- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-01-27
- Bylos Nr.
- 1-39-834/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Kaltinamasis
- R. B.
- Nukentėjusysis
- A. G.
- Advokatai
- Stanislovas Nalivaika
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. B. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Elektrėnuose, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, vairuotoju, teistas 2019 m. rugpjūčio 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, paskirta laisvės apribojimo bausmė 6 (šešiems) mėnesiams,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas BK 183 straipsnio 1 dalyje ir 183 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. 2018 m. liepos 26 d. su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudarė automobilio ,,BMW 530D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 5300 Eur vertės išperkamosios nuomos sutartį Nr. 2018/07/26-03 pagal kurią iki 2023 m. liepos 17 d. įsipareigojo mokėti kas mėnesį 282,35 Eur įmoką, tačiau nei vienos įmokos neįmokėjo, išsinuomoto automobilio negrąžino, nes 2018 m. rugsėjo 7 d. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie PC ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Vilniuje jo žinioje buvusį automobilį ,,BMW 530D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už 2500 Eur tyčia neteisėtai pardavė L. V., tokiu būdu, tyčia pasisavino jo žinioje buvusį svetimą turtą – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį ,,BMW 530D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 5300 Eur vertės, padarydamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 5300 Eur žalą.
Be to, jis 2018 m. rugsėjo 15 d., apie 13.00 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), žodžiu sudarė su A. G. automobilio ,,Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 4500 Eur vertės nuomos sutartį, pagal kurią sumokėjęs pradinį 240 Eur nuomos mokestį, laikotarpiui nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. iki 2019 m. vasaros išsinuomavo automobilį ,,Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įsipareigodamas kas mėnesį mokėti 500 Eur nuomos mokestį, tačiau nuomos mokesčio nemokėjo, automobilio negrąžino, nes 2018 m. spalio 13 d. (duomenys neskelbtini). jo žinioje buvusį automobilį ,,Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už 500 Eur tyčia neteisėtai pardavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, tokiu būdu tyčia pasisavino jo žinioje buvusį svetimą turtą – A. G. priklausantį automobilį ,,Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 4500 Eur vertės, padarydamas A. G. 4500 Eur turtinę žalą.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. B. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino ir paaiškino, kad paėmė automobilio išperkamajai nuomai iš įmonės. Nei vienos įmokos nesumokėjo. Reikėjo pinigų ir pardavė tą automobilį, kad išperkamąją nuomą padengtų. Pardavė po dviejų mėnesių L. V.. Žino, kad negerai padarė. Labai reikėjo pinigų. Nepagalvojo apie pasekmes. Jokių dokumentų neformino, tik ant balto lapo pasirašė, kad padavė už 1500 Eur. Automobilį paliko L. V. su draudimu, techniniu pasu. Savininko neinformavo, kad keisis nuomininkas. Supranta, kad padarė negerai. Kai nuomojosi automobilį, dirbo. Pajamos nestabilios. Buvo draudimo agentas. Pajamos neleido įmokų mokėti. Nesumokėjus, tarėsi įmokas perkelti į kitą mėnesį. Kai neteko darbo, trūko pinigų. A. G. rado internetu. Padavė pinigus už kelius mėnesius į priekį ir dirbo su ta mašina. Toliau nemokėjo. Gyveno (duomenys neskelbtini), pinigų trūko. Su A. G. pilnai atsiskaitęs. ,,(duomenys neskelbtini)“ norėjo padengti žalą. Visiems nori atlyginti žalas. Dabar dirba. Per mėnesį uždirba 1200-1500 Eur, yra vairuotojas. Labai gailisi. Turėjo skolų, todėl taip padarė. Paskui suprato, kad negerai pasielgė. Dėl padaryto labai gailisi, nepasikartos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio liudytoju nukentėjusiuoju apklausto A. G. apklausos matyti, kad 2018 m. rugsėjo 1 d. iš savo pažįstamo A. M. įsigijo automobilį ,,Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pasirašė automobilio pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį ir per 9 mėnesius įsipareigojo sumokėti 4500 Eur. Pagal sutartį automobilis bus perrašytas jo vardu, kai sumokės visą sumą. Mokėti turėjo dalimis, beveik pusę jau yra sumokėjęs. Perkant jie aptarinėjo tai, kad jis (A. G.) tą automobilį išnuomos kitiems asmenims, A. M. sutiko ir net pats pasiūlė, išperkamosios nuomos sutartį, kad automobilio nuomos kainą padengs išperkamosios nuomos suma. 2018 metų rugsėjo mėnesio viduryje, tikslios dienos neatsimena, socialiniame tinkle www.facebook.com patalpino skelbimą apie tai, kad nuomoja minėtą automobilį. Su juo susisiekė asmuo, kurio paskyra minėtame tinkle buvo R. B. vardu. Po to šis jam nurodė savo numerį ir susiskambino. Su R. B. susitarė, jog jis jam nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. iki 2018 m. spalio 1 d. išnuomos automobilį ,,Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jie susitarė dėl automobilio nuomos kainos 240 Eur, ir, kad šią sumą sumokės iškarto, kai susitiks. R. B. sutiko ir nurodė jam adresą, kur jis turi atvaryti automobilį. Tą pačią dieną jis (A. G.) nuvarė minėtą automobilį R. B. nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), susitiko aikštelėje prie daugiabučio. Ten susitarė, kad R. B. išsinuomos jo automobilį iki 2019 m. vasaros. Sutarė, kad nuomos kaina bus 500 Eur per mėn., kad jis mokės kas mėnesį, kiekvieno mėnesio pirmą dieną. t. y. jis spalio 1 d. turėjo jam sumokėti už spalį. Susitarė, kad mokės grynais, kad jis (R. B.) turės pas jį (A. G.) atvažiuoti. Jokių sutarčių nepasirašinėjo, kodėl, negali net pasakyti, pasitikėjo, buvo žodinis susitarimas, nusprendė, kad žodinio susitarimo pakaks. Jis paprašė, kad R. B. pateiktų savo asmens dokumentą ir nufotografavo šio vairuotojo pažymėjimą. Perdavė automobilio raktelius ir automobilio dokumentų atspausdintas kopijas. Nedavė originalų, kad apsisaugoti. R. B. už automobilio nuomos laikotarpį iki 2018 m. spalio 1 d. sumokėjo 240 Eur, susitarė, jog norėdamas tęsti nuomą R. B. jam 2018 m. spalio 1 d. sumokės ir vėl. 2018 m. spalio 1 d. susisiekė su R. B. telefonu (duomenys neskelbtini), sutarė, jog susitiks po savaitės, 2018 m. spalio 6 d., šis turės atvažiuoti pas jį į Kauną, nes automobilyje reikėjo remontuoti bamperį, pastarasis sutiko, tačiau 2018 m. spalio 6 d. R. B. parašė jam, kad jo paties automobilis sugedo, negali atvažiuoti, kad reikalingas jo automobilis ir susitikimą nukėlė iki 2018 m. spalio 14 d. Tačiau tą dieną R. B. jam pasakė, jog mirė artimas jam žmogus ir automobilio grąžinti negali. Jam kilo įtarimas, kad kažkas yra ne taip. Automobilyje buvo įrengta GPS sistema ir ji nuolat rodė, kur yra automobilis, o po to GPS signalas dingo. Kai dingo GPS signalas vėl pabandė susisiekti su R. B., bet jo numeris buvo užblokuotas. Nuo 2018 m. spalio 15 d. su R. B. jam susisiekti nepavyko, per www.facebook.com nebandė rašyti, kreipėsi su pareiškimu į policiją. Jis prieš kreipdamasis į policiją pranešė ir A. M., kad taip įvyko. Kaip sakė automobilyje buvo įrengta GPS sistema ir jis matydavo, kad dienos metu automobiliu buvo važinėjama po Vilniaus miestą vakarais ir naktį automobilis būdavo (duomenys neskelbtini) k.. vėliau, kelias dienas automobilio vieta buvo (duomenys neskelbtini) namų. Jis vėliau buvo ten nuvykęs, tai didelė aikštelė tarp daugiabučių. Vieną kartą matė, kad automobilis stovėjo prie (duomenys neskelbtini) tai buvo priešpaskutinė vieta, kur jis buvo, paskutinė automobilio buvimo vieta Utenos r., prie Vyžuonėlių kaimo, google maps koordinatės: lat: (duomenys neskelbtini), po to signalas dingo. Jis automobilio savininkui moka kas mėnesį po 500 Eur ir toliau mokės, todėl nuostolis padarytas dėl automobilio jam asmeniškai. Automobilio savininkas jam asmeniškai pretenzijų neturi ir neturės. R. B. nebuvo su juo susisiekęs, po to, kai buvo pradėtas tyrimas policijoje bandė su R. B. susisiekti, bet šis nekėlė. Nuostolis jam neatlygintas (1 t., b. l. 59-60);
Iš byloje esančio liudytoju apklausto K. R. apklausos matyti, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ įm. k. (duomenys neskelbtini) direktorius. Įmonė užsiima automobilių išperkamąja nuomą. 2018 m. liepos 26 d. su įmones susisiekė R. B., gim. 1999 m. balandžio 21 d. ir sudarė sutartį dėl automobilio ,,BMV 530D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini) išperkamosios nuomos. Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). Laiduotojų sutartyje numatyta nebuvo. Pagal sutartį R. B. įsipareigojo mokėti kas mėnesį 282,35 Eur. Visa automobilio vertė 5300 Eur. Pasirašydamas sutartį R. B. pateikė savo asmens tapatybės kortelę kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Prieš sudarant sutartį patikrino ar tas asmuo turi įsiskolinimų, pajamas, turtą. Viskas buvo tvarkoje. Kaip minėjo, R. B. turėjo mokėti įmokas kas mėnesį, bet taip pirmos įmokos ir nesumokėjo. Jie pastarajam pradėjo skambinti, šis prašė, kad atidėtų mokėjimą, nes yra kažkokios problemos. Po to susirašinėjo SMS pranešimais. R. B. nesumokėjo nei vienos įmokos. R. B. buvo pranešta, kad bus perduota medžiaga policijai. Po to R. B. dingo. Pastarojo pateiktas telefono buvo Nr. (duomenys neskelbtini), vėliau neatsakinėjo jiems, kur automobilis nežinojo. 2018 m. gruodžio 3 d., apie 12.00 val. iš policijos gavo pranešimą, kad įvažiavo į jo automobilį. Atvykęs adresu (duomenys neskelbtini) kieme aptiko automobilį ,,BMV 530D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Paklausinėjęs kaimynus sužinojo, kuriame bute gyvena savininkas. Užėjus į butą, paaiškėjo, kad tai L. V. gim. (duomenys neskelbtini) m. Paklausus dėl automobilio paaiškėjo, kad šis automobilį įsigijo iš R. B. už 2500 Eur. Įsigijimo dokumentų neturėjo, tik pateikė raštelį. Apie tai jis pranešė policijai. Jis paėmė iš policijos automobilį ,,BMV 530D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 169-170);
Iš byloje esančio liudytoju apklausto L. V. apklausos protokolo matyti, kad 2018 m. rugsėjo 7 d. iš R. B. nusipirko automobilį ,,BMV 530D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) už 2500 Eur. Surado šitą automobilį per interneto svetainę ,,Autogidas“. Būtent tuo momentu, kada jis pirko, skelbimas dar galiojo. Pirkti automobilio važiavo su savo mergina D. Š.. Atvažiavo prie parduotuvės ,,(duomenys neskelbtini)“, kuri yra Laisvės prospekte, Vilniuje. Automobilio pardavėjas R. B. jiems prisistatė parodydamas savo asmens tapatybės kortelę. Apžiūrėjęs automobilį jis sutarė dėl kainos – 2500 Eur, nors iš pradžių prašė 2600 Eur. Automobilis jam labai patiko ir jis savo merginos akivaizdoje sumokėjo R. B. 2500 Eur. R. B. jam perdavė automobilį ,,BMV 530D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), automobilio registracijos liudijimą kurio Nr. (duomenys neskelbtini); vieną automobilio raktelį, draudimo polisą kurio Nr. (duomenys neskelbtini); draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); tai pat R. B. savo ranka surašė jam raštelį, kad perdavė jam automobilį ir, kad neturi jokių priekaištų. Jis pamatė, kad automobilis yra registruotas ne R. B. vardu, automobilio savininkas yra įmonė. R. B. atsakė, kad po poros mėnesių galės perrašyti automobilį, bet šiuo momentu to padaryti negali ir nuimti nuo įskaitos negali. Kadangi jam labai patiko automobilis jis į tai neatkreipė dėmesio. Praėjus vienai savaitei nuo pirkimo jis skambino R. B., bet jo telefonas buvo išjungtas. Po to R. B. dingo. Jis, nieko neįtardamas, naudojosi automobiliu. Nuolat tikrino ,,Regitroje“ ar automobilis neišregistruotas. Taip ir važinėjo. 2018 m. gruodžio 3 d. apie 12.00 val. automobilio savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. R. paaiškino, kad R. B. jį apgavo dėl automobilio pardavimo (2 t., b. l. 2);
Iš byloje esančio liudytoju papildomai apklausto L. V. apklausos matyti, kad klausė R. B. kodėl jis taip pigiai parduoda automobilį, šis atsakė, kad labai reikia pinigų. Pirkimo pardavimo sutarties nesurašė, kodėl nesurašė nežino, galvojo, kad paskui surašys, kai susitiks ,,Regitroje“ dėl automobilio perregistravimo. R. B. savo ranka surašė raštelį, kad perdavė automobilį ir, kad neturi jokių priekaištų. Kai R. B. negalėjo rasti, kad įregistruoti automobilį, pradėjo tikrinti ,,Regitros“ internetiniame puslapyje ar automobilis neišregistruotas. Jis buvo neišregistruotas. Taip ir važinėjo. 2018 m. gruodžio mėn. jo kaimynė kieme atsitrenkė į jo nusipirktą automobilį ,,BMW“. Kaimynė dėl padaryto įvykio išsigando, jo nerado, todėl iškvietė policiją, o policijos pareigūnai paskambino įmonei, kuri buvo nurodyta automobilio savininke. 2018 m. gruodžio 3 d. apie 12.00 val. atvyko automobilio savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. R.. Jis jo (L. V.) klausinėjo ar jis (L. V.) yra R. B., jis pasakė, kad ne. Įmonės direktorius paaiškino, kad R. B. nusipirko tą automobilį išsimokėtinai ir už jį nemokėjo. Suprato, kad R. B. jį apgavo dėl automobilio pardavimo (2 t., b. l. 9-10);
Iš byloje esančio liudytoju apklausto A. M. apklausos matyti, kad jam priklauso automobilis ,,Toyota Prius“ mėlynos spalvos. Šį automobilį išnuomojo pagal nuomos sutartį A. G.. Nuomos sutartį sudarė 2018 m. rugsėjo mėn. pradžioje, tikslios datos neprisimena. Automobilio nuomos sutartį turi, dokumentus pateikti gali, tik ne dabar, nes dokumentai yra pas jo sūnų. Pažįsta tik A. G., R. B. nepažįsta. Su A. G. susipažino vasarą per sūnų, su A. G. palaiko bendravimą telefonu. Paskutinį kartą bendravo prieš mėnesį, datos neprisimena, šis jam pasakė, kad dingo automobilis ir jis jam patarė kreiptis į policiją. Apie tai, kad A. G. perdavė automobilį žmogui, kurio jis nepažįsta sužinojo apie dvi savaitės prieš kreipiantis į policiją (1 t., b. l. 105-106);
Iš byloje esančio liudytoju apklausto P. Š. apklausos matyti, kad skelbimą dėl automobilių pirkimo padavė jis. Telefonas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) duotas skelbime yra jo, jis parašęs skelbime, kad superka metalą, automobilius. Tai yra jo tėvų įmonė. Automobilio ,,Toyota Prius“ mėlynos spalvos jis 2018 m spalio mėnesį tikrai nepirko, (duomenys neskelbtini) k. nebuvo. Kodėl kažkas sako, kad jis pirko minėtą automobilį, nežino. Jam 2018 m. lapkričio 7 d. skambino kažkoks vaikinas, sakė grąžinti automobilį ir viskas bus gerai, jis pasakė, kad nėra jokios mašinos, nieko jis (P. Š.) pas jį (skambinusį) nepirko. Kai perka automobilį yra pildoma pirkimo pardavimo sutartis. Jis neturi savo pastovaus automobilio (1 t., b. l. 96);
Iš byloje esančio 2018 m. gruodžio 3 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad K. R. savanoriškai pateikė turto išperkamosios nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nuorašą, kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoda išsimokėtinai R. B. automobilį ,,BMW 530D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 5300 Eur vertės (1 t., b. l. 153,156-166);
Iš byloje esančio A. M. pareiškimo matyti, kad jis neturi jokių pretenzijų A. G. dėl nuomos sutarties sąlygų laikymosi (1 t., b. l. 108);
Iš byloje esančio K. R. ir R. B. susirašinėjimas SMS žinutėmis matyti, kad tarp jų vyko susirašinėjimas dėl įmokų mokėjimo už automobilį (1 t., b. l. 171-176);
Iš byloje esančio 2018 m. gruodžio 3 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo matyti, kad L. V. savanoriškai pateikė raštelį, kuriame nurodyta, kad R. B. 2018 m. rugsėjo 7 d. parduoda automobilį (2 t., b. l. 8);
Iš byloje esančio A. G. ir R. B. susirašinėjimo SMS žinutėmis matyti, kad tarp jų vyko susirašinėjimas dėl įmokų mokėjimo ir automobilio grąžinimo (1 t., 70-84);
Iš byloje esančio 2018 m. lapkričio 7 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. G. savanoriškai pateikė pirkimo pardavimo išsimokėtinai sutarties nuorašą, kuriame nurodyta, kad A. M. parduoda išsimokėtinai A. G. automobilį ,,Toyota Prius“ už 4500 Eur (1 t., b. l. 54, 57-58).
Iš byloje esančio 2018-12-03 pakvitavimo matyti, jog Automobilis BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pakvitavimą grąžintas K. R.. (1 t., b. l. 167)
Iš byloje esančio 2019 m. vasario 26 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovo advokatų bendrijos CEE Attorneys pranešimo, matyti, kad šioje byloje UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ civilio ieškinio R. B. neteiks, kadangi visos piniginės pretenzijos bus sprendžiamos atskiro proceso metu (1 t., b. l. 184).
Iš byloje esančio 2019-01-24 nutarimo pripažinti civiliniu ieškovu matyti, jog L. V. buvo pripažintas civilinius ieškovu ( 2 t. b.l.21)
Iš byloje esančio 2019-08-01 nutarimo panaikinti L. V. procesinę padėtį matyti, jog nutarimu buvo panaikinta L. V. procesinė padėtis- civilinis ieškovas, kadangi L. V. tiesiogiai nenukentėjo ir savo pažeistas teises gali ginti civilinio proceso tvarka ( 2 t., b. l. 22-23)
Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu konstatuoja jog kaltinamojo R. B. kaltė, jog jis 2018 m. liepos 26 d. su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudarė automobilio ,,BMW 530D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 5300 Eur vertės išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią iki (duomenys neskelbtini) įsipareigojo mokėti kas mėnesį 282.35 Eur įmoką, tačiau nei vienos įmokos neįmokėjo, išsinuomoto automobilio negrąžino, nes 2018 m. rugsėjo 7 d. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie PC ,, (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) jo žinioje buvusį automobilį ,,BMW 530D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už 2500 Eur tyčia neteisėtai pardavė L. V., tokiu būdu, tyčia pasisavino jo žinioje buvusį svetimą turtą – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį ,,BMW 530D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 5300 Eur vertės, padarydamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 5300 Eur žalą, įrodyta pilnai. Be to, T. B. kaltė, kad jis 2018 m. rugsėjo 15 d., apie 13.00 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), žodžiu sudarė su A. G. automobilio ,,Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 4500 Eur vertės nuomos sutartį, pagal kurią sumokėjęs pradinį 240 Eur nuomos mokestį, laikotarpiui nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. iki 2019 m. vasaros išsinuomavo automobilį ,,Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įsipareigodamas kas mėnesį mokėti 500 Eur nuomos mokestį, tačiau nuomos mokesčio nemokėjo, automobilio negrąžino, nes 2018 m. spalio 13 d. (duomenys neskelbtini) jo žinioje buvusį automobilį ,,Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už 500 Eur tyčia neteisėtai pardavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, tokiu būdu tyčia pasisavino jo žinioje buvusį svetimą turtą – A. G. priklausantį automobilį ,,Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 4500 Eur vertės, padarydamas A. G. 4500 Eur turtinę žalą., įrodyta pilnai.
Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar esančio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus dėl pasisavinamo turto. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (esantis jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise), taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322-1073/2019). Nagrinėjamu atveju, abejuose epizoduose kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Pirmame epizode kaltinamasis sudarė sutartį su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, antrame epizode – susitarimą su A. G., ir įsipareigojęs šiems asmenims, kiekvieną mėnesį mokėti fiksuoto dydžio įmokas už tai, kad jis naudojasi jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu (pirmame epizode – BMV 530D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), antrame epizode – ,,Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)). Tačiau kaltinamasis savo įsipareigojimų nevykdė, pasinaudojo savo padėtimi, o būtent tai, kad jo žinioje buvo minėti automobiliai, kuriuos jis neteisėtai perdavė tretiesiems asmenims (pirmame epizode – L. V., antrame – ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui), siekdamas naudos sau. Teismas vertindamas byloje surinktus duomenis, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusio, liudytojų parodymus, kitus byloje esančių reikšmingus duomenis bei paties kaltinamojo visišką prisipažinimą teismo posėdžio metu, daro pagrįstą išvadą, kad baudžiamasis įstatymas kaltinamojo R. B. atžvilgiu pritaikytas teisingai. Jo veiksmai dėl abiejų nusikalstamos veikos epizodų pagal BK 183 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti tinkamai.
Dėl bausmės skyrimo
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
R. B. charakterizuojantys duomenys tai, kad praeityje yra teistas, tačiau analogiškas nusikalstamas veikas padarė pirmą kartą, šias nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas. Baustas administracine tvarka, beveik visas paskirtas baudas yra sumokėjęs. Teismas, vertindamas tai, jog kaltinamasis savo kaltęs pripažino pilnai, gailisi, yra jauno amžiaus žmogus bei šiuo metu dirbantis, tai sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog išsaugojus teigiamus socialinius ryšius, siekį toliau tęsti darbo santykius, bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus baudą, kurios dydis įvertinus tas pačias aplinkybes nustatytinas ženkliai mažesnis nei sankcijos vidurkis. Manytina, kad baudos bausmė padės kaltinamajam suformuoti požiūrį, kad gyventi galima nenusikalstamai ir tinkamai integruotis į visuomenę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi, bausmės bendrintinos iš dalies sudedant. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnį ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę – baudą įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. lapkričio 7 d., 12.25 val. (1 t., b. l. 112-113) iki 2018 m. lapkričio 8 d., 11.20 val., kas prilyginama 2 MGL dydžio baudai, BPK 140 straipsnio tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžių, dirba, augina mažą vaiką, todėl baudos mokėjimas išdėstytinas.
Šioje byloje paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 129-130) paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus – panaikintina.
Automobilis BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pakvitavimą grąžintas savininkui UAB “(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamam direktoriaus K. R., kuriuo pasižada patikėtą turtą saugoti iki bylos nagrinėjo pabaigos (1 t., b. l. 167), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas savininkui.
Byloje civilinis ieškovas A. G. pareiškė 7150 Eur civilinį ieškinį ir prašo priteisti iš R. B. ( 1 t., b. l. 86).
2019-11-28 teisme buvo gautas A. G. prašymas, kuriame jis nurodo, kad pretenzijų kaltinamajam R. B. neturi, visą patirtą žalą kaltinamasis atlygino, baudžiamosios bylos procesą nori nutraukti (2 t., b. l. 141).
BPK 113 straipsnio 2 dalis nustato, kad tais atvejais, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo nereglamentuoja BPK, taikomos atitinkamos Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) normos. CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu ieškovas atsisako nuo ieškinio ir atsisakymą teismas priima. Atsižvelgiant į tai procesas pagal civilinio ieškovo A. G. ieškinį nutrauktinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. B. pripažinti kaltu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir nubausti:
pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (už 2018 m. liepos 26 d. nusikalstamą veiką) ir skirti 54 MGL (2700 Eur) baudą;
pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (už 2018 m. rusėjo 15 d. nusikalstamą veiką) ir skirti 60 MGL (3000 Eur) baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi 4 dalimi bausmes iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą 108 MGL (5400 Eur) baudą.
Vadovaujantis BK 64/1 straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. B. paskirti galutinę bausmę 72 MGL (3600 Eur) baudą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. lapkričio 7 d., 12.25 val. iki 2018 m. lapkričio 8 d., 11.20 val., kas prilyginama 2 MGL dydžio baudai, BPK 140 straipsnio tvarka ir paskirti galutinę bausmę baudą – 70 MGL ( 3500 Eur.).
Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, sąskaita Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Šioje byloje paskirtą kardomąją priemonę– rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus panaikinti.
Civilinio ieškovo A. G. atsisakymą nuo ieškinio priimti ir procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.
Automobilis BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pakvitavimą grąžintas savininkui UAB “(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamam direktoriaus K. R., kuriuo pasižada patikėtą turtą saugoti iki bylos nagrinėjo pabaigos (1 t., b. l. 167), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas savininkui.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.