Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-08-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-275-870/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-14
Bylos Nr.
1S-275-870/2018
Teisminio proceso Nr.
1-68-3-00101-2018-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginija Liudvinavičienė
Nuteistasis
A. V., Baltarusijos Respublikos Minsko miesto apylinkės teismo
Kategorijos
Skundas Nr. 1S-275-870/2018
Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00101-2018-1Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. rugpjūčio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. V. (A. V.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties, kuria nuteistajam Baltarusijos Respublikos Minsko miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalimi, 182 straipsnio 2 dalimi ir jam nustatyta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 12 d. nutartimi, išnagrinėjęs Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo administracijos teikimą, A. V. Minsko miesto Frunzės rajono teismo 2017 m. liepos 18 d. nuosprendžiu pagal Baltarusijos Respublikos baudžiamąjį kodeksą už pasikėsinimą užvaldyti turtą apgaulės būdu paskirtą 4 metų laisvės atėmimo bausmę su turto konfiskavimu suderino su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalimi ir 182 straipsnio 2 dalimi ir nustatė suderintą bausmę – 4 metų laisvės atėmimą. Bausmę teismas nustatė atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuojant nuo 2018 m. liepos 12 d.

Šalies argumentai

Skundu nuteistasis A. V. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį, o būtent sumažinti paskirtos bausmės trukmę, panaikinti turto konfiskavimą bei pakeisti sustiprintą režimą į griežtą. Nurodo, kad teismai tinkamai neištyrė ir neįvertino visų faktinių bylos aplinkybių, dėl ko padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių. Apelianto manymu, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių tai, kad jis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nurodo, jog jo veika turi būti perkvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Atsiliepimas

Atsiliepimų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. V. skundas atmetamas.

Vadovaujantis 1996 m. liepos 12 d. Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties „Dėl asmenų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas ar pritaikytos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės, perdavimo“ (toliau – Sutartis) nuostatomis, nuteistasis A. V. iš Baltarusijos Respublikos buvo perkeltas atlikti bausmę Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublika, sutikdama priimti Baltarusijos Respublikos teismo nuosprendžiu nuteistą A. V. bausmei atlikti, įsipareigojo taikyti minėtos Sutarties 7 straipsnyje numatytą bausmės konversijos (pakeitimo) procedūrą.

Įvertinus Vilniaus apygardos teismui pateiktą medžiagą, skundžiamos nutarties turinį bei nuteistojo skundo argumentus, teismas konstatuoja, kad skundžiama 2018 m. liepos 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta bei teisėta ir priimta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365 straipsnio reikalavimų ir Sutarties nuostatų. Apylinkės teismas tinkamai įvertino 2017 m. liepos 18 d. Minsko miesto Frunzės rajono teismo nuosprendžio turinį bei byloje esančius duomenis, pagrįstai pripažino laisvės atėmimo bausmę kaip būtiną atlikti Lietuvos Respublikoje.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nėra pagrindų, numatytų Sutarties 5 straipsnyje, dėl kurių teismas galėtų atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti A. V. paskirtą bausmę. Apylinkės teismas, priimdamas sprendimą dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo, visiškai pagrįstai vadovavosi Sutarties 7 straipsniu bei BPK 365 straipsniu, kuris įpareigoja teismą nuteistajam nustatyti laisvės atėmimo bausmės laiką ir įkalinimo įstaigos rūšį pagal BK atitinkamus straipsnius.

Skunde keliamas bausmės individualizavimo klausimas, teigiant, kad apylinkės teismas turėjo galimybę nuteistajam A. V. paskirti švelnesnę bausmę, taip pat buvo prašoma perkvalifikuoti nuteistojo veiksmus iš BK 182 straipsnio 2 dalies į 182 straipsnio 1 dalį. Remiantis Sutarties 7 straipsnio 4 dalies nuostatomis, laisvės atėmimo bausmės konversija (pakeitimas) vykdoma Valstybės, vykdančios nuosprendį, įstatymų nustatyta tvarka, dėl to Valstybė, kaip akcentavo ir skundžiamą nutartį priėmęs teismas, vykdanti nuosprendį, apsiriboja tokios apimties nustatytais faktais, kokie yra išdėstyti ir aprašyti Valstybės, priėmusios nuosprendį, teismo sprendime. Taigi teismas iš naujo faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja ir jų nevertina. Šių duomenų kontekste pažymėtina, kad bausmės konversija (pakeitimas) nėra naujos bausmės skyrimas pagal valstybės, kuriai perduotas nuteistasis tolimesniam bausmės atlikimui (šiuo atveju – Lietuvos Respublikos), baudžiamuosius įstatymus. Asmuo yra nuteistas kitoje valstybėje ir tiktai nuteisusioji valstybė turi teisę nuspręsti, ar reikia peržiūrėti nuosprendį. Pagal Sutarties 11 straipsnio 1 dalį, panaikinti arba pakeisti priimtą vykdyti teismo sprendimą kompetentinga tik Valstybė, priėmusi nuosprendį, todėl bausmės konversijos paskirtis šiuo atveju yra užsienio valstybės teismo paskirtos bausmės suderinimas su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais. Suderinant bausmes, priimami sprendimai, reikalingi nuosprendžio vykdymui: nurodomas baudžiamasis įstatymas, su kuriuo derinama bausmė, užtikrinama, kad nebūtų vykdomos užsienio valstybės teismo paskirtos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės, kurios Lietuvos Respublikoje negali būti paskirtos, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą nustatomos paskirtų bausmių vykdymo sąlygos. Taigi teismas, suderindamas užsienio valstybės teismo paskirtą bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais, laikydamasis Sutarties 7 straipsnyje nurodytų sąlygų, privalo parinkti BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ir punktą, o prireikus ir BK bendrosios dalies straipsnį, jo dalį ir punktą, atitinkančius užsienio valstybės pritaikytus įstatymus ir nustatančius atsakomybę už nuteistojo veiką, už kurią jis nuteistas užsienio valstybėje.

Šią procedūrą, vadovaudamasis BPK nuostatomis, nagrinėjamu atveju atliko Vilniaus miesto apylinkės teismas ir savo 2018 m. liepos 12 d. nutartimi suderino nuteistajam Minsko miesto Frunzės rajono teismo 2017 m. liepos 18 d. nuosprendžiu už nusikaltimų, numatytų Baltarusijos Respublikos baudžiamojo kodekso 14 straipsnio 1 dalį ir 209 straipsnio 4 dalį, paskirtą 4 metų laisvės atėmimo bausmę su BK 22 straipsnio 1 dalimi ir 182 straipsnio 2 dalimi, paskirdamas nuteistajam 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Taigi, skunde nurodyti argumentai, dėl ištirtų įrodymų turinio vertinimo ir nusikalstamos veikos perkvalifikavimo, yra nenagrinėjami, kadangi Minsko miesto Frunzės rajono teismas nuosprendyje motyvavo ir įvertino įrodymų visumą. Apylinkės teismas palygino Baltarusijos Respublikos paskirtos bausmės dydį su Lietuvos baudžiamuoju įstatymu numatytos bausmės dydžiu už atitinkamus nusikaltimus ir pagrįstai konstatavo, kad paskirtos bausmės dydis neviršija BK 22 straipsnio 1 dalimi ir 182 straipsnio 2 dalyje numatytos griežčiausios laisvės atėmimo bausmės maksimalios ribos, yra labai artima aptariamo straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Nėra jokio pagrindo keisti Baltarusijos Respublikos teismo paskirtą bausmę. Atitinkant visoms sąlygoms bausmė turi būti paliekama tokio paties dydžio kaip ir paskirta išduodančiojoje valstybėje.

Nuteistasis prašo panaikinti turto konfiskaciją jo atžvilgiu, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskacijos, todėl apygardos teismas, neperžengdamas skundo ribų, patikrinęs skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad turto konfiskacija jam nėra taikoma.

Skunde nuteistasis prašo pakeisti Minsko miesto Frunzės rajono teismo nuosprendžiu nustatytą sustiprintą bausmės atlikimo režimą į griežtą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 62 straipsnio nuostatomis, laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos yra šių rūšių: pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai, atviros kolonijos ir laisvės atėmimo vietų ligoninės. Kokios rūšies pataisos įstaigoje nuteistasis atliks laisvės atėmimo bausmę, nustato teismas remdamasis Baudžiamojo kodekso 50 straipsniu (BVK 63 straipsnis). Skundžiamą nutartį priėmęs teismas, nustatydamas pataisos įstaigos rūšį, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę (praeityje teistas), padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą, sprendė, kad bausmė turi būti atliekama pataisos namuose. Dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį, šiuo atveju, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs tokio apylinkės teismo procesinio sprendimo motyvus, atsižvelgdamas į pateikto skundo argumentus bei skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje esančius duomenis, su tokiu Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu sutinka. Vien tai, kad skundžiama nutartimi buvo priimti nuteistojo netenkinantys sprendimai, nelaikytina teisėtos ir pagrįstos Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties pakeitimo ar panaikinimo pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutarė:

atmesti nuteistojo A. V. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Virginija Liudvinavičienė