Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-12-31 · Byla Nr. N-444-3171-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-31
Bylos Nr.
N-444-3171-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 52.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-3171/2010Procesinio sprendimo kategorija 52.5(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 31 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Ž. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2009 m. spalio 22 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūno nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 250 straipsnio 2 punktu, atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną D. B. atžvilgiu dėl Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 49, 55.4 punktų reikalavimų pažeidimo, nes asmeniui, padariusiam priešingą teisei veiką, nėra sukakę 16 metų. Nutarime nurodyta, kad 2009 m. rugsėjo 18 d. D. B., gimęs (duomenys neskelbtini), išbėgo į važiuojamąją dalį neleistinoje vietoje, iš už stovinčio automobilio ir atsitrenkė į pravažiuojantį automobilį, kurį vairavo S. K.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 10 d. nutartimi Ž. B. skundo netenkino.

Teismas nesirėmė Ž. B. paaiškinimais, pagal kuriuos D. B. į važiuojamąją dalį pateko ir į važiuojantį automobilį atsitrenkė ne savo valia, o galimai pastumtas kito vaiko arba užkliuvęs už šaligatvio ar kelio dangos defektų, nes jos teiginiai neparemti objektyviais duomenimis, Ž. B. pati įvykio nematė, įvykus eismo įvykiui, jo vietoje nebuvo. Teismas įvertino eismo įvykio vietos schemą, eksperto paaiškinimus teismo posėdžio metu. Įvertinus atstumą nuo šaligatvio krašto, esančio arčiausiai važiuojamosios dalies, iki susidūrimo vietos (6,4 m), atsižvelgus į eksperto paaiškinimus, konstatuota, kad nėra pagrindo abejoti nustatyta aplinkybe, kad D. B. išbėgo į važiuojamąją dalį, ir pagrindo prielaidai, kad jis į važiuojamąją dalį pateko užkliuvęs už šaligatvio defekto ar buvo pastumtas kito vaiko (atsižvelgus į pareiškėjos nurodytą D. B. ūgį (1,32 m), pastumtas kito vaiko ar užkliuvęs už šaligatvio defekto D. B. tokio atstumo nebūtų įveikęs, jis būtų nugriuvęs ar sustojęs arčiau). Pažymėta, kad pareiškėja paaiškinime, rašytame 2009 m. rugsėjo 20 d., tai yra praėjus dviems dienoms po įvykio, nenurodė aplinkybės, jog D. B. buvo pastumtas ar užkliuvo, šios aplinkybės ji negali nurodyti konkrečiai (ar D. B. buvo pastumtas, ar užkliuvo; jei užkliuvo, tai kurioje konkrečiai vietoje, už kokio objekto). Pareiškėjos pateikta įvykio versija paneigta objektyviais duomenimis. Teismo konstatavimu, D. B. pažeidė KET 49 ir 55.4 punktų reikalavimus. Pažymėta, jog byloje nėra jokių duomenų, išskyrus pareiškėjos teiginius, kad vairuotojas turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio. Be to, sprendžiant skundžiamo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, šios aplinkybės neturi reikšmės. Konstatuota, jog atsakomybė už šiuo atveju padarytą KET pažeidimą numatyta ATPK 131 straipsnio 4 dalyje (apgadinta transporto priemonė), tačiau kadangi D. B. yra mažametis, neturi šešiolikos metų, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 2 punktu, pagrįstai atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Tai, kad nutarime nenurodyta, dėl kurio administracinio teisės pažeidimo atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, neįvertinta kaip esminė aplinkybė, pagrindas naikinti nutarimą. Pareiškėjos nurodytame pranešime (lydraštyje) neteisingai nurodyti D. B. anketiniai duomenys – gimimo data ir adresas – taip pat įvertinti kaip neturintys reikšmės nutarimo teisėtumui (šiuo dokumentu siunčiama medžiaga iš vienos įstaigos į kitą). Nurodyta, kad eismo įvykio vietos schema bei protokolas apie transporto priemonės apžiūrą ir techninės būklės patikrinimą yra du savarankiški dokumentai, sudaryti toje pačioje vietoje, tačiau skirtingu laiku. Įvertinus patrulio V. R. paaiškinimus, konstatuota, kad minėtame protokole padaryti ištaisymai nėra esminiai, nekelia abejonių dėl protokole užfiksuotų duomenų ir tikrinamo automobilio. Nors protokole nurodyta, kad nupiešta schema, ši schema nėra protokolo priedas ir šie duomenys neduoda pagrindo abejoti schemoje ar protokole užfiksuotų duomenų tikrumu. Asmens blaivumo testo pažyma, kurioje nurodyta, kad 2009 m. spalio 14 d. 12 val. 11 min. 58 sek. buvo tikrintas V. L., įvertinta kaip neturinti jokio ryšio su nagrinėjama byla. Liudytojas V. R. paaiškino, kad ši pažyma įdėta suklydus, turėjo būti įdėta S. K. blaivumo testo pažyma. Nurodyta, kad tokios pažymos nebuvimas byloje neturi esminės reikšmės, nes dėl S. K. blaivumo abejonių ir ginčo nėra, be to, S. K. buvo patikrintas VšĮ Šiaulių apskrities psichiatrijos ligoninėje nepraėjus valandai po eismo įvykio ir nustatyta, kad jis yra blaivus. Pažymėta, kad automobilio grąžinimas teisėtam savininkui neturi reikšmės skundo nagrinėjimui. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad medžiagoje nėra S. K. vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos liudijimo, techninės apžiūros talono, civilinės atsakomybės draudimo poliso, taip pat įvertintos kaip neturinčios reikšmės nutarimo teisėtumui bei pagrįstumui.

III.

Ž. B. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti sprendimą, jog D. B. nepažeidė KET 49, 55.4 punktų reikalavimų, kad jo veiksmuose nebuvo administracinio teisės pažeidimo požymių. Apeliantė mano, kad teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, teismas netinkamai išaiškino faktines aplinkybes ir klaidingai nustatė teisės pažeidimo faktą. Apeliantė nurodo, kad teismas vadovavosi tik eksperto išvada, kuri padaryta įvertinus tik nuotraukas, eismo įvykio protokolą ir eismo įvykio vietos schemą, yra neteisėta dėl grubių pažeidimų, bei nukentėjusiojo S. K. parodymais, kurie yra šališki ir netikslūs, teismas nepagrįstai neįvertino policijos pareigūnės N. K., jos ir jos sūnaus D. B. paaiškinimų, netinkamai įvertino padarytus grubius procesinius pažeidimus. Apeliantė teigia, kad bylos medžiaga surinkta nepilnai, neatsakingai ir neobjektyviai, daugelis dokumentų yra suklastoti, neatitinka realybės.

Atsiliepimas

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusysis S. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, jog R. V. Ž. B. nurodytas aplinkybes neigė, kad Ž. B. nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti jos skunde išdėstytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu nutarimu, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 2 punktu, atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną D. B. atžvilgiu dėl KET 49, 55.4 punktų reikalavimų pažeidimo, nes asmeniui, padariusiam priešingą teisei veiką, nėra sukakę 16 metų.

Apeliantės teigimu, D. B. nepažeidė KET 49, 55.4 punktų reikalavimų, jo veiksmuose nebuvo administracinio teisės pažeidimo požymių, teismas nepagrįstai vadovavosi eksperto išvada, kuri padaryta įvertinus tik nuotraukas, eismo įvykio protokolą ir eismo įvykio vietos schemą, yra neteisėta, bei nukentėjusiojo S. K. parodymais, kurie yra šališki ir netikslūs, neįvertino policijos pareigūnės N. K., jos ir jos sūnaus D. B. paaiškinimų.

Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad 2009 m. rugsėjo 18 d. D. B., gimęs (duomenys neskelbtini), išbėgo į važiuojamąją dalį neleistinoje vietoje, iš už stovinčio automobilio ir atsitrenkė į pravažiuojantį automobilį, kurį vairavo S. K. Tai, kad tuo metu jis kartu su kitais vaikais žaidė gaudynes ir nenorėdamas, kad būtų pagautas, išbėgo į važiuojamąją dalį, nepaneigia to, kad jis pažeidė KET 49, 55.4 punktų reikalavimus. Byloje nėra duomenų, išskyrus Ž. B. paaiškinimus, patvirtinančių, kad D. B. buvo išmestas į gatvę arba užkliuvęs nukrito ant atvažiavusio automobilio.

Išdėstytomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismo nutartis vertintina kaip teisėta ir pagrįsta, o Ž. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktais, teisėjų kolegija

n u t aria:

Ž. B. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius