- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-25
- Bylos Nr.
- 1A-120-879/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03391-2023-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius, Algirdas Gaputis, Daina Vaidachavičienė
- Nuteistasis
- R. B.
- Advokatai
- Vytautas Kupcikevičius
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio, Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gegužės 18 d. nuosprendžio (toliau – skundžiamas nuosprendis), kuriuo:
R. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnį ir paskirta 42 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – 28 parų areštą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. R. B. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra, būdamas nuteistas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2020 m. sausio 23 d., pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metus (iki 2025 m. sausio 23 d.), 2020 m. vasario 5 d. būdamas įtrauktas į probuojamųjų asmenų duomenų registrą ir pasirašytinai supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu, vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, kadangi vairavo kelių transporto priemonę, kai teismo buvo uždrausta vairuoti kelių transporto priemones, tai yra, 2022 m. rugsėjo 6 d. apie 14.25 val. Panevėžio r., Krekenavos mstl., Akmenės–Vytauto g. sankryžoje vairavo motociklą „Rieju MRX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 2023 m. sausio 12 d. apie 17.26 val. Panevėžio r., Krekenavos mstl., Bažnyčios g., ties pastatu Nr. 27A, vairavo automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (1,43 prom.); 2023 m. kovo 16 d. apie 18.00 val. Panevėžio r., Vadaktų k. 4, vairavo automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (0,99 prom.), tokiu būdu tyčia sistemingai ir piktybiškai vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu prašoma pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, vietoj arešto bausmės skirti nemokamus darbus. Apeliantas nurodo, jog atlieka nemokamus darbus dėl paskirtos baudos, tvarko kapines, pjauną žolę. Mano, kad valstybei būtų nesudėtinga, kadangi sutaupytų mokesčius.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. R. B. apeliacinis skundas atmetamas.
4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčijamas nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau nesutinka su paskirta bausme.
5. Teisėjų kolegija pažymi, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
6. Pagal BK 243 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu.
7. BK 54 straipsnis numato bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. teismas, skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas taip pat įvertina ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, minėtų nuostatų nepažeidė ir jomis vadovavosi tinkamai.
8. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir skirdamas atitinkamo dydžio bausmę R. B. atsižvelgė į tai, kad apeliantas padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, kuris pasireiškė vengimu atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Jis, per šiek tiek daugiau nei pusę metų, tris kartus pažeidė draudimą 5 metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, be to, 2 iš šių 3 kartų transporto priemonę vairavo neblaivus ir nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam bei aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Be to, atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į R. B. asmenybę, t. y. į tai, kad jis teistas už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas nuosavybei tame tarpe ir panaudojant smurtą (vagystes ir plėšimus) bei vairavimą būnant neblaiviam, daugybę kartų baustas administracine tvarka, tačiau paskirtų baudų nemoka. Jis baudžiamąjį nusižengimą padarė praėjus keliems mėnesiams po to, kai 2022 m. gegužės mėnesį buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atlieka viešuosius darbus. Spręsdamas dėl bausmės rūšies, pirmos instancijos teismas kreipė dėmesį ir į tai, kad asmuo linkęs nesilaikyti KET reikalavimų ir už įvairius KET pažeidimus bei kitokius administracinius nusižengimus turi galiojančių ir nesumokėtų 17 baudų, linkęs nusikalsti, nes teistas 10 kartų, anksčiau už padarytas nusikalstamas veikas skirtos bausmės nepasiekė savo tikslų ir nesulaikė asmens nuo naujos nusikalstamos veikos (baudžiamojo nusižengimo) padarymo. Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje padarė išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. B. skiriant griežčiausią iš BK 243 straipsnio sankcijoje numatytų bausmių – areštą. Apylinkės teismas nustatė, kad kita alternatyvi BK 243 straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis bauda šiuo atveju nebūtų veiksminga, nes asmuo teisėtų pajamų neturi, skirtų administracinių nuobaudų nėra sumokėjęs, o paties R. B. prašyta skirti bausmė (viešieji darbai) sankcijoje net nenumatyta, be to, tokia bausmė, kaip švelniausia iš BK numatytų bausmių, įvertinus R. B. asmenybę, net ir neatitiktų teisingumo principo, realiai neapribotų galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas. Apygardos teismas, įvertinęs išdėstytus pirmos instancijos teismo bausmės skyrimui reikšmingus faktus visiškai sutinka ir pritaria skundžiamame nuosprendyje atliktam R. B. asmenybės vertinimui, kuris pagrįstai leido spręsti, jog bausmės paskirtį geriausiai atitiks jam skirtina arešto bausmė, jos terminą nustatant didesnį nei arešto bausmės vidurkis.
9. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog nagrinėjamu atveju viešųjų darbų bausmė nuteistajam būtų naudingesnė nei areštas. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas jau įvertino apelianto prašymą vietoj arešto bausmės skirti viešuosius darbus ir pažymi, jog įstatymo leidėjas numatė galimybę už BK 243 straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką skirti tik dviejų rūšių bausmę – baudą arba areštą. Taigi, nagrinėjamu atveju galimybės skirti viešuosius darbus sankcijoje nėra numatyta, o sąlygų vadovautis BK 54 straipsnio 3 dalimi ir skirti R. B. švelnesnę bausmę nei numatyta sankcijoje, pagrindų taip pat nėra. Pažymėtina, kad R. B. ne kartą yra baustas administracine tvarka už vairavimą neturint teisės vairuoti, kai ši buvo atimta bei vairavimą neblaiviam, tačiau administracine tvarka paskirtų baudų nemoka, kas leidžią daryti išvadą, jog paskyrus švelnesnę bausmę nebus pasiekti prevenciniai tikslai ir neatgrasys nuteistojo nuo naujų teisės pažeidimų darymo. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes dėl ko buvo pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos, sumažinant R. B. paskirtą bausmę vienu trečdaliu daro išvadą, kad paskirta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Kolegija, atsižvelgusi į nustatytas ir aptartas aplinkybes sprendžia, jog Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gegužės 3 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentas nėra jokio pagrindo.
10. Apeliacinės instancijos teisme 2023 m. liepos 18 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma, iš kurios matyti, kad R. B. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 103,33 Eur, šias išlaidas prašoma išieškoti iš nuteistojo valstybei (2 t., b. l. 120).
11. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
12. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas, kas rodo, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, yra būtinas. Pažymėtina, jog baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistasis nedirba ir paskirtų baudų nemoka. Nesant duomenų apie nuteistojo realią galimybę pagal esamą turtinę padėtį atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, atsižvelgiant į BPK 322 straipsnio 1 dalį, numatančią būtiną gynėjo dalyvavimą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo R. B. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmesti.