Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kuusakoski“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kuusakoski“ skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Nustatė, kad 2003 m. gruodžio 19 d. atsakovas išdavė pareiškėjui licencijas Nr. 17J ir Nr. 16S neterminuotam laikui supirkti skirtų realizuoti juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą ir atliekas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka 31 supirkimo vietoje, viena iš jų – Klaipėdoje, adresu Minijos g. 162. 2005 m. rugpjūčio 31 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apskrities skyrius nustatė, kad pareiškėjo administratorė E. M. ir terminalo operatorė R. G., laikotarpiu nuo 2005 m. balandžio 25 d. iki 2005 m. birželio 28 d. supirko juodųjų ir spalvotojų metalų laužą ir jų atliekas iš fizinių asmenų, apskaitos knygoje padarė apie 200 ydingų įrašų, t.y. nenurodė asmenybę patvirtinančio dokumento rekvizitų ir viso asmens kodo, o supirkusios juodąjį metalą ir jų atliekas iš juridinių asmenų, apskaitos knygoje kelis kartus nenurodė įmonės kodo ir buveinės, nepareikalavo pardavėjų atstovų parašų, neįrašė pirkimo-pardavimo faktą patvirtinančio dokumento datos, laužo ir atliekų pavidalo, masės. Buvo surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai, pareiškėjo darbuotojos 2005 m. spalio 13 d. ir 2005 m. spalio 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimais nubaustos piniginėmis baudomis pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 193² straipsnį, nes buvo įrodyta, kad pažeistos Taisyklės. 2005 m. gruodžio 9 d. atsakovas pranešė pareiškėjui, kad ruošiamas įsakymas dėl supirkimo vietos išbraukimo iš licencijos Licencijavimo taisyklių 34 punkto pagrindu. 2005 m. gruodžio 8 d. įsakymo Nr. AD1-2354 2 punktu atsakovas išbraukė iš abiejų pareiškėjo licencijų priedų supirkimo vietą adresu Minijos g. 162, Klaipėda. 2005 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. AD1-2410 atsakovas nustatė, kad įsakymas įsigalioja nuo 2006 m. kovo 1 d. ir pakeitė įsakymo punktų numeraciją. 2006 m. kovo 6 d. atsakovas pranešė pareiškėjui apie tai, kad 2006 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. AD1-402 yra pripažinti netekusiais galios 2005 m. gruodžio 8 d. įsakymas Nr. AD1-2354 ir 2005 m. gruodžio 14 d. įsakymas Nr. AD1-2410 bei apie tai, kad Įsakymu nuo 2006 m. balandžio 1 d. iš licencijų supirkti skirtų realizuoti spalvotojų ir juodųjų metalų laužą ir atliekas priedų išbraukta supirkimo vieta adresu Minijos g. 162, Klaipėda. Remdamasis Lietuvos Respublikos skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsniu, Licencijavimo taisyklių 34 punktu, Taisyklių 21 punktu, faktu, jog byloje įrodyta, kad įmonėje 2005 m. rugpjūčio 31 d. nustatytas Taisyklių pažeidimas, už kurį nubaustos dvi darbuotojos, pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog nubaustos dvi UAB „Kuusakoski“ darbuotojos, neįrodo pakartotinumo, tačiau fizinis asmuo ir ūkio subjektas yra skirtingų teisės pažeidimų subjektai ir pakartotinumas, vertinant ūkinio subjekto veiklą, suprantamas kitaip, nei taikant administracinę atsakomybę. Pareiškėjo įmonėje per patikrintus du mėnesius buvo nustatyta daugybė atvejų, susijusių su spalvotojų ir juodųjų metalo laužo ir atliekų Taisyklių pažeidimais, o tai įrodo dėsningumą, tam tikrą sistemą ūkio subjekto veikloje bei kartotinumą. Tai, kad atsakovas pripažino ankstesnį įsakymą dėl uždraudimo sankcijos taikymo negaliojančiu ir vėliau priėmė kitą analogišką įsakymą, neįrodo ginčijamo įsakymo neteisėtumo, nes ankstesni įsakymai buvo panaikinti 2006 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. AD1-402, kurio teisėtumas ir pagrįstumas nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl atmetė tokį pareiškėjo argumentą. Neatsižvelgtina į pareiškėjo prašymą įvertinti faktą, jog nagrinėjimo metu Taisyklių 21.8 punktas papildytas ir kai kuriais atvejais pardavėjo juridinio asmens atstovo parašas nereikalingas, nes be parašo trūkumų buvo nustatyti ir kiti apskaitos knygos pildymo pažeidimai, be to, nurodytas pakeitimas įsigaliojo nuo 2008 m. vasario 13 d. Atsižvelgė į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 15 d. nutarimą, nurodė, kad šioje byloje svarbu, įvertinus visas aplinkybes, nuspręsti ar pareiškėjui pritaikyta uždraudimo sankcija – supirkimo vietos adreso išbraukimas iš licencijos yra akivaizdžiai per didelė, neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Pareiškėjas verčiasi licencijuojama veikla, t.y. superka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą ir jų atliekas Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas pažeidė esmines ir jam žinomas bei suprantamas buvimo skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo rinkoje sąlygas – nesilaikė imperatyvių teisės reikalavimų, veikė ne pagal taisykles, o priešingai joms ir pakankamai ilgą laiką – nuo 2005 m. balandžio 25 d. iki 2005 m. birželio 28 d. Administracinio teisės pažeidimo byloje esančia medžiaga įrodyta, jog iš viso buvo užfiksuota daugybė (apie 200) ydingų, netikslių, nepilnų įrašų superkant metalų laužą ir jų atliekas. Teismas sutiko su pareiškėju, kad, išbraukus vieną iš 31 supirkimo vietos adresą, ūkio subjektui gali atsirasti papildomų sunkumų ir išlaidų, gali sutrikti nusistovėjusi ūkininkavimo tvarka, nes ekonominė sankcija daro neigiamą poveikį teisinėn atsakomybėn traukiamų ūkio subjektų ekonominei padėčiai, tačiau nurodė, jog teisinėje valstybėje negali būti nepaisoma bendrojo teisės principo, kad niekas negali turėti naudos iš savo padaryto teisės pažeidimo. Pažymėjo, kad pareiškėjas faktiškai nepatyrė ekonominės sankcijos neigiamų pasekmių, nes ginčijamo Įsakymo galiojimas ir vykdymas yra sustabdytas. Teismo nuomone, apskaitos knygos pildymo tvarkos pažeidimas nėra formalus ir nereikšmingas, priešingai, yra pavojingas nepriklausomai nuo pažeidimo padarymo priežasčių, nes galimai sudaro sąlygas potencialiems teisės pažeidėjams daryti kitus teisės pažeidimus ir realizuoti neteisėtais būdais įgytą metalų laužą. Pabrėžė, jog uždraudimo sankcija toje vietoje, kurioje buvo pažeistos licencijuojamos veiklos sąlygos – supirkimo vietos, adresu Minijos g. 162, Klaipėdoje, išbraukimas pagrįstai apribojo pareiškėjo ūkinės veiklos laisvę, tačiau tai yra švelniausia ir padarytam teisės pažeidimui proporcinga sankcija. Rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 15 d. nutarimu ir padarė išvadą, kad byloje nenustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kurios turėtų reikšmės nuspręsti, kad sankcija – supirkimo vietos adreso išbraukimas iš licencijos – pareiškėjui yra akivaizdžiai per didelė, neadekvati padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neturėtų būti taikoma. Pabrėžė, jog pareiškėjo teiginys, kad supirkimo vieta svarbi uosto veiklai, neįrodytas, nes pateiktos sutartys patvirtina, kad pareiškėjo ūkiniai santykiai susiję tik su kitais ūkio subjektais, o tai, kad supirkimo vieta yra strategiškai arti uosto, nėra atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Taip pat nėra svarbi ir įrodyta aplinkybė, kad pareiškėjas superka elektros ir elektroninės įrangos atliekas, nes, kaip jau buvo paminėta, pareiškėjas iš atitinkamos rinkos nėra pašalinamas, jam išlieka teisė pirkti juodųjų metalų laužą ir atliekas 30-yje vietų, o spalvotųjų metalų laužą ir atliekas – 29-iose vietose. Vadovavosi Įstatymo 3 straipsniu ir nurodė, jog pareiškėjo argumentai ir pateikti valstybinių kontrolės institucijų pareigūnų atliekamų patikrinimų žurnalo duomenys, kad po nustatyto teisės pažeidimo, vykdant tą pačią veiklą, pareiškėjas daugiau nepadarė supirkimo tvarkos pažeidimų, būtų reikšmingi atsakovui spręsti, ar yra pagrindas įrašyti išbrauktą supirkimo adresą į licencijos priedus pakartotinai. Konstatavo, kad Įsakymu pareiškėjui taikyta uždraudimo sankcija atitinka pareiškėjo padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pritaikyta atsižvelgus į kitas reikšmingas aplinkybės, todėl yra pagrįsta.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, o pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ginčija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. kovo 3 d. įsakymą Nr. AD1-430, kuriuo iš UAB „Kuusakoski“ suteiktos licencijos supirkti skirtų realizuoti spalvotųjų metalų laužą ir atliekas Nr. 16S ir licencijos supirkti skirtų realizuoti juodųjų metalų laužą ir atliekas Nr. 17J priedų „Supirkimo vietų adresai“ išbraukta supirkimo vieta adresu Klaipėda, Minijos g. 162. Toks Įsakymas priimtas remiantis Licencijavimo taisyklių 34 punktu ir vykdant Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apskrities skyriaus 2005 m. lapkričio 21 d. pranešimą Nr. 25-3/3-3154, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo darbuotojoms E. M. ir R. G. už Taisyklių reikalavimų nesilaikymą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 13 d. nutarimu ir 2005 m. spalio 20 d. nutarimu skirtos baudos.

Minėtais Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimais pareiškėjo darbuotojoms baudos skirtos už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ir ATPK) 193² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą, t.y. už netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo, apskaitos ir saugojimo tvarkos pažeidimą. Byloje nėra duomenų ar įrodymų apie tai, kad minėti nutarimai būtų nustatyta tvarka apskųsti teismui, pakeisti ar panaikinti, todėl E. M. ir R. G. padaryti pažeidimai laikytini nustatytais ir įrodytais.

Įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimas yra licencijuojama veikla, o pagal 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą supirkėjas privalo nustatyta tvarka netauriųjų metalų laužą ir atliekas supirkti, tvarkyti jų apskaitą ir juos saugoti tik supirkimo vietose. Licencijavimo taisyklių 23 punktas įtvirtina supirkėjų pareigą vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir Licencijavimo taisyklių reikalavimus. Taisyklių V skyrius įtvirtina nuostatas, susijusias su laužo ir atliekų supirkimo apskaita, 21 punktas nustato reikalavimus pirkimo – pardavimo įrašų apskaitos knygoje darymui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo darbuotojos įsiteisėjusiais Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimais buvo pripažintos padariusios ATPK 193² straipsnyje numatytą pažeidimą, nes neužtikrino, kad apskaitos knygoje būtų padaryti visi Taisyklių 21 punkte numatyti įrašai, įforminti dokumentai ir kad juose esantys duomenys būtų tikslūs, netinkamai pildė apskaitos knygą. Kaip jau minėta, tokie nutarimai yra įsiteisėję, todėl padaryti pažeidimai laikytini įrodytais ir iš naujo nevertintini. Pats pareiškėjas iš esmės taip pat neginčija tokių pažeidimų. Kartu nurodytina ir tai, kad E. M. ir R. G. už ATPK įtvirtino pažeidimo padarymą nubaustos būtent kaip UAB „Kuusakoski“ darbuotojos, šie pažeidimai padaryti jų darbo metu, pareiškėjas iš esmės neginčija, jog darbuotojos veikė jo vardu. Įvertinus šias aplinkybes kolegija daro išvadą, kad minėtos darbuotojos veikė kaip UAB „Kuusakoski“ atstovės.

Remiantis Licencijavimo taisyklių 34 punktu, savivaldybės, kurios teritorijoje supirkėjas yra įsteigtas, vykdomoji institucija išbraukia iš licencijos supirkimo vietos adresą, jeigu supirkėjas per vienerius metus toje pačioje supirkimo vietoje 2 kartus, o supirkdamas spalvotųjų metalų laužą ir atliekas – vieną kartą pažeidė licencijuojamos veiklos sąlygas. Tokia savivaldybės vykdomosios institucijos teisė numatyta ir Įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo darbuotojos nuo 2005 m. balandžio 25 d. iki 2005 m. birželio 28 d. supirko juodųjų metalų laužą, o nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki 2005 m. liepos 11 d. – spalvotojų metalų laužą bei jų atliekas iš fizinių asmenų, pažeisdamos Taisyklių reikalavimus ir apskaitos knygoje padarė apie 200 ydingų įrašų. Įvertinus tai, kad minėtos dvi darbuotojos veikė pareiškėjo vardu, kaip jo atstovės, padaryti daugkartiniai tiek su juodųjų metalų laužo bei jų atliekų supirkimo veikla, tiek ir su spalvotųjų metalų laužo bei jų atliekų supirkimo veikla susiję pažeidimai, tokie pažeidimai padaryti skirtingais laikotarpiais, pažeisti skirtingi Taisyklių V skyriuje nustatyti su laužo ir atliekų apskaita susiję reikalavimai, konstatuotina, kad Įsakymu pagrįstai supirkimo vieta adresu Klaipėda, Minijos g. 162, išbraukta ne tik iš pareiškėjui suteiktos licencijos supirkti skirtų realizuoti juodųjų metalų laužą ir atliekas Nr. 17J, bet ir iš licencijos supirkti skirtų realizuoti spalvotųjų metalų laužą ir atliekas Nr. 16S priedų „Supirkimo vietų adresai“.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. kovo 15 d. nutarime konstatavo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą teismas, nagrinėjantis supirkėjo skundą dėl savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimo išbraukti supirkimo vietos adresą iš to ūkio subjekto turimos licencijos už atitinkamą teisės pažeidimą, turi įgaliojimus, atsižvelgęs į teisės pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, nuspręsti, kad sankcija – supirkimo vietos adreso išbraukimas iš licencijos tam ūkio subjektui yra akivaizdžiai per didelė, neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, todėl už tą teisės pažeidimą tam teisės pažeidėjui netaikytina. Kartu minėtame nutarime pažymėta, jog darytina prezumpcija, kad visi ūkio subjektai, pagal turimas licencijas užsiimantys licencijuojama veikla, žino ir supranta teisės aktuose įtvirtintas sąlygas, kurių privalo laikytis, taip pat žino, kad, pažeidus tam tikras iš šių sąlygų, jiems bus taikomos įstatymų nustatytos sankcijos, kartu ir prevencinio poveikio priemonės. Be to, nurodyta, jog tokie atvejai, kai supirkimo vietos adreso išbraukimo iš licencijos sankcija neturi būti taikoma, tegali būti itin reti, išimtiniai, o konstituciškai būtų nepateisinama, jeigu netaikant uždraudimo sankcijos pažeidėjas liktų nenubaustas už akivaizdų jo padarytą teisės pažeidimą.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A261-296/2009), teiginiai apie įmonės veiklos reikšmingumą ir galimas neigiamas pasekmes, nutraukus jos veiklą, nėra pagrindas pripažinti aplinkybėmis, turinčiomis reikšmės atsakomybei, nes paskirtos sankcijos taikymas pasireiškia ūkio subjekto pašalinimu iš tam tikros veiklos sferos, kadangi jis pažeidė dalyvavimo rinkoje taisykles ir turi patirti negatyvias pasekmes. Be to, vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas, po nustatytų pažeidimų, daugiau licencijuojamos veiklos pažeidimų nepadarė, nėra pagrindas netaikyti pareiškėjui atsakomybės, kadangi, užsiimdamas licencijuojama veikla, jis privalėjo žinoti tokiai licencijuojamai veiklai taikomus reikalavimus, o, juos pažeisdamas, prisiėmė atsakomybę už atsirasiančias neigiamas pasekmes, nuostolius. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjas pagrįstai nurodo, kad pasikeitė teisinis reguliavimas (t.y. Taisyklės) ir dabar ne visais atvejais reikalaujama, kad, įforminant pirkimo – pardavimo faktą, būtų pardavėjo atstovo parašas, tačiau toks reikalavimas tam tikrais atvejais vis dar taikomas, be to, pareiškėjo atstovės padarė ir daugelį kitų Taisyklių reikalavimų pažeidimų (supirkto metalo masės ir skaičiaus nenurodymas, pardavėjo duomenų nenurodymas ir kita). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės aktų leidėjas nustatė griežtus reikalavimus licencijuojamai veiklai, siekdamas apginti visuomenei svarbias vertybes, todėl pareiškėjo teiginiai dėl padarytos veikos formalumo vertintini kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, jog nepateikta įrodymų, dėl kurių UAB „Kuusakoski“ paskirta sankcija turėtų būti netaikoma, nes pareiškėjas, kaip subjektas, vykdantis licencijuojamą veiklą, turėjo žinoti tokią veiklą reglamentuojančias taisykles ir jų laikytis. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas ir išnagrinėjo faktines aplinkybes, jo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Uždarosios akcinės bendrovės „Kuusakoski“ apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.