Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K. (V. K.), a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs . (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, gyv. . (duomenys neskelbtini), Klaipėda, deklaruota gyv. vieta Klaipėdos m. sav., nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas: 1) 1995-06-12 pagal BK 225 str. 2 d. 1 metams laisvės atėmimu; 2) 1999-05-06 pagal BK 104 str. 11 metų laisvės atėmimu. 2007-07-17 nutartimi paleistas lygtinai neatlikus 7 mėnesių 12 dienų bausmės; 3) 2008-05-26 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal BK 135 str. 1 d. 5 metų 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmę atliko 2013-04-15; 4) 2015-04-02 Klaipėdos m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 str. 1 d. areštu 40 parų, 2015-06-26 bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent, t. y.:

2017-07-29, apie 21.00 val., Klaipėdos m., . (duomenys neskelbtini) namo kiemo pavėsinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vieną kartą kumščiu sudavė A. Č. į nosies sritį, po to, nukentėjusiajam stumiant V. K. nuo savęs ir nugriuvus ant žemės šalia pavėsinės, V. K. užgriuvo ant A. Č., po ko vieną kartą jam kumščiu sudavė į veidą ir vieną kartą akmeniu sudavė į galvos sritį bei dešinę ranką, padarydamas A. Č. skeveldrinį nosies kaulų lūžimą, muštines žaizdas galvos plaukuotoje dalyje, veide, odos nubrozdinimus veide, poodines kraujosruvas veide, dešinėje ausyje, dešinio užausio projekcijoje, nugaroje, dešinėje rankoje, krūtinės kairėje, pogleivinę kraujosruvą viršutinėje lūpoje. Dėl nosies kaulų lūžimo A. Č. padaryti sužalojimai yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto.

Kaltinamasis V. K. kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad su tais žmonėmis nesikalba, jie kartu geria ir pradeda prie jo priekabiauti. Jis su jais kartu negeria, prie jų nepuola ir nelenda. Tai A. Č. priėjo prie jo ir trenkė jam. Jį būtų užmušę, jei jis nebūtų akmeniu trenkęs. Jis išėjo į lauką, A. Č. puolė ant jo ir trenkė. Dar įsikišo ir antras. Norėjo jį surišti. Jis buvo visas sudaužytas, buvo mėlynės ir nubrozdinimai. Kiekvieną savaitę atvyksta policija. Jis gynėsi, todėl trenkė jam. Jie voliojosi ant žolės. Negali pasakyti nieko apie nosies sulaužymą. Matė A. Č. kitą dieną, nieko jam nebuvo. Jis net negulėjo ligoninėje, norėjo jam susiūti žaizdą, bet jis atsisakė. Trenkė atsakomąjį smūgį A. Č., nes jis pirmas trenkė. Juk vienas prieš tris neis pulti. Tą dieną buvo išgėręs alaus. Č. taip pat buvo girtas, jie gėrė degtinę, medikai konstatavo. Gali būti, kad ir jis A. Č. pavertė ant žemės, bet jis juk stipresnis. Galbūt iš baimės ir trenkė jam akmeniu. Su A. nešneka aplamai, net nesisveikina. Liudytojai duoda prieš jį parodymus, nes jie kartu geria kiekvieną dieną. Ta moteriškė negeria su jais, tik gal kokį 50 kartų kvietė policiją. Tą dieną jis ėjo į parduotuvę, A. Č. priėjo prie jo. Tai vyko ne pavėsinėje, o ant žolės. Negali pasakyti, ar A. buvo sudaužytu veidu, nepamena. Jį mušė visi liudytojai. Pirmas smūgį sudavė Č., o prieš krentant jiems, liudytojas sudavė jam. V. mušė ir šaukė viskas, viskas. Jį būtų užmušę. Nematė, negali pasakyti, ar buvo E. M..

Nukentėjusysis A. Č. paaiškino, kad tą vakarą buvo grįžęs iš jūros šventės ir sėdėjo pavėsinėje su V. B.. Gėrė alkoholį. Iš namo išėjo V. K. ir tiesiu taikymu priėjęs prie jo trenkė į nosį, tuo metu jis sėdėjo. Nesuprato kas vyksta, V. K. atstūmė ir jie kartu nuvirto. Jis atsidūrė apačioje. V. K. smūgiavo, pagriebė akmenį ir kirto į veidą, buvo pritrenktas, daugiau nieko nežino. Nebuvo jokių konfliktų, nežino, kas jį išprovokavo. Jis užsidaręs žmogus, gal nekenčia lietuvių. Atvykus policijai, buvo išvežtas į ligoninę ir suteikus pirmąją pagalbą, buvo paleistas. Po įvykio V. K. nematė. Jis nelaikė V. K., policija jį atitraukė nuo jo. Iš matymo pažįsta V. K., nes šalia gyvena. Tą vakarą jis grįžo iš jūros šventės, buvo su V. B., ką darė V. B., nežino, jis pats tikrai smūgių nesudavė, kas V. K. sudavė, nežino. Ką veikė grumtynių metu V. B., nematė. Tvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. Č. parodė, kad 2017-07-29 vakare, apie 21.00 val., jis grįžo iš Jūros šventės į nuomojamą kambarį. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. Atsisėdo pavėsinėje, kurioje tuo metu sėdėjo V.. Kitų žmonių tuo tarpu pavėsinėje nebuvo. Netrukus iš namo išėjo kitas nuomininkas V. K., kuris, nieko nesakęs, priėjo prie pavėsinės įėjimo ir, stovėdamas lauke, jam sėdinčiam vieną kartą kumščiu trenkė į nosį. Pradėjo bėgti kraujas. Jis atsistojo ir rankomis norėjo V. K. nustumti. Tuo metu V. K. rankomis įsikibo į jo rūbus ir jie abu nuvirto ant gėlyno šalia pavėsinės. Griūdamas į akmenis, sudėtus aplink gėlyną, susidaužė nugarą ir galvą pakaušio srityje. Tada V. K. užgriuvo ant jo ir vėl jam vieną kartą kumščiu trenkė į veido viršutinę dalį, tiksliau neatsimena kur. Tada V. K. pasiėmė vieną iš šalia buvusių akmenų ir juo trenkė jam į veido dešinės pusės skruostikaulį. Po smūgio akmeniu, jis ėmė šauktis pagalbos. V. K. akmeniu užsimojo jam trenkti dar sykį, tačiau nuo smūgio jis užsidengė dešine ranka ir V. K. trenkė jam į dešinę ranką. Pataikius į ranką, akmuo V. K. iškrito, jis norėjo pagriebti kitą akmenį. Tuo metu pajuto, kad kažkas V. K. atitraukė nuo jo. Kas tai padarė, nematė, kadangi buvo apsvaigęs nuo smūgių į veidą, sunkiai orientavosi aplinkoje. Jam atrodo, kad praėjo keletas minučių, kai pajuto, kad jam dar begulint ant žemės, V. K. vėl užgriuvo ant jo, ir jie vėl pradėjo tarpusavyje grumtis. V. K. jam tuo metu smūgių nebesudavė. Netrukus atvykę policijos pareigūnai juos išskyrė. Tvirtina, kad jis V. K. nesudavė nei vieno smūgio. Kai policijos pareigūnai atskyrė juos, jis pamatė, kad V. K. veidas yra kruvinas, galvojo, kad tai yra jo kraujas, nes jam bėgo kraujas iš veido (t. I, b.l. 1-2, 74-75).

Liudytoja E. M. paaiškino, kad yra namo savininkė, nuomoja butus, turi verslo liudijimą. V. K. iš jos nuomojasi kambarį. Jis ramus namie, tačiau yra peštukas. Tą dieną V. K. bendravo pavėsinėje su V. B. ir A. Č.. Grįžo į namą, tačiau neužilgo išėjo ir nuėjo į pavėsinę, stvėrė A. už marškinių parvertė ant žemės ir pradėjo mušti. Kieme yra daug akmenų, jis pagriebė ir trenkė A. į veidą. V. ir trenkė V.. Antrą kartą jis vėl stvėrė A., tada ji puolė skambinti policijai. Policija nutraukė jų grumtynes. Tą rytą V. namo grįžo sumuštas, jis sakė, kad parke jį sumušė trys vaikinai, net raktus pametė, skambino jai dėl raktų. Medikai išsivežė A. Tada ji V. pasakė, kad jam nebenuomos kambario, nes užtenka tų muštynių, dar išeidamas ir apsivogė, pavogė raktus. Tik jo dviratis dar liko pas ją, tegu pasiima. Tvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Viską matė, buvo šviesus paros metas, vasara apie 16 ar 17 val.

Liudytoja E. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai priklauso namas . (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., ji nuomoja kambarius. 2017-07-30 vakare, apie 21.00 val., ji namo kieme tvarkė gėlynus. Tuo metu namo kieme esančioje pavėsinėje sėdėjo nuomininkai A. Č. ir V. B.. Ar dar kas nors sėdėjo pavėsinėje, nežino. Jiems sėdint pavėsinėje, iš namo išėjo nuomininkas V. K. ir iš karto nuėjo į pavėsinę. Pavėsinėje jis priėjo prie sėdinčio A. Č. ir, nieko jam nesakęs, kumščiu trenkė į veidą, į kurią tiksliai vietą, nepastebėjo. Tuo metu ji buvo maždaug už 8-9 metrų nuo pavėsinės. Išgirdo, kad A. Č. V. K. paklausė "už ką" bei atsistojęs rankomis pastūmė V. K. nuo savęs. V. K. sugriebė A. Č. už atlapų ir išstūmęs iš pavėsinės, parvertė jį ant žemės, o pats užvirto ant A. Č.. Po to viskas vyko greitai, matė, kad V. K. su A. Č. grūmėsi ant žemės. Matė, kad V. K. vieną kartą A. Č. kumščiu daužė į veidą ir akmeniu, kurį paėmė nuo žemės, daužė A. Č. į galvą bei lyg tuo pačiu akmeniu dar kartą daužė A. Č., tačiau nepastebėjo, į kurią kūno vietą. Tada V. B. V. K. pakėlė nuo A. Č., o ji tuo metu paskambino pagalbos telefonu. Kas vyko toliau, ji nematė, tik prieš pat atvykstant policijos pareigūnams, pastebėjo, kad V. K. ir A. Č. vėl guli susikabinę ant žemės, lyg grumiasi, tačiau konkrečiai kiekvieno veiksmų nematė, tik kvietė policijos pareigūnus greičiau ateiti ir išskirti juos. Ji nei karto nematė, kad A. Č. būtų sudavęs V. K.. Kai policijos pareigūnai išvedinėjo V. K., ji V. K. veido nematė. 2017-07-28, prieš 24.00 val., ji į namus . (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., įleido V. K., atrakino duris. Tada V. K. veidas buvo visas kruvinas. V. K. paaiškino, kad jį kažkas sumušė parke ir jis pametė raktus. 2017-07-29 ryte ji matė, kad viena V. K. akis yra sutinusi ir pamėlynavusi, o kitoje prakirstas skruostikaulis (t. I, b.l. 102-104).

Liudytojas M. M. paaiškino, kad atvykus į įvykio vietą matė, kad nukentėjusysis laikė prispaudęs pilietį ant žemės, kaltinamajam V. K. buvo uždėti antrankiai ir jis buvo nuvestas į tarnybinį automobilį. Nukentėjęs paaiškino, kad sėdint kieme pavėsinėje su kitais nuomininkais, atėjo V. K. ir metė akmeniu į galvą, elgėsi agresyviai. Namo savininkė iškvietė policiją. Abu vyriškiai maždaug vienodai buvo sužaloti, abiejų veidai buvo krūvini. Įvykio vietoje buvo dar du asmenys. Vienas iš asmenų teigė, kad V. K. puolė ant jo, todėl gindamasis jį stumtelėjo. Su V. K. nėjo susikalbėti, jis buvo labai agresyvus, tik necenzūriniai žodžiai skriejo iš jo lūpų. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas V. B. paaiškino, kad tikslios datos nepamena, praėjusiais metais, gal liepos mėnesį, jie sėdėjo pavėsinėje. V. K. pasikvietė A. Č.. Dėl ko tarp jų kilo konfliktas, nepamena. V. K. trenkė A. Č., jie susigrūmė ir nukrito į gėlyną. Jie grūmėsi, tai stojosi, tai vėl nugriūdavo. Paskui jis buvo V. K. nutempęs iki laiptų, pasakė, kad baigtų tas muštynes. Jam grįžtant prie pavėsinės A. sušuko „V., atsargiai“, jis atsisuko ir tuo momentu V. trenkė ir jam, iš lūpos pradėjo bėgti kraujas. Nuėjo prie lauko kriauklės nusiprausti, kol prausėsi, atsisuko, žiūri jie vėl mušasi. Šeimininkė iš karto iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai paklausė kuris kaltas, jie pasakė, kad kaltas mažesnis, tai V. K., jį ir išvežė policija. A. Č. išvežė į ligoninę, jam buvo susiūtas antakis. A. Č. V. trenkė su akmeniu, praskėlė antakį. V. K. pažįsta, nes gyveno šalia, yra seniau ir dirbę kartu. Artimų draugysčių su V. K. nepalaikė. Anksčiau su V. K. tarp jų yra buvę konfliktų, nes šis žmogus yra neprognozuojamas, jis ir pas šeimininkę kambaryje jį užsipuolė, tai pats gavo. Kad V. K. ieškojo akmens, matė visi. Pradžioje V. K. sėdėjo su jais kartu, vėliau išėjo kažkur, gal į parduotuvę. Dėl ko vėliau kilo konfliktas negali pasakyti, gal juokais kažkas buvo pasakyta, gal ne taip suprato, negali pasakyti. A. Č. neprovokavo jokių muštynių. V. K., kaip grįžo, pasikvietė A. Č. ir smogė jam. Ar V. K. jau buvo sužalotas iki konflikto, nežino. Lyg kažkas buvo ant veido, juokais jam pasakė, gal žemės trauka traukia. Šeimininkė tik sakė, kad paryčiais V. K. grįžo sumuštu veidu, jis to nematė. Šeimininkė vaikštinėjo po lauką, ji ir iškvietė policiją, ar ji matė muštynes, negali pasakyti. Ant V. K. veido nematė jokių kirstinių žaizdų. Kai atėjo V. K. jis sėdėjo nugara į atvykusį, o A. Č. sėdėjo veidu į atėjusį V. K.. Kur V. K. smūgiavo A. Č., negali pasakyti, matė tik jo rankų gestus. A. Č. jį stūmė, tada jie nuvirto į gėlynus ir prasidėjo grumtynės. Mušėsi A. Č. su V. K., daugiau niekas nesimušė.

2017-07-30 įvykio vietos apžiūros protokole, kuriuo apžiūrėta įvykio vieta, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje namo kieme, užfiksuota, kad šalia pavėsinės, kiemo pusėje, dešinėje matomi sudužę gėlių vazonai, ant grindinio matomos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraujo. Į kairę nuo pavėsinės įsiterpęs gėlynas, šalia gėlyno ant grindinio matomos raudonos spalvos dėmės panašios į kraujo. Šalia gėlyno numesti keli akmenys. Akmenys įvairaus dydžio (nuo 5 iki 20 cm skersmens), šalia akmenų matomos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraujo. Ant akmenų dėmių, panašių į kraują, nematyti. Apžiūros metu fotografuota (t. I., b. l. 19-23).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G. 1360/2017(03), konstatuota, kad A. Č. apžiūros metu A. Č. konstatuotas skeveldrinis nosies kaulų lūžimas, muštinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje, veide, odos nubrozdinimai veide, poodinės kraujosruvos veide, dešinėje ausyje, dešinio užausio projekcijoje, nugaroje, dešinėje rankoje, krūtinės kairėje, pogleivinė kraujosruva viršutinėje lūpoje. Sužalojimai padaryti ne mažiau dvylikos trauminių kontaktinių smūginių poveikių pasekoje kietais, bukais, turinčiais ribotą paviršių daiktais ar įrankiais. Sužalojimai padaryti paros bėgyje iki apžiūros, galimai užduotyje nurodytu, nustatytu ir medicininiuose dokumentuose užfiksuotu laiku. Neatmetama tikimybė, kad poodinė kraujosruva nugaroje ir dešinėje alkūnėje galėjo susidaryti griuvimo aukštielninkai ir atsitrenkiant į plokštumą ar aplinkoje buvusius daiktus. Dėl nosies kaulų lūžimo A. Č. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpyje, todėl sužalojimai yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Atskirai imant išorinius mechaninius sužalojimus jie yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. I., b. l. 40-41).

2017-07-29 alkotesterio kvite užfiksuota, kad 2017-07-29 22.18 val. V. K. nustatytas 1,39 promilių girtumas (t. I., b. l. 110).

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 108,70 Eur dydžio civilinį ieškinį (t. I., b. l. 45-46).

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis V. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vieną kartą kumščiu sudavė A. Č. į nosies sritį, po to, nukentėjusiajam stumiant V. K. nuo savęs ir nugriuvus ant žemės šalia pavėsinės, V. K. užgriuvo ant A. Č., po ko vieną kartą jam kumščiu sudavė į veidą ir vieną kartą akmeniu sudavė į galvos sritį bei dešinę ranką, padarydamas A. Č. skeveldrinį nosies kaulų lūžimą, muštines žaizdas galvos plaukuotoje dalyje, veide, odos nubrozdinimus veide, poodines kraujosruvas veide, dešinėje ausyje, dešinio užausio projekcijoje, nugaroje, dešinėje rankoje, krūtinės kairėje, pogleivinę kraujosruvą viršutinėje lūpoje. Dėl nosies kaulų lūžimo A. Č. padaryti sužalojimai yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto. Kaltinamasis V. K. savo kaltės nepripažino, nurodė, kad tikrai sudavė kumščiu vieną kartą stovinčiam A. Č., nes jis pirmas jam trenkė, o kai pargriovė A. Č. ant žemės, tarp jų įvyko grumtynės, kurių metu iš baimės jis galėjo suduoti A. Č. akmeniu, bet ar sudavė, neatsimena. V. K. nurodė, kad smūgiavo gindamasis. Kaltinamojo V. K. parodymai vertintini kritiškai bei paneigti nukentėjusiojo A. Č. parodymais, kuris nurodė, kad V. K. atėjo prie pavėsinės ir be jokios priežasties trenkė jam kumščiu į veidą, po ko, jiems nugriuvus ant žemės, V. K. smūgiavo, pagriebė akmenį ir kirto į veidą. Liudytojas V. B. parodė, kad V. K. pasikvietė A. Č., dėl ko jis trenkė A. Č., nežino, jie susigrūmė ir nukrito į gėlyną. Liudytoja E. M. parodė, kad tą dieną V. K. nuėjo į pavėsinę, stvėrė Arūnui už marškinių parvertė ant žemės ir pradėjo mušti, paskui pagriebė akmenį ir trenkė Arūnui į veidą. Tą rytą V. K. namo grįžo sumuštas, sakė, kad parke jį sumušė trys vaikinai. Liudytojas M. M. parodė, kad atvykus į įvykio vietą, su V. K. nėjo susikalbėti, jis buvo labai agresyvus, keikėsi necenzūriniai žodžiais. Kaltinamojo V. K. kaltė įrodyta jo paties parodymais, liudytojų parodymais, specialisto išvada bei kita bylos medžiaga. Šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusįjį A. Č. sužalojo kaltinamasis V. K.. Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių visumą.

Nusikaltimą V. K. padarė tiesiogine tyčia: suduodamas smūgius nukentėjusiajam į veidą, jis suprato savo veikimo pavojingumą ir neišvengiamą ar galimą pavojingų padarinių atsiradimą, tačiau buvo abejingas padariniams, kurie galėjo atsirasti. Kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal faktiškai atsiradusius padarinius – nesunkų nukentėjusiojo A. Č. sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. K. padarė vieną nesunkų smurtinį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Anksčiau jis buvo teistas keturis kartus, iš jų tris kartus už smurtinius nusikaltimus. Naują smurtinį nusikaltimą padarė neišnykus ankstesniam teistumui, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnis). Daugelį kartų baustas administracine tvarka už smulkias vagystes bei du kartus baustas už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą. Nusikalstamos veikos padarymo metu V. K. niekur nedirbo, šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra nevedęs, nepilnamečių vaikų ir materialiai išlaikomų asmenų neturi.

V. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

V. K. atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalsti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nustatyta, kad 2015-04-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu V. K. buvo nuteistas už tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Naują tyčinį nusikaltimą (BK 138 straipsnio 1 dalis), priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), V. K. padarė 2017 m. liepos 29 d., t. y. jau būdamas teistas už tyčinį nesunkaus nusikaltimo padarymą, taigi turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą įstatymų nustatyta tvarka teistumą. Šios bylos kontekste aktualu, kad pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktį, turinčiais teistumą, be kita ko, laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Taigi, kaltinamasis V. K. nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas recidyvistas ir tai pripažįstama jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, V. K. skiriama Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė, nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

2017 m. gruodžio 15 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno kaltinamajam V. K. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinama.

Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. K. pareiškė civilinį ieškinį reikalaudama atlyginti dėl jo nusikalstamų veiksmų patirtą 108,70 Eur turtinę žalą (t. I., b. l. 45-46). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad patirtą žalą sudaro nukentėjusiojo A. Č. gydymo išlaidos (pagal pridėtą gydymo paslaugų išrašą).

Civilinis ieškinys tenkinamas visiškai.

Nustatyta, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas asmuo A. Č. dėl kaltinamojo V. K. nusikalstamos veikos buvo nesunkiai sužalotas ir sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai. Jo sveikatos priežiūros išlaidos – 108,70 Eur buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 26, 27 straipsnis). V. K., vadovaujantis Civilinio kodekso 6.283 straipsniu, privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas. Iš kaltinamojo V. K. priteisiama 108,70 Eur Valstybinei ligonių kasai prie SAM turtinei žalai atlyginti.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 vnt. CD su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

V. K. (V. K.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmę vykdyti, įsiteisėjus nuosprendžiui. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio V. K. sulaikymo laiko.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš kaltinamojo V. K. 108,70 Eur Valstybinei ligonių kasai prie SAM turtinei žalai atlyginti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 vnt. CD su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.