- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-07-01
- Bylos Nr.
- e1-2014-1132/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Tamošaitienė
- Kaltinamasis
- L. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Andriaus Braso pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:
L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. M. (duomenys neskelbtini) apie 01.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su sutuoktiniu R. M. metu, panaudodama jo atžvilgiu fizinį smurtą – rankos kumščiu sudavė ne mažiau du kartus jam į veido sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam R. M. sukėlė fizinį skausmą (I).
L. M. (duomenys neskelbtini) apie 11.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu su P. P., panaudodama jos atžvilgiu fizinį smurtą – ne mažiau tris kartus griebė už plaukų ir tampė bei kumščiu sudavė daugiau kaip penkis kartus į įvairias kūno vietas P. P., tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai P. P. sukėlė fizinį skausmą (II).
Kaltinamoji L. M., pranešus jai apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir apklausus ją įtariamąja kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad kartu su sutuoktiniu R. M. ir dviem nepilnametėmis dukromis gyvena jiems nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nuo 20.00 val., jai su sutuoktiniu būnant namuose kartu pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus – šampaną ir alų. Išgėrė butelį 0,75 litro, 12 laipsnių stiprumo šampano, kiek sutuoktinis išgėrė nežino. Vartojant alkoholinius gėrimus dukros buvo savo kambaryje, vėliau nuėjo miegoti. (duomenys neskelbtini) apie 01.30 val., toliau vartojant alkoholinius gėrimus bute, tarp jos ir vyro kilo žodinis konfliktas. Dėl kokios priežasties sukonfliktavo neprisimena. Žodinio konflikto metu tarp jų įvyko grumtynės. Savo sutuoktiniui grumtynių metu sudavė du kartus kumščiu per veidą, prisimena, kad namuose mėtė įvairius namų apyvokos daiktus. Ne viską atsimena, kas įvyko konflikto metu, galimai dėl tą vakarą vartotų alkoholinių gėrimų. Dėl konflikto dukros prabudo iš miegų, abi matė įvykusį konfliktą. Prisimena, kad sutuoktinis iš savo mobilaus ryšio telefono iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę ją sulaikė. Labai gailisi dėl kilusio konflikto, kaltę pripažįsta visiškai, su vyru po įvykio susitaikė. Ankščiau prieš sutuoktinį nesmurtavo, taip pat ir sutuoktinis prieš ją nebuvo smurtavęs. Taip pat nori paaiškinti, kad su savo seserimi L. P. ir jos dukra P. P., kuri yra pilnametė, visiškai nebendrauja, santykių tarp jų jokių nėra. (duomenys neskelbtini) apie 11.30 val., kartu su savo dukromis buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Namuose buvo ji, dukra V. ir dukra G. Būnant savo kambaryje, bandė užmigti, nes jautėsi nekaip. Dukros buvo savo kambaryje. Prieš tai, naktį buvo vartojusi alkoholio, buvo išgėrusi šampano butelį. Nesijautė labai apsvaigusi nuo alkoholio, tiesiog norėjo išsimiegoti. Alkoholio dažnai nevartoja, tą kartą buvo pavartojusi po mėnesio laiko tarpo. Apie 11.30 val. būdama kambaryje, išgirdo skambutį į duris. Atsikėlusi ir atėjusi prie durų pamatė, kad jau įėjusi į butą stovi sesers dukra P. Dukros taip pat buvo šalia, jos ją ir įleido. Pamačiusi, kad ji yra atėjusi, paprašė gražiai, kad ji išeitų iš jos namų. P. pasakė, kad čia ne jos reikalas, kad ji niekur neis, kad nori išsivesti dukras pas save. G. pasakė, kad tai ji pasikvietė P., pasakė, kad tai yra ne esmė, kad čia yra jos namai ir kad jos nepageidauja juose. Jai dar du kartus pasakė, kad ji išeitų iš namų. Ji pradėjo ją plūsti, pravardžiavo pijoke, keikė, tada priėjo prie durų, atidarė jas ir pasakė, kad išeitų, ji toliau ją plūdo, tada ją suėmė už rankų ir pastūmė link durų, kad ji išeitų ir galėtų uždaryti duris. Ji priešinosi, stūmė atgal, grumtynių metų jai sugriebė už plaukų, ji taip pat griebė už plaukų. Taip kelis kartus jai suėmė už plaukų ir patempė už jų, taip pat grumtynių metu jai kelis kartus, negali pasakyti kiek tiksliai, bet gali būti, kad daugiau nei penkis kartus kumščiu trenkė į įvairias kūno vietas. Stumdantis G. ir V. bandė jas išskirti, kišosi į grumtynes. Supranta, kad tokiais savo veiksmais sukėlė P. P. fizinį skausmą. Dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi, prisipažįsta visiškai, kad elgėsi netinkamai. Dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažįsta visiškai, dėl tokių savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, supranta, kad elgėsi netinkamai, supranta, kad tam įtakos turėjo ir alkoholis, lankosi pas psichologus ir specialistus norėdama savo problemas išspręsti. Šiuo metu su vyru santykiai yra labai geri, su P. P. visiškai nebendrauja (2 t., b. l. 90–91).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. M. parodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) su L. M. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Turi dvi dukras. (duomenys neskelbtini) vakare, besiruošiant šventėms, jis su sutuoktine L. M. vartojo alkoholinius gėrimus. Jis gėrė alų, o L. M. – šampaną. Abi dukros buvo savo kambaryje, paskui nuėjo miegoti. (duomenys neskelbtini) apie 01.30 val. tarp judviejų su L. M. kilo žodinis konfliktas dėl buitinių priežasčių. Konflikto metu L. M. tapo agresyvi – pradėjo rėkti, namuose mėtė įvairius daiktus ir kumščiu sudavė jam du smūgius į veido sritį. Tuomet jis paėmė į rankas pagalvę ir sudavė pastarajai per galvą. Nuo triukšmo prabudo jų dukros ir atėjo pažiūrėti kas vyksta. Pačio smurto jos nematė. Tuomet jis greitai paskambino į policiją ir pranešė apie įvykį. Sužalojimų jis nepatyrė – jam buvo sukeltas tik fizinis skausmas, todėl pas teismo medicinos ekspertus jis nevyks. Niekada nėra smurtavę vienas kito atžvilgiu – tai įvyko pirmą kartą. Atvykę policijos pareigūnai L. M. sulaikė. Pastaroji nurodė, kad ir jis sudavė jai smūgius pagalve. Dėl to jį taip pat sulaikė ir išvežė į areštinę. Kai juos abu paleido, jie pakalbėjo ir vienas kito atsiprašė. Jie susitaikė ir pretenzijų vienas kito atžvilgiu neturi. Neprieštarauja su sutuoktine L. M. susitaikyti baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 42–43).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji P. P. parodė, kad (duomenys neskelbtini) apie 11.30 val. nuėjo adresu (duomenys neskelbtini), pas savo mamos sesę L. M., paimti jos dukrų G. ir V., kadangi jų mama eilinį kartą buvo neblaivi ir tam kad vaikai, to nematytų, po G. prašymo tai padaryti, nuėjo jas paimti, parsivesti pas save į namus. Apie L. alkoholio vartojimą jau žino nuo (duomenys neskelbtini), mergaites pas save yra pasiėmusi jau kokius du ar tris kartus. Apie 11.30 val. jai jau būnant pas L. M. pastaroji po pokalbio dėl mergaičių paėmimo, jų neišleido, užrakino duris, dukroms sakė „jeigu Jūs išeisite, aš iššoksiu per langą“, mėginant išeiti L. panaudojo fizinį smurtą, V. tempė už ausies, paėmusi už veido bandė užčiaupti jos burną, nes mergaitė šaukė ant mamos kad ji baigtų mušti sesę, G.i tempė už plaukų, trenkė iš kumščio į ranką, jos akivaizdoje sudaužė lėkštę su maistu. Mėginant šią situaciją suvaldyti, nuraminti L., ji griebė jai už plaukų nemažiau tris kartus ir tempė, kumščiu sudavė daugiau nei penkis kartus į įvairias kūno vietas taip sukeldama jai fizinį skausmą. Jauniausioji mergaitė bijojo išeiti, nes jos mama būdama stipriai neblaivi stumdė jas, mušėsi, grasino nusižudyti ir panašiai. Apie 12.30 val. po nesėkmingų įtikinėjimų ir grumtynių su L., nusprendė susiskambinti su mama, L. P., pastarajai paaiškinus šią situaciją ji iškvietė policijos pareigūnus, ir į vietą atvyko pati, atvykus pareigūnams vyko pokalbis tarp jų ir mergaičių, kiek vėliau atvyko ir vaiko teisės, buvo priimtas sprendimas mergaites perduoti jai ir jos mamai. Dėl jai sukelto fizinio skausmo į medikus nesikreipė, ir ateityje nesikreips, į teismo medicinos ekspertus nesikreips, tačiau šie veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 90–91).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji P. P. papildomai parodė, kad (duomenys neskelbtini), apie 11.30 val., jos tetos dukra G. paskambino jos mamai ir pasakė, kad jos mama L. yra girta, tėčio nėra, ir jos namuose abi su sese, ji paklausė mamos, ką jai daryti. Kadangi mama tuo metu negalėjo išeiti, pasakė jai, kad nueitų ir jas abi su sese parsivestų pas juos į namus. Sutiko. Apie L. polinkį į alkoholį žino nuo (duomenys neskelbtini) gruodžio vidurio, kada G. pirmą kartą paskambino ir pasakė, kad jos mama namuose yra girta. Po to laiko jau kelis kartus yra mergaites pasiėmę į savo namus, būtent dėl to, kad mama yra neblaivi. Atėjus, duris atidarė G., šalia jos buvo V., abi mergaitės atrodė išsigandusios. Bandė ramiai su jomis kalbėti, pasakė, kad pasiimtų daiktus ir eis pas juos. Joms nueinant, iš savo kambario išėjo L. Iš karto pastebėjo, kad ji yra neblaivi. Pasakė, kad kadangi ji yra neblaivi, pasiims mergaites. Ji iš karto pasakė G., kad ši ją išvarytų iš namų. Pasakė jai, kad niekur neis, nes G. pati ją pasikvietė. Tuomet pamačiusi, kad ji neišeina, ji pradėjo stumti ją link durų, nesileido, tada ji užrakino duris ir pasakė, kad nieko neišleis. Tuomet L. nuėjo į kambarį, paėmė tuščią šampano butelį ir nuėjo į balkoną, suprato, kad norėjo jį ten padėti, greitai ją uždarė balkone ir norėjo neišleisti, tada L. pradėjo tuo šampano buteliu daužyti balkono stiklą, todėl išsigandusios, atidarė duris. L. iš karto puolė prie G., griebė jai už plaukų ir tampydama lenkė link žemės, taip pat kumščiu trenkė jai į ranką. Dar eidama link G. ji tyčia trenkė į žemę lėkštę su maistu. Ji rėkė, verkė. Visos labai išsigando, buvo labai baisu. V. nuo to laiko, kai mama buvo balkone, visą laiką verkė, po to pamačiusi, kad mama muša sesę, šaukė, kad ji baigtų, kad netampytų sesės. Bandė ją raminti, bet ji nenurimo. Tada L. priėjo prie šaukiančios V., griebė jai už veiduko ir bandė užčiaupti jai burną, kad nerėktų, taip pat sugriebė jai už ausies ir tempė. Mergaitė dar labiau išsigando. Stengėsi atplėšti L. nuo V., tada ji puolė ją, griebė už plaukų tampė, sudavė kumščiu į įvairias kūno vietas, stumdė. Kiek kartų sudavė, negali tiksliai pasakyti, bet tikrai nemažiau penkis kartus. G. pripuolusi atplėšė ją. Iš karto L. nuėjo į savo kambarį, atidarė langą, atsistojo ant palangės ir sakė, kad šoks. Su G. nuėjo paskui ją, tai pamačiusios, prašė jos, kad tik ji nieko nedarytų, jos ji neklausė, G. irgi jai kažką sakė, jau neprisimena ką, ir ji nulipusi nuo palangės, uždarė langą. Ne kartą jai sakė, kad kvies policiją, paskambino mamai, įjungė garsiakalbį, mama liepė jai paleisti vaikus, sakė, kad ji iškvies policiją. Rado raktus, atsirakino duris ir po truputį nešė daiktus į laiptinę, išvedė V., šuniuką, laukė policijos. L. kelis kartus bandė išeiti iš buto, ją vis sulaikinėjo, prašė, kad grįžtų. Po to išėjus iš buto, ji užsirakino duris iš vidaus ir jos jau negalėjo įeiti. Laukė policijos. Buvo labai baisu, V. nuolat verkė, buvo labai išsigandusios, turėjo išpeštus plaukus saujoje. Kai grįžo pas juos į namus, joms su G. skaudėjo galvas nuo plaukų tampymo, V. sakė, kad jai skauda rankas ir kojas, ant veiduko žymių nebuvo. G. skaudėjo taip pat kūną, ant rankos buvo didžiulė mėlynė, sakė, kad gavo iš pakabos, bet ar tą dieną ar kitą, nežino. Jai skaudėjo irgi rankas, galvą. Visos buvo labai išsigandusios. Į medikus nei viena nesikreipė, labiau psichologiškai buvo užgautos. Yra išsaugojusi savo telefone pokalbių įrašus tarp L. ir V., ir G. Mergaitės kalbėdavo savo telefonu, o jos telefoną laikydavo šalia ir įrašinėdavo pokalbius. Šių pokalbių įrašus pateiks prie bylos. Daugiau paaiškinti neturi ką (1 t., b. l. 100–101).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. M. parodė, kad (duomenys neskelbtini) mėnesį, tikslios dienos neprisimena, pamena, kad buvo susipykęs su savo žmona L. M. ir išėjęs pas savo draugą. Žmona su dvejomis dukromis buvo likusi namuose. Su žmona santykiai yra geri, tačiau kartais, kaip ir visose šeimose, dėl buitinių priežasčių kyla konfliktai. Žmona serga depresija, vartoja medikamentus. Blogiausia yra tai, kad anksčiau ji tokias tarp jų iškilusias problemas sprendė alkoholiu, gerdavo nedaug, tačiau kai alkoholis susimaišydavo su medikamentais, elgdavosi kaip nesava. Negali sakyti, kad žmona dažnai vartojo alkoholinius gėrimus. Tą dieną, kovo mėnesį, kai buvo išėjęs pas draugą, nežinojo, kad ji vartojo alkoholį. Dienos metu paskambino dukra G. ir pasakė, kad į namus yra atvykę darbuotojai iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus, policijos pareigūnai. Pasakė, kad mama susipyko su P., kuri yra L. sesers dukra. Dėl ko susipyko, nežino, sakė, kad jos susistumdė ir netyčia mama užgavo ją ir seserį. Jam buvo pranešta, kad dukros yra laikinai apgyvendintos pas L. sesę L. Su dukromis toliau bendravo telefonu, susitikinėjo, norėjo, kad jos greičiau grįžtų namo. Žmonos klausė kas nutiko, ji paaiškino, kad ji miegojo, tuomet išgirdo durų skambutį ir pamatė, kad yra atėjusi P., sesės dukra, L. nei su ja, nei su sese visiškai nebendrauja, ir jų namuose nenori matyti, sakė, kad paprašė, kad P. išeitų, ši kategoriškai nesutiko, bandė ją išprašyti iš namų, tačiau P. jai priešinosi, jos apsistumdė ir taip stumdantis užgavo dukras. L. labai gailisi dėl tokių savo veiksmų, nuo to laiko alkoholio nevartoja, lankosi pas psichologus, abu kartu lanko šeimos psichologo kursus, stengiasi abu dėl savo šeimos ir dukrų. Dukros jau gyvena kartu su juo, L. yra išsikrausčiusi atskirai gyventi. Dukros pačios supranta, kad mama jų specialiai nenorėjo užgauti, ji jas labai myli ir rūpinasi. Visuomet jomis deramai rūpinosi, nebuvo jokių problemų. Smurto prieš jas niekuomet nenaudojo. Kai po įvykio kalbėjosi su dukromis, jos sakė, kad joms neskaudėjo, kad supranta, jog mama jų specialiai nemušė, tik netyčia užgavo. Daugiau paaiškinti neturi ką (2 t., b. l. 2-3).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. P. parodė, kad turi seserį L. M., kuri turi dvi nepilnametes dukras. Su sese yra dvynukės, tačiau labai ilgą laiką su ja nebendrauja, nepalaiko jokių ryšių. Žinojo, kad ji serga depresija, bet kad turi problemų su alkoholiu, nežinojo. Tik kartą, kai buvo darbe, dirba parduotuvės vadove, ji taip pat dirbo vadove jų tinklo kitoje parduotuvėje, jos vadovė paklausė ar sesuo neturi problemų su alkoholiu, kadangi nieko nežinojo, neįtarė, pasakė, kad nieko nežino. (duomenys neskelbtini), paskambino G., L. vyresnė dukra, kuri pasakė, kad ji su sese namuose, mama girta, tėčio nėra. Skambutis buvo apie 15.00 val., ji buvo darbe, paskambino savo dukrai P., paprašė, kad ji nuvažiuotų ten pasižiūrėti, po darbo atvažiuos. Atvažiavusi pamatė, kad yra tik V., G. buvo išėjusi į užsiėmimus. L. buvo girta, P. išpylė brendžio likutį, ji pradėjo šaukti, kad ji eina į parduotuvę dar nusipirkti, pasakė, kad kvies policiją, tada ji nurimo ir ji policijos nekvietė. Po tos dienos G. vis klausė, ar viskas namuose gerai, sakė, kad viskas gerai. (duomenys neskelbtini) paskambino L. vyras R. Skambutis buvo apie 01.00 val., nakties. Jis paklausė, ar galės pasiimti mergaites, sutiko, nuvykus, pas juos namuose rado policiją, vaiko teisių specialistus. Pamatė, kad namuose yra netvarka, viskas buvo sudaužyta, L. namuose jau nebuvo, ji buvo išvežta į areštinę, vėliau R. taip pat buvo išvežtas į policiją, tarp jų įvyko konfliktas. Po šio įvykio, G. vėl vis klausdavo ar namuose viskas gerai, G. sakydavo, kad namuose viskas gerai. (duomenys neskelbtini), paskambino R. mama ir pasakė, kad ji važiuoja pas L., kad L. vėl girta, o R. nėra namuose. Jai nusiuntė vaiko teisių specialisčių numerius. Po darbo pati irgi ten nuvažiavo, kur jau buvo vaiko teisių specialistės. Jos suruošė dokumentus, kad mergaičių globa perleidžiama jai. L. buvo girta, ji gulėjo lovoje, V. pasakė, kad ji pasiimtų batus ir važiuoja namo. G. nebuvo, ji buvo šokių užsiėmime. Po savaitgalio mergaitės buvo grąžintos į šeimą. Vėliau vis paklausdavo G. kaip jie gyvena, sakydavo, kad viskas gerai. Po (duomenys neskelbtini), L. buvo išvežta į Dariaus ir Girėno ligoninę išblaivinimui. (duomenys neskelbtini), ji pati paskambino, atsiprašė ir paprašė, kad kitą kartą neimtų mergaičių globai, kad nesikištų, kad mergaitės būtų paliktos močiutei, o močiutė galėtų būti jos namuose. (duomenys neskelbtini), dienos metu G., išėjusi į lauką su šuniuku, paskambino ir pasakė, kad nesusitvarko su mama, ji girta, tėvas išėjęs. Klausė, ką daryti. Nenorėdama kištis ir lysti į tuos namus, pasakė, kad tuoj ateis P. ir jas išsives pas juos. P. išėjo jų parsivesti. Kai ji buvo tuose namuose P. pati paskambino ir įjungė garsiakalbį, kad galėtų viską girdėti. Išgirdo triukšmą ir šauksmus. Sušuko: žiurke, paleisk vaikus, kviečiu policiją. L. pasakė, kad nekviesk, paleis. Sūnus tada dar skambino sesei, girdėjo, kad vyksta triukšmas. Tuo tarpu iškvietė policiją, vaiko teises ir pati nulėkė žiūrėti, kas vyksta. Atėjus pamatė, kad kartu atvyko policijos pareigūnai. Išėjus iš lifto, koridoriuje pamatė savo dukrą ir mergaites, R. mamą, jos turėjo šuniuką. L. buvo užsirakinusi bute. Policijai pareikalavus, L. atidarė duris, mergaitės įėjo į butą, su močiute išėjo į laiptinę. Buvo atvykusios ir vaikų teisių specialistės. L. buvo nustatytas girtumas, jai pavesta mergaičių globa. Jas pasiėmė į savo namus, globoje jos buvo iki (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad L. smurtautų prieš mergaites, niekada nėra girdėjusi, bet kaip ir minėjo, su ja nebendravo. Tik (duomenys neskelbtini) sužinojo, kad mergaites ji tampė už plaukų, sudavė smūgius, bet to pati nematė, tik jai tai papasakojo. Vėliau taip pat sužinojo, kad L. daug kartų prieš tai buvo blaivinama namuose, kad atvykdavo kažkas į namus ir ją blaivindavo. Kai mergaitės buvo grąžintos tėvui, nei su L., nei su jos šeima nebendravo (2 t., b. l. 17–18).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja nukentėjusioji G. M. pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad šiuo metu gyvena namuose su tėčiu, mama yra pas močiutę. Mama su jais dabar negyvena, nes kažkurią karantino dieną, kai tėčio nebuvo namuose, mama buvo pavartojusi alkoholio. Kalbėjo su močiute, kad kažką reikia daryti su mama, kad joms reikia eiti pas tetą ir mamą palikti vieną. Tada P. atėjo, mama sakė jai išeiti ir jos susistumdė. Jos su V. bandė krautis daiktus, kad išeitų, mama liepė P. išeiti, tada jos pradėjo stumdytis, ji ten įlindo ir ji gavo, ir V. kažkiek gavo, bet ji ten labai minimaliai, mama netyčia. P. paskambino savo mamai L. ir tada L. iškvietė policiją. Mama išsigando ir joms sakė eiti greičiau iš namų. Atvažiavo policija, jos tada buvo už durų. Policija ją apklausė, buvo atvažiavę ir vaikų teisės ir tada nuėjo pas L. Įvykis įvyko kovo mėnesį, antros karantino savaitės metu. Dar nebuvo nuotolinio mokymosi, buvo paprasta diena, rytas. Matė, kad šaldytuve buvo alkoholio, ten buvo šampanas. Mama buvo išgėrusi gal du butelius šampano. Mama arba gulėjo lovoje arba ėjo į virtuvę. Iš ryto atsikėlė mama, pavartojo alkoholio, nuėjo į tualetą ir vėl nuėjo miegoti. Mama nedažnai pavartoja alkoholio. Pirmiausia mama atidarė duris ir pastūmė P. link durų. Mama gal šiek tiek P. už plaukų patempė. P. iš kumščio du kartus jos mamai trenkė į pilvą, nežino ar tiksliai iš kumščio ir į pilvą. Mano, kad mamai skaudėjo, nes iš kumščio tai vis tiek. P. irgi galėjo skaudėti nuo mamos veiksmų, kai patempė jai už plaukų. Ji tiesiog pasimaišė tarp jų grumtynių ir mama netyčia jai už plaukų patempė. Jai truputį skaudėjo. Tuo metu niekaip neragavo, reikėjo greičiau susidėti daiktus, neverkė. V. labai išsigandusi buvo, ji ant sofos sėdėjo, ji labai verkė, sakė baikit. Kažkuriuo momentu buvo ir V. atėjusi prie grumtynių. Mama jas užgavo nespecialiai. Nei jai, nei V. nebuvo likę jokių žymių ant kūno po šito įvykio. P. neliko žymių po šito įvykio. Toks įvykis buvo vieną kartą, mama nėra prieš jas pakėlusi rankos. Tuo metu rėkė V., kad jos baigtų, mama ir P. nereagavo į tai. Tuo metu negirdėjo jokių grasinimų. Yra tik draugams sakiusi, kad nėra namie, apie šitą įvykį nėra su niekuo kalbėjusi, tik su teta ir močiute. Įvykio metu namuose buvo tik jos keturios. Su mama kalbėjo telefonu, juokavo, pasiskambina kiekvieną dieną, beveik kiekvieną dieną apie šitą įvykį su ja šneka. Atsiprašė jos ir ji atsiprašė dėl šito įvykio. Ant mamos nepyksta dėl šito įvykio, jai atleido už šitą dieną. Dabar sunku, nes negali susitikti. Mama neprašė jos kažko nepasakoti, mama žinojo, kad šiandien su sese eina į teismą. Įvykio metu buvo išsigandusi, pasimetusi, daug minčių galvoje kas dabar bus, kaip čia viskas vyksta. Kai P. su mama pradėjo stumdytis buvo savo kambaryje, neatsimena tiksliai. Susistumdymas truko apie 10-15 minutes. Susistumdymas įvyko prie namų durų, ant kilimuko. Ji prie jų priėjo kai jos stumdėsi, kad jos pabaigtų stumdytis, kad išsiaiškintų. Mama su P. gerai buvo susikibusios. Bandė jas vieną nuo kitos nustumti ir tada lyg ją mama pastūmė. Ją pastūmė mama gal kokius tris kartus, jai neskaudėjo. Nežino, kodėl mama pastūmė ją. Ją mama pastūmė ne specialiai, gal dėl to, kad nesikištų. Kai mama patempė jai už plaukų jautė nedidelį skausmą, bet jai plaukų neišpešė. Jai patempė plaukus vėliau nei pastūmė. Neatsimena, kodėl jai patempė už plaukų. Neatsakys dėl kieno kaltės įvyko susistumdymas. Jeigu mama būtų buvusi neišgėrusi, tai šitos situacijos nebūtų buvę (2 t., b. l. 39-41).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja nukentėjusioji V. M. pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad nori papasakoti apie savo šeimą. Pažada sakyti tiesą. Kurį laiką gyveno ne namuose. Tą dieną kepė blynus, sesė buvo išėjusi pasivaikščioti su šuniu ir mama buvo namuose, ji buvo išgėrusi alkoholio. Pasikvietė P., ji jų pusseserė, o mamai nepatinka, kad ji ateina. P. atėjo į jų namus, mama sakė P. išeiti, P. sakė, kad neis, mama sakė išeik, ji su dukromis pati pakalbės. P. neišėjo, tada mama susinervavo ir pradėjo P. su mama stumdytis, ji bijojo ir buvo apsikabinusi meškiuką ir sėdėjo ant sofos. Paskui P. paskambino savo mamai ir jos mama iškvietė policiją. Sakė P. dėtis daiktus, nes pas ją eis. Atvažiavo policija ir su mama kalbėjo, o jos laukė už durų. P. paskambino, nes mama buvo labai išgėrusi, nelabai suvaldė savo vaikščiojimo, jai tai viskas gerai buvo. Nematė kaip mama gėrė, suprato, kad mama išgėrusi iš jos veido, jis buvo visai kitoks, nemoka paaiškinti. Mama nieko nesakė. Ji nemažai miegojo. Mama pradėjo stumdytis, po to P. stumdėsi. Mama su rankomis pastūmė P. už pečių. P. nenukrito, tada P. atgal stūmė jos mamą. Mama sakė P., kad ji išeitų iš jų namų. Ji tuo metu verkė ant sofos, buvo apsikabinusi meškiuką, nebuvo prie mamos ir P. priėjusio. Jos sesė bandė padėti P. ir mamai, sakė G. nelysti ir tada mama pastūmė G. Mama pastūmė G., nes ji įsikišo, pastūmė su rankomis už pečių. Tada G. išsigandusi buvo. Daugiau mama prie G. nebuvo prisilietusi, G. neskaudėjo. Mama stūmė G. tik vieną kartą. Ji irgi įsikišo, ir ją irgi pastūmė, bet labai nedaug. Buvo persigandus, galvojo, kad bus blogai. Buvo išsigandus, kad mama ir sesė ir P. nukentės. Tuo metu namuose daugiau nieko be jų nebuvo. Niekam apie šitą įvykį nepasakojo. P. mamai nepasakojo apie šitą įvykį. Su sese kalbėjo apie šitą įvykį, kad nereikėjo kištis. Po to laiko gyveno pas savo krikšto mamą, jai nepatogu, nes ne savo lovoje reikėjo miegoti. Ten gyveno pusantro mėnesio. Bendravo su mama per telefoną. Sekėsi gerai bendrauti. Su mama nekalbėjo apie šitą įvykį, ji atsiprašė dėl šito įvykio. Panašių situacijų yra buvę ir anksčiau. Tos situacijos panašios, irgi kai buvo P. atėjusi. Mama nei jai, nei sesei nebuvo nieko skaudžiai padariusi, nieko blogo pasakiusi. Mama retai išgeria alkoholio, po šito įvykio nei kiek negeria. Mama išgerdavo per šventes su tėčiu. Šito įvykio metu nebuvo šventė jokia. Mama išgeria retai. Dabar gyvena savo namuose, bet juose mamos nėra, nežino, kur ji yra, kalba telefonu, gerai sekasi bendrauti. Tėtis pasakė, kad mama nevartoja alkoholio. Nežino, kada susitiks su mama, nepyksta ant mamas. Niekas neprašė jos, kad kažko nepasakotų. Susistumdymas truko kokias 5 minutes. Kai P. paskambino savo mamai, ji pasakė, kad iškvies policiją ir tada susistumdymas baigėsi. Tuo metu buvo įjungtas garsiakalbis ir mama viską girdėjo, mama išsigando. Kai vyko susistumdymas sakė baikit, negąsdinkit. Tyliai kalbėjo, nes buvo išsigandusi labai. Nebuvo taip, kad rėktų. Mama bandė užčiaupti burną, kai jai sakė, kad baigtų stumdytis. Mama su ranka buvo uždengusi burną, neskaudėjo. Tuo metu buvo išsigandusi ir keistai jautėsi. Po šito susistumdymo nieko neskaudėjo, nebuvo likę jokių žymių ant kūno. Sesei irgi nebuvo likę jokių žymių. Nežino ar kažkas kažkam tempė už plaukų, nes nelabai matė susistumdymo, nes buvo už fotelio kampo (2 t., b. l. 42–44).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios L. M. visiško prisipažinimo, jos kaltę taip pat įrodo liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai ir kita baudžiamosios bylos medžiaga:
pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) apie 02.30 val. savo namuose L. M., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto su sutuoktiniu R. M. metu kelis kartus delnu tyčia sudavė jam per veidą bei sudaužė namų apyvokos daiktus (1 t., b. l. 1-2);
pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) P. P. nuėjo į savo tetos L. M. namus, kur buvo jos dvi nepilnametės dukros 15 ir 10 m., kurias norėjo pasiimti į namus, nes pati M. buvo neblaivi su savo dviem nepilnametėmis dukromis. Kadangi M. vaikų išleisti nenorėjo, ji užrakino duris ir vaikų neišleido, pirmiausiai pradėjo mušti savo vaikus. Visas tris tampė už plaukų (1 t., b. l. 6–7); tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (1 t., b. l. 31);
tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuota, kad ant smurtą patyrusio R. M. išorinių sužalojimų nesimatė, smurtą patyręs asmuo buvo susijaudinęs, akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs (1,37 prom.), ant smurtu įtariamos L. M. kūno matomų sužalojimų nebuvo, įtariamoji buvo susijaudinusi, akivaizdžiai neblaivi ar apsvaigusi (1,42 prom.). Nustatyta, kad įtariamoji ir smurtą patyręs asmuo yra sutuoktiniai, šeimoje yra du nepilnamečiai vaikai: V. M. ir G. M., kurie buvo smurto artimoje aplinkoje liudininkai ir gyvena aplinkoje. Apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), įvykio vietoje matyti sulaužyti baldai ar sugadinti (apgadinti) baldai kiti buities objektai, smurtu įtariamas asmuo sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigos patalpas, informuotas vaikų teisių specialistas, kuris vaikų globą pavedė įtariamosios seseriai L. P. (1 t., b. l. 36–39);
(duomenys neskelbtini) protokolas–pareiškimas, kuriame užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) apie 11.30 val. P. P. nuėjo adresu (duomenys neskelbtini) pas savo mamos sesę L. M., paimti jos dukrų G. ir V., kadangi jų mama eilinį kartą buvo neblaivi ir tam kad vaikai, to nematytų nuėjo jas paimti parsivesti pas save į namus. Apie 11.30 val., jau būnant pas L. M., pastaroji po pokalbio dėl mergaičių paėmimo, jų neišleido, užrakino duris, dukroms sakė „jeigu Jūs išeisite aš iššoksiu per langą“, mėginant išeiti L. panaudojo fizinį smurtą, V. tempė už ausies, paėmusi už veido bandė užčiaupti jos burną, G. tempė už plaukų, trenkė iš kumščio į ranką, jos akivaizdoje sudaužė lėkštę su maistu. Mėginant šią situaciją suvaldyti, griebė jai už plaukų nemažiau tris kartus ir tempė, kumščiu sudavė daugiau nei penkis kartus į įvairias kūno vietas, taip sukeldama fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir dėl jai sukelto fizinio skausmo pripažinti ją nukentėjusiąją šiame ikiteisminiame tyrime (1 t., b. l. 83);
alkotesterio parodymai, kuriuose užfiksuota, kad L. M. (duomenys neskelbtini) 02.59 val. nustatytas 1,14 promilių neblaivumas; (2 t., b. l. 47);
(duomenys neskelbtini) nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, kuriame užfiksuota, kad nutraukiamas ikiteisminis tyrimas dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje (dėl fizinio skausmo sukėlimo V. M. ir G. M.), kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (1 t., b. l. 20–23);
(duomenys neskelbtini) nutarimas atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą, kurio atnaujintas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl L. M. įvykdyto nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. dėl fizinio skausmo sukėlimo R. M. (1 t., b. l. 11);
(duomenys neskelbtini) nutarimas sujungti ikiteisminius tyrimus, kuriuo sujungti ikiteisminiai tyrimai Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl fizinio skausmo sukėlimo R. M.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl fizinio skausmo sukėlimo P. P.), tyrimui suteikiant Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 18);
(duomenys neskelbtini) savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad P. P. savanoriškai pateikti 23 garso (skambučių) įrašus, kurie perkelti iš telefono aparato į kompiuterį (1 t., b. l. 104) ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.
L. M. nusikalstama veika I teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi kaltinamoji (duomenys neskelbtini) apie 01.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su sutuoktiniu R. M. metu, panaudodama jo atžvilgiu fizinį smurtą – rankos kumščiu sudavė ne mažiau du kartus jam į veido sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam R. M. sukėlė fizinį skausmą.
L. M. nusikalstama veika II teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi kaltinamoji (duomenys neskelbtini), apie 11.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu su P. P., panaudodama jos atžvilgiu fizinį smurtą – ne mažiau tris kartus griebė už plaukų ir tampė bei kumščiu sudavė daugiau kaip penkis kartus į įvairias kūno vietas P. P., tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai P. P. sukėlė fizinį skausmą.
Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje, esančiame BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys: Nr. 2K-381/2013, Nr. 2K-487/2013). Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Teismas kaltinamosios L. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi I ir II nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad I ir II nusikalstamas veikas padarė apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Prokuroras savo pareiškime siūlo kaltinamajai L. M. už I nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, už II nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, skirti 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ir nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, išdirbant per mėnesį ne mažiau kaip po 10 valandų; per bausmės atlikimo laiką sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti (tęsti registraciją) Užimtumo tarnyboje, visą bausmės atlikimo laiką nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Kaltinamoji neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (2 t., b. l. 137–139), todėl esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Skiriant kaltinamajai L. M. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į nusikalstamų veikų pobūdį, – padaryti du nesunkūs nusikaltimai; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimai padaryti esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromų veikų pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti padariniai; į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, – nusikaltimai baigti, padaryti dėl menkavertės dingsties, pykčio protrūkio, nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo, skaudžių padarinių nesukėlė; į kaltinamosios asmenybę ir socialinį statusą, – kaltinamoji neteista (2 t., b. l. 105–106), vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka nebausta (2 t., b. l. 133–134), nedirba (2 t., b. l. 131), registruota Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 132), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruota (2 t., b. l. 123 ), gydėsi viešosios įstaigos „Respublikinė Kauno ligoninė“ Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje (2 t., b. l. 112), į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.
BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.
Kaltinamoji neišreiškė sutikimo atlikti viešuosius darbus, todėl ši bausmės rūšis jai neskirtina. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji neteista, nusikalto pirmą kartą, jai neskirtina su trumpalaikiu ar terminuotu laisvės atėmimu susijusi bausmė. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, kaltinamajai skirtina laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais, kuri visiškai atitiks jos paskirtį – nubausti nusikalstamas veikas padariusį asmenį ir paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, kaltinamajai L. M. skirtina: už I nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant: bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti (tęsti registraciją) Užimtumo tarnyboje; per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant per mėnesį ne mažiau kaip po 10 valandų; bausmės atlikimo laikotarpiu nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;
už II nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, – 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant: bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti (tęsti registraciją) Užimtumo tarnyboje; per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant per mėnesį ne mažiau kaip po 10 valandų; bausmės atlikimo laikotarpiu nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, paskirtos už I nusikaltimą, pridedant minimaliąją dalį – 3 mėnesius laisvės apribojimo bausmės, paskirtos už II nusikaltimą - ir skirtina 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant: bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti (tęsti registraciją) Užimtumo tarnyboje; per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant per mėnesį ne mažiau kaip po 10 valandų; bausmės atlikimo laikotarpiu nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant: bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti (tęsti registraciją) Užimtumo tarnyboje; per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant per mėnesį ne mažiau kaip po 10 valandų; bausmės atlikimo laikotarpiu nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 72² straipsniu L. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri atliktina per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Į bausmės laiką įskaitytinas L. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikotarpis nuo (duomenys neskelbtini) 02.30 val. iki (duomenys neskelbtini) 12.23 val. (2 t., b. l. 50, 69), (1 para) vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).
(duomenys neskelbtini) paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikinta (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 80–81, 107–108). (duomenys neskelbtini) nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 92–93), kurios sąlygos pakeistos (duomenys neskelbtini) nutarimu (2 t., b. l. 97–98), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su 23 vnt. garso įrašų, supakuotas į voką (1 t., b. l. 110) ir du kompaktiniai diskai su apklausų protokolais, supakuoti į voką (2 t., b. l. 46), saugomi baudžiamojoje byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniais,
nusprendžia:
L. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą I, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant: bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti (tęsti registraciją) Užimtumo tarnyboje; per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant per mėnesį ne mažiau kaip po 10 valandų; bausmės atlikimo laikotarpiu nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
L. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą II, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant: bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti (tęsti registraciją) Užimtumo tarnyboje; per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant per mėnesį ne mažiau kaip po 10 valandų; bausmės atlikimo laikotarpiu nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant: bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti (tęsti registraciją) Užimtumo tarnyboje; per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant per mėnesį ne mažiau kaip po 10 valandų; bausmės atlikimo laikotarpiu nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant: bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti (tęsti registraciją) Užimtumo tarnyboje; per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant per mėnesį ne mažiau kaip po 10 valandų; bausmės atlikimo laikotarpiu nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti L. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo (duomenys neskelbtini) 02.30 val. iki (duomenys neskelbtini) 12.23 val. (vieną parą), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).
Paskirti L. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nurodant paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
(duomenys neskelbtini) nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kurios sąlygos pakeistos (duomenys neskelbtini) nutarimu, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską su 23 vnt. garso įrašų, supakuotą į voką, ir du kompaktinius diskus su apklausų protokolais, supakuotus į voką, saugomus baudžiamojoje byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.
Išaiškinti L. M., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
L. M. išaiškinti, kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.