Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Klavdija Kruminienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-188-64/2008 m.

Teisėjas Vytautas Butvilas Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.7.1.; 1.2.14.3.; 1.2.14.5.; 2.4.6.3.1.

2008 m. birželio 16 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 13 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal LR BK 178 str. 4 d. (dėl A. U. turto vagystės) areštu 30 parų;

- pagal LR BK 180 str. 1 d. (dėl plėšimo J. G. atžvilgiu) laisvės atėmimu 3 metams 5 mėnesiams;

- pagal LR BK 180 str. 1 d. (dėl plėšimo A. Ž. atžvilgiu) laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d. ir 65 str. 1 d. 1 p., bausmes subendrinus, prie griežčiausios nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant iš dalies švelnesnes bausmes, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

M. B. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2007 m. vasario 22 d. apie 10 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, būdamas A. U. bute, slapta pagrobė svetimą nedidelės vertės A. U. turtą - mobiliojo ryšio telefoną “SAMSUNG SGH-X480“, už 219 Lt.

Be to, jis, panaudodamas fizinį smurtą, padarė plėšimą, t.y. 2007-10-16 apie 23 val. 15 min. Radviliškio mieste Gedimino gatvėje, ties gyvenamuoju namu Jaunystės g. Nr. (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudodamas fizinį smurtą ir atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, kartu su bendrininku - ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pribėgęs prie J. G. iš už nugaros, sugriebė rankomis už pečių, reikalavo atiduoti pinigus ir pagrobė svetimą - J. G. turtą: 5 litus, 1 Lt vertės maišelį su jame buvusiais pirkiniais: dėžute vitaminų 60 Lt vertės, dėžute maisto papildų 40 Lt vertės, 0,5 l šaltienos 10 Lt vertės, 0,5 kg pašteto 20 Lt vertės, vyniotiniu 4 Lt vertės, bulvių skustuku “TUPPERRWARE” 32 Lt vertės, dezodorantu “BODY SERIES” 28 Lt vertės, beverčiais draudimo dokumentais, du kartus bendrininkui - ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui spyrus jai į pilvą, tuo sukėlė nukentėjusiajai J. G. fizinį skausmą ir padarė 200 litų turtinę žalą.

Be to, jis, panaudodamas fizinį smurtą, padarė plėšimą, t.y. 2007-11-10 apie 17 val. 45 min. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo pirmojo aukšto laiptinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudodamas fizinį smurtą ir atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, - paprašęs nukentėjusiojo A. Ž. cigaretės, trenkė vieną smūgį kumščiu jam į veidą, spyrė ne mažiau trijų kartų į įvairias kūno vietas, o A. Ž. nuvirtus, kraustė jo kišenes ir pagrobė svetimą nukentėjusiojo A. Ž. turtą - cigarečių pakelį “Partner” 2,60 Lt vertės ir pinigus 107 Lt sumoje, tuo padarė nukentėjusiajam A. Ž. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų ir 109,60 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistais ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. B. apeliacinis skundas atmestinas, nuosprendis keistinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatų. Kolegijos nuomone, sprendžiant apelianto kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė, teisingai kvalifikavo M. B. nusikalstamas veikas pagal LR BK 178 str. 4 d., 180 str. 1 d., be to, pats nuteistasis savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų neginčija. Vadovaujantis LR BPK 320 str. 3 d., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą nuteistojo nuteisimo dalyje, neviršydama apeliacinio skundo ribų ir nustatė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (LR BPK 328 str. 1 p.), dėl ko nuosprendis keistinas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad M. B. nusikalstamą veiką nukentėjusiosios J. G. atžvilgiu įvykdė bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 str. 1 d.). Taigi bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 str. 4 d.). Vadovaudamiesi BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismai nustato, kad nusikalstama veika yra padaryta bendrininkų grupės, kai darant nusikalstamą veiką dalyvauja bent du teismo nustatyti ir bendrininkų požymius atitinkantys nusikalstamos veikos vykdytojai ( 2007 m. birželio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus „Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai) apžvalgos“ 18 p.-Teismų praktika Nr. 27, 315 psl.).

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie M. B. bendrininką – ikiteisminio tyrimo nenustatytą asmenį. Iš pradžių M. B. nurodęs, kad plėšimą J. G. atžvilgiu padarė kartu su R. Ž., vėliau parodymus pakeitė, teigdamas, kad plėšimą padarė vienas ir R. Ž. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (b.l. 10-11, t.1). Nors nukentėjusioji J. G. parodė, kad ją apiplėšė dviese, tačiau asmuo, su kuriuo M. B. galėjo padaryti plėšimą J. G. atžvilgiu, liko nenustatytas.

Teismui konstatavus, kad M. B. bendrininkavo su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, minėtas nenustatytas asmuo iš esmės pripažintas kartu su M. B. kaltu padaręs nusikaltimą nukentėjusiosios J. G. atžvilgiu. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad šiam asmeniui nebuvo pareikštas įtarimas, dėl jo nebuvo atlikti kiti procesiniai veiksmai, byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių minėto asmens dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką ir byla buvo išskirta į atskirą tyrimą (b.l. 12, t.1). Teismo išvados apie tai, kad M. B. padarė jam inkriminuojamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d., nukentėjusiosios J. G. atžvilgiu bendrininkaudamas, remiasi iš esmės teismo prielaidomis, jog nuteistasis M. B. bendrininkavo su nežinomu asmeniu. Taigi M. B. nepagrįstai kaltinamas bendrininkavęs su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu. Šioje byloje nėra įrodyta, kad M. B. nusikalstamą veiką nukentėjusiosios J. G. atžvilgiu padarė veikdamas bendrininkų grupėje, todėl iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turi būti pašalinta nuostata, kad M. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje.

Pažymėtina, kad nors iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio šalintini teiginiai, jog M. B. nusikalstamą veiką nukentėjusiosios J. G. atžvilgiu padarė veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, kolegijos nuomone, nėra pagrindo keisti bausmės nuteistajam. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas, konstatavęs, jog M. B. veikose yra ir atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdus gailėjimasis, bet ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamų veikų padarymas apsvaigus, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Todėl pakartotinai atsižvelgti į nuteistojo nurodomas aplinkybes nėra pagrindo.

Pagal BK 61 straipsnio 1, 2 dalių prasmę, teismas įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį, atsižvelgė į tai, kad M. B. anksčiau teistas 8 kartus, iš jų 7 kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, BK 27 str. 1 d. prasme laikytinas recidyvistu, iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, kas rodo jo nenorą taisytis, todėl, vadovaujantis BK 56 str. 1 d., pirmosios instancijos teismas pagrįstai parinko griežčiausias už M. B. padarytas nusikalstamas veikas bausmių rūšis – areštą už BK 178 str. 4 d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą ir laisvės atėmimo bausmę – už BK 180 str. 1 d. numatytus nusikaltimus, o bausmių dydžius nustatė nežymiai viršijančius už BK 49 str. 3 d. nurodytą arešto bei BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkius. Kolegija, atsižvelgusi į visas nustatytas aplinkybes, apibūdinančias tiek kaltininko asmenybę, tiek jo padarytas nusikalstamas veikas, konstatuoja, kad M. B. paskirtos bausmės nėra per griežtos.

BK 63 str. 5 d. 2 p. numatyta, kad kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 str. ar 11 str., yra taikomas bausmių subendrinimas – bausmes apimant. M. B. pripažintas kaltu padaręs vieną baudžiamąjį nusižengimą ir du apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamus nusikaltimus, todėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos skiriasi pagal pavojingumus ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas nuteistajam subendrindamas už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes BK 63 str. 4 d. pagrindu – bausmes iš dalies sudedant, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes M. B. už baudžiamąjį nusižengimą paskirta arešto bausmė, pritaikius BK 65 str. 1 d. 1 p. a papunktį (vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai), apėmimo būdu subendrintina su griežčiausia bausme, paskirta pagal BK 180 str. 1 d. už nusikalstamą veiką nukentėjusiosios J. G. atžvilgiu, po to iš dalies bausmes sudedant subendrinta su bausme už plėšimą iš nukentėjusiojo A. Ž.. Kadangi nuteistasis M. B. nedaro išvadų iš ankstesnių teistumų, daro analogiškas nusikalstamas veikas, 2008-04-23 įsiteisėjo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007-12-27 nuosprendis, kuriuo M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 2 d., atsižvelgiant į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, fizinio smurto panaudojimą nusikalstamų veikų padarymo metu, kolegija mano, kad nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė nėra per griežta, todėl nekeistina.

Rezoliucinė dalis

n usprendžia:

Nuteistojo M. B. apeliacinį skundą atmesti.

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 13 d. nuosprendį pakeisti: pašalinti nuosprendžio nuostatą, kad M. B. nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir kad tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė;

Vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., pritaikius BK 65 str. 1 d. 1 p. a papunktį, apėmimo būdu subendrinti bausmes, paskirtas pagal BK 178 str. 4 d. ir 180 str. 1 d. (plėšimas iš nukentėjusiosios J. G.), griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 metams 5 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., subendrintą bausmę iš dalies sudedant, subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 180 str. 1 d. (plėšimas iš nukentėjusiojo A. Ž.), prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 4 metams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.