Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2020-01-07 · Civilinė byla Nr. e2YT-23-1054/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-07
Bylos Nr.
e2YT-23-1054/2020
Teisminio proceso Nr.
2-38-3-00454-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Kandratavičienė
Pareiškėjas
Z. V.
Suinteresuotas asmuo
Skuodo rajono savivaldybės administracija, Valstybės įmonė „Registrų centras“, E. P., R. S., Z. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-23-1054/2020Teisminio proceso Nr. 2-38-3-00454-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.15.1 (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 7 d.Skuodas

Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėja Giedrė Kandratavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. V. pareiškimą dėl garažo pripažinimo buto priklausiniu, suinteresuoti asmenys Skuodo rajono savivaldybės administracija, Valstybės įmonė „Registrų centras“, E. P., R. S., Z. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo pripažinti, kad garažas 3G1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausinys. Paaiškino, kad 1989 m. lapkričio 2 d. Z. P. iš Skuodo miesto butų ūkio valdybos nusipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini). 1990 m. spalio 13 d. mirus Z. P., L. P. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į ankščiau minėtą butą. Mirus L. P. butą paveldėjo jos vaikai E. P., R. S. ir Z. P., kurie šį butą pardavė pareiškėjai. Pareiškėja vėliau sužinojo, kad minėtas garažas nepriklauso pareiškėjai ir jis nėra buto Nr. 3 priklausinys, o pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą šio garažo savininkas yra Lietuvos Respublika. Nurodo, jog 1989 m. liepos 2 d. sutartyje, kuria Z. P. privatizavo butą, esantį (duomenys neskelbtini), nebuvo nurodytas buto priklausinys – garažas 3G1p, tačiau jis buvo perduotas Z. P. kartu su butu, nes priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas. 2013 m. birželio 17 d. buto pirkimo sutarties metu pareiškėjai buvo perduoti ir raktai nuo garažo. Aplinkybė, jog pareiškėja nuo 2013 m. birželio 17 d., o iki to Z. P. ir po jo mirties jo turtą paveldėję asmenys, naudojosi garažu, jai negali kaip nors susiaurinti, apriboti savininko teisių, nes esant tęstiniam savininko teisių pažeidimui, jis bet kuriuo momentu gali kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Registrų centras pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškimą spręsti ir nagrinėti teismo nuožiūra, nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui.

Suinteresuotas asmuo Skuodo rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad jokia forma nėra valdžiusi pareiškėjos nurodyto turto (garažo), adresu (duomenys neskelbtini) ir neturi jokio intereso į šį turtą bei neprieštarauja dėl garažo pripažinimo buto priklausiniu.

Suinteresuoti asmenys E. P., R. S. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, kad sutinka su pareiškėjos pareikštu reikalavimu dėl garažo pripažinimo priklausiniu.

Suinteresuotas asmuo Z. P. atsiliepimo į pareiškimą ir prieštaravimų dėl pareiškimo reikalavimų teismui nepateikė, teismo procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas.

1989 m. lapkričio 2 d. sandorio sudarymo metu galiojusio 1964 m. civilinio kodekso 153 straipsnyje buvo įtvirtinta, kad priklausinį, t. y. daiktą, skirtą tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijusį su juo bendra ūkine paskirtimi, ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu įstatymas ar sutartis nenustato ko kito.

Šiuo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.14 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybėn metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas, jeigu neįrodyta, kad turi būti pasielgta priešingai (CK 4.14 straipsnio 2 dalis). Priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu (CK 4.19 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje antraeiliais daiktais – priklausiniais – pripažįstami daiktai, kurių sąsajos su pagrindiniu daiktu pasireiškia per bendrą ūkinę paskirtį. Nustatant teisiškai reikšmingas sąsajas su pagrindiniu daiktu, svarbus ne fizinis, bet funkcinis daiktų ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi bei skirtas pagrindinio daikto poreikiams tenkinti. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažįstamas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu priklausinio tarnavimu pagrindiniam daiktui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2008).

Ištyręs byloje esančius įrodymus – pareiškėjos paaiškinimus, rašytinę bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), butai buvo maždaug iki 1965-1966 metų šildomi krosnimis, o sandėliukai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo naudojami kietajam kurui, kuris reikalingas gyvenamosioms patalpoms šildyti, laikyti. Name įrengus centrinį šildymą, pagalbinės paskirties sandėliukai pervadinti į garažus, tenkančius kiekvienam butui. Byloje nustatyta, kad pagalbinis pastatas – garažas 3G1p, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra iki šiol naudojamas buto savininkės. Teismas, konstatuoja, kad šios nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia funkcinio ryšio tarp pareiškėjos buto ir ginčo patalpos egzistavimą – šios (gyvenamosios ir negyvenamosios) patalpos yra susijusios bendra ūkine paskirtimi, ginčo patalpų paskirtis – tenkinti buto savininkės – pareiškėjos – poreikius. Iš pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja garažu naudojosi nuolat, nuo buto įsigijimo, o iki jos garažu naudojosi buvę buto savininkai. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti ar netikėti šiais pareiškėjos paaiškinimais. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl pareiškėjos pareiškimo ir jo reikalavimų tenkinimo teismui nepateikė.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, pripažintina, kad patalpa – garažas 3G1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinys (1964 m. CK 153 straipsnio 1 dalis, CK 4.19 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 265, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti pareiškėjos Z. V. pareiškimą.

Pripažinti, kad garažas 3G1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausinys.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.

Teisėja Giedrė Kandratavičienė