Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėja Jurga Vasiliauskienė, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Jurgitos Patalavičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyrusi, nedirbanti, darbo biržoje neregistruota, gyvenanti (duomenys neskelbtini), įtraukta į asmenų, neturinčių gyvenamosios vietos apskaitą prie Kauno miesto savivaldybės, teista Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalį, 4 MGL (150,60 Eur) dydžio bauda, bausmė neatlikta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. 2017 m. liepos 25 d. apie 17.00 val. namuose adresu: (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su savo motina I. T. metu du kartus smogė jai grindų skuduru per veidą, taip sukeldama I. T. fizinį skausmą.

Kaltinamoji A. G. ikiteisminio tyrimo metu kalta prisipažino ir parodė, kad gyvena kartu su savo mama I. T., adresu: (duomenys neskelbtini). Jų tarpusavio santykiai yra geri, tačiau būna, kad pasibara. Taip nutiko ir 2017 m. liepos 25 d. apie 17.00 val. namuose jau minėtu adresu. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu ji nesusivaldė ir porą kartų grindų skuduru trenkė mamai per veidą. Supranta, kad tokie veiksmai galėjo sukelti jai fizinį skausmą (b. l. 39).

Motyvuojamoji dalis

Be pačios kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad priimtas I. T. pareiškimas, kuriame ji parodė, kad 2017 m. liepos 25 d. apie 17.00 val. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), virtuvėje jos duktė A. G. du kartus trenkė grindų skuduru jai per veidą, taip sukeldama fizinį skausmą. Tame pačiame protokole apklausiama kaip pareiškėja (liudytoja), I. T. parodė iš esmės tas pačias aplinkybes kaip ir pareiškime bei papildomai nurodė, kad 2017 m. liepos 26 d. apie 15.20 val. minėtame bute, miegamojo patalpoje jos duktė trenkė kumščiu jai į veidą, tačiau ji apsigynė su vaikščiojimo lazda. Dukra smurtauja nuolat. Tuo pačiu protokolu apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Objektų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nepaimta. Rašytine rezoliucija pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (b. l. 4-5).

Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės Pirmosios kuopos Pirmojo būrio vyriausiosios patrulės G. G. 2017 m. liepos 26 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2017 m. liepos 26 d. apie 15.26 val. iš Kauno apskr. VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), smurtas artimoje aplinkoje. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė V. T.. Įvykio vietoje gauta duomenų, kad pranešėjui paskambinusi mama I. T. pasakė, kad jos dukra A. G. smurtavo prieš ją. I. T. nurodė, kad dukra trenkė jai per galvą šlapiu skuduru. Smurtą patyręs asmuo – I. T. – paaiškino, kad smurtas pasireiškė įžeidinėjimais, smūgiu į galvą šlapiu skuduru. Smurtą galinčių rodyti požymių neužfiksuota. Smurtu įtariamas asmuo – A. G. – buvo sulaikyta ir pristatyta į policijos įstaigą (b. l. 9-14).

Nukentėjusioji I. T., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad A. G. yra jos pilnametė dukra, kuri iki įvykio gyveno kartu su ja, adresu: (duomenys neskelbtini). Ji taip pat turi sūnų V. T., kuris gyvena atskirai nuo jos, ja rūpinasi, dažnai jai paskambina. A. G. piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, juos geria kasdien, o išgėrusi alkoholio, keldavo namuose konfliktus. 2017 m. liepos 25 d. apie 17.00 val. namuose jau minėtu adresu tarp jos ir neblaivios A. G. kilo žodinis konfliktas. Ji pati alkoholio negeria išvis. Konflikto metu A. G. pagriebė šlapią grindų skudurą, kuriuo ji tuo metu plovė grindis, ir juo du kartus, tyčia smogė jai į veidą, sukeldama fizinį skausmą. Iš karto policijos nekvietė, nes manė, kad išsiblaiviusi A. G. atsiprašys ir daugiau taip nesielgs, tačiau duktė ir kitą dieną gėrė alkoholinius gėrimus, jos neatsiprašė. 2017 m. liepos 26 d. apie 15.20 val. tame pačiame bute, būdama neblaivi, A. G. ir vėl sukėlė konfliktą, kurio metu, tyčia, kumščiu jai smogė veido link, tačiau nepataikė, nes ji pasilenkė ir atkišo savo vaikščiojimo lazdą. Šio konflikto metu fizinis skausmas nebuvo sukeltas, tačiau patyrė psichologinį diskomfortą, nes konflikto metu A. G. ją keikė necenzūriniais žodžiais ir grasino. A. G. sakė, kad su ja susidoros ar užmuš, sakė, kad ji čia negyvens, nes ji ją išmes. Matė, kad duktė pikta, tačiau jos grasinimų ją nužudyti realiais nelaikė, suprato, kad ji taip kalba būdama neblaivi, norėdama parodyti savo pranašumą, bet tikrai ne ją užmušti ar suluošinti. Be to, šio konflikto metu A. G. daugiau jos nemušė ir grėsmės jos gyvybei ir sveikatai nekėlė. Tačiau apie šį įvykį ji telefonu pasakė savo sūnui V. T. kuris konflikto nematė ir šis iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai A. G. sulaikė. 2017 m. liepos 27 d. ji kreipėsi pas teismo medikus, bet jokių žymių veide, kurie buvo 2017 m. liepos 25 d. po A. G. smūgių skuduru, jau nebuvo likę. Tačiau ji patyrė fizinį skausmą. Joks gydymas paskirtas nebuvo, nedarbingumo pažymėjimas išduotas nebuvo. Mano, kad didelės įtakos A. G. veiksmams turėjo ta aplinkybė, kad ji buvo neblaivi. Ji prieš A. G. nesmurtavo, nuo jos nesigynė. Civilinio ieškinio nereikš. Po įvykio dukra jos atsiprašė, tačiau išvadų nepadarė ir toliau vartoja alkoholinius gėrimus. Duktė pastaruoju metu su ja negyvena (b. l. 22-23).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 6614 nurodyta, kad 2017 m. liepos 26 d. 15.50 val. A. G. nustatytas 3,80 promilės girtumas (b. l. 29).

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo ir leidžia neabejotinai teigti, kad A. G. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką ir jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. A. G. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – laisvės apribojimu, jo terminu bei įpareigojimais (b. l. 69).

A. G. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, jog nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivi, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

A. G. teista, Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, 4 MGL (150,60 Eur) dydžio bauda, bauda nesumokėta, vykdoma (b. l. 60, Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), bausta administracine tvarka (b. l. 50-53), psichiatrinėje įskaitoje neįrašyta, narkologinėje įskaitoje neįrašyta (b. l. 61, 62-63).

Kaltinamoji padarė nesunkų nusikaltimą (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), veikiant tiesiogine tyčia, turtinė žala nepadaryta. Teismas sprendžia, jog kaltinamajai pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant įstatyme numatytus įpareigojimus, kurie atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Prokurorės pasiūlyta laisvės apribojimo trukmė ir įpareigojimų rūšys, atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę, veikos pobūdį parinktos pagrįstai (BK 48 str.).

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji kalta prisipažino, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str. 2 d.).

Kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė neatlikusi Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės – 4 MGL (150,60 Eur) baudos, bauda nesumokėta, 2017 m. sausio 19 d. išrašytas vykdomasis raštas. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsniu, bausmės subendrintinos, prie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridedama Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmė – 4 MGL (150,60 Eur) bauda.

A. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 40-41), paliktina galioti iki bus pradėtas vykdyti teismo baudžiamasis įsakymas. A. G. buvo laikinai sulaikyta nuo 2017 m. liepos 26 d. 15.40 val. iki 2017 m. liepos 28 09.34 val. (dvi dienas) (b. l. 30, 32), šis terminas įskaitytinas į bausmė laiką (BK 66 str.).

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra. Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskirti jai bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigoti: per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje; laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigoti: per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje; laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – 4 MGL (150,60 Eur) bauda, prie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridedant neatliktą bausmę ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigoti: per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje; laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ir 4 MGL (150,60 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. liepos 26 d. 15.40 val. iki 2017 m. liepos 28 09.34 val. (dvi dienas), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.

Teismo baudžiamasis įsakymas dalyje dėl laisvės apribojimo bausmės pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti A. G., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti, pradėjus bausmės vykdymą.

Išaiškinti A. G., kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.