- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-02-05
- Bylos Nr.
- A2.6.-11-420/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-54-3-00423-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vladimiras Kurasovas
- Pažeidėjas
- T. L.
dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovui Andrejui Jančevskiui,
išnagrinėjęs T. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusio(duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), nevedusio, neteisto, bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. L. 2014-12-21, 8.40 val., Zarasų m., Kauno g., ties namu Nr. 10, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, vairavo automobilį „Renault M. C.“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 str. 1 d.
T. L. kaltu, padarius šį administracinį teisės pažeidimą, prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2014 m. gruodžio 21 d. ryte, Zarasų m., Kauno gatvėje tikrai vairavo tėvui priklausantį automobilį „Renault Megane“. Teisės vairuoti neturi ir niekada neturėjo.
Motyvuojamoji dalis
Be jo prisipažinimo šis teisės pažeidimas įrodytas liudytojų parodymais, transporto priemonių priverstinio nuvežimo aktu, kitais byloje surinktais įrodymais.
T. L. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole jo veika kvalifikuota pagal LR ATPK 129 str., nurodant, kad jis 2014-12-21, 8.40 val., Zarasų m., Kauno g., ties namu Nr. 10, vairavo automobilį „Renault M. C.“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės jo vairuoti, būdamas akivaizdžiai neblaivus ir vengė blaivumo patikrinimo, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 17 punktus. Tačiau teismas su tokiu veikos kvalifikavimu nesutinka.
T. L. kaltu pagal LR ATPK 129 str. neprisipažino ir paaiškino, jog nesutinka su tuo, kad vairavo neblaivus, kad atrodė akivaizdžiai neblaivus ir vengė blaivumo patikrinimo, kaip nurodyta protokole. Iš vakaro apie 23-24 val. jis buvo išgėręs bare du bokalus alaus. Brolis Povilas nuvežė jį namo, o pats išvažiavo švęsti. Ryte, sužinojęs, kad brolis yra Kauno gatvėje, ten nuėjo ir rado brolį miegantį automobilyje. Nuo jo sklido alkoholio kvapas. Tėvų namuose nebuvo, jiems reikėjo prižiūrėti namus ir parsivaryti automobilį, todėl nutarė važiuoti pats. Važiuojant jį sustabdė policijos pareigūnai, paprašė patekti dokumentus. Jis pažadino brolį, nes nežinojo, kur jis laiko dokumentus. Pateikė techninį pasą, draudimą. Vairuotojo teisių neturi ir neturėjo. Policininkai klausė ar jis vartojo alkoholį, jiems sakė, kad ne. Klausė ar nieko tokio, jei pasitikrins blaivumą, jis sutiko. Kai atnešė pūsti alkotesterį, tai ne vieną kartą bandė pūsti, bet kažkaip jam vis neišėjo. Jis pūtė, tačiau vis neužtekdavo laiko. Sakė ilgiau pūst, bandė ilgiau pūst, bet oras kažkaip baiginėjosi. Jis bandė pūsti gal tris kartus, bet alkotesteris nieko neparodė. Policininkai juos su broliu nuvežė į policijos komisariatą, ten dar davė pūsti. Nei karto į alkotesterį pūsti jis neatsisakė. Po to jam surašė protokolą. Policininkai jam nesiūlė važiuoti į ligoninę, jį parą atlaikė, tačiau nieks niekur jo nevežė. Kai buvo mažas sirgo astma. Jam būna ligos priepuoliai, kai patiria didelį fizinį krūvį, tada sunkiau kvėpuoti. Tai galėjo būti viena iš priežasčių dėl ko negalėjo tinkamai įpūsti į alkotesterį.
Zarasų policijos komisariato atstovas Andrejus Jančevskis parodė, kad sprendžiant iš policijos patrulių tarnybinio pranešimo, T. L. vengė, stengėsi nepapūsti, o pagal alkoholio matuoklio technologiją turi būti nepertraukiamo 5 sek. pūtimo. Pasak policijos pareigūnų T. L. vis pertraukdavo, patraukdavo orą į save, taip sustodavo matavimas ir tai tęsėsi kelis kartus. Yra kiti girtumo nustatymo būdai. Yra galimybė asmenį pristatyti į sveikatos priežiūros įstaigą, jei dėl savo fizinės būklės blaivumo (girtumo) negalima nusistatyti alkoholio matuokliu, tuomet jis gali būti vežamas į sveikatos priežiūros įstaigas. T. L. nebuvo vežamas į gydymo įstaigą, bet jam buvo išaiškinta galimybė kreiptis pačiam. Priverstinai nebuvo nuvežtas, nes pareigūnai nematė tam pagrindo, buvo daroma prielaida, kad jis specialiai neįpučia. Sutiko, kad pažeidėjo sutikimo pristatyti į gydymo įstaigą nereikia, jei kyla neaiškumai.
Automobilio savininkas G. L. parodė, kad jo automobilis yra registruotas jo vardu, jį paveldėjo, bet juo naudojasi jo sūnus P. L.. Automobilis nebuvo paimtas iš jo savavališkai. Įvykio metu jis buvo Malaizijoje ir kas buvo prieš įvykį ar įvykio metu nežino.
Liudytojas P. L. parodė, kad turi vairuotojo pažymėjimą, naudojasi tėvui priklausančiu automobiliu „Reno Megane“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš vakaro jis brolį Titą nuvežė namo, o pats nuvažiavo su draugu švęsti, šventė visą naktį. Ryte Titas, atėjęs, pamatė, kad jis miega automobilyje, vežė jį namo. Jis prabudo, kai pamatė pareigūną V. R., t.y. kai Titas jau buvo sustabdytas. Brolis pūtė į alkotesterį, bet nieko neparodė ar parodė nulius, tiksliai nežino. Brolio į ligoninę ar kitą gydymo įstaigą nevežė. Brolis buvo blaivus, nes vakare jie kartu buvo bare ir brolis išgėrė tik 2 bokalus alaus.
Liudytojas V. R. parodė, kad dirba Zarasų policijoje patruliu. 2014-12-21 su kolege J. P. dirbo Zarasuose, Kauno gatvėje. Pastebėjo nuo Utenos miesto pusės atvažiuojantį automobilį „Renault“, kilo įtarimas, kad vairuotojas per greitai važiuoja. Automobilį sustabdė, priėjo, vairuotojas atidarė durelių langą. Pamatė, kad automobilyje sėdi 2 vaikinai. Prisistatęs, paprašė pateikti dokumentus patikrinimui. Keleivis sėdėjęs šalia atidarė dėtuvę ir iš ten pateikė dokumentus: draudimą ir automobilio registracijos liudijimą. Paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą, tačiau vairuotojas apsižiūrėjęs kišenes pasakė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi ir tikriausiai bus palikęs namuose. Paprašė pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą - pasą ar asmens tapatybės kortelę, bet jis su savimi neturėjo. Bendraudamas su vairuotoju, iš automobilio pajuto alkoholio kvapą. Vairuotojo paprašė patikrinti blaivumą. Vairuotojas kaip ir sutiko, bet nei iš pirmo, nei iš antro, nei iš trečio karto nesugebėjo įpūsti, pūtė, bet neįpūtė. Neįpūtė, nes per mažas laiko tarpas. Reikia pūsti suskaičiuojant iki 5 sek., o čia žmogus pūtė, bet neįpūtė, kaip tyčia vengdamas. Bandė pūsti tris kartus. Betikrinant vairuotoją keleivis sakė „broli nepūsk“, be to keleivis dar bandė tartis su jais ir siūlė kyšį, kad nebūtų tikrinamas vairuotojo blaivumas. Kadangi buvo pasiūlytas kyšis buvo iškviesta operatyvinė grupė. Jai atvykus, prie pareigūnų dar buvo duota kelis kartus jų akivaizdoje pasitikrinti blaivumą vairuotojui, bet jis neįstengė įpūsti. Vairuotojas ir keleivis buvo pristatyti į policijos komisariatą, komisariate taip pat buvo kelis kartus pasiūlyta pasitikrinti blaivumą ir buvo paaiškinta, kad atisakymas tikrintis blaivumą prilygsta sunkiam girtumo laipsniui. T. L. pūtė kelis kartus, tačiau taip ir neįstengė įpūsti, sakydamas, kad serga kažkokia liga ir negali įpūsti, jam trūksta oro. Automobilio keleivis papūtė ir atsispausdino kvitas, jam buvo nustatytas girtumas, o vairuotojo kvitas neatsispausdino, nes jis neįpūtė. Kai yra eismo įvykis ir sužaloti žmonės, tada vairuotojai yra vežami į gydymo įstaigas ir imamas jų kraujas. Šiuo atveju ATPK straipsnis nenumato vairuotojo vežtis į ligoninę. Vairuotojui buvo pasiūlyta pačiam važiuoti tikrintis blaivumo, jei jis nesutinka su jų veiksmais.
Liudytoja J. P. parodė, kad dirba Zarasų PK patrule. 2014-12-21 apie 9 val. ji su kolega V. R., Zarasų mieste, Kauno g., ties 10 namu sustabdė automobilį „Renault Megane“, kuriame važiavo du žmonės. Automobilio vairuotojui kolega davė alkotesterį pasitikrinti blaivumą. Vairuotojas pūtė ne vieną kartą, bet neįpūtė. Jis bandė pūsti, bet įpūsti nenorėjo. Alkotesteris rezultatų neužfiksavo. Kolega pasakė, kad buvo siūlomas kyšis ir ji apie tai pranešė operatyviniai grupei. Prie atvykusių kolegų automobilio vairuotojas bandė pūsti dar 2-3 kartus, bet neįpūtė. Matėsi, kad pučia bet neįpučia, tiesiog pučia ir nutraukia. Atsivežus automobilio vairuotoją į komisariatą, jam buvo siūloma dar 2 kartus pūsti, bet jis vėl neįpūtė. Automobilio keleivis taip pat pūtė ir alkotesteris jam užfiksavo parodymus. Ji surašė protokolą, kuriame nurodė, kad T. L. atsisakė pūsti. T. L. nebuvo nuvežę į gydymo įstaigą, nes jie to neprivalo daryti, jis turi teisę to prašyti. Be to, jis nepateikė jokios pažymos, kad serga.
LR ATPK 129 str. nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones, arba neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimą, taip pat alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.
Teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.
Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N9-990/2006, Nr. N62 – 3686/2008). Asmens, kaltinamo padarius administracinį teisės pažeidimą, kaltės įrodymų turi būti surinkta tiek, kad nekiltų jokių abejonių dėl jo kaltės padarius pažeidimą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo iš tikrųjų padarė veiką, kuri jam inkriminuojama ir už kurią turi būti skiriama nuobauda. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Vairuotojas pagal LR ATPK 129 str. atsako (tame tarpe), kai vairuoja neturėdamas teisės vairuoti ir vengia teisės aktuose nustatyta tvarka pasitikrinti neblaivumą (girtumą). Kelių eismo taisyklių 18 punktas numato, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (toliau – Taisyklės) patvirtintos LR Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, su vėlesniais pakeitimais ir papildymais. Iš Taisyklių matyti, kad transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumas (girtumas) gali būti nustatomas dviem būdais: tikrinimo arba medicininės apžiūros pagalba. Tikrinimas – policijos pareigūnų veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas). Medicininė apžiūra – specialių žinių ir reikiamą kvalifikaciją turinčių visų rūšių asmens sveikatos priežiūros įstaigų asmens sveikatos priežiūros specialistų, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė atlikti medicininę apžiūrą, atliekami veiksmai, kuriais nustatoma, ar asmuo yra neblaivus (girtas) (Taisyklių 2 punktas). Taisyklių 4 punktas nustato, kad policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Taisyklių 5 punktas policijos pareigūnams suteikia įgaliojimus pristatyti vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo. Iš šios nuostatos matyti, kad policijos pareigūnai, įtardami vairuotoją esant neblaiviu (girtu), pirmiausia turi atlikti tikrinimo veiksmus, ir tik nesant objektyvios galimybės šių veiksmų atlikti, policijos pareigūnai gali pristatyti vairuotoją į sveikatos įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Taigi, neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimu pirmiausia laikytini bet kokie veiksmai ar neveikimas, kuriais vairuotojas išreiškia savo valią (apsisprendimą) nesitikrinti. Vairuotojo būsena, dėl kurios jis paprasčiausiai nesugeba atlikti būtinų tikrinimui veiksmų, nelaikytina neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimu, o sudaro pagrindą vertinti, kad nėra objektyvios galimybės vairuotojo patikrinti ir pagal Taisyklių 5 punktą sudaro pagrindą tokį vairuotoją pristatyti medicininei apžiūrai. Taisyklių 10 punkto pirmoji pastraipa skelbia, kad policijos pareigūnai ... ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo ... išrašo transporto priemonės vairuotojo siuntimą ir pristato transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros (2009-06-17 Vyriausybės nutarimo Nr. 617 redakcija).
Teismo vertinimu, šioje byloje surinkti įrodymai nepagrindžia, kad buvo padarytas LR ATPK 129 str. numatytas administracinis teisės pažeidimas. Nagrinėjamu atveju visiškai nėra užfiksuoti duomenys apie galimą T. L. atsisakymą tikrintis. T. L. paaiškino, kad bandė pūsti į alkoholio matuoklį 5-6 kartus, tačiau jam nepavyko įpūsti reikiamo kiekio oro. Liudytojai, policijos pareigūnai, teisme patvirtino, kad vairuotojui buvo pasiūlyta tikrintis alkoholio kiekio matuokliu, kad vairuotojas kelis kartus bandė tikrintis alkoholio kiekio matuokliu, tačiau, jų manymu, jis tik bandė tikrintis, t. y. tik imitavo tikrinimą, tačiau tinkamai šios procedūros neatliko. Kad T. L. pūtė į alkoholio matuoklį patvirtino ir liudytojas P. L.. Todėl byloje visiškai nėra duomenų, kad vairuotojas tyčia ir kategoriškai atsisakė tikrintis alkoholio kiekio matuokliu. Vertinant liudytojų, policijos pareigūnų, parodymuose nurodytus duomenis dėl vairuotojo vengimo tikrintis, t. y. kad jis pūtė per trumpai ar tik imitavo pūtimą, pastebėtina, kad tai yra tik jų subjektyvi nuomonė, prielaida, nepaneigianti T. L. teiginių, kad jis nevengė tikrintis savo neblaivumo. Byloje visiškai nėra įrodymų dėl kokios priežasties vairuotojas negalėjo įpūsti reikiamo kiekio oro. Priešingai, byloje yra duomenys, kad vairuotojas neatsisakė pūsti į alkotesterį, tačiau jam neišėjo į jį įpūsti. Šiuos duomenis patvirtino visi byloje apklausti asmenys. Byloje nėra jokių duomenų, įgalinančių teigti, kad T. L. sąmoningai, o ne dėl savo būsenos, netinkamai pūtė į alkoholio kiekio matuoklį, taip vengdamas tikrinimo rezultato. Priešingai, visų minėtų asmenų paaiškinimai teismui patvirtina, kad vairuotojas atliko visus veiksmus, kuriuos reikalavo atlikti policijos pareigūnai. Byloje nėra duomenų, kad T. L. dėl jo būklės nesugebant atlikti tikrinimui būtinų veiksmų, siekiant pašalinti visas abejones dėl jo neblaivumo, būtų pristatytas į sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai, kad būtų jam išrašytas siuntimas, nors policijos pareigūnai, vadovaudamiesi Taisyklių 5 punktu, turėjo pagrindą ir teisę pristatyti jį į medicininei apžiūrai.
Aptartos aplinkybės neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad T. L. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kad jo neblaivumas viršijo įstatymų leidžiamą normą ir kad jis vengė neblaivumo patikrinimo. Esamoje situacijoje šių abejonių nėra galimybės pašalinti, nes nėra jokios protingos galimybės rinkti naujus įrodymus. Tai reiškia, kad T. L. veikoje nėra LR ATPK 129 str. numatyto pažeidimo objektyviųjų požymių, t. y. nėra šio pažeidimo įvykio ir sudėties. Tokią praktiką yra suformavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kiti teismai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N5-393/2007, Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-229-354/2014).
Taigi, nustačius, kad T. L. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, ir neįrodžius, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus ir jo neblaivumas viršijo įstatymų leidžiamą normą ir kad jis vengė neblaivumo patikrinimo, jo padaryta veika perkvalifikuotina iš LR ATPK 129 str. į LR ATPK 128 str. 1 d.
T. L. administracinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad dėl padaryto jis nuoširdžiai gailisi (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant nuobaudą T. L. teismas atsižvelgia į tai, kad dėl padaryto jis nuoširdžiai gailisi, tokį teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, mokosi ir dirba. Esant šioms aplinkybėms jam skirtina bauda, artima įstatymo sankcijoje numatytos baudos minimumui (ATPK 30 str., 30² str.), pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
T. L. pripažinti kalta pagal LR ATPK 128 str. 1 d. ir nubausti 300 Eur (trijų šimtų eurų) bauda.
Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Zarasų rajono apylinkės teismą.
Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į VMI prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 6030, „Swedbank“ AB.
Nesumokėjus baudos per nurodytą terminą, nutarimas bus perduotas antstoliui priverstiniam vykdymui (ATPK 313 str. 1 d. ir 314 str. 1 d.).
Nesant galimybei sumokėti baudą, ATPK 313 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka galima kreiptis į teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.