Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas), Violetos Balčytienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio, sekretoriaujant Daliai Kalantienei, vertėjaujant Ritai Nasalytei, dalyvaujant pareiškėjai Z. V., pareiškėjos atstovei advokatei Laurai Timinskaitei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims M. B., J. B., V. B., A. P., D. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. V. prašymą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai, K. A., M. B., J. B., V. B., A. P., D. G. dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo K. A. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai.

Tretieji suinteresuoti asmenys M. B., J. B., V. B. ir A. P. prašo pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Per teismo posėdį nurodė, kad jie yra nekilnojamojo turto (žemės) paveldėtojai, pareiškėjos nepažįsta. J. B. teismo posėdyje nurodė, kad jų tėvas važinėjo pas gimines tardamasis dėl žemės, buvo nuvažiavęs ir pas pareiškėją, tačiau ši žemės atsisakė.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui K. A. nedalyvaujant, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje (2004-10-12 įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nustatyta, jog nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje (2004-10-12 įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nustatyta, jog kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Šis terminas nustatytas siekiant užtikrinti teisingą ir greitą nuosavybės teisių atkūrimo proceso įgyvendinimą bei visuomeninių santykių stabilumą, todėl termino pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus praleidimas gali būti pateisinamas tik esant svarbioms šio termino praleidimo priežastims. Svarbiomis priežastimis teismas gali pripažinti objektyvias, nuo pareiškėjo valios nepriklausančias aplinkybes, sutrukdžiusias laiku kreiptis dėl nuosavybės teisių. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios.

Rašytine bylos medžiaga ir proceso šalių paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėja įstatyme numatytais terminais nepateikė prašymo bei nuosavybės teises ir giminystės ryšius patvirtinančių dokumentų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės sklypą, esantį Papokštės kaime, Dūkštų seniūnijoje, Vilniaus rajone. Šiuos dokumentus pateikė jos giminaičiai – G. A. B., K. B. ir K. A., kuriems 2000-02-21 sprendimais Nr. 41-8700, Nr. 41-8701 ir 2004-07-23 sprendimu Nr. 2.5-41-18635 jau yra atkurtos nuosavybės teisės į jiems tenkančią buvusio savininko J. B. nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto dalį - atitinkamai 2,24 ha žemės, 2,23 ha žemės ir 2,23 ha žemės (b. l. 137–168).

Kaip matyti iš nagrinėto teisinio reguliavimo, nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojantys teisės aktai numatė ir numato mirusio savininko vaikaičių, sutuoktinio teisę į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį. Nuosavybės teisės atkuriamos asmenims, kurie gali būti pretendentai, šiems atitinkamai pareiškus prašymus ir pateikus giminystės ryšį bei nuosavybės teises į daiktą patvirtinančius duomenis. Nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti šias teises pateikti per nustatytus terminus, jeigu nuosavybės teisės į tą turtą neatkurtos kitiems Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims. Taigi, įstatymų leidėjas nustatė nuosavybės teisių atkūrimo ribas – tai prašymo pateikimo terminas ir nuosavybės teisių atkūrimo kitiems pretendentams faktas. Abu šie ribojimai reikšmingi vertinant, ar gali asmuo pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą. Todėl vertinant, ar asmuo prarado teisę į pretendavimą atkurti nuosavybės teises, svarbu nustatyti, kad egzistuoja abi sąlygos, ribojančios galimybę įgyvendinti šią teisę. Asmeniui, kuris pareiškė prašymą atkurti nuosavybės teises praleidęs tokiam prašymui pateikti nustatytą terminą, kai kitiems pretendentams, laiku pateikusiems prašymą dėl to paties nekilnojamojo daikto, jos dar nėra atkurtos, nuosavybės teisės gali būti atkurtos kartu su kitais pretendentais į tą patį išlikusį turtą. Nuosavybės teisių atkūrimas užtruko, dėl to įstatymų leidėjas keitė pareiškimų pateikimo terminus, todėl kita atkūrimo teisę panaikinanti sąlyga – nuosavybės teisių atkūrimas kitiems asmenims, yra lemiama. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjos giminaičiams jau yra atkurtos nuosavybės teisės į visą buvusio savininko turėtą žemę - 6,70 ha žemės, esančios Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, Dūkštų seniūnijoje, Papokšės kaime, todėl darytina išvada, kad ši aplinkybė yra lemiama pareiškėjos pretendavimo atkurti nuosavybės teises panaikinanti sąlyga.

Pareiškėja savo prašymą atnaujinti praleistą terminą motyvuoja tuo, kad kiti pretendentai nepranešė jai apie senelio turėtą žemę, nuslėpė faktą, jog jie kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Lietuvos Vyriausiasis Administracinis nagrinėdamas administracinę bylą Nr. A-756-66/2008 yra pažymėjęs, kad pagal nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius įstatymus, pareiga rūpintis subjektinių teisių realizavimu, taigi ir domėtis bei gauti informaciją apie galimą susigrąžinti turtą tenka patiems pretendentams. Pakankamai ilga įstatymais nustatyta šių terminų trukmė savaime suplanavo galimybę piliečiui elgtis aktyviai ir turėti pakankamai daug laiko įvairiais būdais gauti būtiną nuosavybės teisių atkūrimui informaciją. Taigi nežinojimas apie teisę pretenduoti į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali būti traktuojamas kaip termino atnaujinimo pagrindas tik tokiu atveju, kai pretendentai savo valios veiksmais nuosavybės teisių atkūrimo siekė ir ėmėsi priemonių gauti informaciją apie išlikusį nekilnojamąjį turtą, tačiau negavo reikalingos ir teisingos informacijos, dėl nuo jų valios nepriklaususių priežasčių. Tretieji suinteresuoti asmenys – pretendentai į to paties savininko turtą, neturėjo įstatyminės pareigos informuoti pareiškėjos apie galimybę pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, todėl pareiškėjos argumentai, kad jos giminaičiai nepranešė jai apie senelio turėtą žemės sklypą ir nenurodė jos kaip asmens, turinčio teisę sugražinti nuosavybės teises, savo pateiktuose prašymuose, negali būti traktuojami kaip pagrindas terminui atnaujinti. Priešingai, tretieji suinteresuoti asmenys D. G. ir J. B. nurodo, kad jų tėvas vyko pas pareiškėją ir informavo ją apie tai, kad ji gali pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą, tačiau ji šios teisės atsisakė.

Pareiškėja motyvuodama savo prašymą taip pat nurodo, kad yra silpnos sveikatos (serga širdies ligomis, 2001 m. patyrė stiprų blauzdikaulio lūžį), yra nedarbinga.

Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika (bylos Nr. AS403-219/06; Nr. A556-680/08), daro išvadą, jog tik tuo atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba ribojo jo fizines galias tokiu laipsniu, kad jis pats negalėjo dokumento surašyti ir pasiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu, gali būti pripažinta svarbia termino praleidimo priežastimi. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ilgus teisės aktų nustatytus nuosavybės teisių atkūrimo proceso terminus bei į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog pareiškėja per visą dokumentų pateikimo nuosavybės teisių atkūrimui terminą turėjo galimybę pasirūpinti savo teisėmis ir teisėtais interesais tokias teises įgyvendindama pati ar įgaliodama kitus asmenis. Be to, kaip nurodė pati pareiškėja teismo posėdyje, ji yra atsikūrusi nuosavybės teises į buvusių savininkų iš tėvo pusės valdytą žemę.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjos nurodytos termino praleidimo aplinkybės negali būti pripažintos objektyviomis kliūtimis paduoti atitinkamą prašymą ir pateikti atitinkamus dokumentus institucijoms, siekiant atkurti nuosavybės teises į žemę, todėl jos prašymas atmestinas (LR ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendė:

pareiškėjos Z. V. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.