- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-18
- Bylos Nr.
- 1S-546-397/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35758-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Danguolė Šiugždinytė, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- A. E.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės, Danguolės Šiugždinytės ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. E. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. birželio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. gegužės 30 d. priimtą nutarimą Nr. 81/04-415 taikyti nuteistajam A. E. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. E. nuteistas Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 2 (dvejų) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
2. Bausmės pradžia – 2017 m. liepos 16 d., bausmės pabaiga – 2020 m. gegužės 16 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2019 m. gegužės 30 d. Komisijos nutarimu Nr. 81/04-415 nutarta taikyti nuteistajam A. E. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, drausmine tvarka nebaustas, skatintas keturis kartus, be to, jis mokosi 12 klasėje Suaugusiųjų mokymo centre, dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, todėl yra tikslinga toliau taisyti nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.
4. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. birželio 17 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą, nurodydamas, kad nuteistasis anksčiau teistas septynis kartus, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas bei lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau A. E. kaskart vėl nusikalsdavo ir teismo parodyto pasitikėjimo nepateisindavo. Be to, nuteistasis atmeta jam pasiūlytas alternatyvas, pasižymi empatijos stoka, kas neleidžia daryti išvados, jog nusikalstamas elgesys nepasikartos. Pažymėta ir tai, kad A. E. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 81 balas pagal OASys metodiką. Todėl, paleidus nuteistąjį lygtinai, nebus pasiekti bausmės ir probacijos tikslai, taip pat bus pažeisti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.
Šalies argumentai
5. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis A. E. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, kuris būtų palankesnis jo atžvilgiu.
5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad įkalintas asmuo yra pažemintas ir sužlugdytas kaip asmenybė, jis atskiriamas nuo šeimos ir kitų visuomenės narių, todėl bausmės vykdymas neturi didinti nuteistojo kančių. Skundžiama apylinkės teismo nutartis paneigia lygtinio paleidimo instituto prasmę. Nuteistojo teigimu, atliekant laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, priprantama, jog viskuo yra pasirūpinta, pačiam niekuo nereikia rūpintis, todėl šie įgūdžiai dingsta, be to, yra linkstama į kraštutinumus, kas veda prie naujų nusikalstamų veikų vykdymo.
5.2. Skunde nuteistasis pažymi, jog Komisija pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas (yra keturis kartus paskatintas, drausmine tvarka nebaustas, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, dalyvauja socialinės reabilitacijos užsiėmimuose), o pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – žema (27 balai pagal OASys metodiką), t. y. šiuos balus jis dar gali koreguoti, likę 54 nustatyti balai yra nekintantys. A. E. atkreipia dėmesį, kad pataisos įstaigoje dirba VĮ „Mūsų amatai“ metalo liejimo ceche metalo valytojo pareigose, paleistas lygtinai, jis neturėtų problemų dėl gyvenamosios vietos, būtų įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. turėtų pastovias pajamas, kas prisidėtų prie jo integracijos į visuomenę.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo A. E. skundas atmetamas.
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
8. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos BPK 360 straipsnio 2 dalis). Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai išanalizavo visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl atmeta nuteistojo skundą. A. E. savo skunde aukštesnės instancijos teismui nepateikė jokių naujų duomenų, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, ar dėl kurių būtų padaryta fakto klaida. Todėl aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamos nutarties motyvais.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. E. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Priešingai nei skunde nurodo nuteistasis, jis priklauso ne žemos, tačiau vidutinės pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei (81 balas pagal OASys metodiką), todėl teismas privalo itin atidžiai patikrinti ir įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Taip pat būtina konstatuoti, ar nuteistasis daro akivaizdžią, reikšmingą pažangą, mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
10. A. E. yra jauno amžiaus, gim. (duomenys neskelbtini), tačiau šis teistumas jam jau aštuntas. Pirmą kartą jis buvo teisiamas dar nesulaukęs pilnametystės (būdamas 15 metų) ir nuo tada sistemingai susiduria su teisėsaugos institucijomis, t. y. nuteistasis yra recidyvistas. Apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad anksčiau nuteistajam vieną kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir tris kartus – lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau A. E. nesugebėjo tinkamai vykdyti teismo paskirtų įpareigojimų, darė naujas nusikalstamas veikas, todėl buvo pasiųstas į pataisos namus atlikti jam skirtos laisvės atėmimo bausmės. Dauguma nuteistojo padarytų nusikaltimų yra turtinio pobūdžio (vagystės, plėšimas), tačiau A. E. būdingas ir smurtinis elgesys (nužudymas, peržengiant būtinosios ginties ribas, nesunkus sveikatos sutrikdymas). Nusikaltimai padaryti turint galiojantį teistumą, kas patvirtina, jog bent kiek ilgesnį laikotarpį išlaikyti teisės aktams neprieštaraujantį elgesį A. E. nepavyksta. Nors aptartos aplinkybės yra nuteistojo praeitis, kurios negalima sureikšminti sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, tačiau būtent šie duomenys padeda identifikuoti sritis, kurias A. E. turi keisti, siekdamas sėkmingos probacijos. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu nuteistajam tikslinga toliau būti taisomam izoliuotam nuo visuomenės, nes tik struktūrizuotoje aplinkoje jis sugeba tam tikra apimtimi reaguoti į jam teikiamus pasiūlymus bei pagalbą, renkantis nenusikalstamą gyvenimo kelią.
11. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad nuteistasis pataisos namuose dirba, yra įgijęs šaltkalvio įrankininko specialybę, taip pat mokosi dvyliktoje klasėje. Pagal Marijampolės pataisos namų turto valdymo skyriaus 2019 m. gegužės 16 d. pažymą Nr. 99 nuteistajam yra priteista 97,51 Eur suma nusikaltimu padarytai materialinei žalai atlyginti. Šiuo metu atlyginta suma sudaro 18,35 Eur. Įvertinusi šiuos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad A. E. priteistas ieškinys nėra didelis, nesiekia nei 100 Eur, tačiau nuteistasis per dvejus laisvės atėmimo bausmės atlikimo metus tesugebėjo atlyginti vos 18,35 Eur, kas nesudaro net penktadalio priteistos sumos. Toks ieškinio dengimas laikytinas formaliu bei simboliniu, t. y. A. E. vengia prisiimti atsakomybę už savo neteisėtais veiksmais sukeltus padarinius. Jau minėta, kad pataisos namuose nuteistasis dirba, tačiau gaunamo darbo užmokesčio nesugeba paskirstyti taip, kad priteistas ieškinys būtų dengiamas kur kas svariau bei reikšmingiau.
12. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta ir tai, kad, atsižvelgiant į A. E. kriminalinę istoriją, galima daryti išvadą, jog asmuo, būdamas neblaivus, yra linkęs elgtis agresyviai, jis pasižymi impulsų kontrolės stoka, veikia neapgalvotai. Nuteistasis atmeta jam pasiūlytas alternatyvas, kaip pernelyg komplikuotas ar reikalaujančias itin daug pastangų, A. E. taip pat būdinga empatijos stoka. Nors nuteistasis dalyvavo dailės terapijoje R.A.K.T.A.S., kurios tikslas – geriau save pažinti bei suvokti, taip pat rengiamų paleisti iš laisvės atėmimo vietų nuteistųjų teisinio ir socialinio švietimo programoje, tačiau nelankė jokių užsiėmimų, skirtų alkoholio nesaikingo vartojimo prevencijai bei smurtinio elgesio prevencijai, kas A. E. yra reikšmingi kriminogeniniai veiksniai. Nors pataisos įstaigoje nėra fiksuota apsvaigimo nuo alkoholio atvejų, tačiau alkoholinių gėrimų bei jų surogatų vartojimas čia yra griežtai draudžiamas, jų gavimas yra apsunkintas bei užtraukia drausminę atsakomybę. Todėl vien aplinkybė, kad pataisos namuose nuteistasis alkoholio nevartoja, nesudaro pagrindo išvadai, jog ir būdamas laisvėje jis svaigiųjų gėrimų nevartos ar jais nepiktnaudžiaus.
13. Teisėjų kolegijos vertinimu, sėkmingai probacijai trukdo ir nuteistojo gyvenimo būdas bei ydinga mąstysena. A. E. kriminalinė istorija leidžia manyti, kad jo gyvenimo būdas prieštarauja visuomenėje priimtoms normoms. Nuteistojo asocialus elgesys susiformavo dar paauglystėje, vadinasi, pagal jam vienam priimtinas taisykles jis gyveno apie dvidešimt metų, todėl susiformavusių nuostatų pakeitimas nėra įmanomas per vienerius ar dvejus metus, tai – ilgas ir daug pastangų reikalaujantis procesas. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad A. E. turi nedaug pomėgių, yra linkęs bendrauti tik su tais asmenimis, kurių pažiūros atitinka jo nuostatas, t. y. nuteistasis nėra lankstus, jis sunkiai priima kitokį požiūrį, kas taip pat apsunkintų probaciją bei jos metu teikiamų rekomendacijų įgyvendinimą. Nesugebėjimas priimti ir kitų asmenų nuomonės, neleidžia rinktis tinkamus elgesio modelius, gerinti emocinę gerovę.
14. Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Šiuo metu nuteistasis atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tačiau šio kriterijaus atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Teisėjų kolegija nenustatė tiek A. E. teigiamai charakterizuojančių aplinkybių bei jo akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kad būtų galima pagrįstai tikėtis sėkmingos probacijos. Atkreiptinas dėmesys, kad bausmę nuteistasis atlieka paprastosios grupės sąlygomis, vadinasi, pataisos namų administracija jo elgesio nevertina taip teigiamai, kad būtų galima perkelti jį tęsti bausmės atlikimą į lengvąją nuteistųjų grupę. Šiuo metu A. E. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, todėl lygtinio paleidimo taikymui pagrindo nėra.
15. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisija savo nutarime pernelyg sureikšmino nuteistojo gautus paskatinimus, mokymąsi, socialinių ryšių su artimaisiais palaikymą ir padarė nepagrįstą išvadą dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės. Apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad A. E. nepadarė pakankamos pažangos, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl nuteistojo skundas atmetamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartis paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. E. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. birželio 17 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.