- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-02
- Bylos Nr.
- 2A-620-302/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė (pran.), Petras Jaržemskis, Neringa Švedienė
- Atsakovas
- K. J.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Negrita“
- Kategorijos
- 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Negrita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Negrita“ ieškinį atsakovei K. J. dėl skolos pagal tarpininkavimo sutartį priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Negrita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės K. J. 13 200,00 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas nurodė, kad su atsakove K. J. 2007 metų pabaigoje buvo sudaryta žodinė sutartis, pagal kurią atsakovė pavedė ieškovui parduoti jos butą, esantį S.Skapo g. 10-4, Vilniuje, buvo aptartos visos žodinės sutarties sąlygos, taip pat komisinis tarpininkavimo mokestis, kuris turėjo sudaryti 2 proc. nuo parduoto buto kainos, buto reklamos sąlygos. Pardavimo eigoje butas buvo rodomas galimiems pirkėjams, pageidaujančiųjų pirkti butą nebuvo. 2008 m. rugsėjo mėnesį atsirado potencialus buto pirkėjas D. M. , 2008 m. rugsėjo mėn. 15 d. buvo sudaryta preliminari buto pirkimo-pardavimo sutartis, D. M. perdavė ieškovui 10 000,00 Lt avansą. Atsakovei sutikus su visomis sutarties sąlygomis, ieškovas perdavė 10 000,00 Lt atsakovei. 2008 m.. rugsėjo 15 d. sudaryta šalių rašytinė tarpininkavimo sutartis tam, kad ieškovas galėtų įforminti gautą komisinį mokestį; po kelių dienų šios sutarties 2.2.3, 5.1 ir 5.3 punktai pakoreguoti atsakovės prašymu. Po D. M. pranešimo apie banko garantijos dėl paskolos buto pirkimui gavimą ieškovas kreipėsi į notarų biurą, kur ieškovas sužinojo, kad atsakovės butas jau parduotas. Atsakovė butą pardavė neinformavusi ieškovo, esant pasirašytai ir galiojančiai preliminariajai buto pirkimo-pardavimo sutarčiai. Atsakovė, pažeisdama preliminariąją sutartį, 2008-09-17 pati užsakė notarų biure pažymą sandorio sudarymui ir 2008-09-19 butą pardavė. Vėliau atsakovė, pažeisdama preliminariosios sutarties 2.3 punktą, grąžino D. M. atstovui 10 000,00 Lt avansą ir sumokėjo 10 000,00 Lt netesybas. Su ieškovo surastu pirkėju buto pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta dėl atsakovės kaltės. Pagal tarpininkavimo sutarties 2.2.6 punktą atsakovė turi apmokėti ieškovo paslaugas.
Atsakovė K. J. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad gavus ieškovo atstovės pasiūlymą, atsakovė pagal žodinį susitarimą su ieškovu sutiko, kad ieškovui tarpininkaujant būtų surastas pirkėjas, kuris sutiktų butą įsigyti už ne mažesnę nei 850 000,00 Lt sumą. Su ieškovu buvo susitarta, kad atsakovė taip pat savarankiškai ieškos potencialių buto pirkėjų, galės naudotis kitų pardavimo tarpininkų paslaugomis. 2008 m. rugsėjo 15 d. buvo sudaryta preliminarioji buto pirkimo-pardavimo sutartis su ieškovo surastu pirkėju D. M. , be kurio ieškovas butą rodė vos vienam interesantui, nesiėmė priemonių, nerodė iniciatyvos reklamuojant butą. Ieškovo surasto pirkėjo D. M. siūloma 660 000,00 Lt kaina buvo daugiau nei penktadaliu mažesnė nei šalių sulygta pradinė buto pardavimo kaina. Preliminariosios sutarties su D. M. sudarymo metu atsakovė sužinojo, kad D. M. dėl pirkimo sandorio finansavimo ir paskolos suteikimo kreipsis į banką, tačiau nebuvo jokių garantijų, kad bankas tokią paskolą suteiks. Po preliminariosios sutarties sudarymo tapo žinoma, kad dar iki šios sutarties sudarymo kitas potencialus buto pirkėjas siūlė ieškovui didesnę buto pardavimo kainą. Jis 2008-09-16 per nekilnojamojo turto bendrovę „Via in salum“ kreipėsi į atsakovę, nurodęs, jog nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio kontaktavo su ieškovu dėl buto pirkimo, prašė sudaryti sąlygas butą apžiūrėti, tačiau ieškovas tokių galimybių nesudarė, nesuteikė papildomos informacijos apie butą. Ieškovas, vykdydamas sutartines prievoles atsakovei, elgėsi aplaidžiai, netinkamai atliko savo pareigas, nesilaikė profesinės veiklos reikalavimų, dėl ko atsakovė patyrė nuostolių, nes nežinodama apie didesnę kainą pasiūliusį potencialų pirkėją, buvo priversta sudaryti preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, dėl ko atsakovei teko grąžinti 10 000,00 Lt avansą ir sumokėti tokio pat dydžio baudą. Ieškovo pasiūlytam pirkėjui butas nebuvo parduotas, todėl atsakovė neturi pareigos sumokėti ieškovui 2 proc. dydžio mokestį. Ieškovas sutarties vykdymo ir nutraukimo metu elgėsi sąžiningai, geranoriškai siūlė atlyginti dokumentais pagrįstas ieškovo išlaidas. Ieškovas nepagrįstai siekia pasipelnyti atsakovės sąskaita. Paslaugų teikėjas gali reikalauti tik tiesioginių nuostolių atlyginimo, tačiau ieškovas dokumentų apie faktines paslaugas, patirtas išlaidas nepateikė.
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2009 m. spalio 23 d. sprendimu ieškovo UAB „Negrita“ ieškinį atsakovei K. J. dėl 13 200,00 Lt skolos pagal tarpininkavimo sutartį priteisimo atmetė. Priteisė atsakovei K. J. 2 909,55 Lt bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo UAB „Negrita“.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad ieškovas klaidingai suprato savo įgalinimus atsakovės buto pardavimo procese, nes įstatymo reikalavimus atitinkančio įgaliojimo preliminariosios buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui bei buto pardavimui atsakovė ieškovui nebuvo suteikusi, ir juos viršijo įsipareigodamas parduoti butą pirkėjui D. M. ir priimdamas iš jo avansą net neįsitikinęs, kad atsakovė sutiks su buto pardavimo sąlygomis. Teismas sprendė, kad visos atsakovės pastabos dėl 2008-09-15 preliminariosios sutarties neturi teisinės reikšmės, vertinant ir tai, kad atsakovės ir D. M. ginčų dėl šios sutarties vykdymo nekilo, nes atsakovė, sudarydama sutartį su D. M. 2008-09-15, kuri laikytina preliminariąja buto pirkimo-pardavimo sutartimi, priimdama 10000,00 Lt avansą aiškiai išreiškė savo įsipareigojimą ateityje sudaryti su D. M. buto pirkimo-pardavimo sutartį, butą parduodant už 660 000,00 Lt.
Teismas sprendė, kad šalių sudaryta 2008-09-15 sutartis nedraudė atsakovei parduoti butą ne per ieškovą. Teismo vertinimu, ieškovo argumentai dėl atsakovės nesąžiningumo nurodant buto pirkimo-pardavimo sutartyje, kad tretieji asmenys neturi kokių nors teisių į parduodamą butą, kad apribojimų parduoti butą nėra, nepagrįsti, nes nei preliminarioji buto pirkimo-pardavimo sutartis, nei atsakovės su ieškovu sudaryta sutartis nesuteikė nei ieškovui, nei D. M. jokių teisių į atsakovės butą, preliminarioji buto pirkimo-pardavimo sutartis neapribojo atsakovės nuosavybės teisės į butą ir todėl nesudarė jokių kliūčių buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui.
Teismas padarė išvadą, kad atsakovei faktiškai nutraukus sutartį su ieškovu prieš terminą, kai ji pardavė butą A. K. ir R. K. , surastiems ne ieškovo, tokie jos veiksmai jai nesukėlė jokių finansinių įsipareigojimų atsakovui, nes tarp šalių sudaryta sutartis neįpareigojo atsakovės įspėti ieškovą apie sutarties nutraukimą, nenumatė atsakovei jokių sankcijų už vienašališką sutarties nutraukimą prieš terminą, taip pat tuo atveju, jeigu atsakovė atsisako parduoti butą ieškovo surastam pirkėjui (sutarties 4.2 p.).
Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas priteisti 13 200 Lt, skaičiuojamos nuo 660 000 Lt (pagal tarpininkavimo sutarties 3.3. p. atsakovė turi sumokėti ieškovui 2 procentus nuo sumos, gautos už parduotą butą, atlyginimą), nepagrįstas, kadangi minėtame punkte numatytas atlyginimas ieškovui už buto pardavimą ieškovo surastam pirkėjui sutartyje nustatytomis sąlygomis, taigi vadovaujantis šiuo punktu ieškovui atlyginimas nepriklauso, nes atsakovė pardavė butą ne ieškovo surastam pirkėjui, už didesnę nei buvo numatyta šalių sutartyje kainą tuo nutraukdama sutartį su ieškovu prieš terminą, todėl jai nekilo prievolė, remiantis sutarties 2.2.6 p. sumokėti ieškovui sutarties 3.3. p. numatytą atlyginimą ieškovui.
Teismas konstatavo, kad ieškovas, turintis teisę reikalauti iš atsakovės apmokėjimo už suteiktas paslaugas pagal sutarties 2.2.6 p., Civilinio kodekso 6.764 straipsnio 1 d., nepagrįstai atlyginimą už atliktą darbą sutapatina su piniginiu atlyginimu, sutartyje išreikštu procentine išraiška nuo parduoto buto kainos. Teismas pažymėjo, kad ieškovo faktiškai atliktas darbas, patirtos išlaidos vykdant pavedimą, turi būti pagrįstos, tačiau jam nepagrindus rašytiniais įrodymais išlaidų buto reklamai, telefoniniams pokalbiams, be to, šioms aplinkybėms nesudarant ieškinio pagrindo, nes ieškiniu reikalaujama sutarties 3.3 p. numatyto atlyginimo, teismui nekilo pareiga tirti ieškovo faktiškai atlikto darbo ir patirtų išlaidų.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Negrita“ apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį patenkinti.
Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad ieškovas UAB „Negrita" pilnai ir pilna jam suteiktų įgaliojmų apimtimi, įvykdė savo įsipareigojimus surasti atsakovės butui pirkėją, surado butui pirkėją D. M. .
Tas faktas, kad po pirkėjo suradimo ir minėtų preliminarios sutarties bei tarpininkavimo sutarčių sudarymo bei avanso paėmimo, atsakovę surado kitas pirkėjas ir ši, neinformavusi nei ieškovo bei būsimojo pirkėjo, negrąžinusi iš karto gauto avanso ir iš karto pardavusi butą kitam ją suradusiam asmeniui, rodo atsakovės didelį nesąžiningumą. Tuo labiau, kad radusi kitą pirkėją ir pardavusi butą, atsakovė apgaulės būdu slapta, dar turėdama negrąžintą avansą, koregavo tarpininkavimo sutartį.
Kritiškai vertintini liudininko naujojo buto pirkėjo A. K. parodymai, nes jis yra susinteresuotas asmuo, jis įsigijo butą ir byloje turėtų būti vertintinas kaip asmuo, paveikęs atsakovės valią, kad sau įsigytų pageidaujamą butą.
Teismas galėtų nustatyti tą faktą, kad A. K. žinojo apie esamą pasirašytą preliminariąją sutartį ir prisidėjo prie neteisėto sandorio siekdamas asmeninių tikslų arba taip pat buvo apgautas K. J. , tačiau teismas šių aplinkybių netyrė ir rėmėsi A. K. parodymais.
Nurodo, kad pagal tarp šalių sudarytą sutartį ieškovui už darbą atsakovė įsipareigojo sumokėti būtent 13 200 Lt. Tuo pačiu atkreipia dėmesį, kad kalbant apie turėtas išlaidas, kurios įeitų į minėtą šalių aptartą sumą, ir nėra aptartos atskirai, tai išlaidas sudaro ne tik skelbimo tiesioginės išlaidos, talpinant informaciją leidiniuose ir kitos informacijos skelbimas, tačiau taip pat darbuotojų atlyginimas bei jų atliktas darbas, bei darbuotojų laiko ir tiesioginės išlaidos. Butas buvo pardavinėjamas metus laiko, daugybė kartų derinama su klientais telefonu, rengiami susitikimais, bent aštuoni klientai buvo vedami buto žiūrėti, buvo platinama apie butą informacija per asmenis, galinčius įsigyti butą ir panašiai.
Teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovo atsakovei per dideles bylinėjimosi išlaidas, nors pats ginčas yra paprastas, aiškus ir nedidelės apimties, bei nesudėtingas, be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad atsiliepimo į ieškinį apimtis yra išplėsta ieškinio perrašymu, o, be to, visai neaišku, kodėl atsakovę teisme atstovavo ir advokatė ir advokatės padėjėjas ir jų abiejų dalyvavimui teismas priteisė atstovavimo išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė K. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Kadangi atsakovas neįvykdė esminės sutarties sąlygos, t.y. nepardavė sutarties objekto ir klientas (pardavėjas) negavo už jį pinigų, jo reikalavimas gauti sutarties 3.3 p. numatytą atlyginimą, sudarantį komisinį 2 proc. dydžio mokestį, yra nepagrįstas.
Nurodo, kad ji patyrė nuostolių dėl netinkamų ieškovo veiksmų vykdant sutartines prievoles.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmos instancijos teismo sprendimas keistinas, pripažinus, kad teismas netinkamai aiškino pavedimo teisinius santykius reglamentuojančias normas (Civilinio kodekso 6.756 – 6.765 straipsniai), bei netinkamai vertino įrodymus (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis), dėl ko iš dalies priėmė neteisėtą sprendimą (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 d., 330 straipsnis).
Byloje nustatyta, jog tarp ieškovo - UAB „Negrita“ ir atsakovės K. J. 2007 m. pabaigoje buvo sudaryta žodinė pavedimo sutartis dėl pirkėjo atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio S.Skapo g. 10-4, Vilniuje, suradimo. Ieškovui suradus minėto buto pirkėjus D. M. ir G. M. bei 2008-09-15 su jais sudarius preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį (b.l. 60), ieškovas su atsakove tą pačią dieną savo pavedimo santykius įformino rašytine sutartimi (b.l. 59), pagal kurią ieškovas įsipareigojo reklamuoti butą, surasti pirkėją, padėti įforminti buto, esančio S.Skapo g. 10-4, Vilniuje, pardavimą pas notarą (sutarties 2.1.1 punktas), o atsakovė K. J. įsipareigojo už šio pavedimo įvykdymą sumokėti ieškovui 2 % nuo parduoto buto sumos (sutarties 3.3 punktas). Atsakovė nevykdydama 2008-09-15 preliminarios buto pardavimo sutarties sąlygų, jai priklausantį butą 2008-09-18 pardavė kitam pirkėjui (b.l. 39). Tarp šalių kilo ginčas dėl aplinkybės, ar ieškovas UAB „Negrita“ įvykdė klientės K. J. pavedimą, ir ar atsakovei nesudarius su ieškovo surastu asmeniu nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties, atsakovei kilo pareiga sumokėti atlyginimą pagal pavedimo sutartį. Vertinant šią aplinkybę, turi būti atsižvelgiama į šalių sudarytos pavedimo sutarties sąlygas, apibrėžiančias pavedimo vykdymo bei šalių tarpusavio informavimo tvarką bei į visus byloje esančius įrodymus, tiek patvirtinančius, tiek ir paneigiančius ieškovo nurodomą aplinkybę, jog jis tinkamai įvykdė pavedimą.
Iš pavedimo sutarties sąlygų turinio galima daryti išvadą, jog pavedimo vykdymas iš UAB „Negrita“ pusės apima parduodamo objekto reklamą, pirkėjo suradimą, pagalbą įforminant buto pardavimą (sutarties 2.1.1 punktas). Atsakovė duodama pavedimą ieškovui tikėjosi iš ieškovo, jog šis per pavedimo vykdymą suras jos buto pirkėją, kuris nupirktų iš jos butą pagal nurodytas pavedime sąlygas, o ieškovas už pavedimo įvykdymą pirkėjo butui suradimą ir pirkimo-pardavimo su pirkėju sudarymą gaus atlygį.
Kad pirkėjas buvo surastas ir raštu pasižadėjo pirkti atsakovei priklausantį butą S.Skapo 10-4, Vilniuje, patvirtina ieškovo ir buto pirkėjų 2008-09-15 pasirašyta preliminari pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovo surasti pirkėjai D. M. ir G. M. įsipareigojo pirkti atsakovei priklausantį butą už 660 000 Lt ir sutartį sudaryti iki 2008-11-15 (b.l. 60). Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo motyvais, kad ieškovas sudarydamas minėtą preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį savo vardu viršijo tarpininkavimo sutartimi suteiktus įgalinimus, tačiau teismas nevertino tos aplinkybės, kad atsakovė su šia preliminaria sutartimi sutiko, paėmė iš trečiųjų asmenų pagal sutarties sąlygas (sutarties 2.1 p.) sumokėtą avansą ir apie tai padarė savo ranka įrašą sutartyje (b.l. 60). Tokiu būdu atsakovė pripažino ir patvirtino sudarytos sutarties sąlygas ir joje įtvirtintą sąlygą, jog atsakovė tretiesiems asmenims parduoda butą už 660 000 Lt bei pagrindinę nekilnojamojo turto sutartį įsipareigojo sudaryti iki 2008-11-15. Šios aplinkybės teismas nevertino ir padarė nepagrįstą išvadą, jog preliminarioje sutartyje numatytos buto pardavimo sąlygos atsakovei neprivalomos (Civilinio kodekso 2.133 straipsnio 6 d., 6.232 straipsnis). Atsakovė priimdama pinigus iš trečiųjų asmenų bei pasirašydama preliminarią sutartį po jos sudarymo, šią sutartį patvirtino, todėl tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu, tiek ieškovo atžvilgiu ji prisiėmė sutartyje numatytus įsipareigojimus. Iš atsakovės veiksmų po preliminarios sutarties sudarymo matyti, kad ji šią sutartį pripažino, ją vykdė, nes pardavusi butą kitiems pirkėjams, ji preliminarioje sutartyje nurodytiems pirkėjams grąžino 10 000 Lt sumokėta avansą, taip pat jiems sumokėjo pagal šios sutarties sąlygas numatytą baudą (sutarties 2.3 p.).
Nurodytos aukščiau aplinkybės rodo, kad ieškovas vykdė pavedimu prisiimtą įsipareigojimą ir surado ieškovės butui pirkėją. Nors kolegija sutinka su teismo sprendimo argumentais, kad ieškovas nepateikė į bylą duomenų, kad jis tinkamai vykdė ir kitus prisiimtus įsipareigojimus – reklamavo butą, tačiau tai nepaneigia pagrindinio pavedimo tikslo, kurį turėjo atsakovė sudarydama sutartį - kad ieškovas surastų jos butui pirkėją, kuris nupirktų iš jos butą. Aukščiau išanalizuotos sutartys leido teismui daryti išvadą, kad ieškovas surado atsakovės butui pirkėjus, tarp atsakovės ir pirkėjų nebuvo sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis, nes preliminarios sutarties galiojimo metu atsakovė ginčo butą pardavė kitiems pirkėjams, t.y. su ieškovo surastais pirkėjais nebuvo sudaryta nekilnojamojo turo pirkimo-pardavimo sutartis dėl atsakovės kaltės. Tą jį pripažino grąžindama ieškovo surastiems pirkėjams pagal preliminarią sutartį sumokėtą avansą ir baudą. Ieškovas vieno iš tarpininkavimo sutartyje prisiimto įsipareigojimo padėti įforminti buto pardavimą pas notarą (sutarties 2.1.1 p.) negalėjo įvykdyti dėl atsakovės veiksmų neteisėtumo juos siejusiuose sutartiniuose santykiuose.
Atsakovės pinigų priėmimas pagal preliminarią sutartį ir jos padarytas įrašas sutartyje apie tai vertintinas kaip rašytinis įrodymas, kuriuo K. J. pripažino, kad UAB „Negrita“ įvykdė prievolę surasti buto pirkėją, todėl pagal sutarties sąlygas ieškovas įgijo teisę gauti užmokestį už atliktą darbą (Civilinio kodekso 6.38 straipsnis, 6.758 straipsnio 1, 2 d.). Tačiau atsižvelgiant į jau minėtą aplinkybę, jog ieškovas nepilnai vykdė pavedime prisiimtus įgaliojimus – nereklamavo atsakovės buto, o teisme liudytoju apklaustas A. K. paliudijo, jog ir prašomas ieškovas nerodė buto, neteikė apie butą jokios informacijos, nors jis juo domėjosi ir vėliau nupirko iš atsakovės šį butą, susitaręs su atsakove dėl jo pirkimo (b.l. 112-114), kolegija sprendžia, kad sutartas sutartyje atlyginimas turi būti mažinamas, priteisiant pusę nustatytos sumos.
Taip pat kolegija nesutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovė 2008-09-19 pardavusi butą kitiems pirkėjams šia sutartimi faktiškai nutraukė tarpininkavimo sutartį. Tokio sutarties nutraukimo pagrindo nėra numatyta nei pačioje tarpininkavimo sutartyje, nei įstatyme (Civilinio proceso kodekso 6.763 straipsnis, 6.217 straipsnis). Byloje apskritai nėra pateikta duomenų, kad tarpininkavimo sutartis būtų nutraukta įstatymo (Civilinio kodekso 6.128 straipsnis) ar sutartyje numatyta tvarka, todėl atsakovei 2008-09-19 sudarius buto pirkimo-pardavimo sutartį kolegija nelaiko, kad atsakovė nutraukė tarpininkavimo sutartį. Pačioje sutartyje nėra draudimo atsakovei pačiai pardavinėti butą, ar naudotis kitų nekilnojamojo turto agentūrų paslaugomis jį parduodant, tačiau tai nereiškia, kad esant sudarytai atlygintinei paslaugų sutarčiai ir ieškovui paslaugą iš dalies įvykdžius, o atsakovei faktiškai sutikus su paslaugos įvykdymu, ieškovas negali tikėtis atlygio pagal sutartį. Pripažinus tokią aplinkybę teisėta faktiškai prarastų bet kokią prasmę šalių sutartiniai santykiai, būtų paneigti šalių teisėti lūkesčiai.
Pirmos instancijos teismas net padaręs išvadą, kad atsakovė nutraukė tarpininkavimo sutartį, netinkamai aiškino įstatymo nuostatas, spręsdamas, kad ieškovui nepriklauso atlyginimas. Pagal CK 6.721 straipsnį atlygintinės paslaugų sutarties klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti; tokiu atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, padarytas iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Net jeigu atsakovės su R. K. ir A. K. sudarytą buto pirkimo–pardavimo sutartį vertinti kaip ieškovo ir atsakovės sudarytos tarpininkavimo paslaugų sutarties nutraukimą, tai ieškovas turi teisę į atlyginimą už suteiktas paslaugas.
Todėl kolegija keičia pirmosios instancijos teismo sprendimą ir dalį ieškinio tenkina (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.), atitinkamai perskirsto ir bylinėjimosi išlaidas: patenkinus UAB „Negrita“ ieškinį 6 600 Lt dalyje, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos - žyminis mokestis už ieškinį (b.l. 17) priteistinas iš dalies - 198 Lt. Kadangi api šalys pirmos instancijos teisme naudojosi advokatų teisine pagalba, ieškinį patenkinus 50 % išlaidos advokato pagalbai apmokėti nepriteistinos, nors atsakovė jų turėjo daugiau nei ieškovas, tačiau kokią sumą pinigų mokėti už advokato pagalba yra šalių pasirinkimas, o kolegija abiejų šalių advokato darbą toje pačioje byloje vertina vienodai (Civilinio proceso kodekso 93, 98 str.). Apeliacinės instancijos teisme iš dalies patenkinus skundą apeliantui priteistina dalis jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis už apeliacinį skundą – 198 Lt (b.l. 148), taip pat skundą patenkinus tik iš dalies iš apelianto priteistina dalis atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme – 1000 Lt. Apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu šalims, todėl jos priteistinos iš K. J. valstybės biudžetą į Surenkamąją sąskaitą (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 p., 96 straipsnis, 98 straipsnio 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 23 d. sprendimą pakeisti -
6 600 Lt skolos, 5 % dydžio metines palūkanas nuo 6 600 Lt nuo 2009-04-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 198 Lt žyminio mokesčio UAB „Negrita“, į.k. 121968389, buveinė Trakų g. 16, Vilniuje, ir 19,05 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).
Sprendimo dalį dėl ieškinio atmetimo kitoje dalyje palikti nepakeistą.
Priteisti iš K. J. 198 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme UAB „Negrita“ ir 5,80 Lt valstybei (įmokos kodas 5660).
Priteisti iš UAB “Negrita“ 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme K. J. .