Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos LPB Capital, UAB, prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys (skolininkė) Ž. A., A. A., išieškojimą vykdantis antstolis T. U.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. pareiškėja prašo nustatyti, kad skolininkės Ž. A. bendrojoje jungtinėje su sutuoktiniu A. A. nuosavybėje skolininkei priklauso ½ dalis sutuoktinio vardu atidarytose sąskaitose ar kurias jis atsidarys savo vardu ateityje, taip pat jo darbo užmokestyje ar kitose prilygintose pajamose, kurias jis gauna arba gaus ateityje.

2. Suinteresuoti asmenys nepateikė atsiliepimų į pareiškėjos pareiškimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

3. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnyje, kuriame numatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

4. Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė arba jungtinė. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

5. CK 3.117 straipsnyje įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CK 3.116 straipsnis, CPK 667 straipsnis).

6. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis). Tai, kad išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis), reiškia, kad teismas nustato bendrosios nuosavybės bendraturčių dalis taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas.

7. Iš nagrinėjamoje civilinėje byloje bei pateiktoje vykdomojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolio T. U. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomas skolos bei palūkanų išieškojimas iš skolininkės Ž. A. išieškotojos LPB Capital, UAB, naudai pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (duomenys neskelbtini) išduotą vykdomąjį raštą. Antstolis T. U. (duomenys neskelbtini) patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Suinteresuoti asmenys Ž. A. ir A. A. yra sutuoktiniai. Vykdant vykdomąjį dokumentą buvo nustatyta, kad skolininkės sutuoktinis A. A. dirba ir gauna darbo užmokestį. Vedybų sutarčių registro išrašo duomenimis, sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taip pat nėra duomenų apie suinteresuotų asmenų santuokos nutraukimą, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 ir 3.88 straipsniai). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 – 5 punktus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamos pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių bendros, tiek vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos, kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita). Byloje nėra ginčo, jog skolininkės prievolė išieškotojai buvo jos asmeninė.

8. Bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis), todėl, esant nurodytoms aplinkybėms bei vadovaujantis CPK 667 straipsniu, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Antstolis, siekdamas išieškoti skolą, (duomenys neskelbtini) patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininkės sutuoktinio A. A. gaunamas pajamas (vykd. bylos b. l. 21 – 22). Be to, vadovaujantis CPK 667 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka, pasiūlė skolininkei Ž. A. ir jos sutuoktiniui A. A. pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintą notarine tvarka, tačiau toks sutikimas pateiktas nebuvo.

9. Pareiškėja prašo nustatyti, kad skolininkei Ž. A. bendrojoje jungtinėje su sutuoktiniu A. A. nuosavybėje priklauso ½ dalis sutuoktinio gaunamų iš darbo užmokesčio ir prilygintų darbo užmokesčiui pajamų, taip pat piniginės lėšos, esančios sutuoktinio vardu atidarytose bankų sąskaitose ir kurias jis gauna ar gaus ateityje.

10. Atkreiptinas dėmesys, kad toks pareiškėjo reikalavimas yra labai abstraktus. Išieškojimas į skolininkės dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-04 nutartis byloje Nr. 3K-3-12-701/2015). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjos prašymas dėl skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo tenkintinas iš dalies, t. y. apibrėžiant turtą, kuriame nustatytina skolininkės turto dalis, ją nustatant skolininkės sutuoktinio gaunamame darbo užmokestyje, kitose darbo užmokesčiui prilygintose pajamose. Teismas pažymi, kad asmeninis skolininkės prievolės kreditorei pobūdis nereiškia, kad išieškojimas pagal šią prievolę negali būti nukreipiamas į skolininkės sutuoktinio gaunamas išmokas, nes išieškojimas šioje vykdomojoje byloje bus nukreipiamas ne į bendrą abiejų sutuoktinių turtą, o į skolininkui priklausančią turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kuri yra individualizuojama įstatymo nustatyta tvarka (CPK 667 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkei Ž. A., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje su sutuoktiniu A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėje priklauso ½ dalis sutuoktinio A. A. gaunamo darbo užmokesčio ir kitų sutuoktinio pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstoliui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.