ar) nuotekų tvarkymo fakto nustatymo bute aktu (pastaba: atsakovė neleidusi fotonuotraukomis užfiksuoti faktinės situacijos, tą patvirtino ir posėdžių metu) (toliau – 2023-01-26 aktas). Su 2023-01-26 aktu ir jame užfiksuotomis aplinkybėmis pasirašytinai supažindinta ir pati atsakovė. 2023-01-26 akte papildomai įrašyti atsakovės teiginiai, jog prietaisų Objekte nebeliko dar 2018-2019 m. byloje nenustatyta, jog pati atsakovė būtų dėjusi aktyvias pastangas informuoti apeliantę apie pašalintus apskaitos prietaisus, nors tokie veiksmai ir nedarytų įtakos apskaičiuotai mokėtinai sumai, kurios reikalaujama šioje byloje.

9.6. Su visa pagarba atsakovės sveikatos būklei, tačiau teismas sprendime niekaip nepaaiškina ginčo šalims, kuo tai yra susiję su šiuo ginču. Nors byloje nėra jokių objektyvių įrodymų dėl atsakovės sveikatos būklės, tačiau nėra aišku, kaip ir kokiu pagrindu tai turėtų šalinti ar mažinti atsakovės atsakomybę neteisėtų atsakovės veiksmų kontekste.

9.7. Apeliantė negali sutikti su teismo dėstoma pozicija, jog neva jis neišaiškino atsakovei, kaip elgtis su skaitikliais. Nors, kaip minėta, tai iš esmės fakto nekeičia bei atsakovei be apeliantės žinios išmontavus apskaitos prietaisus jai bet kokiu atveju būtų apskaičiuota mokėtina suma pagal teisinio reguliavimo nuostatas, tačiau į bylą pateikti įrodymai pagrindžia, jog apeliantė nebuvo pasyvi, o priešingai – siekė patekti į Objektą į apskaitos prietaisų vietą, telefonu ne kartą bendravo su atsakove. 2018-08-14 defektiniame akte užfiksuotas savininko teiginys, jog skaitiklis yra demontuotas. Tačiau pats apeliantės atstovas į Objektą nebuvo patekęs, faktinės situacijos neužfiksavo: 2018-10-24 defektiniame akte užfiksuota, jog atsakovės namuose nesurado, telefono nekelia: 2019-01-23 defektiniame akte užfiksuoti atsakovės teiginiai, jog skaitiklis buvo pažeistas ir apskaitos prietaisų apskritai nebėra, mokama pagal vadinamą normą.

9.8. Tai, jog atsakovė retkarčiais atsiskaitydavo už teikiamas paslaugas jokiu pagrindu nesuteikė teisės jai Objekte išmontuoti bei išmesti apeliantui priklausiusių apskaitos prietaisų. Nesuprantama, ką teismas norėjęs pasakyti, jog tik 2023 m. sausio 26 d. ieškovės darbuotoja tinkamai užfiksavo vartojimo faktą – ginčo, kad iki tol Objekte apeliantės atstovai nebuvo patekę prie apskaitos prietaisų sumontavimo vietos nėra. Ši aplinkybė buvo patvirtinta ir teismo posėdžių metu. Akcentuotina, kad situacija Objekte dėl apskaitos prietaisų buvimo ar nebuvimo galėjo būti užfiksuota tik faktiškai apeliantės atstovui patekus į Objektą, kas ir įvyko 2023 m. sausio 26 d., iki tol pati atsakovė ne kartą patvirtino, jog į Objektą apeliantės atstovų neįleido, nes prietaisų jame nebebuvo ir nebuvo ką užfiksuoti. Teismas šias aplinkybes ignoravęs, jam toks atsakovės elgesys pasirodęs tinkamas.

Atsiliepimas

10. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:

10.1. Atsakovė neneigia savo veiksmų demontavus vandens apskaitos prietaisus nedalyvaujant apeliantės atstovams. Tai nebuvo tyčia atlikti apeliantės turto sugadinimo ar sunaikinimo veiksmai. 2017 m. vasarą renovuojant namą butuose buvo atliekami šildymo sistemos ir su vamzdynais susiję darbai. Demontuojant stalviršį su jame įmontuota akmens masės plautuve, stalviršis su plautuve nuslydo ir sudaužė apskaitos prietaisus. Atsakovė apie tai informavo dispečerinę. Dispečerinė įvykį užfiksavo ir nurodė, kad tol, kol skaitiklis nebus pakeistas nauju, atsakovė turės mokėti „pagal normą“. Apeliantės atstovai tik 2017 m. vėlai rudenį rado laiko atvykti pas atsakovę dėl skaitiklio. Tačiau atvykimo laiko jie nesuderino iš anksto, o atsakovės tuo metu namuose nebuvo. Atsakovės jie nelaukė ir išvyko. Apeliantė nedėjo jokių pastangų, kad būtų apskaitos prietaisas pakeistas. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi į atsakovę su pasiūlymu pakeisti prietaisą.

10.2. Nuo 2017 metų iki 2023 metų apeliantei buvo žinoma, kad prietaisų nėra. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad apeliantė buvo pasyvi, nesiekė patekti į objektą. 2019-01-23 defektiniame akte užfiksuoti atsakovės teiginiai, kad skaitiklis buvo demontuotas ir apskaitos prietaisų apskritai nėra, mokama pagal vadinamą normą. 2021-06-18 defektiniame akte nurodyti atsakovės teiginiai, kad prietaisai yra demontuoti. Taigi, minėtuose aktuose parašyta ta informacija, kurią apeliantės atstovai gavę pokalbių metu iš atsakovės. Tačiau su šiais defektiniais aktais atsakovė susipažino tik prasidėjus teisminiam procesui. Visi defektiniai aktai patvirtina, kad atsakovė neslėpė faktų dėl apskaitos prietaisų nebuvimo.

10.3. Apeliantės neūkiškas veiklos vykdymas, netinkamas darbuotojų (tikrintojų) paruošimas darbui, neapmokyti, nekompetentingi darbuotojai, nebendraujantys ir į vartotojo klausimus neatsakantys darbuotojai, neefektyviai vykdoma veikla negali virsti vartotojų finansine našta.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

4. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 6 d. sprendimo, kuriuo atmestas UAB „Vilniaus vandenys“ ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir apeliacinio skundo argumentų

5. Byloje nustatyta, kad ieškovė teikia atsakovei J. M. 1998-01-14 nuosavybės teise priklausančiame Objekte, esančiame adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas.

6. 2012 m. balandžio 16 d. ieškovė (pagal Sutartį Vandens tiekėja) ir atsakovė (pagal Sutartį Vartotojas) sudarė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. 270508 su Vartotoju (toliau – Sutartis), kuria remiantis Vandens tiekėja įsipareigojo tiekti Vartotojui iki šioje Sutartyje nustatytos vandens tiekimo ir vartojimo ribos saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį šaltą geriamąjį vandenį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas, o Vartotojas – mokėti už patiektą geriamąjį vandenį, nuotekų šalinimą bei valymą, Sutarties VI skyriuje „Atsiskaitymo tvarka“ nustatyta tvarka.

7. Ieškovė detalizuoja, jog 2023 m. sausio mėn. ieškovės darbuotojas, vykdantis ieškovei nuosavybės teise priklausančios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, esančios Objekte, patikrinimą, nustatė, jog Objekto adresu yra dingę du, ieškovei priklausę, geriamojo vandens apskaitos prietaisai: AQUARIS Nr. 43504624 (virtuvėje) ir AQUARIS Nr. 43510622 (tualeto patalpoje). Ieškovė, nustačiusi, jog buvo pažeistas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro Įsakymo dėl geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių patvirtinimo (toliau – Taisyklės) 23.3. punktas, 2023-01-26 surašė Neteisėto vandens vartojimo fakto nustatymo bute aktą ir pateikė atsakovei 2023-02-28 Mokėjimo pranešimą, kuriame detalizuota 646,40 Eur suma, apskaičiuota remiantis Taisyklių 49 punktu. Remiantis Taisyklių 49 punkte pateikta formule, buvo nustatyta, jog atsakovė sunaudojo ir neapmokėjo 320 kub. m. geriamojo vandens, kuris buvo apmokestintas tuo metu galiojusiu tarifu 2,02 Eur/1 kub. m. (320 m³ x 2,02 Eur = 646,20 Eur).

8. Pateikiamas negautų pajamų apskaičiavimas pagal Taisyklių 49 p., Objekto adresu, vienam Apskaitos prietaisui ir atkreipiamas dėmesys, jog nustatytas pratekėjimas dvigubinamas, nes savavališkai išmontuoti buvo du apskaitos prietaisai.

9. Kadangi Objekte laikotarpiu nuo 2023-01-26 nebebuvo įrengtas geriamojo vandens apskaitos prietaisas, tad remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. Nutarimo dėl atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo (Suvestinė redakcija nuo 2015-09-22, toliau – Aprašas) II skyriaus 4 punktu, individualių apskaitos prietaisų neturintiems klientams suvartoto geriamojo vandens ir nuotekų kiekis skaičiuojamas taikant vidutinį savivaldybėje suvartojamojo geriamojo vandens kiekį.

10. Atsakovė neatsiskaitė pagal 2023-07-31 Mokėjimo pranešimą už laikotarpiu nuo 2023-02-01 iki 2023-07-31 suteiktas paslaugas ir liko skolinga 509,62 Eur.

11. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, tačiau ieškovės nurodytų faktinių aplinkybių iš esmės neginčijo. Nurodė, kad 2012-06-22 jos bute buvo sumontuoti du vandens apskaitos prietaisai, vienas – virtuvės patalpoje, kitas – tualeto patalpoje. 2017 m. vyko namo renovacija, kartu buvo atliekamas virtuvės remontas jos bute. Remonto metu buvo sugadintas šalto vandens apskaitos prietaisas, apie tai ji pranešė ieškovės dispečerei. Sugedęs prietaisas buvo pašalintas, su ieškove buvo sutarta, kad ji mokės už suvartotą vandenį pagal normą. 2017 m. sugedo vandens apskaitos prietaisas tualete – prakiuro, pradėjo bėgti vanduo. Remonto metu jis buvo demontuotas, tuo labiau, kad jo metrologinės patikros terminas pasibaigė 2018 m. Atsakovė teigia, kad laikas nuo laiko mokėjo už suvarduotą vandenį, nors pranešimai apie suvartotos vandens apskaičiavimą jai nebuvo siunčiami.

12. 2023-01-23 jai buvo surašytas aktas dėl dviejų vandens apskaitos prietaisų nebuvimo, 2023-02-03 jai buvo nukreiptas raštas Nr. SD23-395 dėl skolos, kurio ji negavo. Atsakovė nurodė, kad ieškovės paskaičiavimus 2023 m. sausio mėn. buvo susidariusi permoka už paslaugas 156,45 Eur (skaičiuojant pagal normą), o 2023 m. vasario mėn. priskaičiuota bauda 646,40 Eur, atėmus permoką susidaro 489,95 Eur skola. Atsakovė nurodo, kad 2023 m. balandžio 13 d. gavo SMS pranešimą, jog 2023 m. kovo 31 d. yra pradelsta skola 499,72 Eur, kuri turi būti sumokėta iki 2023 m. kovo 31 d., skola susidariusi už vasario mėn. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad pranešimą gavo tik balandžio mėn., o skolą turėjo sumokėti iki kovo 31 d. Nurodė, kad negavo nei protokolo, nei paaiškinimo ar kitokio dokumento ir nebuvo aišku kaip priskaičiuota tokia suma. Atsakovės teigimu, jeigu tai yra nuobauda už savavališkai nuimtus skaitiklius, – turėjo būti tai patvirtinantis dokumentas, kuriame parašyta už ką ir kokia suma išrašoma. Tačiau tokio dokumento atsakovė negavo.

Žemesnės instancijos teismas

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatyta, kad atsakovė 2017 m. ir 2021 m. buvo demontuoti du vandens apskaitos prietaisai, 2023-01-23 buvo surašytas aktas dėl dviejų vandens apskaitos prietaisų nebuvimo (demontavimo) atsakovės bute. Atsakovė šių aplinkybių nepaneigė, neneigė, kad jos bute vandens apskaitos prietaisai buvo demontuoti. Duomenų, kad atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl naujų apskaitos prietaisų įrengimo, byloje nėra.

14. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės duoda pagrindą sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovė, kaip abonentė ir vartotoja, pažeidė vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartimi bei norminiais aktais nustatytas pareigas; pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apeliantės ieškinį, netinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes.

15. Sutiktina su apeliante, kad atsakovė neturi teisės išmontuoti apskaitos prietaisų. Geriamojo vandens apskaitos prietaisus atsiskaitymo vietose (objektuose) įrengia, keičia ir išmontuoja išimtinai tik ieškovė, kaip geriamojo vandens tiekėja – Geriamojo vandens apskaitos prietaisus ir nuotekų apskaitos prietaisus pirkimo ir pardavimo vietose (įvade, butuose ar kitose patalpose (geriamojo vandens apskaitos mazguose), nuotekų išvade įrengia ir naudoja geriamojo vandens tiekėjas savo lėšomis (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 35 straipsnio 3 dalis).

16. Atsakovei kyla pareiga užtikrinti apskaitos prietaisų, jų plombų saugumą (Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo 53.5 punktas).

17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovė neužtikrino jai priklausančiose patalpose sumontuotų geriamojo vandens apskaitos prietaisų saugumo; šią esminę aplinkybę atsiliepime į ieškinį bei posėdžių metu pripažįsta ir pati atsakovė, ginčo dėl šių aplinkybių nėra.

18. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro Įsakymo dėl geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių patvirtinimo (2015 m. spalio 15 d. įsakymo Nr. D1-744 red.) (toliau – Priežiūros taisyklės) nuostatos nustato kad sugadinę ar pažeidę geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, privalo geriamojo vandens tiekėjui atlyginti padarytus nuostolius.

19. Atitinkamai Priežiūros taisyklių 23.3 p. apibrėžiama sąvoka, kas yra laikoma savavališku prijungimu. Taigi, savavališku prijungimu prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros laikoma jeigu asmuo nedalyvaujant geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuėmė geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisą arba jį perkėlė į kitą vietą, arba jį pakeitė, arba nutraukė apsaugos plombas nuo apskaitos prietaiso.

20. Taigi, pagal Taisykles savavališku prisijungimu prie geriamojo vandens tiekėjo vandens tiekimo infrastruktūros yra, be kita ko, yra laikoma, kuomet geriamojo vandens apskaitos prietaisas yra nuimamas nedalyvaujant Bendrovės atstovams. Nustačius savavališko prisijungimo faktą, tokie veiksmai sukelia tam tikras pasekmes bei pagal numatytą formulę apskaičiuojama mokėtina suma (pagal Priežiūros taisyklių 49 - 50 punktus). Šiuo konkrečiu atveju mokėtina suma buvo apskaičiuota ir ji lygi 646,20 Eur. Apeliantė pripažino, kad atsakovė nereguliariai, bet mokėjo už tiekiamą vandenį; minusavus sumokėtą 156,5 Eur sumą, atsakovės skola sudaro 509,62 Eur (ieškinio priedai 9,10,11).

21. Teismo nurodytos aplinkybės – tai, kad ieškovė, kuriai nuo 2017 m. buvo žinoma, kad atsakovės bute vandens apskaitos prietaisų nėra, jie savavališkai išmontuoti, nevykdė savo pareigų tinkamai išaiškinti atsakovei kaip elgtis tokioje situacijoje, kaip kreiptis dėl skaitiklių įrengimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neįrodytos. Be to, nesudaro pagrindo atleisti atsakovę nuo įstatymo ir sutartimi numatytų pareigų vykdymo bei atsakomybės už jų nevykdymą.

Dėl procesinės bylos baigties

22. Įvertinus aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovės atsakomybė už vandens apskaitos prietaisų savavališką demontavimą neįrodyta. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

23. Ieškovė taip pat ieškinyje prašė priteisti 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi ieškovės reikalavimas dėl žalos priteisimo yra patenkintas, tenkinamas ir reikalavimas dėl palūkanų priteisimo (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

24. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmetus visiškai, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos.

25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis).

26. Ieškovė byloje pirmosios instancijos teisme sumokėjo 22 Eur žyminio mokesčio, patyrė 121 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Pagal CPK 93 straipsnį ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina iš viso 143 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

27. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė sumokėjo 22 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą. Pagal CPK 93, 98 straipsnius skundą patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 22 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93,98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 331 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei UAB „Vilniaus vandenys“, juridinio asmens kodas 120545849, iš atsakovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 509,62 Eur (penkis šimtus devynis eurus 62 centus), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (509,62 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gruodžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 143 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieškovei UAB „Vilniaus vandenys“, juridinio asmens kodas 120545849, iš atsakovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 22 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Tatjana Žukauskienė