Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas, sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant prokurorei Ingai Balkūnei, kaltinamajam A. Š., jo gynėjui advokatui Antanui Jarašiui, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Š., a .k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas (2017-12-04 nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiąja),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas 2017-11-27), BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas 2018-01-30).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018 m. sausio 30 d. apie 12.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė 4-5 kartus savo šeimos narei- sugyventinei G. M. į galvos sritį, vieną kartą kumščiu į veidą, ne mažiau šešių kartų kumščiu į kojas, taip smurtaudamas padarė G. M. poodines kraujosruvas kaktoje, kairės akies apatiniame voke, nosyje, kairėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje, nosies ir dešinio momens sumušimus, kairio momens sumušimą ir poodinę kraujosruvą, odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017-11-27 apie 21.00 val., bute, (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia delnu tris kartus sudavė savo šeimos narei – sugyventinei G. M. į veidą, po to rankomis sugriebė už plaukų ir juos patempė bei kumščiu du kartus sudavė jai į dešinį šoną, dėl ko nukentėjusi pargriuvo ant grindų, taip smurtaudamas sukėlė G. M. fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. Š., apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018-01-30, apie 12 val. 30 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) tarp jo ir jo sugyventinės G. M. kilo konfliktas, kurio metu jis jai sudavė kumščiu 4- 5 kartus į galvos sritį, ir vieną kartą į veido sritį, taip pat ne mažiau 6 kartus į kojas, dėl ko jai buvo padaryti sužalojimai. Dėl konflikto kaltas alkoholis, konflikto nebūtų buvę jei ne alkoholis. Konfliktas kilo dėl sugyventinės negrįžimo į namus. Labai gailisi, kad taip įvyko. Nurodė, kad su G. M. gyventi nebegali. Su alkoholio vartojimu problemų neturi, gydytis nuo alkoholizmo jam nereikia.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Lietuvos Respublikos BPK 291 str. tvarka išvardinti: 2018-01-30 tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo (2 t., b. l. 13- 16), iš kurio matyti, kad 2018-01-30 nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad išgertuvių metu įvyko konfliktas tarp G. M. ir jos sugyventinio A. Š., kurio metu ji buvo sužalota. G. M. paaiškino, kad smurtas pasireiškė apie smūgiais į galvos sritį. Užfiksuoti sužalojimai galvos srityje; pranešimas apie įvykį, ROIK 0118000050558, iš kurio matyti, kad 2018-01-30, 13 val. 07 min. J. M. pranešė, kad jai jos dukra G. M. pranešė, kad ji iškviestų policiją, nes ją rankomis muša sugyventinis (2 t., b. l. 28- 32); alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija (b. l. 33- 34), iš kurio matyti, kad 2018-01-30, 13 val. 48 min. A. Š. nustatytas 3,27 prom. girtumas; Nukentėjusiąja pripažintos liudytojos G. M. apklausos protokolas (2 t., b. l. 39- 40), kuriame nurodyta, kad 2018-01-30, apie 12 val. 30 min. jai su mama kalbant telefonu, A. Š. jai gulinčiai sudavė dešiniu kumščiu į galvos sritį 4- 5 kartus, smūgį į kairę akį, taip pat į abi kojas, šlaunis, blauzdas, ne mažiau kaip šešis kartus.

Įrodymų vertinimas.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui“. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka išaiškinta BK 248 str. 2 d., pagal kurį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai laikomi kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Nusikaltimas, numatytas LR BK 140 str. 2 d. padaromas tik tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog mušdamas ar kitaip smurtaudamas gali sukelti fizinį skausmą, padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą ir to siekia arba sąmoningai leidžia kilti tokiems padariniams. Byloje surinktų įrodymų visuma, smurtinių veiksmų intensyvumas ir jų kiekis patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, tai yra suvokdamas savo veiksmus, galėdamas ir privalėdamas juos valdyti, turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes, t. y. kad jo smurtinio pobūdžio veiksmai- daugkartinis sudavimas į gyvybiškai svarbią galvos sritį, veidą, kitas kūno dalis- kojas sukels jo sugyventinei fizinį skausmą, gali padaryti ir sveikatos sutrikdymą, ir to siekė. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas baigtas, nes sukeltos BK 140 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės– kaltinamojo sugyventinei nežymiai sutrikdyta sveikata.

Taigi teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad A. Š. 2018-01-30 padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kadangi A. Š. padarė jam šioje byloje inkriminuotą tyčinę nusikalstamą veiką taip pat būdamas 2017-12-04 Kėdainių rajono apylinkės nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnyje nustatyta tvarka (už nusikalstamą veiką padarytą 2017-11-27), todėl ankstesniam teismo sprendimui atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustojus galioti BK 38 str. 4 d. pagrindu, sprendžiama dėl jo atsakomybės už abi padarytas nusikalstamas veikas. Įrodymai, kuriais pagrįstos pirmosios bylos nuosprendyje išdėstytos išvados, teisiamajame posėdyje pakartotinai netiriami (įrodymų tyrimas pirmojoje byloje atnaujinamas tam, kad būtų ištirti bausmės rūšies ir dydžio parinkimui reikšmingi duomenys, taip pat duomenys, būtini teisingam kitų nuosprendžio rezoliucinės dalies klausimų išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-429/2007).

Bausmės skyrimas.

A. Š. baudžiamąją atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdus gailėjimasis dėl padarytų veikų (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės– veikų padarymas apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (nusikalstamos veikos žmogaus sveikatai), kaltės formą ir rūšį- padarytos dvi tyčinės nusikalstamos veikos, jos baigtos, nesunkios, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia; atsižvelgtina į padarytų veikų motyvus, tai kad smurtas panaudotas prieš fiziškai silpnesnį asmenį- moterį. Kaip charakterizuojantys duomenys vertintina tai, kad kaltinamasis praeityje adm. tvarka nebaustas (2 t., b. l. 143), neteistas (2 t., b. l. 139). Jis nedirba ir darbo biržoje neregistruotas (2 t., b. l. 147, 148), nėra registruotas VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų kabineto priežiūros grupėse. Kaltinamojo padaryta antroji nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio- ji padaryta praėjus vos keliems mėnesiams nuo pirmosios nusikalstamo sveikos padarymo.

Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 str., 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pirmą kartą asmeniui, teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamajam už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 2 d., turi būti skiriamos sankcijoje numatyta bausmė- laisvės apribojimas, nustatant tokius bausmės terminus ir skiriant tokius įpareigojimus (BK 48 str. 6, 7 d.), kurie įtakotų kaltinamojo elgesį ir suteiktų galimybę jam pasikeisti. Bausmės už abi nusikalstamas veikas subendrintinos dalinio sudėjimo būdu (BK 63 str. 1 d., 4 d.).

Atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pobūdį (jos padarytos prieš šeimos narį), tai, kad nukentėjusioji nurodė, kad ji nebenorinti gyventi kartu sukaltinamuoju, tai kad kaltinamasis bylos duomenimis jau ne pirmą kartą smurtauja prieš savo šeimos narį, esant būtinybei apsaugoti nukentėjusio asmens teisėtus interesus, A. Š. taip pat skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės– įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 str. 6 d., 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.) ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens (BK 42 str. 5 d., 67 str. 2 d. 8 p., 72¹ str.).

Byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis prisipažino esantis kaltu. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ str. nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikino sulaikymo laikas nuo 2017-12-27 iki 2017-11-28 ir nuo 2018-01-30 iki 2017-01-01, trys paros (1 t., b. l. 53- 54; 2 t., b. l. 91- 92, 93; BK 66 str.).

Kaltinamajam buvo paskirtos kardomosios priemonės- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 120- 121) ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu (2 t., b. l. 126). Šios kardomosios priemonės paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios,

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Baudžiamojoje byloje saugomas CD su vaizdo įrašu (2 t., b. l. 27), paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 302- 307 str., 432 str. 1 d.,

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas 2017-11-27), BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas 2018-01-30) ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (fizinio skausmo sukėlimas 2017-11-27) 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme įpareigojant: 1) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; 2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (fizinio skausmo sukėlimas 2018-01-30) 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme įpareigojant 1) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; 2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, ir paskirti subendrintą bausmę– laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės metu įpareigojant: 1) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; 2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę– laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, bausmės metu įpareigojant: 1) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; 2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 42 str. 6 d., 67 str. 3 d., 72² str., A. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę– įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 42 str. 6 d., 67 str. 3 d., 72¹ str., iki bausmės vykdymo pabaigos A. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę– įpareigoti gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios G. M..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017-11-27 iki 2017-11-28 ir nuo 2018-01-30 iki 2017-02-01 (tris paras), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).

A. Š. paskirtas kardomąsias priemones– rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktinį įrodymą- CD su vaizdo įrašu, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti, kad A. Š. privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus. Išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nevykdo įpareigojimų), ši bausmė jam keičiama areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus apeliaciniu skundu.