Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2009-07-28 · Civilinė byla Nr. 2-106-287/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-07-28
Bylos Nr.
2-106-287/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Atsakovas
M. D.
Ieškovas
V. D.
Civilinė byla Nr. 2-106-287/2009 m.Procesinio sprendimo kategorija 75; 75.4; 75.4.3; 77; 77.7; 78; 78.2; 78.2.1; 99; 99.1; 99.3; 99.5; 99.7; 99.9; 116; 116.1; 116.4; 116.6; 116.6.1. (S)
PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. liepos 28 d.Pakruojis

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja R. R., sekretoriaujant J. J., dalyvaujant atsakovei M. D., jos atstovui advokatui S. Ž., institucijos, teikiančios išvadą, atstovei S. N.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovės M. D. priešieškinį ieškovui V. D., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo, jos išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir bendravimo su tėvu kiek įmanoma apribojimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovei M. D., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, dėl tėvystės nuginčijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir įpareigojimo atsakovę grąžinti ieškovo asmeninius daiktus, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsiliepimas

Atsakovė M. D. savo priešieškinį palaikė ir paaiškino, kad su ieškovu susituokė (duomenys neskelbtini), tačiau jie kartu gyveno nesusituokę dar iki santuokos sudarymo apie metus laiko pas ją Ž. kaime. Jie susituokė tada, kai paaiškėjo, jog ji laukiasi L. L. D. gimė santuokoje (duomenys neskelbtini). Ieškovas dukters nekentė nuo pat gimimo, sakydavo, jog ji turėjo mirti, nes jam turėjo gimti sūnus. Ieškovas visą laiką dukrą L. vadino „skeltamyže“. Ieškovas visaip skriausdavo L., kai ji būdavo darbe. Apie tuos skriaudimus jai papasakodavo vyresnė dukra. (duomenys neskelbtini) ieškovas buvo nuteistas už smurto naudojimą prieš mažametę dukrą L. D. ir prieš ją. Tuo nuosprendžiu L. yra priteista 10000 litų neturtinės žalos, o jai 5000 litų. Po smurto prieš ją ir dukrą L. naudojimo, tai yra 2008 m. sausio 15 d., ieškovas iš namų pabėgo ir nuo to laiko jie jokių santykių nepalaiko, bendro ūkio neveda, nes ieškovas daugiau pasirodęs nebuvo ir šeima nesirūpino bei niekuo nepadėjo. Ji taikytis su ieškovu nenori ir nemato galimybių, kadangi tarp jų nebeliko meilės ir pagarbos dėl tokio ieškovo elgesio su ja ir su dukra, vien dėl dukros taikytis nenori, nes reikia vaiką apsaugoti nuo tėvo smurto. Anksčiau taip pat ieškovas buvo sumušęs dukrą L., bet tada ji nesuskubo kreiptis į policiją, nenuvažiavo pas ekspertus, todėl pritrūkus įrodymų, byla teismo nepasiekė. Esant tokioms aplinkybėms, mano, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, savo kaltės dėl santuokos iširimo ji nemato jokios, nes visą laiką dirbo, išlaikė šeimą ir ja rūpinosi. D. L. yra labai prie jos pripratusi ir prisirišusi, ieškovo (tėvo) tiesiog bijo (tai pasireiškia tuo, kad pamačiusi tėvą ji visada užsimerkdavo ir nusisukdavo į kitą pusę), todėl prašo dukros gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Taip pat prašo kiek tai įmanoma, apriboti dukters bendravimą su ieškovu (tėvu). Ieškovas gyvenant santuokoje, niekada neprisidėjo prie šeimos išlaikymo ir prie dukros L. išlaikymo, nors ir dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, tačiau gautą uždarbį naudodavo savo reikmėms, duodavo savo tėvui. Šeima jo pinigų niekada nematė, todėl prašo priteisti įsiskolinimą už dukros L. išlaikymą nuo 2006-03-18 iki 2009-03-18 po 400 litų per mėnesį ir nuo 2009-03-19 prašo priteisti išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 litų iki dukros L. pilnametystės. Mano, kad išlaikymas po 400 litų kas mėnesį nėra ieškovui per didelė suma, kad tos pažymos apie jo darbo užmokestį, kurias jis pateikė teismui, neparodo visų jo gaunamų pajamų, nes ji žino (kai dar kartu gyveno), jog dalis atlyginimo jam buvo mokama vokelyje. Be to, jeigu ir iš tikrųjų jo atlyginimas būtų tik toks, tai niekas jam netrukdo susirasti geriau apmokamą darbą, nes jis yra sveikas ir darbingas vyras. Kodėl ji gali uždirbti po tūkstantį ir daugiau per mėnesį, nes netingi dirbti – dirba Ž. žemės ūkio bendrovėje melžėja ir atlyginimą gauna nuo primelžto pieno kiekio, dabar atlyginimas irgi sumažėjo, nes sumažėjo pieno supirkimo kaina. Jai vienai labai sunku išlaikyti L., nes ji augina dar vieną vyresnę dukrą, o šiuo laiku viskas pabrango, pakilo maisto, rūbų, avalynės, vaistų ir vitaminų kainos. D. L. dabar dar yra maža, tačiau išlaikymą priteisti ji prašo iki dukros pilnametystės, kai jos poreikiai bus daug didesni. O be to, L. du kartus yra buvusi komos būsenoje ir buvo gydoma Šiaulių ligoninėje, todėl dar neaišku, kaip ateityje jai bus su sveikata. Prašo visus šiuos reikalavimus patenkinti. Po santuokos nutraukimo prašo palikti santuokinę D. pavardę. Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis prašo vykdyti skubiai ir ją paskirti gautų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Ieškovo ieškinį prašo palikti nenagrinėtą, kadangi jis pats to prašė ir savo ieškinio atsisakė.

Ieškovas V. D. į teismo posėdį neatvyko, nepateikė teismui prašymo posėdį atidėti ir atsisakė pasirašyti teismo šaukimą, kas yra prilyginama teismo šaukimo įteikimui (LR CPK 124 str. 2 d., b.l. 104). Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės priešieškinį jam prieštaraudamas ir jame išdėstydamas visus savo ieškinio reikalavimus (b.l. 60-64). Tačiau, kadangi 2009-06-16 prašymu jis savo ieškinio atsisakė, todėl yra konstatuotina, jog priešieškiniui ieškovas prieštaravimų nepateikė (b.l. 90). Jau paminėtu prašymu ieškovas prašė grąžinti sumokėtą žyminį mokestį, kadangi ieškinio atsisako, ir prašė bylą palikti nenagrinėtą. Kadangi toks ieškovo prašymas neatitiko Civilinio proceso kodekso reikalavimų, ieškovui buvo nustatytas terminas prašymo trūkumams pašalinti, tačiau ieškovas atsisakė teismo nutartį imti (b.l. 94-98). Į 2009-07-09 parengiamąjį teismo posėdį ieškovas neatvyko, nors apie posėdį jam buvo pranešta tinkamai, nes pasirašė teismo pranešimą (b.l.89), todėl buvo nutarta bylą nagrinėti iš esmės teismo posėdyje (b.l. 101,102). Atsakovė ir jos atstovas neprašė dėl ieškovo ieškinio priimti sprendimo už akių, sutiko su ieškovo prašymu, jo ieškinį palikti nenagrinėtą, ir prašė iš esmės išnagrinėti atsakovės priešieškinį. Esant tokioms aplinkybėms atsakovės priešieškinys išnagrinėtas iš esmės, nedalyvaujant ieškovui (LR CPK 246 str. 1 d., 2 d.).

Iš santuokos liudijimų (b.l. 7,49) matyti, kad V. D. ir M. M. (po santuokos D.) susituokė (duomenys neskelbtini) Pakruojo rajono civilinėje metrikacijoje.

Iš gimimo liudijimo kopijų (b.l. 8,50) matyti, kad L. D., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovas V. D. ir atsakovė M. D.

Iš UAB „G.“ pažymų (b.l. 9,42,43) matyti, kad ieškovo V. D. darbo užmokestis 2008 metais ir 2009 metų pradžioje vidutiniškai per mėnesį buvo apie 650 litų.

Iš 2008-05-19 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžio (b.l. 51-54) matyti, kad ieškovas V. D. buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 140 str. 1 d. ir 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams, bei iš jo priteisti civiliniai ieškiniai neturtinei žalai atlyginti 5000 litų M. D. ir 10000 litų L. D. .

Iš 2009-04-29 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutarties (b.l. 71-73) matyti, kad buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai L. D. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 litų.

Šalies argumentai

Iš ieškovo V. D. prašymo (b.l. 90) matyti, kad ieškovas 2009-06-17 pateikė teismui prašymą, prašydamas grąžinti žyminį mokestį, kadangi atsisako ieškinio, ir prašydamas bylą palikti nenagrinėtą.

Institucijos, teikiančios išvadą, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė S. N. pateikė išvadą, kad D. šeima vaiko teisių skyriui tapo žinoma 2007 metais, kai iš gydytojos K. buvo gautas pranešimas apie L. D. sumušimą. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris po to buvo nutrauktas D. susitaikius. D. šeima buvo įrašyta į rizikos šeimų sąrašą dėl smurto šeimoje. Kai antrą kartą L. D. buvo sumušta, D. ėmėsi visų priemonių – kvietė policiją, važiavo su dukra pas ekspertus ir už tai D. buvo nuteistas. Visiškai patenkinus atsakovės priešieškinį, mažametės L. D. interesai nebus pažeisti, kadangi D. gerai prižiūri vaikus, negirtauja, nesmurtauja. Nutraukus tarp D. santuoką ir nustačius L. D. gyvenamąją vietą kartu su motina, D. šeimą bus galima išbraukti iš rizikos sąrašų. Mano, kad visiškai yra pagrįstas atsakovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo, kadangi abu tėvai privalo išlaikyti savo vaikus ir mano, kad pagrįstas yra reikalavimas dėl ieškovo bendravimo su dukra L. D. ribojimo, kadangi jis dukros atžvilgiu smurtavo.

Atsakovė M. D. priešieškinys ieškovui V. D. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo, jos išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei dėl dukros bendravimo su tėvu ribojimo yra pagrįstas, atitinkantis įstatymo reikalavimus ir tenkintinas visiškai, kadangi reikalavimas dėl dukros bendravimo su tėvu ribojimo yra papildomas (išvestinis) reikalavimas iš pagrindinių priešieškinio reikalavimų dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Teismas gali pripažinti sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo pagal LR CK 3.60 str., jeigu jis pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, kurios numatytos LR CK trečiosios knygos straipsniuose, nustatančiuose sutuoktinių teises ir pareigas. LR CK 3.27 str. 1 d. numatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. LR CK 3.60 str. įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiškumas reiškia ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas bei atsakomybę už visą šeimą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada, tiek šeimoje, tiek už jos ribų, turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali priešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas. Sutuoktinis turi toleruoti kito sutuoktinio pasirinktą profesiją, užsiėmimą, pomėgius, kiek tai nepažeidžia kito sutuoktinio ir visos šeimos teisių ir interesų. LR CK 3.60 str. 3 d. pagrindu yra preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Atsiliepimas

Atsakovė M. D. paaiškinimu teismo posėdyje ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas V. D. žiauriai elgėsi su atsakove ir jų mažamete dukra, dėl ko buvo nuteistas ir kad nuo 2008 m sausio mėnesio paliko šeimą ir visiškai ja nesirūpino, kas rodo, kad jų santuoka faktiškai iširusi. Atsakovės nurodyta ieškovo kaltė dėl santuokos iširimo yra pagrįsta jos paaiškinimu ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ko ieškovas V. D. neginčijo, atsisakydamas savo ieškinio. Todėl esant nurodytoms aplinkybėms ir motyvams, santuoka tarp šalių nutrauktina dėl ieškovo kaltės, paliekant atsakovei santuokinę pavardę –D.

Teismas, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, privalo išspręsti pareikštus reikalavimus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo ir jo gyvenamosios vietos nustatymo (LR CPK 385 str.). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimu Nr.35 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium“, vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su vienu iš tėvų, atsižvelgiant į vaiko interesus ir jo teisių įgyvendinimą, tai yra, kad būtų užtikrintas vaiko vystymasis, atsižvelgiant į jo dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, turtinius ir kitokius poreikius.

Atsiliepimas

Atsakovės M. D. paaiškinimu ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės S. N. duota išvada teismo posėdyje, nustatyta, kad atsakovė tinkamai auklėja, prižiūri ir išlaiko savo mažametę dukrą L. D., kad nedaro jai jokio neigiamo poveikio, priešingai ieškovui, todėl atsakovės reikalavimas dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo yra pagrįstas, teisėtas ir tenkintinas visiškai, nustatant dukros L. D. gyvenamąją vietą su atsakove (motina) M. D.

Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Analogiškai nacionalinėje teisėje – tiek LR CK 3.156 str., tiek 3.192 str. 2 d. – nustatyta, kad abie­jų tė­vų tei­sės ir pa­rei­gos auk­lė­ti vai­kus yra ly­gios ir išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 23.3 straipsnio 1 dalis). Vai­kų iš­lai­ky­mo tie­sio­gi­nis tiks­las – mak­si­ma­liai pa­ten­kin­ti vai­ko po­rei­kius ir in­te­re­sus. Vai­kų po­rei­kiai ir in­te­re­sai yra pa­grin­di­niai kri­te­ri­jai, nu­le­mian­tys išlaiky­mo dy­dį ir for­mą. Vaikų išlaikymo dydis nulemtas išlaikymo instituto paskirties – sudaryti vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kurį privalo užtikrinti išimtinai vaiko tėvai. Jei tė­vų tur­ti­nė pa­dė­tis lei­džia, tu­ri bū­ti nu­sta­ty­tas maksimaliai pa­ten­ki­nan­tis vai­kų po­rei­kius iš­lai­ky­mo dy­dis (CK 3.192 straips­nio 2 da­lis), jei ne – tai iš­lai­ky­mo dy­dis tu­ri pa­ten­kin­ti bū­ti­nus vai­ko po­rei­kius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Pri­tei­siant vai­kui iš­lai­ky­mą bū­ti­niems po­rei­kiams pa­ten­kin­ti pripa­žin­ti­nas bū­ti­nu mi­ni­ma­lios mė­ne­si­nės al­gos dy­džio iš­lai­ky­mas. Toks orien­ta­ci­nis kri­te­ri­jus dėl pri­teis­ti­no iš­lai­ky­mo dy­džio nu­sta­ty­ti­nas at­si­žvel­giant į CK 6.461 straips­nio 2 da­lies nuo­sta­tas, kad vie­no mė­ne­sio iš­lai­ky­mo ver­tė ne­ga­li bū­ti ma­žes­nė už vie­ną mi­ni­ma­lią mė­ne­sio al­gą (MMA). Tuo at­ve­ju, kai vai­ko tė­vo (mo­ti­nos) tur­ti­nė pa­dė­tis yra sun­ki ir ji pa­grįs­ta by­lo­je su­rink­tais įro­dy­mais, teis­mas ga­li nu­sta­ty­ti ir ma­žes­nį nei mi­ni­ma­li mė­ne­si­nė al­ga iš­lai­ky­mą, ta­čiau iš­lai­ky­mo dy­dis, atsižvel­giant į kon­kre­čias by­los ap­lin­ky­bes, ne­tu­rė­tų bū­ti ma­žes­nis už mi­ni­ma­lų gy­ve­ni­mo ly­gį. Išlaikymas turi būti priteisiamas ir iš tėvo (motinos), gaunančio tik minimalią mėnesio algą, senatvės pensiją ar kitokias minimalias pajamas. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą (motiną) nuo pareigos išlaikyti vaikus. Remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, bei siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Tei­sė rei­ka­lau­ti iš­lai­ky­mo at­si­ran­da ta­da, kai vai­ko tė­vas ar mo­ti­na ne­be­vyk­do sa­vo parei­gos ma­te­ria­liai iš­lai­ky­ti ne­pil­na­me­čius vai­kus (Lietuvos Aukščiausiojo T. S. 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje).

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, atsakovės M. D. paaiškinimu ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės S. N. išvada teismo posėdyje ir vadovaujantis LR CK 3.192, 3.194, 3.196 str., reikalavimas dėl dukros išlaikymo iš ieškovo priteisimo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis taip pat tenkintinas visiškai. Kadangi tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, proporcingai vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, nors ieškovas šiuo metu gauna nedidelį darbo užmokestį, tačiau teismas įvertina tai, kad dukra gyvena ir toliau gyvens su motina, jos poreikiai nuolat auga, atsakovė gauna artimą minimaliai algą, iš kurios išlaiko dar vieną nepilnametę dukrą, todėl ji gali patenkinti tik minimalius dukros poreikius, o ieškovas, dukros tėvas, šiuo metu yra sveikas ir darbingas žmogus, be to, įvertinant tai, kad vie­no mė­ne­sio iš­lai­ky­mo ver­tė ne­ga­li bū­ti ma­žes­nė už vie­ną mi­ni­ma­lią mė­ne­sio al­gą, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, bei išlaikymas yra priteisiamas iki dukros pilnametystės, kai jos poreikiai jai augant vis didės, teismas daro išvadą, kad 400 Lt suma, priteistina iš ieškovo dukros išlaikymui nėra per didelė, nes tėvų teikiamas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko pragyvenimo šaltinis. Be to, teismas įvertina ir tai, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad būtų užtikrinti būtini vaiko poreikiai, ir visos aplinkybės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai ir išlaikymas priteisiamas proporcingai tėvų turtinei padėčiai ir vaikų poreikiams, todėl iš ieškovo V. D. priteistinas nepilnametės dukros L. D., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymas periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo 2009 m. kovo 19 d. iki dukros pilnametystės – 2023 m. kovo 20 d. bei išlaikymo įsiskolinimas nuo 2006-03-18 iki 2009-03-18 14400 litų.

Atsakovės M. D. reikalavimas dėl dukros bendravimo su tėvu (ieškovu) apribojimo kiek įmanoma yra nekonkretus, nenurodantis, jog dėl to tarp jos ir ieškovo kyla ginčas, kadangi pagal LR CK 3.175 str. kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo gali kreiptis tėvai, kai dėl to tarp jų kyla ginčas. Kaip matyti iš atsakovės M. D. paaiškinimo ir byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovas jau pusantrų metų nebendrauja su dukra ir nereiškia dėl to jokių pretenzijų. Be to, atsakovė nenurodė konkrečių bendravimo formų ar būdų nustatymo, pasakydama, kad palieka tai teismui spręsti savo nuožiūra. Teismas bet kokiu atveju pirmiausia privalo nustatyti maksimalų bendravimą su vaiku, kadangi skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisės dėl bendravimo su vaiku yra lygios su kartu gyvenančio tėvo ar motinos teisėmis, ir tik jeigu nustatoma, jog maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, gali būti nustatytas minimalus bendravimas (LR CK 3.170 str., 3.175 str.). Esant šioms aplinkybėms, šis atsakovės reikalavimas netenkintinas.

Tenkinant atsakovės priešieškinį, iš ieškovo atsakovei yra priteistinas 128,00 litų žyminis mokestis, jos sumokėtas paduodant priešieškinį, ir 1000,00 litų advokato atstovavimo išlaidos, bei į valstybės pajamas priteistinas 576,00 litų žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą, nuo kurio sumokėjimo atsakovė yra atleista, ir 43,35 litų išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p., 92, 93 str., 96 str.).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nukreiptina skubiam vykdymui (LR CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Vadovaujantis LR CPK 376 str. 3 d., atsakovė paskirtina iš ieškovo gautų lėšų dukros išlaikymui tvarkytoja uzufrukto teisėmis.

Atsižvelgiant į ieškovo V. D. prašymą (b.l. 90), atsakovės bei jos atstovo išdėstytą nuomonę dėl šio prašymo, bei vadovaujantis LR CPK 246 str. 1 d., 296 str. 1 d. 5 p., ieškovo ieškinys šioje civilinėje byloje paliktinas nenagrinėtas, o jo sumokėtas žyminis mokestis jam negrąžintinas, nes nėra LR CPK 87 str. nurodytų pagrindų.

Patenkinus atsakovės M. D. priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnametei dukrai L. D. periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, priteisimo nebereikalingos teismo 2009-04-29 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino išlaikymo L. D. iki bus priimtas teismo sprendimas šioje civilinėje priteisimo ir teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos (LR CPK 150 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 264, 268, 270, 279, 282, 380, 385 str.str., teismas

nusprendžia:

Priešieškinį tenkinti ir santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Pakruojo rajono civilinėje metrikacijoje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) tarp V. D., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. M. (D.), gimusios (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) turinčių vieną nepilnametę dukrą L. D., gimusią (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl ieškovo V. D. kaltės, ir po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokinę pavardę – D.

Nepilnametės L. D., gimusios (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina M. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančia (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovo V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „G.“, išlaikymą nepilnametei dukrai L. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 400,00 (keturis šimtus) litų kas mėnesį nuo 2009 m. kovo 19 d. iki jos pilnametystės (duomenys neskelbtini), ir išlaikymo įsiskolinimą 14400 (keturiolika tūkstančių keturis šimtus) litų už laikotarpį nuo 2006-03-18 iki 2009-03-18.

Paskirti atsakovę M. D. dukros išlaikymui gautų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Atsakovės M. D. priešieškinio reikalavimą – kiek įmanoma apriboti dukters bendravimą su tėvu – atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „G.“, 1128,00 (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt aštuonis) litus bylinėjimosi išlaidų atsakovei M. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovo V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „G.“, 619,35 (šešis šimtus devyniolika litų 35 centus) litų bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo dukrai periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Ieškovo V. D. ieškinį atsakovei M. D., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, dėl tėvystės nuginčijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir įpareigojimo atsakovę grąžinti ieškovo asmeninius daiktus, palikti nenagrinėtą.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones – laikino išlaikymo nepilnametei L. D. iš ieškovo V. D. periodinėmis išmokomis priteisimą, - paskirtas 2009 m. balandžio 29 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui apeliacine tvarka, skundą paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismą.

Teisėja R. R.