- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-06
- Bylos Nr.
- N-575-96-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-63-3-00436-2010-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 45.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutarimo A. G. (A. G.) administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė: I.
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Institucija) 2010 m. spalio 5 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) A. G. už ATPK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 1 100 litų baudą. Bauda paskirta už tai, kad A. G., būdamas atsakingas už krovinių vežimo veiklą UAB „Westtransi“, neužtikrino, kad vairuotojas, veždamas krovinį be leidimo, neviršytų kelių transporto priemonės maksimalios leistinos apkrovos ant ašių, t. y. 2010 m. rugsėjo 15 d., apie 20.30 val., kelio A1 302,5 km, Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, dokumentų patikrinimui buvo sustabdytas A. V. vairuojamas krovininis automobilis „Renault Premium 420“, priklausantis UAB „Westtransi“, su puspriekabe „Leci Treiler CO3“, vykstantis maršrutu Klaipėda – Vilnius. Patikrinimo metu nustatyta, kad transporto priemonė su kroviniu yra sunkiasvorė, t. y. faktinė automobilio masė yra 43,27 tonos, faktinė triašės puspriekabės bendroji ašių grupės apkrova – 27,09 tonos, tai 3,09 tonos viršijo Susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų „Maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamų bendrųjų masių“ III skirsnio 3.2. punkte nustatytą maksimalią leidžiamą ašių grupės apkrovą – 24 t. A. V. vairavo transporto priemonę, neturėdamas specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę sunkiasvorei transporto priemonei važiuoti Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikšmės viešaisiais keliais. Tokiu būdu A. G. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3-150 patvirtinto „Mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais Lietuvos Respublikoje ir užsienio šalyse, iš jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotomis transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus, ir (ar) kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) transporto priemonės (jų junginio) leidžiama bendroji masė, mokėjimo, administravimo, kontrolės ir leidimų važiuoti jomis valstybinės reikšmės keliais išdavimo tvarkos aprašo“ 3 punkto reikalavimus. Pažeidėjo kaltė įrodyta 2010 m. rugsėjo 27 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu, svėrimo aktu Nr. 106552, pažeidėjo paaiškinimu. Nurodyta, kad pažeidėjo atsakomybę lengvina tai, jog jis gailisi dėl padaryto pažeidimo, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. G. su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, kuriame paaiškino, jog ginčo krovinys – mineralinis vanduo „Borjomi“ pakrautas į 40 pėdų jūrinį konteinerį, pagamintą pagal ISO standartus ir užplombuotas siuntėjo, konteinerinėmis linijomis ir Lietuvos muitinės plombomis; vairuotojui A. V. Malkų įlankos jūrų uosto poste pateikus dokumentus muitinės pareigūnui, jo buvo paprašyta parodyti ir transporto priemonių registracijos liudijimus; susumavus vilkiko ir puspriekabės, konteinerio bei krovinio svorius, pasvėrus visą junginį muitinėje nustatyta, kad bendras svoris neviršija leistino – mažesnis nei 44 tonos; siuntėjo plomba nuimta nebuvo, krovinio išdėstymą konteineryje muitinė tikrinti neleido, nes tam nebuvo pagrindo – dokumentuose nurodyta informacija sutapo su svėrimo rezultatais; muitinės pareigūnas užkabino kontrolinę plombą, atspausdino tranzitinę deklaraciją Nr. 10LTLU900011B2E7D7 ir leido vairuotojui važiuoti. Pažymėjo, jog dalyvauti ginčo krovinio pakrovimo į konteinerį metu, užtikrinant krovinio išdėstymą bei tvirtinimą, buvo neįmanoma – pakrovimas vyko kitoje šalyje, vežėjas buvo parinktas tik pervežimo dieną. Atkreipė dėmesį, kad pasverti visą transporto priemonių junginį kartu su konteineriu galima tik įforminus muitinės procedūrą, t. y. priėmus plombuotą konteinerį pervežimui. Nurodė, kad mokestis už važiavimą valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritinėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis (jų junginiais) pervežant 40 pėdų konteinerius (pagamintus pagal ISO standartus) skaičiuojamas, kai transporto priemonė (jų junginys) sveria daugiau kaip 45 t (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 3-150 20 punktas). Pabrėžia, jog svėrimo metu buvo nustatyta, kad viso junginio su konteineriu ir kroviniu bendra masė yra 43,271. Paaiškino, kad jūrinių konteinerių gabenimui naudojamas multimodalinis (kombinuotas) transportas - t. y. panaudojamas jūrinis, geležinkelio, autokelių transportas. Konteineryje gabenama viena atskira krovinio partija (siunta), kuriai siuntėjas išrašo atskirą dokumentų paketą, todėl tokie kroviniai yra nedalomi ir jų negalima ar netikslinga vežti kitos rūšies transporto priemonėmis.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 29 d. nutarimu A. G. skundą patenkino: Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2010 m. spalio 5 d. nutarimą panaikino ir bylą A. G. atžvilgiu nutraukė. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nustatytų faktinių duomenų pagrindu abejotina, ar jie įrodo A. G. kaltę dėl nagrinėjamo pažeidimo padarymo. Teismas pažymėjo, kad Liteko (Lietuvos teismų informacinės sistemos) duomenimis, Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 11 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. II-506-386/2010 patenkino vairuotojo A. V. skundą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukė. Byloje nustatyta, kad Institucija 2010 m. rugsėjo 15 d. svėrimo akte užfiksavo, jog ginčo transporto priemonių junginys pasvertas 20.30 val., 3-oji ašis perkrauta 3,09 t, faktinis junginio svoris 43,27 tonos. Pažymėjo, jog iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutarimo administracinėje byloje Nr. II-506-386/2010 turinio matyti, kad Institucija tik teismui pareikalavus, pateikė antrąjį svėrimo dokumentą, t. y. 2010 m. rugsėjo 15 d. svėrimo kvitą, kuriame nurodyta, kad svėrimas atliktas ir 2010 m. rugsėjo 15 d., 22.02 val., ir ginčo transporto priemonių junginio faktinis svoris nustatytas – 43,80 tonos, 1, 2 ir 3 ašių perkrovos nenustatyta. Pažymėjo, kad ginčo atveju buvo sverta du kartus tą pačią dieną ir abu kartus, Institucijai sveriant tomis pačiomis svarstyklėmis, akivaizdžiai skyrėsi faktinis ginčo transporto priemonių junginio bei ašių svoris. Jokių kitų duomenų, jog krovinys iki antrojo svėrimo buvo vairuotojo ir (ar) kito asmens (asmenų) perkrautas ir (ar) kitaip tikrintas krovinio išsidėstymas konteineryje ir (ar) pan., teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad vairuotojas A. V. priėmė vežimui jau plombuotą konteinerį su kroviniu, krovinio turinio netikrino ir tam objektyviai pagrindo neturėjo, nes po muitinės patikrinimo jokių pažeidimų ir (ar) neatitikimų ir pan. nenustatyta. Pažymėjo, kad pirmą kartą sveriant nustatytos ašies perkrovos dydis – 3,09 t, bendro leistino junginio svorio – 44 t – neviršijo, o antrojo svėrimo duomenys visiškai atitiko leistinus dydžius, taigi vairuotojas ginčo situacijoje elgėsi kaip protingas, sąžiningas ir apdairus vežėjas, o administracinėn atsakomybėn patrauktas A. G. ginčo atveju neturėjo teisės ir pareigos kitaip kontroliuoti ir (ar) aiškintis gauto pervežimui ginčo krovinio pobūdžio ir (ar) jo svorio neatitikimų krovinio dokumentacijai ir pan.
III.
Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutarimą ir palikti galioti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2010 m. spalio 5 d. nutarimą. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teisės aktai nenumato galimybės įrodyti, ar vairuotojas turėjo galimybę pasisverti vežamą krovinį ar ne. Teigia, jog vadovaujantis ATPK 145 straipsnio 2 dalimi, pažeidimas laikomas padarytu tada, kai vairuotojas važiuoja be leidimo su transporto priemone (jo junginiu), viršijant leidžiamą ašies apkrovą. Pažymi, jog kelio A1 302,5 kilometre, Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, esančiame stacionariame kontrolės poste sumontuota įranga, automatiškai į kontrolę nukreipia tas sunkiasvores transporto priemones, kurios važiuoja, viršydamos leidžiamą ašies (ašių) apkrovą, t. y. tame pačiame kelyje yra sumontuotos preliminarios svarstyklės, kurios užfiksuoja, kad transporto priemonė važiuoja šiuos leistinus dydžius viršydama ir automatiškai nukreipia ją į stacionarų kontrolės postą išsamiam ir tiksliam patikrinimui. Nurodo, jog iš 2010 m. rugsėjo 15 d. svėrimo akto Nr. 106552 ir svėrimo kvito 4689 (svėrimas atliktas 20.30 val.) matyti, kad transporto priemonės puspriekabės faktinė ašių grupės apkrova 3,09 t viršijo leidžiamą ašių grupės apkrovą (24 t), todėl vadovaudamasis 2008 m. lapkričio 14 d. Institucijos viršininko įsakymu Nr. 2B-446 „Dėl uždraudimo transporto priemonei važiuoti toliau ir transporto priemonės dokumentų paėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 4 ir 5.5 punktų nuostatomis, Institucijos pareigūnas uždraudė A. V. vairuojamai transporto priemonei važiuoti toliau, kol bus pašalintas pažeidimas bei paėmė iš jo transporto priemonės dokumentus. Teigia, jog po 1 val. 30 min. A. V. Institucijos pareigūnams pareiškė, kad nustatytą pažeidimą pašalino ir paprašė grąžinti dokumentus, o pareigūnai, vadovaudamiesi Aprašo 15 punkto nuostatomis, 22.02 val. persvėrę transporto priemonę ir įsitikinę, kad pažeidimas pašalintas, grąžino minėtus dokumentus ir leido šiai transporto priemonei važiuoti toliau. Pabrėžia, jog kokiu būdu pažeidimas buvo pašalintas, pareigūnai nesiaiškino, nes to iš jų nereikalauja teisės aktai. Taip pat akcentuoja, kad dėl svėrimo rezultatų jokių abejonių nekilo, nes sveriama buvo su tik pusę metų naudojamomis stacionariomis svarstyklėmis, kurios turėjo galiojančią patikrą. Nurodo, jog pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – ir KTK) 32 straipsnio 1 dalį vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinio vežimo sąlygas. Pažymi, kad A. G., būdamas pervežimo įmonės direktorius, privalėjo žinoti teisės aktus, reglamentuojančius krovininio transporto veiklą, privalėjo numatyti, kad ašies apkrova gali viršyti leidžiamas apkrovas ir tai patikrinti. Mano, jog A. G., žinodamas, kad Klaipėdos muitinės poste galimybė buvo pasisverti tik bendrąją transporto priemonės masę, bet ne ašių apkrovas, lengvabūdiškai tikėjosi, kad ašių apkrovos nebus viršytos, tačiau tam patikrinti nesiėmė jokių priemonių. Teigia, jog netikrindamas krovinio atitikimo teisės aktų reikalavimams, pažeidėjas pats prisiima atsakomybę dėl galimų neigiamų pasekmių. Pažymi, jog iš CMR važtaraščio matyti, kad vairuotojas važtaraštyje pasirašė ir pažymėjo, kad konteinerį pervežimui priėmė plombuotą, be krovinio turinio patikrinimo. Priduria, jog bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjo, kad A. V. vairuotas krovininis automobilis „Renault Premium 420“ turėjo technines galimybes reguliuoti motorinės transporto priemonės (vilkiko) balno (įrenginio, sujungiančio vilkiką su puspriekabe) aukštį, taigi ir apkrovas ant ašių. Mano, kad A. V. važiavo su pernelyg aukšta balno padėtimi, dėl ko ašių grupės apkrova 3,09 t viršijo leidžiamą ašių grupės apkrovą, o vėliau, žinodamas, kad su muitinės plombomis, krovinio persikrauti negalės, šią balno padėtį pažemino, krovinio centrą taip paslinkdamas į transporto priemonės abejas ašis.
Atsiliepimas
A. G. atsiliepimu prašo palikti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutarimą nepakeistą. Paaiškina, jog vairuotojui Malkų įlankos jūrų uosto poste, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pateikus dokumentus muitinės pareigūnui, jis buvo paprašytas parodyti transporto priemonių (vilkiko ir puspriekabės) registracijos liudijimus. Susumavus vilkiko, puspriekabės, konteinerio bei krovinio svorius ir pasvėrus visą junginį, paaiškėjo, kad bendras svoris neviršija leistino, t. y. mažesnis nei 44 tonos. Nurodo, kad siuntėjo plomba nuimta nebuvo, krovinio išdėstymą konteineryje muitinė tikrinti neleido, nes tam nebuvo pagrindo – dokumentuose nurodyta informacija sutapo su svėrimo rezultatais. Muitinės pareigūnas užkabino kontrolinę plombą, atspausdino tranzitinę deklaraciją ir leido jam važiuoti. Pažymi, kad dalyvauti krovinio pakrovimo į konteinerį metu, užtikrinant krovinio išdėstymą bei tvirtinimą, buvo neįmanoma – pakrovimas vyko kitoje šalyje, vežėjas buvo parinktas tik pervežimo dieną. Nurodo, kad pasverti visą transporto priemonių junginį kartu su konteineriu galima tik įforminus muitinės procedūrą, savavališkai nuimti siuntėjo ir (ar) muitinės plombas yra draudžiama. Taip pat atkreipia dėmesį, jog šiuo metu Lietuvoje nėra nei vienos transporto įmonės, kuri turėtų mobilias ašines svarstykles, kurias būtų galima gabenti, naudojant lengvojo automobilio priekabą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja: IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Administracinė byla Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutarimu A. G. atžvilgiu buvo nutraukta, nenustačius jo veikoje administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 145 straipsnio 2 dalį sudėties.
ATPK 145 straipsnio 2 dalis (pažeidimo padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija) numato, jog važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą ir (ar) leidžiamą bendrą svorį, taip pat važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus, užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų ir įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nesutinka ir sprendžia, kad bylos duomenys visiškai įrodo A. G. kaltę padarius jam inkriminuotą pažeidimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nebuvo neabejotinai paneigti 2010 m. rugsėjo 15 d. svėrimo akte Nr. 106552 ir svėrimo kvite 4689 (svėrimas atliktas 20.30 val.) (b. l. 11-12), užfiksuoti rezultatai, jog A. V. vairuotos transporto priemonės puspriekabės faktinė ašių grupės apkrova 3,09 t viršijo leidžiamą ašių grupės apkrovą. Pažymėtina, jog su pažeidimu A. G. sutiko, dėl pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi (b. l. 28). Atkreiptinas dėmesys, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas A. V. administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. II-506-386/2010, nustatė, kad 2010 m. rugsėjo 15 d., 22.02 val., atliktas pakartotinis ginčo transporto priemonės svėrimas ir transporto priemonių junginio faktinis svoris nustatytas – 43,80 tonos, 1, 2 ir 3 ašių perkrovos nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, matyti, kad ginčo atveju buvo sverta du kartus tą pačią dieną ir abu kartus, Institucijai sveriant tomis pačiomis svarstyklėmis, akivaizdžiai skyrėsi faktinis ginčo transporto priemonių junginio bei ašių svoris. Jokių kitų duomenų, jog krovinys iki antrojo svėrimo buvo vairuotojo ir (ar) kito asmens (asmenų) perkrautas ir (ar) kitaip tikrintas krovinio išsidėstymas konteineryje ir (ar) pan., teismas nenustatė. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija mano, jog nėra pagrįsta konstatuoti, kad 2010 m. rugsėjo 15 d., 22.02 val., t. y. praėjus daugiau nei pusantros valandos, pakartotinio svėrimo metu gauti duomenys, patvirtinantys tai, jog 1, 2 ir 3 ašių perkrovos svėrimo metu nenustatyta, paneigia tinkamu būdu atliktus pirminius svėrimo rezultatus. Atkreiptinas dėmesys, jog nors byloje ir nustatyta, kad A. V. krovinį protokole minimu automobiliu į UAB „Autoverslas“ (b. l. 13) pristatė nepažeidęs ant šios transporto priemonės esančių plombų, kas suponuoja, jog jis fiziškai, t. y. atidaręs konteinerį, perskirstyti krovinio negalėjo, tai, teisėjų kolegijos nuomone, dar neįrodo, jog jis neleistinos ašių apkrovos negalėjo pašalinti kitais būdais. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu buvo išsiaiškinta, jog A. V. vairuota transporto priemonė turėjo techninę galimybę reguliuoti apkrovas ant ašių, todėl teisėjų kolegija mano, kad skirtingi duomenys abiejų svėrimų metu buvo gauti būtent dėl A. V. veiksmais pašalintos ašių apkrovos, tačiau tai pažeidimo padarymo fakto nepaneigia. Remiantis tuo, konstatuoti, jog pirminio svėrimo metu gauti duomenys vertintini kaip nepatikimi ir (ar) abejotini duomenys, neįrodantys tiriamo pažeidimo objektyviosios pusės, yra nepagrįsta.
Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su ta pirmosios instancijos teismo pozicija, jog vairuotojas A. V. atitiko protingo, sąžiningo ir apdairaus vežėjo elgesio standartą, o administracinėn atsakomybėn patrauktas A. G. ginčo atveju neturėjo teisės ir pareigos kitaip kontroliuoti ir (ar) aiškintis gauto pervežimui krovinio pobūdžio ir (ar) jo svorio neatitikimų krovinio dokumentacijai ir pan. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, jog nei tai, kad krovinio paėmimo vietoje nebuvo galimybės pasverti ašių apkrovų, nei tai, kad, kaip nurodė apygardos teismas, CMR važtaraštyje nebuvo nurodyta jokių ginčo krovinio siuntėjo nurodymų ir (ar) reikalavimų dėl papildomo krovinio svorio tikrinimo vežėjui, neatleidžia jo, kaip už krovinių vežimo veiklą atsakingo asmens, nuo teisės aktuose numatytos teisinės pareigos laikytis eismo saugumo reikalavimų ir kitų krovinio vežimo sąlygų, bei nešalina jo atsakomybės už tokių reikalavimų nepaisymą. Teisėjų kolegija kritiškai vertina A. G. teiginius, jog nebuvo galimybės patikrinti, ar apkrova tam tikroms automobilio ašims yra per didelė, nes visuotinai žinoma, kad tą patikrinti objektyviai yra įmanoma, ir sprendžia, kad jis jokių priemonių nustatyti, ar nėra ašių perkrovos, nesiėmė.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų svarbių bylai įrodymų, taip pažeisdamas ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas, todėl skundžiamas teismo nutarimas yra naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinio skundą patenkinti iš dalies.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.