- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-02-09
- Bylos Nr.
- 1-77-298/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-59778-2016-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaclavas Karšulis
- Kaltinamasis
- B. P.
- Nukentėjusysis
- T. K.
- Kategorijos
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.2.4.6.2.2Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui arba kankinant nukentėjusį asmenį (BK 140 str. 3 d.)
- 2.1.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui. E. Z.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
B. P. (B. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, gyv. (duomenys neskelbtini), Nemenčinėje, Nemenčinės sen., Vilniaus r., turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, administracine tvarka baustas, neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Jis 2016-12-24 laikotarpyje nuo 21.00 iki 21.45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Nemenčinėje, Nemenčinės sen., Vilniaus r., kambaryje, tyčia mušė savo sugyventinės V. K. kartu gyvenantį mažametį sūnų T. K., gim. 2007-10-15, t. y. vieną kartą rankos delnu sudavė T. K. į dešinį petį, iškvietus policijos pareigūnus ir jiems atvykus, jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tame pačiame bute Vilniaus AVPK PR vyriausiojo patrulio V. K. ir vyriausiojo patrulio A. K. akivaizdoje, sugriebė T. K. už pastarojo marškinėlių, jį pakėlė ir papurtė, tuo sukėlė nukentėjusiajam mažamečiui T. K. fizinį skausmą,
t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.
B. P. kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai ir paaiškino, kad penkerius metus pragyveno su V. K., jos motina F. K. ir 9 metų amžiaus sūnumi T. K.. Jų santykiai su T. K. buvo geri. Santykiai su F. K. sudėtingi, ji nuolat nustatinėja vaiką prieš jį. 2016-12-24 vartojo alkoholį, apie 20 val. su V. K. grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini), Nemenčinė. Dienos metu išgėrė apie 0,7 litro degtinės, namuose alkoholio nevartojo. Jiems grįžus namo, V. K. nuėjo miegoti, o jis su T. K. nuėjo į dušą. T. K. nusiprausė, jis paėmė rankšluostį, nušluostė jį ir pasakė, kad laikas miegoti. Uošvienė F. K. įsiterpė, pasakė, kad vaikui dar anksti eiti miegoti. Jis pardėjo konfliktuoti su F. K.. Jis sudavė T. K. delnu į petį, kai atvažiavo patruliai pakėlė jį ir papurtė, paklausė, kodėl jis neklauso. Negalvojo vaikui sukelti fizinio skausmo. Pripažino savo kaltę ir gailisi (b. l. 126).
Byloje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas ((duomenys neskelbtini) str.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta šiais įrodymais:
N. T. K. įstatyminės atstovės V. K. paaiškinimais, kad penkis metus gyvena su B. P.. Per tą laikotarpį kai kartu gyveno santykiai buvo normalūs. Rimtų konfliktų nebuvo nei su ja, nei su jos sūnumi. Kartu su jais gyvena jos mama. Ji ir B. P. su jos motina nebendrauja, dažnai su ja konfliktuoja. 2016 m. gruodžio 24 dieną ji su B. P. buvo svečiuose, jie abu buvo išgėrę Apie 20-20.30 val. jie grįžo namo, vaikas su senele buvo namuose. Buvo laikas miegoti, todėl B. P. pakvietė sūnų, bet F. K. pasakė, tegul dar pabūna. F. K. pradėjo rėkti. B. P. sakė vaikui eiti į kambarį miegoti, jis nenorėjo, tada B. P. sugriebė T. K. už peties. F. K. iškvietė policiją. Kai atvyko pareigūnai, B. P. paėmė vaiką už marškinėlių ir sakė sakyti, ar mušė, jį pakėlė ir papurtė. Vaikas pradėjo verkti, išsigando. Taip anksčiau nėra buvę. Jos sūnus T. K. atleido B. P., nori kad B. P. gyventų su jais (b. l. 127-128);
N. T. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad gyvena adresu Vilniaus r., Nemenčinėje, Lauko g. 34-102 su mama V. K. bei su senele F. K.. Kartu su jais gyvena mamos draugas B. P.. Santykiai su B. P. nekokie, nes jis jį bardavo, šaukdavo ant jo. 2016-12-24, vakare, apie 21.00-22.00 val. vakaro, B. P. pradėjo jį barti. B. P. buvo išgėręs, vieną kartą rankos delnu trenkė jam į dešinį petį. Jam dėl to skaudėjo, jis juto fizinį skausmą. Viskas įvyko kambaryje. Mama buvo kartu. Senelė iškvietė policiją. Kol laukė policijos, senelė uždarė jį savo kambaryje, kad B. P. prieš jį nesmurtautų. Atvykus policijos pareigūnams, girdėjo, kaip B. P. sakė, kad jo nemušė, nors iš tikrųjų jis jam vieną kartą sudavė per petį. Policijos pareigūnų akivaizdoje B. P. sugriebė jį rankomis už marškinėlių ir pradėjo jį kelti, o pakėlęs truputį pakratė. Jam tai nepatiko, truputį skaudėjo, jis norėjo, kad jį kuo greičiau paleistų (b. l. 22-23);
L. V. K. ir A. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur jie parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK PR vyriausias patruliais. 2016-12-24 apie 21.04 val. iš Vilniaus AVPK OVS gavo nurodymą vykti į butą, esantį Vilniaus r., Nemenčinėje, Lauko g. 34-102, dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus į juos kreipėsi F. K., kuri paaiškino, kad dukters V. K. sugyventinis B. P. girtuokliauja, dažnai namie kelia barnius, smurtauja, jau ne vieną kartą buvo kreiptasi į policiją. Pasak jos šį kartą jis mušė jos anūką T. K., trenkė jam į petį. Vaiką rado pasislėpusį spintoje. Vaikas buvo labai išsigandęs, verkė, senelės paragintas pasakė, kad jį mušė B. P.. Akivaizdžių sumušimų žymių ant vaiko nesimatė. V. K. buvo labai išsigandusi, vengė kalbėti apie tai kas įvyko, bet patylom pasakė, kad kaltas jos sugyventinis, kitų aplinkybių nesakė. B. P. buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, elgėsi labai agresyviai, aiškino, kad jis niekuo nekaltas, kad kalta sugyventinė ir jos motina. Vertė V. K. rašyti pareiškimą dėl motinos, kuri pasak jo psichiškai nesveika. Į jų raginimus nurimti vyras nereagavo. Jų akivaizdoje jis pagriebė berniuką už rankų ir iškėlęs virš galvos ėmė kratyti, bet jie šiuos jo veiksmus nutraukė. Vaikas labai išsigando, bandė ištrūkti, verkė. B. P. dar kartą norėjo pagriebti vaiką, bet jie panaudoję kovinius imtynių veiksmus to neleido. Vyrui nenurimstant ir nereaguojant į jų raginimus nesipriešinti, jam ant rankų buvo uždėti antrankiai. Nuvedus prie tarnybinio automobilio B. P. atsisakė į jį sėsti, pradėjo spardytis, bandė jiems įspirti. Jis buvo įspėtas apie elektroimpulsinio prietaiso TASER panaudojimą, tačiau nereagavo, pareiškė, kad jam tas pats ko jie reikalauja ir jis nenurims. Buvo panaudotas elektroimpulsinis prietaisas TASER, po ko vyras laikinai nurimo ir buvo pristatytas į Vilniaus m. 1 PK (b. l. 12, 16);
Vilniaus AVPK KP NVRS vyr. tyrėjo M. P. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, iš kurio matyti, kad 2016-12-24 apie 21 val. Vilniaus r., Nemenčinėje, (duomenys neskelbtini), neblaivus B. P. mušė per rankas, petį savo sugyventinės V. K. nepilnametį sūnų T. K., Vilniaus AVPK PR vyriausiųjų patrulių V. K. ir A. K. akivaizdoje pakėlęs vaiką už rankų virš galvos bandė kratyti, tačiau jo veiksmai buvo nutraukti (b. l. 1).
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis kaltinamajame akte nurodytu laiku ir aplinkybėmis sukėlė fizinį skausmą savo sugyventinės V. K. mažamečiui sūnui T. K., todėl jo veiksmai pagal BK 140 str. 3 d. kvalifikuoti teisingai.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str.), dėl kurio savo kaltę pripažino visiškai. Vilniaus rajono apylinkės teisme 2017 m. sausio 23 dieną gautas kaltinamojo ir nukentėjusiojo mažamečio įstatyminės atstovės V. K. prašymas (b. l. 116), iš kurio matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjusiojo įstatyminė atstovė susitaikė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, susitaikė su nukentėjusiojo įstatymine atstove, ankščiau neteistas, daro išvadą, kad yra pagrįstas pagrindas manyti, kad ateityje kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų, todėl jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiojo įstatyminei atstovei susitaikius (BK 38 str.). Kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė šeimos nariui – savo sugyventinės mažamečiui sūnui, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 1 d. 9 p., 72² str.).
Kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo T. K., nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei 100 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju T. K. ir kartu su juo gyvenančiais asmenimis, taip pat nesilankyti vietose, kuriuose būna nukentėjusysis ar kartu su juo gyvenantys asmenys, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo valstybės naudai iš kaltinamojo B. P. priteisti 141,86 eurų, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo priskiriama teismo diskrecijai. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinamojo dalyvavimas procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (2014 m. birželio 13 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Remiantis tuo, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamojo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalimi, 297, 304, 307 straipsniais
nusprendė:
B. P. (B. P.) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, kaltinamajam ir nukentėjusiojo įstatyminiam atstovui susitaikius BK 38 str. pagrindu ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu B. P. paskirtį baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo T. K., nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei 100 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju T. K. ir kartu su juo gyvenančiais asmenimis, taip pat nesilankyti vietose, kuriuose būna nukentėjusysis ar kartu su juo gyvenantys asmenys, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017-01-18 prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.