- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-04-23
- Bylos Nr.
- e1-800-1079/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Kaltinamasis
- V. Č.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.10.5Bausmės skyrimas, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 str. 9 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.14.1.2.2Vagystė įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Almos Mikalauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
V. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 17 kartų, paskutinis teistumas:
2020 m. gruodžio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – arešto bausme 60 parų, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta arešto bausmė 40 parų, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Č. laikotarpyje nuo 2020 m. spalio 21 d. iki 2020 m. lapkričio 11 d. 08.30 val., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, nuplėšus pakabinamą spyną, įsibrovė į sandėlį, priklausantį (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė karučius, 2 vnt., vieneto vertė 43,44 Eur, bendra vertė 86,88 Eur, tuo (duomenys neskelbtini) padarydamas 86,88 Eur turtinę žalą.
Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje.
V. Č., apklaustas įtariamuoju dėl pareikštų įtarimų padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad pripažįsta visas aplinkybes, kurios nurodytos jam pareikštame įtarime. Nurodo, jog 2020 m. lapkričio mėnesį, kokia tiksliai buvo mėnesio diena nepamena, jis, būdamas blaivus, kartu su D. S. nuėjo prie sandėlio, kokiu adresu jis yra, nežino, gali būti kaip nurodyta jam pareikštame įtarime, t. y. (duomenys neskelbtini). Žino, jog anksčiau ten yra buvusi katilinė, todėl galvojo, jog ten ras seno metalo. Kam priklauso šis sandėlis, nežinojo. Jie nuėjo vakare, kiek tuo metu buvo valandų, nežino, bet buvo tamsus paros laikas. Lauke prie sandėlio rado metalinį vamzdelį, su kurio pagalbą nulaužė pakabinamą spyną. Kai užėjo į sandėlio vidų, ieškojo juodo metalo, kurį galėtų parduoti. Beieškodamas metalo sandėlio viduje, pamatė du karučius, kurių iš karto neėmė. Su D. S. pavogė metalo laužą, o apie tai, jog sandėlyje yra du karučiai, jis D. S. nesakė. Po to, kai pavogtą metalo laužą parnešė pas S., jis vienas pats atėjo į minėtą sandėlį ir patekęs pro nerakintas sandėlio duris, iš vidaus pavogė du karučius, karučiai buvo skirtingų dydžių, todėl vieną karutį užkėlė ant kito ir abu per vieną kartą parsivežė į savo namus. Kitą dieną minėtus karučius pardavė to pačio miestelio gyventojui Ž. J., už abu karučius gavo iš viso dvidešimt eurų. Gautus pinigus jis išleido savo reikmėms: pirko alų, cigaretes, maistą. Karučius vogė vienas pats, niekas daugiau apie tai nežinojo ir niekam nepasakojo. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi (t. 2, b. l. 164-165).
D. R., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė, kad jis (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2020 m. sausio 2 d., pradėjo eiti (duomenys neskelbtini) pareigas. 2020 m. lapkričio 11 d. apie 08.30 val. jis atvyko į (duomenys neskelbtini) sandėlį ir pamatė, kad sandėlio išorinių durų pakabinama spyna yra numušta. Įėjus į patalpas pamatė, kad daiktai sudėti tvarkingai, tačiau pasigedo apie 20 vnt. armatūros strypų ir apie 15 metalinių strypų (kampuočių). Jis tik paskui pastebėjo, jog nebėra ir dviejų karučių. Apie vagystę pranešė policijai. Laukiant policijos kalbėjo su šalia gyvenančiais kaimynais, kurie paaiškino, kad ryte prie sandėlio matė kaimo gyventoją Č. ir dar vieną nežinomą asmenį, kurie kažką darė prie sandėlio. Paskutinį kartą sandėlyje buvo prieš tris savaites, viskas buvo tvarkoje. Raktai nuo sandėlio yra tik pas jį vieną, sandėlyje signalizacijos nėra, turtas nedraustas. Sandėlis yra padalintas iš dviejų dalių, įėjimai į sandėlį yra iš dviejų pusių. Kai buvo pastebėta vagystė iš sandėlio, į kitą sandėlio pusę įsibrautą nebuvo. Prieš jam pradedant eiti (duomenys neskelbtini) pareigas, buvo atlikta inventorizacija viso turto, už kurį jis bus atsakingas. Sandėlyje, iš kurio buvo įvykdyta vagystė, jis yra atsakingas vienas pats. Jis sandėlyje yra susidėjęs metalus vienoje patalpoje, jie pas jį sustatyti pagal sieną, surūšiuoti pagal formas, pajamuoti ir panaudoti daiktai yra sustatyti skirtingose krūvose. Sandėlyje yra laikomi pajamuoti metalai ir nepajamuoti (nurašyti, buvę panaudoti), kurie naudojami (duomenys neskelbtini) einamiems darbams. Kadangi jis vienas pats valdo ir tvarkosi sandėlyje, tai sandėlyje yra jo tvarka, jis susideda sandėlyje metalus ir kitus daiktus tvarkingai, jog prireikus nereikėtų ieškoti (t. 1, b. l. 67, 71-72, 75-76).
Ž. J., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė, jog 2020 m. lapkričio 9 d. apie 12.00 val. jis savo automobiliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestelį prie autobuso stotelės. Turėjo savo reikalų, ten sustojo ir prie jo priėjo to paties (duomenys neskelbtini) gyventojas V. Č., kuris jam sakė, kad turi parduoti žalios spalvos rėmo karutį. Jis jo paklausė, ar jis nevogtas, V. Č. jam pasakė, kad karutis nevogtas. Neva jis minėtą karutį nuo senų laikų turi pasidėjęs savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Jis dar pasitikslino, ar tikrai karutis nevogtas, V. Č. patikino, kad nevogtas. Kadangi patikino, kad nevogtas, suderino kainą su V. Č. – kelis „bambalius“ alaus. V. Č. karutį atvarė jam į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), ten jis V. Č. padavė 5 Eur. V. Č., būdamas sodyboje, pasiūlė įsigyti dar vieną karutį, bet jau minėjo, kad kitas karutis bus brangesnis. Jis jam pasakė, kad antro karučio nepirks ir jam nereikia, bet V. Č. primygtinai siūlė. Jis jam sakė pirma parodyk, koks tai karutis ir iš kur tu jį turi. Tuo ir pasibaigė pokalbis su V. Č.. Iš sodybos į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), grįžo apie 15.00 val. Po valandos, galėjo būti apie 16.00 val., pas jį į kiemą atėjo V. Č. ir D. A.. V. Č. atstūmė karutį, kurį ir siūlė įsigyti. Pasakė duoti 10 Eur ir galintis pasilikti antrą karutį. Primygtinai ir V. Č., ir D. A. prašė, kad nupirktų už 10 Eur. Jis nebesigilino, iš kur jie atvarė minėtą karutį, padavė 10 Eur ir išvarė juos iš kiemo. Už abu karučius V. Č. sumokėjo 15 Eur. Parodo, kad nei V. Č., nei D. A. anksčiau nėra siūlę parduoti kokių nors daiktų. Gailisi, kad taip pasielgė, negalvojo, kad šie daiktai gali būti pavogti (t. 1, b. l. 87-88).
D. A., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė, jog 2020 m. lapkričio 10 d. buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Apie 8.00 val. jam paskambino pažįstamas R. G., gyv. (duomenys neskelbtini), ir pasiūlė išgerti, pavadino jį eiti kartu su juo pas pažįstamą V. Č.. Nuėję, visi trys gėrė alų. Begeriant V. Č. jo klausė, gal žino kam reikia metalo, dėvėtų radiatorių. Jis jam pasakė, kad jam nereikia ir jis tokiais dalykais neužsiiminėja. Jis tuo metu neklausinėjo, iš kur jis turi metalo bei radiatorių. Taip pat buvo minėjęs, kad turi parduoti kažkokį karutį. Baigę gerti pas V. Č., kartu su R. G. išėjo pas jį į namus, nes R. G. dar nupirko alaus, kurį gėrė pas jį namuose. Vienam gerti alų su R. G. pabodo, todėl ėjo pas pažįstamą D. J.. Jo neradę, nuėjo į kiemą pas A. J., ir jo namuose nebuvo. R. G. išvažiavo namo, o jis buvo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) miestelyje, tuo pat metu prie jo priėjo V. Č. ir paklausė, gal jis žino, kam reikia parduoti karutį. Buvo girtas ir neklausinėjo, iš kur jis turi tą karutį, nuėjo į miestelio barą pas G. V. ir pasiūlė jam pirkti karutį, jis jam nesakė, kad karutis V. Č.. Pasakė, kad jis parduoda savo karutį, kurį turėjo namuose. G. V. pasakė, kad reikia pirma apžiūrėti, kaip atrodo tas karutis, tada gal nupirks, jis už karutį prašė 15 Eur. Ėjo pas V. Č. paimti karučio, kad galėtų parodyti G. V.. V. Č. susitiko prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, V. Č. jam pasakė, kad pardavė karutį Ž. J.. Kaip ir kada jis su Ž. J. tarėsi dėl karučio pardavimo, jis nežino, kartu su V. Č. nuvarė karutį J. į namus, nes jau pinigus buvo gavęs. V. Č. minėjo, kad gavo 10 Eur. Kadangi buvo labai girtas, jis tiksliai neprisimena visų aplinkybių, žino, kad nuėjęs pas Ž. J. į namus, jam pasakė, kad pigiai nupirko iš V. Č. karutį, prašė, kad jis dar jiems sumokėtų kokius penkis eurus. Ž. J. nesutiko, varė juos abu iš kiemo. Einant kartu su V. Č. nusipirkti alaus, jis jo paklausė, iš kur jis gavo tuos du karučius, nes prieš tai vieną karutį jau buvo pardavęs Ž. J.. V. Č. jam pasakė, kad jis minėtus karučius pavogė iš pirties, esančios (duomenys neskelbtini). Sužinojęs, kad daiktai vogti, jis su V. Č. nebegėrė, nes išsigando, kad jis įvykdė vagystę ir pardavinėja vogtus daiktus. Nenorėjo turėti problemų su policija. 2020 m. lapkričio 11 d. iš policijos pareigūnų sužinojo, kad V. Č. įvykdė vagystę, daiktai, kuriuos pavogė, priklausė (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 109-110).
A. I., ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, parodė, jog yra (duomenys neskelbtini). 2020 m. lapkričio 11 d. buvo pasiėmusi mokamas atostogas, kai jai paskambino telefonu (duomenys neskelbtini) D. R. ir pranešė, jog yra įsibrautą į (duomenys neskelbtini) priklausantį sandėlį. Anksčiau šias patalpas naudojo kaip pirtį, šiuo metu patalpos naudojamos kaip sandėlis. Šis sandėlis yra (duomenys neskelbtini), šis adresas yra pakeistas nuo 2020 m. balandžio 15 d., anksčiau šis sandėlis turėjo adresą (duomenys neskelbtini). Šiame sandėlyje paskutinį kartą prieš vagystę buvo 2020 metų gegužės mėnesį, kokią tiksliai dieną nepamena. Šiame sandėlyje yra laikomi (duomenys neskelbtini) ūkio reikmėms reikalingi daiktai, t. y. palapinės, stalai, įvairūs įrankiai, šviestuvai, juodas metalas. Sandėlis yra padalintas į dvi dalis, tos dalys yra atskirtos, yra įėjimai iš dviejų pusių. Įsibrautą į patalpą buvo tik iš vienos pusės. Iš sandėlio buvo pavogtas metalas, metaliniai strypai 3x5 cm stačiakampio formos, 2 metrų ilgio, 20 vnt. Įsibrovus į patalpą, buvo sugadinta pakabinama spyna, ji yra bevertė, žala nepadaryta. Taip pat iš sandėlio buvo pavogti du metaliniai karučiai, vieneto kaina yra 43,44 Eur, dviejų karučių vertė yra 86,88 Eur. Karučiai buvo surasti ir jiems sugrąžinti, dėl to pretenzijų neturi (t. 1, b. l. 43-44, 47).
V. S., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė, jog 2020 m. lapkričio mėnesio pradžioje, tikslių dienų neprisimena, buvo ketvirtadienis, po pietų, maždaug apie 14 val., pamatė, kaip pro šalia jo namus keliuku eina du (duomenys neskelbtini) miestelio gyventojai, tai buvo Č. ir S., jų vardų nežino. Jie ėjo tuo lauko keliuku link sandėlio, esančio maždaug už 200 metrų nuo jo namų. Ką jie ten veikė, nematė. Po to, tos pačios savaitės sekmadienį, apie 18 val. vakare, jam būnant namo viduje, pamatė, kaip jo kieme užsidegė lauke esantis šviestuvas su judesio davikliu, pasižiūrėjęs pro langą, pamatė, kad vėl lauko keliuku pro jo namus praeina Č. su S., jie nuėjo prie to sandėlio, pasiėmęs prožektorių, ėjo pasižiūrėti, kas ten vyksta. Priėjęs prie savo daržo pabaigos ir pašvietęs prožektoriumi link sandėlio, pamatė, kad tie patys asmenys laužiasi į sandėlį pro duris, durys dar nebuvo atidarytos. Tada jis juos apšvietė prožektoriumi, ir jie iškarto nuo durų nubėgo už sandėlio. Jis grįžo į namus, ir ar jie ten grįžo, nebežiūrėjo (t. 2, b. l. 17-18).
Ž. G., ikiteisminio tyrimo meti apklaustas liudytoju, parodė, kad dažnai aplanko senojoje pieninėje gyvenantį garbaus amžiaus vyriškį S. G., kuriam atveža maisto ir daržovių, šis jam buvo sakęs, kad matė, kaip pro jo namus kitu lauko keliuku V. Č. prasistūmė karutį, ir jam sakė, kad karutis gali būti naujas, dar su S. G. pakalbėjo, kad galimai gali būti vogtas, nes pats V. Č. karučio, kiek žino, neturi. Pats nematė, kad Č. stumtų karutį (t. 2, b. l. 26).
Motyvuojamoji dalis
V. Č. kaltė padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, nukentėjusiojo atstovo, liudytojų parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo G. B. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad V. Č. laikotarpyje nuo 2020 m. spalio 21 d. iki 2020 m. lapkričio 11 d. 08.30 val., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, įsibrovė į sandėlį, priklausantį (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė du karučius ir padarė (duomenys neskelbtini) 86,89 Eur turtinę žalą (t. 1, b. l. 15);
2020 m. lapkričio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentele, kuriuose aprašyta ir nufotografuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), kur buvo įvykdyta karučių vagystė, bei apžiūros metu paimta spyna (t. 1, b. l. 18-19, 21-25);
2021 m. kovo 17 d. Joniškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) raštu, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) priklausančiame sandėlyje (duomenys neskelbtini), buvo sandėliuojamas iš (duomenys neskelbtini) ūkininkų gautas juodojo metalo laužas, kuris į apskaitą įtrauktas nebuvo, todėl (duomenys neskelbtini) turtinė žala nepadaryta (t. 1, b. l. 39);
2020 m. lapkričio 11 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad Ž. J. pareigūnams pateikė du žalios spalvos rėmu karučius (t. 1, b. l. 92);
2020 m. lapkričio 12 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota Ž. J. pareigūnams pateiktų dvejų karučių apžiūra (t. 1, b. l. 96, 98-99);
2020 m. lapkričio 12 d. ikiteisminio tyrimo tyrėjo nutarimu grąžinti daiktus ir pakvitavimu, iš kurių matyti, kad du karučiai grąžinti (duomenys neskelbtini) ūkvedžiui D. R. (t. 1, b. l. 101, 103);
2021 m. sausio 5 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota 2020 m. lapkričio 11 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtos pakabinamos spynos apžiūra (t. 1, b. l. 159, 161-162);
2021 m. sausio 13 d. ikiteisminio tyrimo tyrėjo nutarimu grąžinti daiktus ir pakvitavimu, iš kurių matyti, kad spyna grąžinta (duomenys neskelbtini) A. I. (t. 1, b. l. 164-165,169);
2021 m. kovo 23 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Joniškis) prokurorės nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl metalinių strypų ir armatūros vagystės, nes nenustatyta, kad V. Č. ir D. S. iš (duomenys neskelbtini) sandėlio pagrobė 12 vnt. metalinių strypų ir 17 vnt. armatūros strypų (t. 2, b. l. 70-74).
BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.
Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad V. Č. laikotarpyje nuo 2020 m. spalio 21 d. iki 2020 m. lapkričio 11 d. 08.30 val., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, nuplėšęs pakabinamą spyną, įsibrovė į sandėlį, priklausantį (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė du karučius. Kaltinamasis pripažino savo kaltę, nurodė, jog karučius vogė vienas.
Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuota tinkamai, kaltinamojo V. Č. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino ikiteisminiame tyrime apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo atstovo, liudytojų parodymais, kitais byloje esančiais dokumentais.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, nukentėjusysis nėra pareiškęs ieškinio dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2021 m. balandžio 7 d. buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (t. 2, b. l. 171, 173-175).
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).
Kaltinamojo V. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau teistas už tyčinį nusikaltimą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
V. Č. padarė vieną baigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą, anksčiau teistas iš viso 17 kartų, dauguma teistumų yra už jo padarytus nusikaltimus nuosavybei, paskutinį kartą teistas 2020 gruodžio 23 d. už vagystę įsibrovus į patalpą, ne visa bausmė atlikta, atlieka arešto bausmę nuo 2021 m. kovo 15 d., teistumas neišnykęs (t. 2, b. l. 91-104, 129), baustas administracine tvarka, paskirtos baudos nemokėtos, turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 2, b. l. 112-119), nedirbantis (t. 2, b. l. 120), užimtumo tarnyboje neregistruotas (t. 2, b. l. 121). Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tai, kad kaltinamasis nesilaiko visuotinai priimtų elgesio taisyklių, būdamas teistas ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, anksčiau paskirtos švelnesnės bausmės jo elgesiui jokio poveikio nepadarė, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką skiriant straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – areštą, kurio trukmė nustatytina tarp BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodyto bausmės vidurkio ir maksimumo.
Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. Č. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu V. Č. paskirta ir sumažinta bausmė subendrintina dalinio sudėjimo būdu su 2020 m. gruodžio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta neatlikta bausme, prie V. Č. šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridedant dalį 2020 m. gruodžio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos neatliktos bausmės ir skiriant kaltinamajam 80 parų arešto bausmę.
Į bausmės laiką įskaitytina arešto bausmė, atlikta pagal 2020 m. gruodžio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo V. Č. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 168-169).
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintini visi apribojimai, taikyti dviem karučiams, ikiteisminio tyrimo tyrėjo nutarimu grąžintiems (duomenys neskelbtini) D. R., ir apie tai jam praneština.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintini visi apribojimai, taikyti pakabinamai spynai, ikiteisminio tyrimo tyrėjo nutarimu grąžintai (duomenys neskelbtini) A. I., ir apie tai jai praneština.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,
nusprendė:
V. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti arešto bausme 75 (septyniasdešimt penkioms) paroms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. Č. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę arešto bausmę 50 (penkiasdešimčiai) parų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir sumažintos bausmės pridėti dalį V. Č. 2020 m. gruodžio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos neatliktos bausmės ir paskirti V. Č. galutinę subendrintą bausmę – 80 (aštuoniasdešimt) parų arešto.
Į bausmės laiką įskaityti arešto bausmę, atliktą pagal 2020 m. gruodžio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą.
Arešto bausmės pradžią V. Č. skaičiuoti nuo atvykimo į Šiaulių tardymo izoliatorių bausmės atlikimui arba asmens sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo V. Č. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti visus apribojimus, taikytus dviem karučiams, ikiteisminio tyrimo tyrėjo nutarimu grąžintiems (duomenys neskelbtini) D. R., ir apie tai jam pranešti.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti visus apribojimus, taikytus pakabinamai spynai, ikiteisminio tyrimo tyrėjo nutarimu grąžintai (duomenys neskelbtini) A. I., ir apie tai jai pranešti.
Išaiškinti V. Č., jog jis privalo per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti paskirtą arešto bausmę į Šiaulių tardymo izoliatorių, adresu Trakų g. 10, Šiauliai.
Išaiškinti V. Č., jog dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėdamas nustatytu laiku atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
V. Č. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.
Informuoti kaltinamąjį, kad jis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.