- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-03-12
- Bylos Nr.
- A2.2.-779-718/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00505-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pažeidėjas
- A. Š.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Jurgitai Jakumaitei, dalyvaujant pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei V. P., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Š., išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl kreditorių teisių pažeidimo, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas, kuriuo prašoma A. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 50⁶ straipsnio l dalį ir skirti jam administracinę nuobaudą už tai, jog jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, teismui nepateikdamas pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, pažeidė kreditoriaus - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – teises.
2015-02-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismas pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą iškėlė administracinio teisės pažeidimo bylą A. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 50⁶ str. l d. už tai, jog jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), įm. kodas (duomenys neskelbtini) (iki 2014-11-07 UAB (duomenys neskelbtini))), vadovu (nuo 2003-03-27 iki 2014-12-01) ir vieninteliu akcininku, neatliko įmonės vadovo pareigų kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, žinant, kad įmonė negalės įvykdyti savo finansinių prievolių kreditorei - Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
2014 m. balandžio 14 d., Bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 154 396,44 Lt (44 716,30 Eur), iš jos: 154 387,76 Lt (44 713,79 Eur) Pridėtinės vertės mokesčio, 8,00 Lt (2,32 Eur) Mokesčio už aplinkos teršimą, 0,68 Lt (0,19 Eur) Gyventojų pajamų mokesčio delspinigių. Bendrovės vadovo pasikeitimo dienai, t.y. 2014 m. gruodžio 1 d., Bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 1 373.318,01 Lt (397 740,39 Eur), iš jos: 8,00 Lt (2,32 Eur) Mokesčio už aplinkos teršimą, 1 112 735,82 Lt (322 270,57 Eur) Pridėtinės vertės mokesčio ir 260 574,19 Lt (75 467,50 Eur) Pridėtinės vertės mokesčio delspinigių.
Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui Mokesčiu apskaitos informacinės sistemos 2015-01-29 duomenimis sudaro 400 360,86 Eur (1 382 365,98 Lt), iš jų 2,32 Eur Mokesčio už aplinkos teršimą, 322 270,57 Eur Pridėtinės vertės mokesčio ir 78 087,97 Eur šio mokesčio delspinigiai. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2012 metų. Bendrovei 2014 m. rugsėjo 24 d. pateikus patikslintą Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją 1 003 202,00 Lt (290 547,38 Eur) sumai už laikotarpį nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2012 m. liepos 31 d., mokestinė nepriemoka ženkliai padidėjo. Nuo 2014-03-08 Bendrovės atžvilgiu taikomi priverstinio išieškojimo veiksmai.
VĮ Registrų centras 2015-02-03 duomenimis, Bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. VĮ „Regitra“ 2015-02-03 duomenimis Bendrovės vardu registruotos 2 transporto priemonės, kurių dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas.
Bendrovė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrui yra pateikusi balansus už 2012-2013 metus. Bendrovės pateiktuose balansuose nurodyti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės - 2012-12-31 per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 7 943 013,00 Lt (2 300 455,57 Eur), o viso turto vertė nurodyta 6 178 767,00 Lt (1 789 494,61 Eur); 2013-12-31 per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 6 574 432,00 Lt (1 904 087,12 Eur), o viso turto vertė nurodyta 6 378 339,00 Lt (1 747 294,65 Eur). Vertinant Bendrovės turimo turto ir per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų santykį, teigtina, Bendrovės būsena atitinka Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą įmonės nemokumo sąvoką. Pagal Bendrovės pateiktą preliminarų balansą už 2014 metų trečiąjį ketvirtį, Bendrovė taip pat atitinka nemokios įmonės kriterijus, kadangi Bendrovės turtas iš viso sudaro 4 168 821,00 Lt (1 207 374,00 Eur), per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 2 573 871,00 Lt (745 444,56 Eur).
Bendrovės įsipareigojimai tiek 2012-12-31, tiek 2013-12-31, tiek 2014-09-30 viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Tai patvirtina, kad Bendrovė yra nemoki, nes Bendrovės būsena atitinka Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą įmonės nemokumo sąvoką.
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (Žin. 2001, Nr.31-1010) 2 str. 8 d. įtvirtinta įmonės nemokumo sąvoka - tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto, traktuotina, kad Bendrovė yra nemoki. VMI prie FM neturi duomenų apie tai, jog esant tokiai Bendrovės būsenai, vadovas A. Š. būtų kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Šalies argumentai
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. įtvirtinta imperatyvi nuostata įmonės vadovui pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, jei įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Bendrovės vadovas A. Š., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus įsipareigojimus VMI prie FM ir Bendrovės kreditoriams nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos UAB (duomenys neskelbtini) iškėlimo, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Bendrovė jau 2012-12-31 buvo nemoki, mokestinė nepriemoka susidariusi nuo 2012 m. liepos 1 d. iki šio laiko nėra sumokėta, nors taikomi priverstinio išieškojimo veiksmai. A. Š., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, negalėdamas atsiskaityti su kreditoriumi- VMI prie FM - kai ši nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pats nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ir tuo pažeidė kreditoriaus - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos - teises. Tokiais savo veiksmais A. Š. pažeidė LR Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas.
Teismo posėdžio metu A. Š. nepripažino padaręs pažeidimą, paaiškino, kad jo vadovaujamos bendrovės veikla buvo pakankamai sėkminga. 2012 m. įrenginėjant Kauno sporto areną pasirašė sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), kuri UAB (duomenys neskelbtini) liko skolinga ženklią pinigų sumą, kas turėjo įtakos UAB (duomenys neskelbtini) finansiniam pajėgumui. Su UAB (duomenys neskelbtini) vyko teisminiai ginčai, iš UAB (duomenys neskelbtini) jo vadovaujamai bendrovei priteista skola buvo 1 123 101,31 Lt. Negavus pajamų iš UAV (duomenys neskelbtini) susidarė UAB (duomenys neskelbtini) mokestinė nepriemoka. Gavus pajamas iš UAB (duomenys neskelbtini) būtų atsiskaityta su kreditoriais, todėl apie bankroto iškėlimą svarstoma nebuvo. Tuo metu prekybinė veikla vykdoma nebuvo. Be to, manė, kad bankroto iškėlimas apsunkins skolos išieškojimą iš UAB (duomenys neskelbtini). Mano, kad pakoregavus įmonės balansus, bendrovė nėra nemoki. Parodė, kad nors bendrovės trumpalaikiai įsipareigojimai 2014-09-30 viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, bendrovė yra susitarusi dėl kitų kreditorinių įsipareigojimų tiekėjams vykdymo sustabdymo neapibrėžtam laikotarpiui, todėl realus įmonės trumpalaikis įsipareigojimas yra tik mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui – 1 373 318,01 Lt, kuris neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės: 2013-12-31 viso turto vertė yra 3 152 244,00 Lt (912 952,97 Eur), o 2014-09-30 viso turto vertė 4 168 821,00 Lt (1 207 374,02 Eur). Apie bendrovės skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai sužinojo tik 2014 metais.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė V. P. prašo teismo patraukti UAB (duomenys neskelbtini) vadovą A. Š. administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. 1 d., nes jis, teismui nepateikdamas pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – teises. Pagal turto ir skolos santykį galima traktuoti, kad įmonė nemoki. Paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas 2014-04-14 sudarė 154 396, 44 Lt (44 716,30 Eur). Pagrindinė mokestinė nepriemoka yra pridėtinės vertės mokestis su delspinigiais. Nuo to laiko, kai buvo teiktas pareiškimas, nepriemoka didėja. Bendrovei 2014-09-24 pateikus patikslintą Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją, mokestinė nepriemoka ženkliai padidėjo. Nuo bendrovės operatyvaus patikrinimo UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo 180,05 Lt. UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojimai tiek 2012-12-31, tiek 2013-12-31, tiek 2014-09-30 viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės vadovas supažindintas su operatyvaus patikrinimo pažyma, joje pasirašė. Registrų centro duomenimis bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, Regitros duomenimis bendrovės vardu registruotos 2 transporto priemonės, kurių dalyvavymas eisme yra draudžiamas. VMI 2014-11-06 raštu informavo bendrovės vadovą apie pareigą sumokėti mokestinę nepriemoką ir nurodė, kad negalint ar neketinant atsiskaityti su kreditoriumi, įmonės vadovas privalo teismui pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiga vadovui kreiptis į teismą yra nustatyta todėl, kad vadovas geriausiai žino įmonės finansinę padėtį, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti tiek jau esančių kreditorių interesus, tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus. Jei bendrovės vadovas būtų laiku kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo, įsipareigojimai mokesčių administratoriui būtų mažesni.
Išanalizavus ir įvertinus įrodymų visumą, nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas A. Š. iš esmės neneigia faktinių bylos aplinkybių, paaiškino, kad susidariusią mokestinę nepriemoką žada atlyginti iš UAB (duomenys neskelbtini) priteistos skolos, mano, kad bankroto bylą UAB (duomenys neskelbtini) kelti netikslinga, kadangi bendrovės vykdoma veikla yra sėkminga ir gana pelninga. Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojimai pagal pareiktus įmonės balansus 2012-12-31, 2013-12-31, 2014-09-30 viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, bendrovės mokestinė nepriemoka nuolat didėja, įmonė skolų nemoka, todėl bendrovės direktorius A. Š. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini).
Šias aplinkybes patvirtina ir kita bylos medžiaga: VMI prie LR finansų ministerijos 2014-04-18 operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. 430-112 (b.l. 14-16), VMI prie LR finansų ministerijos 2014-09-05 operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. FR 1042-10013 (b.l. 20-28), sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), prievolių ataskaitos (b.l. 31-36), nurodymai nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) (b.l. 40-43), 2012 metų ir 2013 metų balansai (b.l. 46, 47).
Tai, kad A. Š., tikisi, jog įmonė ateityje tik gerins savo veiklą ir deda visas pastangas išvengti įmonės bankroto, nepašalina jo, kaip įmonės vadovo atsakomybės už padarytus pažeidimus. Bendrovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad dengia susidariusią skolą, kad jos mokestinė nepriemoka mažėja. Nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrui pateiktuose balansuose už 2012 m. ir 2013 m. nurodyti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės - 2012-12-31 per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 7 943 013,00 Lt (2 300 455,57 Eur), o viso turto vertė nurodyta 6 178 767,00 Lt (1 789 494,61 Eur); 2013-12-31 per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 6 574 432,00 Lt (1 904 087,12 Eur), o viso turto vertė nurodyta 6 378 339,00 Lt (1 747 294,65 Eur). Pagal Bendrovės pateiktą 2014-09-30 balansą, UAB (duomenys neskelbtini) turtas iš viso sudaro 4 168 821,00 Lt (1 207 374,00 Eur), per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 2 573 871,00 Lt (745 444,56 Eur).
Taigi, vertinant Bendrovės turimo turto ir per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų santykį, teigtina, Bendrovės būsena atitinka Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą įmonės nemokumo sąvoką. Įmonei esant nemokiai, dar labiau didinama skola kreditoriui – Valstybinei mokesčių inspekcijai. A. Š., kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, pagal finansinę padėtį elgiasi netinkamai ir nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Surinkti byloje duomenys patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. Š., žinodamas, kad įmonė yra nemoki, pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, negalėdamas atsiskaityti su įmonės kreditoriumi – Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kai ši nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pats nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, tai yra neatliko įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
A. Š. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. l d.
Motyvuojamoji dalis
Byloje atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę – duomenų apie A. Š. teistumą ar galiojančias kitas administracines nuobaudas nėra, į atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) finansinė padėtis yra sunki, todėl didelės baudos paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog nuobaudos paskirtis bus pasiekta UAB (duomenys neskelbtini) buvusiam vadovui A. Š. už padarytą administracinį teisės pažeidimą paskyrus minimalią baudą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. l d. sankcijoje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 50⁶ str. l d., 262 str. 2 d. 1 p., 287 str. 1 d. 1 p., 302⁴ str. 1 d., 2 d.,
nutaria:
A. Š. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio l dalį, ir paskirti 1448 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų aštuonių eurų) baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6020.
Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.