Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2023-04-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-326-1155/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2023-04-11
Bylos Nr.
A6.-326-1155/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00240-2023-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Eglė Ramanauskienė (pirm.)
Pažeidėjas
G. C.
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijios
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-326-1155/2023
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00240-2023-4Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2023 m. balandžio 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė,sekretoriaujant Vaidai Jankūnienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. C.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) vadovas G. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. C., (duomenys neskelbtini) būdamas (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini); toliau – ir bendrovė) vadovas, žinodamas, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, laikotarpiais nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 18 d. ir nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. liepos 21 d. pirmenybę teikė bendrovės atsiskaitymams su žemesnės eilės bendrovės kreditoriais; toliau G. C., (duomenys neskelbtini) būdamas bendrovės vadovas ir ne vėliau kaip nuo 2022 m. vasario 9 d. žinodamas, kad bendrovė yra nemoki, iki 2022 m. rugsėjo 23 d. (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo dienos) nevykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte įtvirtintos pareigos inicijuoti bendrovės nemokumo procesą, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo; tokiu būdu G. C. savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorės VMI teises.

Šiais savo veiksmais G. C. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

VMI atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. VMI savo pareiškime suformulavo prašymą bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant (b. l. 4), taip pat pateikė pranešimą, kad savo pareiškimą palaiko, o jos atstovas į teismo posėdį neatvyks. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neprieštaraujant, teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo VMI atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. C. parodė, kad bendrovė vertėsi (duomenys neskelbtini). Dėl pandemijos negalėjo vykdyti veikos, tačiau už dalį paslaugų (buhalterinės apskaitos, ryšio, patalpų nuomos) reikėjo mokėti toliau. Bendrovė turėjo prekių, tačiau negalėjo jomis prekiauti. VMI pareiškime nurodyti mokėjimai nebuvo senų skolų padengimas, o buvo atliekami eiliniai mokėjimai siekiant vykdyti veiklą. Bendrovė iš gaunamų pajamų mokėdavo atlyginimus darbuotojams, iš dalies mokėjo VMI ir Sodrai. Bendrovės patalpų nuomos sutartis buvo nutraukta nuo 2022 m. birželio mėn., po ko teko išsikraustyti, ir jis, per kelis mėnesius atlikęs atsargų reviziją ir peržiūrėjęs preliminarias finansines ataskaitas, ketino kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, tačiau iš teismo gavo pranešimą, kad tokią bylą inicijuoja VMI. Prašė neskirti jam administracinės nuobaudos.

VMI Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vyriausioji specialistė D. Š. kreipėsi su pareiškimu į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo (pareiškimas teisme gautas 2023 m. vasario 24 d.).

Šalies argumentai

VMI pareiškime prašoma iškelti administracinio nusižengimo bylą G. C. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už kelis alternatyvius kreditorės VMI teisių pažeidimus (nesilaikė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, laiku nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo), ir paskirti G. C. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą maksimalią baudą.

Pareiškime nurodyta, kad Juridinių asmenų registro duomenimis, G. C. nuo (duomenys neskelbtini) yra bendrovės vadovas. Bendrovė yra VMI skolininkė. VMI 2023 m. vasario 23 d. duomenimis, bendrovės įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių fondų biudžetams pagal VMI apskaitomas prievoles yra 24845,75 Eur (23984,79 Eur mokesčių ir 860,96 Eur jų delspinigių). Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė bendrovei pateikus atitinkamų mokesčių deklaracijas ir nustatytu terminu nesumokėjus deklaruotų sumų ir suformavus pakaitines deklaracijas. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2019 m. vasario 28 d. pateikus gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją už 2018 m. rugpjūčio mėnesį. Teisės išieškoti data 2022 m. kovo 6 d.

Šalies argumentai

Bendrovė nuo 2020 m. kovo 18 d. buvo įtraukta į juridinių asmenų, kuriems iki 2020 m. gruodžio 31 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, sąrašą ir nuo 2021 m. sausio 1 d. buvo įtraukta į juridinių asmenų, kuriems iki 2021 m. spalio 31 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, sąrašą. Minėtu laikotarpiu mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai bendrovės atžvilgiu nebuvo atliekami, delspinigiai neskaičiuoti.

Bendrovė su VMI 2020 m. birželio 4 d. buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį dėl 7272,26 Eur sumokėjimo išdėstymo, kuri pakeista 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimu, o 2022 m. vasario 9 d. sprendimu nutraukta, nes įmokų pagal mokestinės paskolos sutartį bendrovė nemokėjo. 2021 m. rugsėjo 22 d. buvo sudaryta dar viena mokestinės paskolos sutartis dėl 7078,65 Eur sumokėjimo išdėstymo, tačiau ir ji 2022 m. vasario 9 d. sprendimu nutraukta, nes įmokų pagal mokestinės paskolos sutartį bendrovė nemokėjo. Pažymėtina, kad bendrovė, nevykdydama mokestinės paskolos sutarčių, vadovaujantis VMI viršininko 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. VA‑67 patvirtintomis Mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo taisyklėmis, laikoma skolinga.

VMI, siekdama iš bendrovės išieškoti mokestinę nepriemoką, taikė bendrovės atžvilgiu mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus – nuo 2019 m. lapkričio 28 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. buvo taikyti 22 tokie veiksmai, tačiau nesėkmingai.

Pareiškime dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo nurodyta, kad bendrovei geranoriškai nevykdant mokestinių įsipareigojimų, taip pat atsižvelgus į tai, kad mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai nėra įvykdomi visa apimtimi, VMI 2022 m. liepos 20 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) su prašymu pateikti informaciją apie bendrovės šių bankų ir/ar jų filialų sąskaitose esančių piniginių lėšų judėjimą nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki informacijos pateikimo dienos. Bankai pateikė bendrovės sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. liepos 28 d., kuriuos išanalizavus nustatyta, kad dviejose turimose bendrovės banko sąskaitose vyko piniginių lėšų judėjimas, nesilaikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Buvo nustatyti šie didžiausi mokėjimai iš banko sąskaitų, kurie buvo atlikti pažeidžiant atsiskaitymo eiliškumą: (duomenys neskelbtini). Šios finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad bendrovės vadovas G. C. atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, o ne VMI. Dėl tokių G. C. veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Taigi, G. C. pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

Pareiškime dėl pareiškimo dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo nepateikimo nurodyta, kad VMI, įvertinusi surinktus duomenis apie bendrovės turtinę padėtį ir įsipareigojimus, nustatė, jog bendrovė neturi nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto; bendrovės vardu įregistruotos 2 transporto priemonės, kurioms taikomas VMI turto areštas; bendrovė geranoriškai su mokesčių administratoriumi nebendradarbiauja – nevykdo įsipareigojimų, nurodymų, įsiskolinimo nemoka, antstolio išieškojimo veiksmai nerezultatyvūs, todėl padarė išvadą, jog bendrovė yra nemoki JANĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme. VMI 2022 m. rugsėjo 23 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui pareiškimą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2982-794/2022 nutarė iškelti nemokumo (bankroto) bylą bendrovei. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog bendrovės finansiniai sunkumai yra laikini ir jos finansinė padėtis galėtų artimiausiu metu pagerėti. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir įvertinęs jam pateiktus duomenis apie bendrovės turtą ir įsipareigojimus, teismas sprendė, kad bendrovei keltina bankroto byla (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis); nutartis įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 30 d. Bendrovė (jos vadovas G. C.) tinkamai ir laiku nepasinaudojo galimybe ikiteisminėje stadijoje, t. y. VMI bendrovei pateikus 2022 m. liepos 22 d. pranešimą apie inicijuojamą nemokumo procesą, savo pastangomis inicijuoti bankroto bylą bendrovei.

Aplinkybė, kad bendrovė yra nemoki, jos vadovui G. C. turėjo būti žinoma ne vėliau nei 2022 m. vasario 9 d., kai buvo nutrauktos mokestinių paskolų sutartys nesilaikant mokestinių paskolų sutarčių sąlygų. G. C. žinodamas, kad bendrovė nesumoka mokesčių, nesilaiko mokestinių paskolų sutarčių sąlygų ir gaudamas VMI sprendimus dėl priverstinio mokestinės nepriemokos nurašymo, turėjo susipažinti su valdomos bendrovės finansine būkle ir jau žinojo, kad bendrovė iš esmės nemoki, kas jį įpareigojo ieškoti sprendimų bendrovės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Bendrovės vadovas G. C., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį ir finansinius įsipareigojimus VMI, privalėjo laikytis įstatyme nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo, o nesant galimybės atsiskaityti su kreditore VMI, dar ir privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Tinkamai ir laiku neįvykdęs JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos, vengdamas nemokios bendrovės bankroto inicijavimo, taip pat nesilaikydamas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos G. C. pažeidė kreditorės VMI teises, tokiu būdu padarė ANK 120 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą.

Pareiškime taip pat pažymėta, kad G. C. įvykdė kelis skirtingo pobūdžio ANK 120 straipsnyje numatytus kreditorės VMI teisių pažeidimus (nesilaikė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, laiku nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo), todėl jam turėtų būti paskirta ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta maksimali bauda.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 28 d. nutartimi iškėlė (duomenys neskelbtini) vadovui G. C. administracinio nusižengimo bylą dėl galimo nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymo už tai, kad jis, būdamas bendrovės vadovas, nesilaikė bendrovės kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, taip pat laiku neinicijavo bendrovės bankroto bylos iškėlimo, tuo pažeisdamas VMI teises (pagal VMI pareiškime išdėstytas aplinkybes) (b. l. 62–65).

Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2982-794/2022 (įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 30 d.), iškėlė bendrovei nemokumo bylą. Teismas minėtoje nutartyje, be kita ko, nustatė, kad G. C. yra bendrovės vadovas. Iš atsakovės (duomenys neskelbtini) 2021 m. balanso duomenų (nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.), pateiktų Juridinių asmenų registrui, nustatyta, kad atsakovė 2021 m. turėjo iš viso 54371 Eur vertės turto, kurį sudaro tik trumpalaikis turtas, o įsipareigojimai sudaro 82870 Eur (per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai). Iš atsakovės pateikto 2022 m. rugsėjo mėn. preliminaraus balanso taip pat matyti, jog atsakovė turi atitinkamai 35743 Eur vertės turto ir 96897 Eur įsipareigojimų. Iš pateiktų duomenų ir viešų Sodros duomenų matyti, kad bendrovė turi 2 darbuotojus, yra skolinga Sodros biudžetui 10464,41 Eur (b. l. 51–52).

Iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad bendrovės vadovas nuo (duomenys neskelbtini) buvo G. C. (b. l. 57–61).

Žemesnės instancijos teismas

Iš bendrovės atliktų mokėjimų matyti, kad nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. liepos 21 d. buvo vykdomi įvairūs mokėjimai iš bendrovės sąskaitos žemesnės eilės kreditoriams turint tuo metu įsiskolinimą valstybės biudžetui (b. l. 17–26).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. ANK 120 straipsnyje yra įtvirtinti alternatyvūs administracinio nusižengimo požymiai, todėl atsakomybei kilti pakanka bent vieno iš jų nustatymo.

CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. To paties įstatymo 6 straipsnyje numatyta, jog juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

Kaip jau buvo minėta, Juridinių asmenų registro duomenimis, G. C. buvo bendrovės direktorius nuo (duomenys neskelbtini). Iš VMI pareiškimo, apygardos teismo nutarties iškelti bendrovei nemokumo bylą, matyti, kad bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 24845,75 Eur. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė bendrovei pateikus atitinkamų mokesčių deklaracijas ir nustatytu terminu nesumokėjus deklaruotų sumų bei suformavus pakaitines deklaracijas. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2019 m. vasario 28 d. pateikus gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją už 2018 m. rugpjūčio mėnesį. Teisės išieškoti data 2022 m. kovo 6 d. Bendrovė su VMI 2020 m. birželio 4 d. buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį dėl 7272,26 Eur sumokėjimo išdėstymo, kuri pakeista 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimu, o 2022 m. vasario 9 d. sprendimu nutraukta, nes įmokų pagal mokestinės paskolos sutartį bendrovė nemokėjo. 2021 m. rugsėjo 22 d. buvo sudaryta dar viena mokestinės paskolos sutartis dėl 7078,65 Eur sumokėjimo išdėstymo, tačiau ir ji 2022 m. vasario 9 d. sprendimu nutraukta, nes įmokų pagal mokestinės paskolos sutartį bendrovė nemokėjo. Pažymėtina, kad bendrovė, nevykdydama mokestinės paskolos sutarčių, vadovaujantis VMI viršininko 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. VA‑67 patvirtintomis Mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo taisyklėmis, laikoma skolinga. VMI, siekdama išieškoti mokestinę nepriemoką, bendrovės atžvilgiu taikė mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus, tačiau išieškojimas buvo nerezultatyvus.

Teismas vertina, kad G. C., būdamas bendrovės vadovas, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, nesilaikė atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir teikė pirmenybę bendrovės atsiskaitymams su žemesnės eilės bendrovės kreditoriais, o būtent pervedė 200 Eur (duomenys neskelbtini). Taigi, bendrovės vadovas nesilaikė atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo laikotarpiais nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 18 d. ir nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. liepos 21 d., pirmenybę teikdamas ne kreditorei VMI, o kitiems bendrovės kreditoriams.

Konstatuotina, kad pirmiau aptartų nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog G. C., būdamas (duomenys neskelbtini) vadovas, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, laikotarpiais nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 18 d. ir nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. liepos 21 d. pirmenybę teikė bendrovės atsiskaitymui su žemesnės eilės bendrovės kreditoriais, tokiu būdu savo neteisėtais veiksmais pažeidė aukštesnės eilės kreditorės VMI teises.

Be to, G. C. ne vėliau nei 2022 m. vasario 9 d., kai buvo nutrauktos mokestinių paskolų sutartys nesilaikant mokestinių paskolų sutarčių sąlygų, tikrai tapo žinoma bendrovės finansinė padėtis, kilo pareiga imtis veiksmų siekiant atkurti bendrovės mokumą arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. G. C. negalėjo nežinoti apie bendrovės ekonominę būklę ir jos gyvybingumo perspektyvas. Per įstatyme nustatytą terminą bendrovės vadovas G. C. bendrovės nemokumo proceso neinicijavo, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, o bankroto procedūrą 2022 m. rugsėjo 23 d. inicijavo VMI. Minėta, kad bendrovės vadovas nuo (duomenys neskelbtini) buvo G. C., bendrovės įsiskolinimas iš esmės susidarė jo vadovavimo laikotarpiu, tačiau G. C. ignoravo bendrovės nemokumą ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Pažymėtina ir tai, kad Bendrovė (jos vadovas G. C.) tinkamai ir laiku nepasinaudojo galimybe ikiteisminėje stadijoje, t. y. VMI bendrovei pateikus 2022 m. liepos 22 d. pranešimą apie inicijuojamą nemokumo procesą, savo pastangomis inicijuoti bankroto bylą bendrovei.

Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad G. C. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti <...>.

Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais – kreditorių teisių pažeidimu); pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia); į G. C. asmenybę (iš jo žodžių – neteistas, (duomenys neskelbtini), dirba); į tai, kad nenustatyta G. C. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bet nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – administracinis nusižengimas padarytas dėl pandemijos metu taikytų prekybos apribojimų, dedant pastangas tęsti bendrovės veiklą (ANK 35 straipsnio 2 dalis); byloje nenustatyta, kad G. C. būtų atlikęs mokėjimus, tiesiogiai nesusijusius su bendrovės vykdoma veikla (be to, šių atliktų mokėjimų sumos nėra didelės); tam tikri mokėjimai į valstybės ir Sodras biudžetus buvo daromi; kai buvo nutraukta bendrovės patalpų nuomos sutartis, ko pasekoje bendrovės veikla buvo nutraukta, iki VMI kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo praėjo palyginus neilgas laikotarpis.

Teismas, įvertinęs prieš tai išdėstytas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta G. C. paskyrus mažesnę baudą negu ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, t. y. paskyrus 500 Eur baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, 637–638, 644 straipsniais, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

pripažinti G. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti G. C., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau nei per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau nei per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „1001“, unikalų mokėjimo kodą – „A6.-326-1155/2023“. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Ramanauskienė