Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjęs Ž. J. skundą dėl Panevėžio m. apylinkės teismo 2009-01-23 nutarties, kuria atmestas jos skundas dėl Panevėžio m. apylinkės prokuratūros prokurorės D. Styrienės 2008-12-17 nutarimo palikti galioti tyrėjo S. Karpavičiaus 2008-11-20 priimtą nutarimą, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiama nutartimi Panevėžio m. apylinkės teismas kaip nepagrįstą atmetė Ž. J. skundą dėl Panevėžio m. apylinkės prokuratūros prokurorės D. Styrienės 2008-12-17 nutarimo palikti galioti tyrėjo S. Karpavičiaus 2008-11-20 priimtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo, motyvuodamas tuo, kad ginčai dėl įsipareigojimų pagal sudarytas sutartis nevykdymo spręstini civilinio proceso tvarka, nėra pagrindo teigti, jog nesilaikyta įstatymo reikalavimų atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą, tyrėjo ir prokuroro nutarimai priimti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso normų reikalavimų, yra teisėti ir pagrįsti ir jų naikinti nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo bei prie skundo pridėtos medžiagos matyti, kad 2008-11-10 d. Ž. J. kreipėsi su pareiškimu į policiją, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo, nes pagal įgaliojimą parduoti jos butą veikusi sesuo E. J. neperdavė jai už parduotą 2002-10-20 butą gautų 48 000 Lt. 2008-11-20 nutarimu Panevėžio apskrities NTB ENTS vyresnysis tyrėjas Saidas Karpavičius atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačius veikos, turinčios nusikaltimo ar nusižengimo požymių, motyvuodamas tuo, kad šalis sieja civiliniai teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja civilinės teisės normos, įsipareigojimų nevykdymas pagal sudarytas sutartis turi būti vertinamas civilinės, o ne baudžiamosios teisės požiūriu, kad E. J. veiką negalima kvalifikuoti kaip sukčiavimą, nes E. J. parduodama butą nenaudojo jokios apgaulės, tačiau pardavusi butą neatsiskaitė su Ž. J.. 2008-12-17 Panevėžio miesto apylinkės prokurorė Dalia Styrienė nutarimu atmetė Ž. J. skundą ir tyrėjo S.Karpavičiaus nutarimą paliko galioti, konstatuodama, kad E. J. veiksmuose nėra nusikaltimų, numatytų BK 182 str.2 d., 183 str. 2 d. sudėties, tai argumentuodama tuo, kad atstovo pareiga atsiskaityti už atliktus veiksmus atsiranda iš atstovavimo santykių, o pareigos atsiskaityti turinys, atsiskaitymo tvarka ir sąlygos priklauso nuo pavestų atlikti veiksmų., CK 2.148, 2.150 straipsniuose įtvirtintos nuostatos, kad jeigu dėl įgaliotinio nesąžiningumo ar netinkamo jam įgaliojimu suteiktų pareigų atlikimo įgaliotojui atsirado nuostolių ar žalos, šis turi teisę reikšti ieškinį įgaliotiniui, atstovas, įvykdęs pavedimą, privalo pateikti atstovaujamajam savo veiklos ataskaitą, pridėti prie jos visus dokumentus, susijusius su įvykdytu pavedimu, tačiau įstatymas nenumato, kokios formos ataskaita turėtų būti pateikta, todėl atstovas ją gali pateikti tiek raštu, tiek žodžiu.

Skundą padavęs asmuo – Ž. J. prašo panaikinti Panevėžio m. apylinkės prokuratūros prokurorės 2008-12-17 nutarimą bei Panevėžio apskrities VPK 2008-11-20 tyrėjo nutarimą bei Panevėžio m. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2008-01-23 nutartį, pavesti Panevėžio m. apylinkės prokuratūrai pradėti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje dėl sukčiavimo arba kaltininkui patikėto turto pasisavinimo, kurio metu E. J. kartu su R. J. įgijo svetimą Ž. J. priklausantį didelės vertės turtą – 48 000 Lt. Be to, nurodo, kad teismo nutartis jai įteikta 2009-02-06, kuomet tėvas V. A. J. paėmė iš kurjerio, todėl nelaikytina, jog yra praleistas terminas skundui paduoti.

Ž. J. skunde nurodo, kad 2002 m. liepos 31 d. ji suteikė sesei E. J. įgaliojimą parduoti butą. E. J., veikdama pagal įgaliojimą, 2002 m. spalio 23 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė jai nuosavybės teise priklausantį butą už 48 000 Lt, tačiau šių pinigų jai neperdavė. E. J. veikė kartu su jos motina R. J., t. y. kartu siekė užvaldyti jai priklausančius pinigus – neatsiskaityti su ja už parduotą nekilnojamąjį turtą. Taip tvirtina todėl, kad su ja gyvenantis tėvas V. A. J. tvirtina nieko nežinąs apie E. J. gautus pinigus, o E. J. bute gyvena jos motina R. J.. Todėl neatitinka tikrovės tyrėjo ir vėliau prokurorės nutarimo teiginiai apie tai, kad ji pati suteikė įgaliojimą E. J. parduoti jos butą. Mano, jog ir įgaliojimas iš jos buvo gautas, pasinaudojant sunkia jos sveikatos būkle, ir pasitelkiant įkalbinėjimus taip elgtis, turint vieningą tikslą – jai nesugrąžinti pinigų, kas vėliau ir buvo realizuota. E. J., pažeisdama įgaliojimo sąlygas, nepateikė ataskaitos apie savo veiklą bei neatsiskaitė ką yra gavusi vykdydama pavedimą. Tuo jai yra padaryta 48 000 Lt turtinė žala.

Skunde teigiama, kad tyrėjo nutarime yra užfiksuoti duomenys, rodantys nusikalstomos veikos buvimą – „pardavusi butą neatsiskaitė su Ž. J.“. Vien šis aspektas suponuoja baudžiamąją atsakomybę pagal BK 183 str. 2 d., tačiau tokios veikos kvalifikacijos neapsprendė prokurorė savo nutarime; nors jos asmeniniu vertinimu E. J. ir R. J. veikoje yra požymiai nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 2 d. Ž. J. mano, kad Panevėžio apskrities VPK tyrėjai neatliko absoliučiai jokio tyrimo pagal jos pareiškimą, o tik formaliai atsirašė, ignoruodami BPK 166 str. 1 d. 1 p., 168 str. 1 d., 171 str. 1 d. Todėl Panevėžio m. apylinkės prokuratūros 2008-12-17 nutarimas yra neteisėtas, nes nėra jokių duomenų apie tai, kad jos pareiškime ar skunde būtų nustatyti aiškiai neteisingi duomenys apie galimą nusikalstamą veiką. Nors ir yra požymiai civilinių teisinių santykių, tačiau šioje situacijoje yra pasinaudota jos sveikatos būkle, kad ją apgauti ir pasisavinti jai priklausančius, iš sandorio gautus pinigus, o tai suponuoja baudžiamąją atsakomybę.

Ž. J. skunde nurodo, kad nors ji yra dirbanti, tačiau jos gaunamų pajamų neužtenka pragyvenimui, nes turi skirti lėšas gydymuisi. Be to, gyvena su antros grupės neįgalumą turinčiu tėvu V. A. J., kuriam turi pareigą padėti. Taip pat nurodo, kad jos duomenimis E. J. yra įsigijusi butą, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., pasinaudodama už sandorį gautais ir jai priklausančiais pinigais. Todėl siekiant užtikrinti jos galimą civilinį ieškinį bei galimą teismo sprendimo įvykdymą bei įvertinant, jog ilgą laiką neatsiskaito, taikytinos laikinosios apsaugos priemonės – areštas jos nekilnojamajam turtui.

Teismo posėdyje Ž. J. prašo skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

Skundas tenkintinas,

Lietuvos Respublikos BPK 166 str.1 d. 1 p. numatytos dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vados – tai, skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką gavimas ir prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Lietuvos Respublikos BPK 168 str. 1 d. numato dvi išimtis-prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik esant vienai iš dviejų įstatymo leidėjo numatytų alternatyvių sąlygų – kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nėra galimybės patikimai nuspręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta, ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas

Iš teismui pateiktų pareiškėjos skundų bei bylos medžiagos matyti, kad Ž. J. 2002-07-31 įgaliojo savo seserį E. J. parduoti savo butą, kurį 2002-10-24 E. J. pardavė kitiems asmenims gaudama už tai 48 000 litų, pagal įgaliojimą privalėdama atsiskaityti atstovaujamajai Ž. J. už viską, ką yra gavusi pagal sutartį. Kaip seka iš Ž. J. prašymų ir skundų iki jos skundo nagrinėjimo Panevėžio apygardos teisme E. J. su Ž. J. neatsiskaitė (t. y. tai nepadarė daugiau kaip 6 metų laikotarpyje), tokiu būdu neteisėtai paversdama savo turtu jai patikėtą (esantį specialaus pavedimo pagrindu teisėtame E. J. valdyme) didelės vertės (daugiau kaip 250 MGL) Ž. J. turtą. Iš Ž. J. prašyme ir skunduose išdėstytų aplinkybių nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negali būti pradėtas. Kaip jau minėta, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nėra galimybės patikimai nuspręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta, ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas. Ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo argumentai, kad žala Ž. J. atsirado civilinių teisinių santykių pagrindu, todėl turi būti atlyginama civilinio proceso tvarka, pagrįsti tik iš dalies-toks prašymo ar skundo sprendimas (civilinio proceso) tvarka galimas tik patikimai nusprendus, kad nusikalstama veika nebuvo padaryta. Ž. J. skundo argumentai, kad E. J. pasisavino jai patikėtą didelės vertės pareiškėjos Ž. J. turtą, ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo argumentais dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą nepaneigti, BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas nėra aiškios, todėl skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad skundžiamais ikiteisminio tyrimo pareigūno ir prokuroro nutarimais bei skundžiama ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi ikiteisminis tyrimas pagal Ž. J. pareiškimą atsisakytas nepagrįstai, nesant tam pagrindų numatytų BPK 168 str. 1 d..

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Panaikinti 2009 m. sausio 23 d. Panevėžio miesto ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį dėl Ž. J. skundo ir priimti naują sprendimą:

Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės prokuroro 2008-12-17 nutarimą atmesti Ž. J. skundą dėl Panevėžio apskrities VPK tyrėjo 2008-11-20 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Ž. J. prašymą bei Panevėžio apskrities VPK tyrėjo 2008-11-20 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Ž. J. prašymą.