Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-03-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-244-1020/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-01
Bylos Nr.
1A-244-1020/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36555-2015-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Liudvinavičienė, Laureta Ulbienė, Ernestas Rimšelis (pran.)
Nuteistasis
D. B.
Kategorijos
Bylos Nr. 1A-244-1020/2016
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36555-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1.; 1.1.8.10.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. kovo 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Ernesto Rimšelio,

teisėjų Lauretos Ulbienės, Virginijos Liudvinavičienės,sekretoriaujant Daivai Kokštaitei ir Linai Butkuvienei,dalyvaujant prokurorei Valerijai Dėdinienei,nuteistajam D. B.,gynėjai advokatei Rimutei Giruckienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo D. B. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme ir 2015 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paskiriant ją atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta pagal ankstesnį nuosprendį atlikta bausmė, iš nuteistojo priteista 46,32 eurų išlaidų valstybės naudai už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. nuteistas už tai, kad 2015 m. birželio 30 d., laikotarpiu nuo 01.00 val. iki 04.30 val., atidaręs S. R. priklausančio valdymo teise automobilio VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio aikštelėje prie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), neužkarintas dureles, pateko į jo vidų ir pavogė S. R. priklausančius daiktus: vyrišką juodos spalvos rankinę, kurios vertė 90 eurų, su joje buvusiais daiktais: 14,5 eurais (metalinėmis monetomis), dujų balionėliu „HI-MAX“, kurio vertė 15 eurų, USB raktu, kurio vertė 10 eurų, FM moduliatoriumi „Acme“, kurio vertė 5 eurai, sulankstomu peiliuku, kurio vertė 5 eurai, bei automobilio durelėse gulėjusį prožektorių, kurio vertė 30 eurų.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, atidaręs S. R. priklausančio valdymo teise automobilio VW MULTIVAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio aikštelėje prie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio g. (duomenys neskelbtini), neužkarintą bagažinę, pateko į jo vidų ir pavogė S. R. priklausančius daiktus: automagnetolą „ALPINE“, kurios vertė 1 100 eurų, žemų dažnių kolonėlę „JBL“, kurios vertė 90 eurų.

Šiais veiksmais D. B. pagrobė S. R. priklausantį 1 359,50 eurų vertės turtą, t. y. padarė BK 178 straipsnio 1 dalyje uždraustą nusikalstamą veiką.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo pakeisti Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendį ir sumažinti jam paskirtą ir subendrintą laisvės atėmimo bausmes. Nuteistasis nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, kadangi nusikalstamą veiką padarė būdamas priklausomas nuo narkotikų, o tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, dėl padaryto nusikaltimo visiškai prisipažino ir tai taip pat turi būti vertinama kaip baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė. D. B. nurodo, kad jis yra teisiamas dėl panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų, uždraustų BK 178 straipsnio 2 dalyje, dėl jų taip pat prisipažįsta. Baudžiamosios bylos nėra sujungtos, dėl to pripažinus D. B. kaltu, jam bus paskirtos atskiros bausmės, kurias subendrinus, galutinė bausmė bus didesnė nei BK 178 straipsnio 2 dalyje skiriama didžiausia bausmė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas ir jo gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis D. B. apeliaciniu skundu neginčija byloje nustatytų faktinių aplinkybių, savo kaltės ir veikos kvalifikavimo pagal baudžiamąjį įstatymą. Nuosprendį nuteistasis skundžia tik dėl paskirtos bausmės, todėl nuosprendis, kaip tą numato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalis, peržiūrimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę D. B., bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė ir, individualizuodamas bausmę, pagal BK 61 straipsnio 1 dalis, atsižvelgė į apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi) bei nenustatęs sunkinančių aplinkybių, įvertinęs kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (D. B. anksčiau buvo teistas (teisiamas devintą kartą) ir atlieka ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, anksčiau baustas administracine tvarka) šiuo atveju visiškai pagrįstai skyrė realią laisvės atėmimo bausmę nuteistajam. Nustatydamas bausmės dydį, teismas paskyrė mažesnį šios bausmės dydį, nei BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, toks bausmės dydis nėra per didelis. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nuteistojo prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažintas baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir į šią aplinkybę atsižvelgta skiriant nuteistajam bausmę. Be to, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas, t.y. kaltinamajam prisipažinus ir byloje dėl tokios kaltinamojo pozicijos atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtą vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažino trečdaliu ir nustatė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas priklausomas nuo narkotikų ir prašo šią aplinkybę pripažinti baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Ši aplinkybė nėra minima tarp BK 59 straipsnio 1 dalyje nurodytų baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau pagal BK 59 straipsnio 2 dalį, teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Tai yra teismo teisė, bet ne pareiga. Šioje baudžiamojoje byloje nėra objektyvaus pagrindo pripažinti priklausomybę nuo narkotikų nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Priešingai – nustačius šią aplinkybę ir jos įtaką nusikalstamos veikos padarymui, baudžiamojoje byloje galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl jos pripažinimo baudžiamąją atsakomybę sunkinančia, o ne lengvinančia aplinkybe. BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Be to, apelianto nurodoma aplinkybė galėtų būti vertinama ir kaip kaltinamojo asmenybę apibūdinanti aplinkybė į kurią atsižvelgiama skiriant bausmę (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Visgi apeliacinės instancijos teismas to nedaro, nes tai reikštų apelianto padėties pasunkinimą.

Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą dėl bausmės pagrindė ir administraciniu baustumu. Nors ši aplinkybė nebuvo detalizuota, apeliacinės instancijos teismas pastebi ir tai, kad D. B. yra ne kartą baustas pagal ATPK 50 straipsnį, kuriame numatytas administracinis teisės pažeidimas – smulkusis svetimo turto pagrobimas. Tai rodo, kad nuteistasis ir anksčiau sistemingai darė to paties – turtinio pobūdžio neteisėtas veikas. Ši aplinkybė yra svarbi vertinant nuteistojo asmenybę, į ją atsižvelgiama, vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktu. Ji suteikia pagrindo daryti išvadą, kad D. B. adekvačiai nevertina savo veiksmų pavojingumo, ignoruoja nustatytas teisėto elgesio taisykles, nekeičia savo elgesio modelio, todėl švelninti pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės nėra pagrindo. Šių aplinkybių kontekste, net ir įvertinus apelianto prašymą atsižvelgti į tai, kad nukentėjusysis žalos nepatyrė, kad jam visi daiktai yra gražinti, nemato pagrindo švelninti pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės.

Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat prašo iš naujo subendrinti jam paskirtas bausmes. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendžio keisti nėra pagrindo, nes teismas tinkamai vadovavosi BK 63 straipsnyje numatytos bausmių subendrinimo taisyklėmis. Nuteistajam paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2015 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme ir 2015 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2015 m. rugsėjo 9 d. nuosprendis įsiteisėjo 2015 m. rugsėjo 30 d., o 2015 m. rugsėjo 23 d. nuosprendis - 2015 m. spalio 16 d., taigi apygardos teismas nepadarė klaidos, subendrindamas šiuos nuosprendžius, jie yra įsiteisėję, todėl vykdytini. Nuosprendžiais paskirtos bausmės pagrįstai iš dalies sudėtos ir paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Toks sprendimas atitinka formuojamą teismų praktiką, pagal kurią tais atvejais, kai priėmus nuosprendį (ar net kelis) nustatoma, kad asmuo iki šių nuosprendžių priėmimo dar yra padaręs vieną ar kelias nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę (bausmes), ją (jas) subendrina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės pirmesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. paskelbta „Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga“. Teismų praktika. 2007, 27). Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad bausmė, visiškai atlikta pagal ankstesnį nuosprendį iki naujo nuosprendžio priėmimo, turi būti subendrinama su bausmėmis, paskirtomis už kiekvieną nusikalstamą veiką nauju nuosprendžiu, ir įskaitoma į galutinės subendrintos bausmės laiką. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi, pirmosios instancijos teismas į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaitė pagal ankstesnį, t. y. 2014 m. spalio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį visiškai atliktos arešto bausmės laiką (30 parų).

Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apelianto argumentais, kad subendrinant bausmes, galutinė subendrinta bausmė negali viršyti griežčiausios nusikalstamos veikos sankcijoje numatytos bausmės ribos. Įstatymų leidėjas maksimalų subendrintos bausmės dydį sieja ne su konkrečių veikų ir griežčiausiai baudžiamos veikos sankcijoje numatyta maksimalia bausmės riba, o su maksimalia subendrinamos bausmės rūšies riba. Šiuo atveju galutinė subendrinta bausmė negali viršyti dvidešimties metų laisvės atėmimo. Tokios nuostatos numatytos BK 63 straipsnio 7 dalyje ir 50 straipsnio 2 dalyje.

Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nuteistajam D. B. paskirta bei subendrinta galutinė bausmė nėra per griežta, ji yra teisinga ir proporcinga, tad teismas, neįžvelgęs byloje esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, neturi pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Ernestas RimšelisTeisėjai Laureta UlbienėVirginija Liudvinavičienė