Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Indrė Petrokienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės L. E. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-64347-15 medžiaga, kurioje:

J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turinti 9 klasių išsilavinimą, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, teistas: 2012 m. rugsėjo 7 d. Prienų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, paskirta 30 parų arešto bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonė, įpareigojant per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, arešto bausmė atlikta 2012 m. lapkričio 5 d., teistumas išnykęs, baudžiamojo poveikio priemonė atlikta, iš aprobuojamųjų asmens duomenų registro išregistruotas 2013 m. sausio 28 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. 2015 m. lapkričio 22 d. apie 1 val. 30 min., apsvaigęs nuo alkoholio, nustatytas 2,11 promilių girtumas, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, buitinio konflikto metu, tyčia ranka sudavė vieną smūgį į veidą, pataikydamas į lūpas, šeimos nariui R. R., su kuria bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, tęsdamas nusikalstamą veiką, toje pačioje vietoje, tuo pačiu metu, tyčia ranka sugriebęs už kaklo artimą giminaitę bei šeimos narę, nepilnametę dukrą E. V., gimusią (duomenys neskelbtini), ją smaugė, taip mušdamas ir kitaip smurtaudamas nukentėjusiosioms R. R. ir E. V. sukėlė fizinį skausmą. Šie J. V. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje požymius.

J. V. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje įrodyta:

Įtariamojo J. V. apklausos protokolu (b.l. 55-56, 61-62), kuriame nustatyta, kad su sugyventine R. R. kartu gyvena apie 20 metų, su ja turi 7 vaikus, viena dukra pilnametė, kiti vaikai nepilnamečiai. 2015 m. lapkričio 21 d. apie 19.00 val. grįžo iš pokalbio dėl darbo, pas juos buvo atvažiavę svečių, buvo jo gimtadienis, jis ir sugyventinė vartojo alkoholinius gėrimus. Po vidurnakčio R. R. jau miegojo, jis atėjo pas ją į kambarį ir pradėjo priekaištauti dėl pinigų išleidimo, sugyventinė jam kažką atsakė, ir jis jai ranka sudavė vieną kartą į veidą, pataikė į lūpą. Tuomet jam kažką pasakė jo nepilnametė dukra E., jis supykęs ją sugriebė už kaklo pradėjo smaugti. Pribėgęs E. draugas V. ją atgynė suduodamas jam du smūgius į veidą ir prakirsdamas skruostikaulį. Dėl šio konflikto R. R. iškvietė medikus ir policijos pareigūnus. Gailisi padaręs nusikaltimą, atsiprašė savo sugyventinės ir dukros, daugiau nusikaltimų nedarys. Dėl jam padaryto sužalojimo V. O. pretenzijų neturi;

nukentėjusiosios R. R. apklausos protokolu (b.l. 13-15), kuriame nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 21 d. vakare, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), šventė sugyventinio J. V. gimtadienį. Apie vidurnaktį ji su mažamete dukra nuėjo miegoti, apie 1.30 val. atėjo sugyventinis J. V.. Jis pradėjo priekaištauti, ją koliojo, sudaužė savo mobilaus ryšio telefoną. Jai ranka sudavė vieną kartą į veidą, prakirto lūpą, ji jautė fizinį skausmą. Kaip jai sudavė smūgį į veidą, matė nepilnametė dukra E. V., kuri ją užstojo, tada J. V. sugriebė viena ranka E. už kaklo ir ją pradėjo smaugti, ją išlaisvino jos draugas V., suduodamas J. V. du smūgius į veido sritį. Ji paskambino į policiją ir pranešė apie įvykį. Sugyventinis smurtauja ne pirmą kartą, tačiau jos ir dukros E. atsiprašė, pažadėjo daugiau nesmurtauti. Kai jis negeria, padeda prie ūkio darbų, buityje, todėl prašo jam neskirti griežtos bausmės, nes jo pagalbos reikia ir buityje auginant šešis nepilnamečius vaikus. Civilinio ieškinio nereiškia, J. V. atleidžia, tikisi, kad tai nepasikartos;

nukentėjusiosios E. V. apklausos protokolu (b.l. 22-23), kuriame nustatyta, kad su tėvais ir dar trimis sesėmis ir dviem broliais, gyvena (duomenys neskelbtini). Su blaiviu tėvu J. V. nekonfliktuoja, tačiau kada jis išgeria, būna priekabus ir agresyvus. 2015 m. lapkričio 21 d. tėvas namo grįžo apie 19 val., pas ją į svečius buvo atvažiavęs jos draugas V. O.. Pas tėvus buvo atvažiavę svečių, šventė tėvo gimtadienį. Svečiams išsiskirsčius, mama nuėjo miegoti. Po vidurnakčio, tėvas pradėjo prie mamos kabinėtis, ją kolioti, o po to gulinčiai sudavė vieną smūgį į veidą. Ji tai matė ir puolė ginti mamos, tada tėvas ją pradėjo viena ranka smaugti. Tai pamatęs jos draugas V. tėvui sudavė du smūgius į veidą ir ją išlaisvino. Mama iškvietė medikus ir policiją, policijos pareigūnai tėvą išsivežė į policijos komisariatą. Tėvas tokiais veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą, tačiau ji atleido, jis jos atsiprašė, civilinio ieškinio nereiškia;

liudytojo V. O. parodymais (b.l. 27-28), kuriuose nustatyta, kad jis yra E. V. draugas. 2015 m. lapkričio 20 d. vakare atvažiavo pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini). 2015 m. lapkričio 21 d. namuose šventė J. V. gimtadienį, buvo atvažiavę svečių, visi vartojo alkoholinius gėrimus, išskyrus jį ir E.. Apie 1 val. nakties į kambarį atėjo E. tėvas ir pradėjo kabinėtis prie R. R., ją koliojo įvairiais necenzūriniais žodžiais, jai gulinčiai lovoje sudavė vieną smūgį į veidą. Visa tai jis su E. matė, E. puolė ginti mamą, tada tėvas pagriebęs viena ranka pradėjo E. smaugti, jis pribėgęs E. nuo tėvo išlaisvino J. V. suduodamas du smūgius į veidą. E. mama iškvietė medikus ir policiją. Atvažiavę policijos pareigūnai J. V. išsivežė į policijos komisariatą. Jis J. V. atsiprašė, kad jį sužalojo, bet jis tai padarė gindamas Emą ir jos mamą;

R. R. protokolu-pareiškimu (b.l. 8), iš kurio matyti, kad 2015 m. lapkričio 22 d. apie 1.30 val. sugyventinis J. V. namuose, jai gulinti lovoje, ranka sudavė vieną smūgį į veidą, sukeldamas fizinį skausmą;

Įvykio vietos apžiūros protokolu (b.l. 9-10), nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančiame gyvenamajame name. Kambaryje lovoje guli vyriškis kruvinu veidu;

tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje (b.l. 4-5) nustatyta, kad R. R. iškvietusi policiją pranešė, jog namuose tėvas smurtauja prieš visą šeimą. Smurtą rodantys požymiai – R. R. patinusi lūpa;

asmens blaivumo testas (b.l. 34), kuriuo J. V. 2015 m. lapkričio 22 d. 4.16 min. nustatytas 2,11 promilių girtumas;

gimimo liudijimas (b.l. 17), kuriuo nustatyta, kad E. V., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas J. V., motina R. R..

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo ir leidžia neabejotinai teigti, kad kaltinamojo J. V. kaltė dėl fizinio skausmo sukėlimo, įrodyta. Kaltinamojo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Kaltinamasis pasirašė protokolą, kuriame buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis. Kaltinamasis sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutiko su prokurorės pasiūlyta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį bausme – laisvės apribojimu, įpareigojimu išdirti 200 valandų ir dalyvavimu smurtinį elgesį keičiančiose programose (b.l 67-71). Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika žmogaus sveikatai, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo J. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo J. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 dalies 9 punktas).

J. V. baustas administracine tvarka, paskutinį kartą 2012 m. rugsėjo 12 d. pagal ATPK 131 straipsnio 7 dalį, bauda nesumokėta, narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas. J. V. ir R. R. šeima įrašyta į seniūnijos socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą dėl vaikų nepriežiūros, socialinių įgūdžių stokos. J. V. nedirba, registruotas darbo biržoje, nesilaiko visuomenėje nusistovėjusių moralės ir elgesio normų, nemotyvuotas keisti gyvenimo būdą, teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką, tačiau teistumas išnykęs, nukentėjusių atsiprašė, pažadėjo daugiau nesmurtauti, todėl, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, skiriama bausmė – laisvės apribojimas, įpareigojimas neatlygintinai išdirbti 200 valandų – yra tinkama bausmė kaltinamąjam.

Siekiant sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir įgyvendinant bausmės paskirtį, atsižvelgiant į nusikalstamus padarinius, tikslinga J. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Pagal 2013 m. liepos 13 d. įsigaliojusį BK 64¹ str., kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamosios atžvilgiu taikytinas BK 64¹ str., ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per vienerius metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi J. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., J. V. paskirtą teismo baudžiamuoju įsakymu bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per vienerius metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Remiantis BK 42 straipsnio 6 dalimi skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2015 m. lapkričio 22 d. 4.10 val. iki 2015 m. lapkričio 22 d. 18.00 val. – vieną parą, prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam J. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti J. V., kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Išaiškinti kaltinamajam J. V., kad jis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausme teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.