Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, išsiskyręs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba), faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

T. B. 2025 m. kovo 7 d. apie 01.00 val., važiuodamas ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARRK-0053, nustatytas mažiausias 1,79 promilių neblaivumas.

Šiais veiksmais T. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis T. B., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad gailisi ir paaiškino, kad galimai 2025 m. kovo 6 d. žiūrėjo krepšinį, vartojo alkoholinius gėrimus (5 skardines alaus, 5 laipsnių stiprumo) ir paskambino draugas, nes susipyko su drauge. Draugas sakė, kad nori „kartis“, verkė, todėl bėgo pas jį. Draugas buvo automobilyje, ten vartojo alkoholinius gėrimus, grojo muzika. Draugas nuo jo (kaltinamojo) buvo per vieną gatvę ir per vieną kiemą. Norėjo jį parsivesti į namus, paguldyti miegoti, nuo draugo kiemo iki jo (kaltinamojo) kiemo važiuoti labai nedaug, todėl pagalvojo, kad su draugu pavažiuos. Suprato, kad yra pavartojęs alkoholio. Buvo susitaręs, kad kitą dieną iš draugo pasiskolins automobilį, todėl sugalvojo nuvažiuoti iki savo kiemo. Pagalvojo automobilį palikti, tačiau draugas buvo be batų. Išvažiavus iš kiemo, iš karto prisistatė policijos pareigūnai. Draugo draugė pranešė, kad draugas važinėja neblaivus, todėl pareigūnai jau laukė, kol išvažiuos iš kiemo. Buvo nustatytas apie 1,88 neblaivumas. Antro tikrinimo metu neblaivumas sumažėjo, su nustatytu neblaivumo laipsniu sutiko. Automobilis „BMW X6“ priklauso draugo mamai. Žino, kokia yra automobilio „BMW X6“ vidutinė vertė, tačiau nustatyta vertė yra pernelyg didelė, tokių net nebūna. Iš Užimtumo tarnybos gauna apie 300 Eur. Šis mėnuo paskutinis, yra susitaręs, kad eis darbintis pas seną darbdavį MB „(duomenys neskelbtini)“ statybininku, gaus minimalų darbo užmokestį, vėliau atlyginimas gal bus pakeltas. Iki registravimosi Užimtumo tarnyboje dirbo toje pačioje įmonėje. Darbe neturėjo problemų, nedirbo apsvaigęs. Už panašius nusižengimus nebuvo baustas administracine tvarka. Administracine tvarka baustas labai seniai, baudas sumokėdavo. O. K. yra autoritetas. Su ja kartu gyvena 3 metus, pažįstami nuo pat mažens. Kartu augina tris vaikus: du O. K. ir vieną jo (kaltinamojo). Ji nežinojo, kad tą vakarą jis (kaltinamasis) kažkur išeina. O. K. matė, kad tą vakarą jis (kaltinamasis) gėrė alkoholinius gėrimus. O. K. apie įvykį sužinojo jam sugrįžus, labai negerai reagavo, buvo labai susinervinusi, supykusi, bet vėliau pasišnekėjo. Ji netoleruoja vairavimo išgėrus. Nuo šiol namuose alkoholio negali būti. Niekada negalvojo, kad taip lygioje vietoje gali paslysti, labai gailisi. Savaitgaliais, jei krepšinis ar kažkas, išgeria alaus, bet nėra taip, kad kas dieną vartoja, juk vaikai namuose. Savo automobilio neturi. Laiduotoja turi automobilį.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Liudytojas P. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2025 m. kovo 7 d. apie 00.30 val. jam paskambino draugas T. B.. Pokalbio metu T. išgirdo, jog jis (liudytojas) yra neblaivus, stipriai susijaudinęs, kadangi buvo susipykęs su drauge, todėl T. B. pasiūlė atvykti nakvoti. Pokalbio metu sėdėjo automobilyje „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau tikslo važiuoti neturėjo. Automobilis priklauso mamai R. C., tačiau naudojasi jis (liudytojas). T. B. pažįsta apie 10 m, jis yra geras draugas. Baigus pokalbį T. B. greitai atėjo, jis (liudytojas) buvo stipriai neblaivus, susijaudinęs. Atėjus T. B., buvo nuspręsta, kad važiuos pas jį (kaltinamąjį) nakvoti. Davė T. B. automobilio „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktelius, kadangi T. B. paprašė paskolinti automobilį, nes jam reikėjo kitą dieną kažkur važiuoti. Neįtarė, kad T. B. yra neblaivus, nesukėlė jokio įtarimo. Mano dėl to, kad jis pats tuo metu buvo stipriai neblaivus ir sutrikęs. T. B. įsėdo į automobilį ir jie kartu vyko pas T. B. į namus (duomenys neskelbtini), jei gerai atsimena adresą. Tačiau pakeliui (duomenys neskelbtini), prie degalinės „(duomenys neskelbtini)“, juos sustabdė policijos pareigūnai. Buvo nustatyta, kad T. B. vairavo neblaivus, jei gerai atsimena, buvo nustatytas apie 1,8 promilių neblaivumas. 2025 m. kovo 9 d. informavo mamą, kad automobilį davė vairuoti draugui, kuris buvo neblaivus, pasakė, kad automobilis yra uždarytas saugojimo aikštelėje. Dėl savo poelgio labai gailisi, jeigu būtų žinojęs, jog T. B. yra neblaivus, jam tikrai nebūtų davęs vairuoti automobilio (b. l. 30–35).

Liudytoja R. C., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad P. P. yra jos sūnus. Šiuo metu kartu su sūnumi negyvena, jis gyvena su savo drauge. Sūnui davė naudotis jai priklausančiu automobiliu „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo automobiliu jis (sūnus) naudojasi nuo 2025 m. sausio mėn. Jos žiniomis, tik jis vienas naudojasi šiuo automobiliu. Niekada nebuvo mačiusi, jog sūnus būtų kažkam kitam davęs naudotis šiuo automobiliu. 2025 m. kovo 9 d. sūnus pasakė, kad įvykio dieną buvo neblaivus, todėl išsikvietė draugą pavairuoti automobilio. Sūnus neįtarė, kad draugas yra neblaivus, todėl davė jam pavairuoti automobilį. Jiems kartu bevažiuojant, juos sustabdė policijos pareigūnai ir paaiškėjo, kad draugas buvo neblaivus. Nežino, koks neblaivumo laipsnis buvo nustatytas draugui. Žino, kad tai sūnaus draugas T. B.. Yra jį mačiusi, bet niekada nebendravusi. Nustebo, kad policijos pareigūnai uždarė jos automobilį į saugojimo aikštelę, jos net neinformavę. Daugiau apie šį įvykį nieko nežino, kadangi sūnus tik tiek papasakojo (b. l. 36–41).

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2025 m. kovo 7 d. gautas tarnybinis pranešimas, kad apie 01.00 val. (duomenys neskelbtini), kelio važiuojamoje dalyje, sustabdyta motorinė transporto priemonė „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią, būdamas neblaivus, vairavo T. B.. 01.06 val. minėtam vairuotojui alkotesteriu nustatytas 1,88 promilių vidutinis neblaivumo laipsnis. 01.23 val. alkotesteriu pakartotinai atlikus tikrinimą, vairuotojui nustatytas 1,83 promilių vidutinis neblaivumo laipsnis. Atėmus metrologinę paklaidą, vairuotojui nustatytas mažiausias 1,79 promilių vidutinis neblaivumo laipsnis. Vairuotojas nesulaikytas, įteiktas šaukimas. Transporto priemonė priverstinai nutransportuota į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę Kaune, Technikos g. 18A (b. l. 6–11).

Iš tarnybinio pranešimo dėl gauto pranešimo matyti, kad 2025 m. kovo 7 d. apie 00.41 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) prieš 30 min. paskambino buvęs sužadėtinis P., teigė, kad sudaužys vairuojamą automobilį „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kad nusižudys. Jau antra dieną asmuo (duomenys neskelbtini) vairuoja neblaivus, teigė, kad slepiasi prie šalia (duomenys neskelbtini) esančių kapinių, garažų komplekse. Pranešėja bijo, kad kas nors nukentės nuo jo vairavimo. Kur tiksliai dabar yra asmuo, neaišku, bet važinėjasi netoliese (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, buvo patikrinta (duomenys neskelbtini) bei garažai, esantys greta kapinių aikštelės, tačiau minėto automobilio nepastebėjo. Ieškant automobilio įvykio vietos apylinkėse, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas pranešime minėtas automobilis. Pastebėjus automobilį ir panaudojus specialiuosius mėlynos ir raudonos šviesos bei garso signalus, automobilis buvo sustabdytas. Sustabdžius automobilį buvo nustatyta, kad automobilį vairavo T. B., keleivio sėdynėje sėdėjo P. P.. Pasiteiravus vairuotojo, ar šis yra vartojęs alkoholio, jis teigė, kad prieš maždaug 30 min. vartojo alkoholinius gėrimus. 01.06 val. patikrinus T. B. blaivumą, pirmu tikrinimu buvo nustatytas 1,88 promilių neblaivumas, 01.23 val. antru tikrinimu buvo nustatytas 1,83 promilių neblaivumas. Keleivio sėdynėje sėdėjęs P. P. nurodė, kad šiuo metu jaučiasi gerai, tik yra išgėręs, jokių suicidinių minčių neturi ir šiuo metu jam medikų pagalbos nereikia (b. l. 56).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Ant važiuojamosios kelio dalies matyti transporto priemonė „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojo durelių pusės daiktadėžėje matyti stiklinis alkoholinio gėrimo butelis. Teritorija vaizdo kameromis nestebima. Daugiau objektų, turinčių reikšmės tyrimui, nepaimta (b. l. 12–27).

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2025 m. kovo 7 d. 01.37 val. T. B. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai. Alkotesteriu „Alkotest 7510“, Nr. ARRK-0053, sertifikato Nr. 2216042, 01.06 val. nustatytas 1,88 promilės neblaivumas, antro tikrinimo metu, 01.23 val. – 1,83 promilės neblaivumas (b. l. 42).

Iš „Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė transporto priemonės „BMW X6“, 2 993 cm³, 225 kW, 2012 m., kaina Lietuvoje yra 17 320 Eur su PVM (b. l. 51).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos.

Kaltinamasis T. B. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo nuostatoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdami neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Šioje byloje T. B. inkriminuota tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis kaip 1,51 promilės, t. y. 1,79 promilių neblaivumas. Kaltinamasis šios aplinkybės nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje neginčijo. Jis patvirtino, kad prieš vairuodamas automobilį vartojo alkoholinius gėrimus (5 skardines alaus). Prieš vairuodamas suprato, kad yra neblaivus. Kaltinamojo vairavimo faktą bei neblaivumą patvirtina ir liudytojo P. P. parodymai, iš kurių matyti, kad nors jis nepastebėjo T. B. neblaivumo galimai dėl to, kad pats buvo neblaivus, tačiau policijos pareigūnams patikrinus draugo blaivumą, buvo nustatyta, jog T. B. vairavo neblaivus. Šias aplinkybes liudytojas nurodė ir automobilio savininkei R. C., kuri, apklausta kaip liudytoja, patvirtino iš sūnaus sužinojusi, kad jis davė pavairuoti automobilį draugui, kuris, kaip paaiškėjo patikrinus pareigūnams, buvo neblaivus. Šie parodymai atitinka tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei tarnybiniame pranešime dėl gauto pranešimo nurodytas aplinkybes, iš kurių matyti, kad 2025 m. kovo 7 d. gautas tarnybinis pranešimas, jog apie 01.00 val. (duomenys neskelbtini) kelio važiuojamoje dalyje, sustabdyta motorinė transporto priemonė „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią būdamas neblaivus vairavo T. B.. Ši informacija dėl neblaivaus vairuotojo pasitvirtino, ir nors automobilį vairavo ne pranešėjos nurodytas asmuo, vairavęs kaltinamasis neneigė, kad neseniai (kaltinamojo tvirtinimu – maždaug prieš 30 min.), vartojo alkoholį. Atlikus kaltinamojo blaivumo patikrinimą alkotesteriu, jam nustatytas neblaivumo nustatymo akte nurodytas 1,83 promilių neblaivumas (atėmus paklaidą – 1,79 promilių neblaivumas). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje T. B., kaip minėta, pripažino, kad vartojo alkoholį, su tikrinimo rezultatais sutiko. Iš neblaivumo nustatymo akto, su kuriuo kaltinamasis buvo supažindintas, matyti, kad jam buvo nustatyti ir išoriniai neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai. Neblaivumas patikrintas laikantis nustatytos tvarkos, tarp dviejų patikrinimų buvo praėjęs ilgesnis nei 15 minučių laikas (b. l. 42).

Įvertinus kaltinamojo teisme duotus paaiškinimus, kad jis prieš vairuodamas automobilį vartojo alkoholinius gėrimus (5 skardines alaus), suprato, kad yra neblaivus, tačiau vis tiek vairavo transporto priemonę, taip pat kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį, daroma išvada, jog T. B. turėjo ir galėjo suprasti tai, kad dėl savo neblaivumo negalėjo vairuoti padidinto pavojaus šaltinio. Nesant jokios objektyvios būtinybės pasirinkęs tokį elgesio variantą, kuris pavojingas tiek jam pačiam, tiek keleiviui, tiek kitiems eismo dalyviams, T. B. veikė tiesiogine tyčia.

Įvertinus ištirtų įrodymų visumą, kurie gauti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka, yra neprieštaringi ir vieni kitus papildo, daroma išvada, kad T. B. kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, yra įrodyta, jo padaryta veika kvalifikuota teisingai ir atitinka visus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

III. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pareikštas kaltinamojo T. B. gynėjos advokatės K. P. prašymas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perdavimo sugyventinės O. K. atsakomybei be užstato (b. l. 113–116). Taip pat gautas O. K. sutikimas būti kaltinamojo laiduotoja (b. l. 125). Teismo vertinimu, šioje byloje yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi laidavimo instituto taikymas yra galima tik tada, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų nusikaltimą ir yra nustatoma BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų visuma.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis T. B. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas laikomas nesunkiu. Kaltinamasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio. Turtinė ir (ar) neturtinė žala nei fiziniams, nei juridiniams asmenims nepadaryta, civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Taigi visos formaliosios sąlygos laidavimui taikyti šioje baudžiamojoje byloje nustatytos. Tačiau vien formaliųjų sąlygų laidavimui taikyti nepakanka, kadangi būtina įvertinti ir duomenis, kurie galėtų sudaryti pagrindą spręsti apie materialiųjų sąlygų, tai yra manymo, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laiduotojo, kuris vertas teismo pasitikėjimo, galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui, egzistavimą.

Šiuo atveju, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, kaltinamojo bei jo sugyventinės, kuri sutiko būti laiduotoja, paaiškinimų, kaltinamasis anksčiau niekada nevairavo neblaivus. T. B. teisiamojo posėdžio metu išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo bei neigiamą savo poelgio vertinimą, nurodė, kad nuo šiol namuose alkoholio negali būti, niekada negalvojo, kad taip lygioje vietoje gali paslysti, labai gailisi. Kaltinamasis Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje anksčiau nebuvo teistas, administracine tvarka 5 metų laikotarpyje buvo baustas 13 kartų (greičio viršijimo atvejai, smulkių vagysčių atvejai, pareigos transporto priemonę apdrausti civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nevykdymo atvejai), baudos sumokėtos (b. l. 87–96). Kaltinamasis nuosekliai paaiškino savo veiksmų priežastis, savo poelgį vertino blogai, o byloje esanti jį charakterizuojanti medžiaga sudaro pagrindą spręsti, kad visuomenėje jis yra apibūdinamas teigiamai, nuo 2023 m. birželio 29 d. iki 2024 m. rugpjūčio 7 d. dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 81), kaltinamasis buvusio darbdavio charakterizuojamas kaip atsakingas, pareigingas ir profesionalus, užduotis atlikdavo nepriekaištingai, nebuvo fiksuota jokių darbo drausmės pažeidimų (b. l. 129). Šiuo metu kaltinamasis nedirba, nuo 2024 m. rugpjūčio 11 d. registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 82, 130). Kaltinamasis nėra registruotas įskaitoje dėl psichiatrinio ar priklausomybės ligų gydymo (b. l. 83, 86). Aptartos kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką ir savo neteisėto, pavojingo elgesio vertinimas, pastangos atsisakyti alkoholio vartojimo, sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad kaltinamasis, jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Tokį manymą, o kartu ir galimybes laiduotojai daryti teigiamą įtaką kaltinamajam sustiprina ir teigiamai apibūdinama O. K., kuri sutiko laiduoti už kaltinamąjį, asmenybė. Kaip nurodyta pirmiau, tiek O. K., tiek kaltinamasis pabrėžė artimą jų ryšį. Laiduotoja nurodė, kad santykiai yra geri, T. B. – geras žmogus, visus darbus vykdo kartu, juos pasidalina. Kaltinamasis jos atsiklausia, taip pat klausia jos nuomonės. O. K. ir kaltinamojo bendravimo ryšį sustiprina tai, kad jie kartu gyvena 3 metus, o pažįstami yra nuo mažens, be to, kartu augina 3 vaikus (b l. 131–133). Aplinkybę, kad laiduotoja darys teigiamą įtaką kaltinamajam, patvirtina ir tai, kad O. K. apie įvykį sužinojo vos grįžus kaltinamajam. Laiduotoja buvo šokiruota šiuo T. B. poelgiu, nes jis niekada nevairavo neblaivus. Apie tai labai daug kalbėjo, kaltinamasis sakė, kad daugiau taip nepasielgs, buvo labai susinervinusi, supykusi, netoleruoja vairavimo išgėrus. Pasikalbėjus jie priėmė sprendimą lankytis pas psichologą ir visiškai atsisakyti alkoholio. Kaltinamajam O. K. yra autoritetas. Iš pateiktos O. K. charakteristikos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad ji jau 10 metų dirba buhaltere, per šį laikotarpį pasižymėjo kaip atsakinga, sąžininga, punktuali ir patikima darbuotoja. Jos profesionalumas, pareigingumas ir nepriekaištinga reputacija darbe nekelia jokių abejonių, ji yra doras ir principingas žmogus, vertinantis atsakomybę (b. l. 126). Nors O. K. 5 metų laikotarpyje administracine tvarka bausta 6 kartus dėl Kelio ženklų nesilaikymo, pareigos transporto priemonę apdrausti civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nevykdymo ir greičio viršijimo, tačiau paskirtos baudos sumokėtos, laiduotoja nebausta dėl itin šiurkščių, su alkoholio vartojimu susijusių administracinių nusižengimų. Taigi teismui nepateikta jokių duomenų, kurie laiduotoją apibūdintų kaip teisės pažeidimus linkusį daryti, sąmoningai nepaisantį įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio normų asmenį. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad O. K. neteista, jos atžvilgiu ikiteisminiai tyrimai nėra pradėti (b. l. 127), neregistruota priklausomybės ligų gydymo įskaitoje (b. l. 128).

Įvertinus pirmiau aptartų aplinkybių ir duomenų visumą, yra pagrindas spręsti, kad O. K. iš tiesų gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei padėti jam laidavimo laikotarpiu tinkamai įsisąmoninti savo netinkamo, teisei priešingo elgesio pasekmes bei ateityje tokių veiksmų nebekartoti. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, egzistuoja visos, tiek formaliosios, tiek ir materialiosios, sąlygos atleisti T. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant įstatyme numatytą minimalų laidavimo terminą – 1 metus. Teismo vertinimu, užstatas šioje baudžiamojoje byloje nėra būtinas siekiant, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų bei užtikrinant tinkamą laiduotojos pareigų vykdymą nuosprendžio vykdymo laikotarpiu, todėl laidavimo institutas šioje byloje taikytinas be užstato.

IV. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kelių transporto priemonę, įvertinus jau aptartas kaltinamąjį bei jos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, tai, kad jam nustatytas neblaivumo laipsnis pakankamai reikšmingai viršijo ribą, nuo kurios asmenims taikoma baudžiamoji atsakomybė, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis BK 67, 68 straipsniais, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones – 2 metų terminui, kuris artimas minimaliam. Baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. kovo 10 d. (b. l. 75–78). Pagrindo netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės byloje nėra. Tokio vertinimo nepaneigia aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones kaltinamajam yra būtina dėl saugaus vaikų nuvežimo į ugdymo įstaigas, kadangi ši aplinkybė kaltinamajam buvo žinoma jau nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau nesulaikė nuo teisei priešingo elgesio.

Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, jog vien tai, kad asmeniui dėl jo asmeninių aplinkybių reikalinga specialioji teisė vairuoti, negali sudaryti pagrindo šiems asmenims atsidurti teisiškai palankesnėje situacijoje už asmenis, kuriems ši specialioji teisė nėra būtina. Dėl jau aptartų aplinkybių specialiosios teisės atėmimas yra proporcinga ir būtina priemonė tam, kad užtikrintų BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

Nusikalstamą veiką kaltinamasis T. B. padarė naudodamasis transporto priemone – automobiliu „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Be transporto priemonės objektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai negalėtų būti realizuojami, todėl automobilis aptariamu atveju pripažįstamas nusikaltimo darymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad T. B. nėra transporto priemonės savininkas.

Bylos duomenimis, automobilio savininkas yra R. C. (b. l. 50). Šią aplinkybę patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo nurodytos aplinkybės bei 2025 m. kovo 12 d. prašymas grąžinti automobilį (b. l. 52). Ikiteisminio tyrimo metu R. C. prašymas buvo patenkintas ir jai, kaip automobilio savininkei, automobilis „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliais grąžinti 2024 m. kovo 13 d. vyresniosios tyrėjos D. M. nutarimu grąžinti daiktus (b. l. 53–55). BK 72 straipsnio 4 dalies 1–5 punktuose įvirtinti pagrindai, kuriems esant gali būti konfiskuotas ir ne nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas, tačiau šioje byloje nei vienas iš šių pagrindų nėra nustatytas (neįrodyta, kad R. C. buvo žinoma, jog kaltinamasis jai priklausantį turtą vairuos neblaivus), todėl spręstinas BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo klausimas.

BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktos informacinės pažymos apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad lengvojo automobilio „BMW X6“, 2012 metų, 2 993 cm³, 225 kW, kaina su PVM yra 17 320 Eur (b. l. 51).

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamojo gynėja teismui pateikė internetinio skelbimų portalo ekrano nuotraukas, iš kurių matyti, kad automobilio „BMW X6“, 2010 metų, 2 993 cm³, 225 kW, vertė (kaina) yra 7 200 Eur, 9 000 Eur (b. l. 117–119). Prašyme atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nurodyta, kad internetiniame skelbimų portale „Autogidas“ analogiški automobiliai parduodami už 7 000 – 9 000 Eur, o automobilis „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pirktas 2025 m. sausio 23 d. už 11 800 Eur (b. l. 134).

Teismų praktikoje VšĮ „Emprekis“ informacinės pažymos apie transporto priemonės kainą pripažįstamos tinkama įrodinėjimo priemone nustatant konfiskuotino turto vertę, jeigu byloje nėra kitų, konkretaus automobilio, kuriuo naudojantis buvo padaryta nusikalstama veika, vertę objektyviai pagrindžiančių duomenų. Aptariamu atveju pateikta 2025 m. sausio 23 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, iš kurios matyti, kad automobilis buvo įsigytas už 11 800 Eur. Šios sutarties teisėtumas nėra nuginčytas. Atsižvelgus į tai, taip pat įvertinus, kad VšĮ „Emprekis“ įvertina automobilio vidutinę vertę Lietuvoje, neatsižvelgiant į transporto priemonės individualius požymius, todėl individualaus automobilio vertė gali skirtis, spręstina, kad automobilio tikrąją rinkos vertę objektyviai pagrindžia pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta jo pirkimo kaina. Todėl iš kaltinamojo išieškotina 2025 m. sausio 23 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 11 800 Eur.

V. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 71–78). Nuosprendžiui įsiteisėjus, šios kardomosios priemonės panaikintinos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2025 m. balandžio 4 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant teisinę pagalbą kaltinamajam T. B., kurias sudaro 106,25 Eur. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat įvertinus tai, kad gynėjas kaltinamajam buvo skirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, esant būtinam gynėjo dalyvavimui procese (b. l. 99–100), antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. kovo 13 d. vyresniosios tyrėjos D. M. nutarimu grąžintas R. C. (b. l. 53–55) – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas R. C. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais,

nusprendžia:

T. B., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti laiduotojos O. K. atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti T. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. kovo 10 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš T. B. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 11 800 Eur (vienuolika tūkstančių aštuonis šimtus eurų).

T. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 106,25 Eur (vienas šimtas šeši eurai 25 ct), iš T. B. nepriteisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. kovo 13 d. vyresniosios tyrėjos D. M. nutarimu grąžintą R. C. (b. l. 53–55) – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti R. C..

Išaiškinti T. B., kad, jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti O. K., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.