Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus vyriausiojo prokurorės Vidos Bracevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje J. G. (J. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) baldų montuotoju, teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. sausio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį galutine 1 metų laisvės apribojimo bausme, uždraudžiant visą bausmės laikotarpį turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems alkoholinius gėrimus. 2021 m. kovo 1 d. išregistruotas iš Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus probuojamųjų asmenų duomenų registro,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. G. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 prom. neblaivumas, t. y. 2024 m. kovo 16 d., apie 20.06 val., Vilniaus r. sav., Lavoriškėse, Ateities g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Chrysler Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (estiški numeriai), būdamas neblaivus, kai jam policijos pareigūnai 2024 m. kovo 16 d. 20.57 val. alkoholio matuokliu (Drager Alcotest 7510 Nr. ARJK0151 (patikros sertifikato Nr. 2065336) nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,34 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir veikos kvalifikavimas

Kaltinamojo J. G. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

2024 m. kovo 17 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-iojo skyriaus tyrėjos B. Lago tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, pagal nusikalstomos veikos, nustatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, požymius, esančiais duomenimis nustatyta, kad 2024 m. kovo 16 d., apie 20.06 val., adresu Vilniaus r. sav., Lavoriškės, Ateities g., J. G., gim. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimą, nustatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo Chrysler Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (estiški numeriai), neblaivus, kai policijos pareigūnai neblaivumo patikrinimo metu alkotesteriu nustatė pirmu pūtimu 2,45 prom. girtumo laipsnį ir 2,34 prom. girtumą antru pūtimu (el. b. l. 6–12).

2024 m. kovo 16 d. neblaivumo nustatyto akte esančiais duomenimis nustatyta, kad J. G. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuojanti judesiai, eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali. 2024 m. kovo 16 d. 20.37 val. kaltinamajam nustatytas 2,45 promilės neblaivumas, antruoju tikrinimu 20.57 val. nustatytas 2,34 promilės neblaivumas, asmuo atsisakė pasirašyti neblaivumo nustatymo akte (el. b. l. 16, 17–19).

2024 m. kovo 16 d., apžiūros įvykio vietą, esančią Vilniaus r. sav., Lavoriškių k., Ateities g., nustatyta, kad 2024 m. kovo 16 d., apie 21 val., Ateities g., kairiame kelkraštyje, stovėjo tamsiai mėlynos spalvos lengvasis automobilis Chrysler Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Lengvojo automobilio kairėje pusėje matyti medinė, pilkos spalvos tvora, kiemo viduryje stovi rudos spalvos mūrinis namas apdengtas raudonos spalvos stogu. Automobilio dešinėje pusėje taip pat yra metalinė tvora su raudonais strypais, o kiemo viduryje stovi smėlio spalvos dviaukštis namas apdengtas rudos spalvos stogu. Ateities g. neapšviesta, vaizdo stebėjimo kamerų nematyti. Atidarius lengvojo automobilio Chrysler Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo dureles matomas šviesiai pilkos spalvos medžiaginis salonas, ant galinio vaizdo veidrodėlio kabo kryželis. Atidarius vairuotojo pusės galines dureles ant žemės matomas baltos spalvos maišas ir daug šiukšlių, taip pat pilnų ir tuščių alaus butelių. Ant galinės sėdynės matome du raštuotus rudos spalvos pledus. Automobilio bagažinė tuščia (el. b. l. 1–3).

2024 m. kovo 16 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūrėjus transporto priemonę – Chrysler Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r. sav., Lavoriškės, Ateities g., jokių jos išorinių apgadinimo požymių nenustatyta. Transporto priemonės savininkas J., gim. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 32–35, 36–39).

2024 m. balandžio 16 d., peržiūrėjus policijos pareigūnų mobiliosiomis kūno kameromis darytus vaizdo įrašus nustatyta, kad, priėjus policijos pareigūnams, užfiksuoti trys vyrai, kurie iš automobilio susirenka savo asmeninius daiktus. Tarpusavyje bendrauja rusų kalba. Pareigūnai prašė vyrų susirinkti savo daiktus. Vyrai atrodo ramūs, vykdė pareigūnų nurodymus. Su pareigūnais bendrauja lietuvių kalba. Visi trys vyrai galimai yra neblaivūs, nes kalba ir reakcija yra sulėtinta, vinguriuoja. Iš automobilio jie susirenka pilnus alkoholinių gėrimų butelius (el. b. l. 125–127).

2023 m. rugpjūčio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nustatyta, kad J. G. už 2 000 eurų įsigijo automobilį Chrysler Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 41).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje J. G. kaltė dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo yra įrodyta visiškai. Byloje neginčijamai nustatyta, to neneigia ir pats kaltinamasis, kad 2024 m. kovo 16 d., apie 20.06 val., Vilniaus r. sav., Lavoriškės, Ateities g., jis vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės, t. y. 2,34 promilių neblaivumas. Be paties J. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jo kaltę patvirtina pirmiau aptarti įrodymai: liudytojo R. Kybarto parodymai, kuriuose pareigūnas nurodė, kad sustabdė įtarimų kėlusį automobilį, jam kolega pasakė, kad jaučia stiprų alkoholio kvapą iš vairuotojo burnos, jis taip pat pajautė alkoholio kvapą, vairuotojas pradžioje elgėsi neadekvačiai, buvo agresyvus, tik po kurio laiko vairuotojas pateikė savo vairuotojo pažymėjimą ir paaiškėjo, kad vairuotojas yra J. G., gim. (duomenys neskelbtini).; kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas „Body“ kameros vaizdo įrašo apžiūra, kuomet nustatyta, jog trys, vizualiai vertinant, neblaivūs vyrai iš automobilio susirenka savo asmeninius daiktus, pilnus alkoholio butelius, vyrų kalba ir reakcija yra sulėtinta, jie vinguriuoja; neblaivumo nustatymo akte esantys duomenys, patvirtinantys, kad nusikalstamos veikos vietoje antros patikros metu J. G. buvo nustatytas 2,34 promilių neblaivumas. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad, būdamas su draugais, vartojo alkoholinius gėrimus, o po to sėdosi prie automobilio vairo, t. y. veikė tyčia. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad J. G. veiksmai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai, nes jie atitinka visus šio kaltinamajam inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius.

J. G. pranešus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad dėl siūlomos bausmės rūšies ir dydžio sutinka, (el. b. l. 118–121).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę J. G., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. J. G. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta. J. G. anksčiau teistas (el. b. l. 43–47), administracine tvarka baustas, tarp jų ir už vairavimą esant neblaiviam, taip pat baustas už automobilio vairavimą, neturint tokios teisės, nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. jam buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėn. (el. b. l. 107–110), dirbantis (el. b. l. 129–131), vedęs. Byloje nėra duomenų apie J. G. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta bausmės paskirtis bus užtikrinta paskyrus kaltinamajam už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, prokurorės pasiūlytą bausmę – 60 MGL (3 000 eurų) dydžio baudą. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgiant į kaltinamojo neteisėtais veiksmais sau ir aplinkiniams keltą pavojų, yra teisinga ir proporcinga įvykdytam nusikaltimui, todėl ją mažinti ar didinti nėra pagrindo.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę ir baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, J. G. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 40 MGL (2 000 eurų) dydžio bauda.

Kreipdamasi į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, prokurorė nurodė, kad J. G. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, jog jis padarė nusikalstamą veiką būdamas neblaivus, o tai turėjo įtakos jos padarymui, bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas. Su tokiais prokurorės teiginiais sutikti nėra pagrindo. Pažymėtina, kad remiantis teismų praktika, asmenų baudžiamąją atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis nelaikytinos aplinkybės, sudarančios būtinuosius asmeniui inkriminuojamo nusikaltimo požymius, kaip kad yra nagrinėjamu atveju (BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo būtinasis požymis – asmens neblaivumo, viršijančio 1,51 promiles nustatymo faktas).

Kalbant apie BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatytą asmenų baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę, pažymėtina, kad, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. G. teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. sausio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį galutine 1 metų laisvės apribojimo bausme. 2021 m. kovo 1 d. kaltinamasis išregistruotas iš Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus probuojamųjų asmenų duomenų registro. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktį, turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Minėta, kad J. G. jam ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu už nesunkų nusikaltimą jam paskirtą bausmę atliko 2021 m. kovo 1 d. Taigi, remiantis pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, jis buvo laikomas teistu iki 2024 m. kovo 1 d., tuomet kai nusikaltimas, dėl kurio padarymo jis teismo pripažintas kaltu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu buvo įvykdytas 2024 m. kovo 16 d., t. y. pasibaigus teistumo laikotarpiui.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (šiuo atveju – nuo teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Taigi įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę, įvertinus sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, nustatyti kaltinamajam ilgesnį savanoriško baudos mokėjimo terminą. Atsižvelgdamas į J. G. paskirtos baudos dydį, kaltinamojo prašymą, byloje esančius duomenis, patvirtinančius, kad kaltinamasis neseniai įsidarbino, stengiasi mokėti jam administracine tvarka paskirtas baudas, teismas sprendžia, jog J. G. paskirtos baudos sumokėjimas per įstatyme nustatytą dviejų mėnesių laikotarpį būtų per didelė finansinė našta. Esant šioms aplinkybėms, J. G. nustatytinas ilgesnis, 10 (dešimties) mėnesių, baudos mokėjimo terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriamas kartu su bausme.

Byloje nustatyta, kad J. G. variavo transporto priemonę būdamas neblaivus laikotarpiu kai jam specialioji teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta, t. y. už ankstesnį administracinį nusižengimą jam buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams. Pažymėtina, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Įvertinus tai, teismas sprendžia, kad, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, J. G. tikslinga uždrausti naudotis šia specialiąja teise (BK 68 straipsnis).

Nustatant uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą, be kita ko, atsižvelgtina į tai, kad, bylos duomenims, J. G. iškvėptame ore nustatyta etilo alkoholio koncentracija – 2,34 promilės alkoholio, daugiau nei penkis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės). Vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis kėlė pavojų sau ir aplinkiniams, važiavo automobiliu būdamas smarkiai apsvaigęs. Taigi tai, kad nagrinėjamu atveju pavyko išvengti sunkesnių padarinių, tėra tik laimingas atsitikimas. Atsižvelgtina ir į tai, kad anksčiau J. G. buvo baustas administracine tvarka už vairavimą transporto priemonės, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis. Įvertinus minėtas aplinkybes, kaltinamajam nustatytinas 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 21 d., t. y. nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo, J. G. paskyrimo dienos (el. b. l. 72–75).

BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-495/2020, 2K-7-61-511/2023). BK 72 straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Byloje nustačius, kad nusikaltimo padarymo metu J. G., būdamas neblaivus, vairavo jam priklausantį automobilį Chrysler Voyager, valst. (duomenys neskelbtini) (estiški numeriai), VIN (duomenys neskelbtini) (Pirkimo-pardavimo sutartis, el. b. l. 41), vadovaujantis pirmiau aptartomis BK nuostatomis ir šiuo klausimu formuojama teismų praktika, ši transporto priemonė iš kaltinamojo konfiskuotina (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys).

2024 m. kovo 22 d. prokurorės nutarimu laikinai apribotos J. G. nuosavybės teisės į automobilį Chrysler Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (estiški numeriai), VIN (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą (el. b. l. 82–85). Atsižvelgiant į tai, kad J. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio Chrysler Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (estiški numeriai), VIN (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, laikinas J. G. nuosavybės teisių apribojimas į jam nuosavybės teise priklausantį, pirmiau nurodytą automobilį, paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti – panaikintinas.

J. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) (el. b. l. 72–75), paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. G. (J. G.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. G. (J. G.) galutinę 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą, įpareigojant J. G. (J. G.) šią baudą sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirti J. G. (J. G.) baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus ir 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. kovo 21 d.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, pranešti apie šią J. G. (J. G.) paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, paskirti J. G. (J. G.) baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio Chrysler Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (estiški numeriai), VIN (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

J. G. (J. G.) paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį Chrysler Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (estiški numeriai), VIN (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – panaikinti.

J. G. (J. G.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti nepakeistas iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Dokumentą − vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.

1) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 10 (dešimt) mėnesių nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): (duomenys neskelbtini), banko kodas 40100, Luminor Bank AS; (duomenys neskelbtini), banko kodas 70440, AB SEB bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 21400, Nordea Bank FinlandPlc Lietuvos skyrius; (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000, AB „Swedbank“; (duomenys neskelbtini), banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas;

2) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

3) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

4) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

5) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

6) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

7) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

8) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.