Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo K. L. prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutarimu K. L. už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams ir 3 mėnesiams (b. l. 86-91). Pareiškėjas K. L. pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundė apeliacine tvarka, tačiau 2015 m. liepos 7 d. Kauno apygardos teismas nutartimi K. L. apeliacinio skundo netenkino ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutarimą palikto nepakeistą (b. l. 107-111).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę arba teisė medžioti ar užsiimti žvejyba, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą (ATPK 329 str.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad praėjo daugiau nei pusė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, pareiškėjas K. L. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu nepadarė naujų administracinių teisės pažeidimų, išklausė 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą. Taigi nustatyti visi formalūs pagrindai, kuriems esant gali būti svarstomas klausimas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, tiria ne tik tai, ar egzistuoja formalios sąlygos, bet vertina ir visumą byloje nustatytų aplinkybių ir iš visumos sprendžia, ar buvo pasiekti nuobaudos tikslai. Būtent įvertinimas, ar paskirtos nuobaudos tikslai jau gali būti laikomi pasiektais, paprastai yra pagrindinis materialusis kriterijus, sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir apygardų teismai ne kartą yra pažymėję, kad iš šios teisės normos analizės seka, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes.

Būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei atsižvelgti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N261-932/2012, Nr. N575-994/2012, Nr. N575-831/2012), koks buvo pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis pažeidimo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-992/2012) bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Svarstant, ar K. L. atžvilgiu pritaikius ATPK 329 straipsnio nuostatas, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, reikia įvertinti tai, jog jis padarė vienus iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 2,56 promilės, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pradėdamas keisti važiavimo kryptį, kliudė stovintį automobilį, dėl ko buvo apgadinti abu automobiliai. Eismo įvykio metu padaręs turtinę žalą ir nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, policijai apie eismo įvykį nepranešė, nepažymėjo įvykio vietos Kelių eismo taisyklių numatyta tvarka ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Toks pažeidėjo elgesys buvo neatsakingas ir šiurkštus, pareiškėjas, grubiai pažeisdamas nustatytus įstatymų reikalavimus, visiškai nejautė atsakomybės prieš visuomenę ir tokiu elgesiu galėjo sukelti labai sunkias pasekmes, susijusias ne tik su turto apgadinimu, tačiau ir su žmonių sveikatos sužalojimu. Pareiškėjui buvo paskirtas artimas minimaliam terminui specialiosios teisės atėmimas, numatytas ATPK 127 straipsnio 3 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijose, ir tik daugiau nei pusės paskirtos nuobaudos termino suėjimas dar neleidžia daryti išvados, kad pažeidėjas jau patyrė pakankamus apribojimus, kuriais buvo pasiektas tiek bendrosios, tiek individualiosios prevencijos tikslas. Nors ATPK neišskiria šiurkščių pažeidimų, už kuriuos specialiosios teisės atėmimo terminas negali būti trumpinamas, tačiau nagrinėjamu atveju turi būti atsižvelgiama į pažeidimų pobūdį ir sunkumą, sprendžiant klausimą dėl ATPK 329 straipsnio taikymo. Pareiškėjo K. L. nurodomos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbinėje ir asmeninėje veikloje, negali būti laikomos išskirtinėmis, kadangi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo vairuodamas neblaivus, prisiėmė atsakomybę už kilusias neigiamas pasekmes. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, jog pažeidimą padariusio asmens gyvenime kilę kiti neigiami padariniai, susiję su atitinkamos sankcijos – teisės vairuoti transporto priemones praradimu, nelaikytini aplinkybe, dėl kurios reikėtų tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymą. K. L. žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam būtina, privalėjo būti ypatingai atidus ir nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą bei numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. Vien tik prie prašymo dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo pateikti pareiškėjo formalūs įrodymai (K. L. prašymas; sveikatos žinių atestavimo pažymėjimas; siuntimas tirti, konsultuoti ir gydyti; pažyma apie galiojančias nuobaudas; mokėjimo nurodymas, patvirtinantis baudos sumokėjimą; darbovietės charakteristika; darbo užmokesčio pažyma; neįgaliojo pažymėjimo kopija; neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės kopija; G. P. neįgaliojo pažymėjimo kopija; teismo posėdžių protokolų kopijos) nesudaro pagrindo taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N-438-3211-11).

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, teismas konstatuoja, kad iš bylos duomenų negalima daryti neabejotinos išvados, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, šiuo metu jau yra pasiekti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302⁴ straipsniu, 329 straipsniu,

nutaria:

K. L. prašymo dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.