- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-07-03
- Bylos Nr.
- N1-670-725/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Živilė Bliūdžiuvienė
- Kaltinamasis
- K. K.
- Advokatai
- Valerijus Karpovas
sekretoriaujant Jūratei Juknevičienei, dalyvaujant prokurorei Tatjanai Samulevičienei, kaltinamajai K. K., gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti pagrindinį ir profesinį išsilavinimą, nevedusi, dirbanti „(duomenys neskelbtini)“ tinklalapio administratore, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d., padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. K., būdama nepilnametė, veikdama bendrininkų grupėje su V. J. ir Ž. L., kurie už šį nusikaltimą yra nuteisti 2015-01-29 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., bei kartu su BK 13 str. 1 d. nustatyto amžiaus nesulaukusiu asmeniu, laikotarpiu nuo 2012-12-01 00.00 val. iki 2013-01-26 00.30 val., tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, pagrobė svetimą, 4060 Lt (1175,86 Eur) vertės, turtą, o būtent: įsibrovus pro išdaužtą namo, esančio (duomenys neskelbtini), terasos stiklo paketą į namo vidų, pagrobė: televizorių ,,Tauras“, 200 litų vertės, žaidybinį kompiuterį ,,Playstation“ su 10 vnt. CD su įvairiais žaidybiniais įrašais, 200 litų bendros vertės, 4 vnt. servizą, bendros 80 litų vertės, balto metalo gaminius, skirtus perdirbimui: plonas grandinėles – 2 vnt., apie 40 cm ilgio; balto metalo plonas apyrankes, 3 vnt., su užsegimais; balto metalo auskarus: 4 auskarų poras; 3 vnt. skirtingų auskarų po 1 vnt.; balto metalo žiedus – 7 vnt., bendros 200 litų vertės; vaizdo filmavimo kamerą, 250 litų vertės, kompiuterio monitorių, 1600 litų vertės, žaidimą „Monopolis“, 80 litų vertės, porcelianinį bordo spalvos su raudonos spalvos gėlių raštu arbatos servizo komplektą 4 asmenims, bendros 150 litų vertės, vaikišką armoniką, 300 litų vertės; metalinį instrumentą nuo būgnų komplekto – mažąjį būgnelį „Premier“ su dėklu, bendros 1000 litų vertės, tuo padarydami nukentėjusiesiems D. M. ir A. J. M. turtinę žalą.
K. K. K. visiškai prisipažino padariusi nusikaltimą ir parodė, kad 2012 m. gruodžio viduryje, apie 22-23 val., jai su V. J., Ž. L. ir E. K. nuėjus į namą, esantį (duomenys neskelbtini), namo langas jau buvo išdaužtas. V. J. iš pradžių saugojo, o po to įėjo į vidų. Į namo vidų jie pateko pro išdaužtas neužrakintas stiklines duris, viduje visi išsiskirstė. Ji iš namo paėmė: „Samsung“ telefoną, grandinėles (dvi ar tris), rankinį laikrodį, ausines, USB, mažas baterijas, kitas smulkmenas. Po pirmo apvogimo E. K. su Ž. L. buvo paėmę įvairių indų, diskų (dešimt ar dvidešimt vienetų), kompiuterio monitorių, Ž. L. buvo apsiavęs raudonas pavogtas kelnes. Ji telefoną pardavė čigonei prie „Akropolio“. Patvirtino, kad minėtame name ji galėjo lankytis ne vieną kartą, kad pati ir kiti jos draugai paėmė ikiteisminio tyrimo apklausų metu nurodytus daiktus. Paaiškino, kad paveikslų name nematė, viskas name buvo apversta, primėtyta ant žemės visokių daiktų, buvo ir sudužusių. Name buvo betvarkė, buvo panašu, kad kažkas specialiai viską išvartė – atidarytos spintelių durys, spinta pradaryta, stalčiai ištraukti. Vonios kambario ji neapžiūrinėjo, taip pat jai nežinoma, ar jame buvo jos draugai. Nei ji, nei jos draugai ūkiniame pastate nebuvo. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 143, 149 b. l.), kad 2013 m. sausio mėnesį, apie 23 val., ji kartu su savo draugais V. J., E. K. ir Ž. L. vaikščiojo po Vilijampolės mikrorajoną Kaune. Ji jau anksčiau buvo pastebėjusi ir kalbėjusi su savo draugais, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), niekas negyvena. Jiems praeinant pro šį namą, jie sugalvojo nueiti apžiūrėti, kas yra šio namo viduje. Ji, Ž. L. ir E. K. iš pradžių nuėjo į šio namo kiemą trise, o po kelių minučių atėjo ir V. J.. Jiems trims nuėjus prie šio namo, ji pamatė, kad yra praviros šio namo durys bei išdaužtas šių durų stiklas. Įėjusi į namą pamatė, kad kambariuose betvarkė, juose buvę daiktai išmėtyti. Ji buvo dviejuose namo kambariuose, paėmė iš kažkokios spintelės lipnią juostelę, baterijas, apyrankę su karoliukais, grandinėlę balto metalo spalvos, nešiojamą ant kaklo, moterišką laikrodį su rožinės spalvos stikliukais aplink ciferblatą (laikrodžio vidus taip pat buvo rožinės spalvos), ant stalo buvusį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, be SIM kortelės. Jai apžiūrinėjant daiktus, atėjo ir V. J., kuri iš stalčiaus paėmė keletą kažkokių žiedų, grandinėlių, apyrankių. Matė, kad Ž. L. į kažkokį prekybos centro maišą įsidėjo laidus, visokių kompaktinių diskų, kurių galėjo būti apie 20, kompiuterio ekraną. E. K. taip pat dėjo pavogtus daiktus į tą patį maišą. Šiame name jie buvo ir vogė apie 10 minučių, pasišviesdami turimais mobiliojo ryšio telefonais. Beeinant gatve, E. K. iš maišo, kuriame buvo pavogti daiktai, pasiėmė kažkokius ausinukus, laidus, USB laidą, kelis kompaktinius diskus. Pavogtus daiktus K. K. turėjo keletą dienų, po to juvelyrinius dirbinius atidavė savo draugei S.. Mobiliojo ryšio telefoną pardavė Vilei už 10 litų. Praėjus keletui dienų, jie visi keturi vėl nakties metu nuėjo į tą patį namą, tačiau šį kartą ji į namo vidų nėjo ir nieko nepavogė. Ką pavogė jos draugai, jie jai nieko nerodė. Po to keletą kartų Ž. L. su V. J. jai rodė kažkokį fotoaparatą ar vaizdo kamerą, detales nuo kompiuterio, klausdami, ar nežino, kas norėtų juos pirkti. Papildomai K. K. parodė, kad laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. sausio mėn. pabaigos, ji su savo draugais V. J., E. K. ir Ž. galėjo būti, kad apie 5 kartus ėjo vogti į namą, esantį (duomenys neskelbtini). Prisimena, kad vieną kartą matė, kaip E. K. pavogė indų komplektus, vienas iš komplektų buvo su juodos – baltos spalvos dėmėmis, ant kito komplekto buvo nupieštos karvytės, dar vienas komplektas buvo geltonos spalvos, kažkokius laidus, pakrovėjus, kompaktinius diskus, USB, ausines, ir juos jis sudėjo į parduotuvės maišą. Ž. L. pavogė raudonos spalvos kelnes su juodos spalvos juostelėm šonuose, kompiuterio monitorių. Ž. L. taip pat minėjo, kad rado padėtas uniformas, ir sakė, kad jas pavogs. Pavogtą mobiliojo ryšio telefoną kaltinamoji nurodė pardavusi kitai savo pažįstamai V.. Kelis kartus buvo taip, kad jiems visiems keturiems vėl nakties metu nuėjus į tą patį namą, ji į namo vidų nėjo, ir nieko nepavogė
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios K. K. parodymų jos kaltė visiškai įrodyta ir kitais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
K. V. J. (apklausta 2014-06-25 teisiamojo posėdžio metu, 3 t., b. l. 49-53) parodė, kad nusikaltimas buvo 2012-12-01 – 2013-01-26 laikotarpiu. Būnant su K. K., Ž. L. ir E. K., išsikalbėjo apie negyvenamą namą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį nurodė K. K. ir pasiūlė apvogti. Apgalvoję kažkurį vakarą nuėjo prie to namo įsitikinti, ar tikrai jame niekas negyvena. Viską apžiūrėję, suprato, kad namas negyvenamas. Į namo vidų buvo įėję ne vieną kartą ir kiekvieną kartą kažką išnešdavo. Jiems atėjus į namą pirmą kartą, jau buvo išdaužtas langas. Su draugais nesitarė, ką konkrečiai, už kokią sumą ims. Namas dviejų aukštų, o ji buvo tik pirmame aukšte. Paėmė tik kelis daiktus: keletą grandinėlių, auskarų, žiedų, batus, CD diskus, žaidimą „Monopolį“. Ji ėmė daiktus tik iš vieno kambario. Nei ji ėmė, nei matė, kad draugai būtų ėmę šiuos daiktus: paveikslą, taures, indų servizus, vazas, bokalus, padėklą, suvenyrus. Negirdėjo ir nematė, kad kas dužtų, būtų kas nors gadinama, laužoma. Mano, kad ji nieko konkretaus nesudaužė. Vonios kambario neapžiūrėjo, taip pat jai nežinoma, ar jame buvo jos draugai. Nei ji, nei jos draugai ūkiniame pastate nebuvo. Kelis kartus draugų laukė prie namo, turėjo jiems pranešti, jei ką būtų pamačiusi ateinant. Civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., 8 b. l.), kad darant vagystes iš negyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ji dalyvavo lyg 3-4 kartus. Jiems pirmą kartą praeinant pro šį namą, E. pasiūlė nueiti apžiūrėt, kas yra jo viduje. K. K. ir Ž. L. sutikus, o jai nesutikus, draugai liepė jai stovėti prie gretimo namo, prie gatvelės kampo, ir, jei pamatytų, kad kas nors eina į tą namą, paskambintų telefonu E.. Draugams trise nuėjus į minėtą namą, ji lauke stovėjo ir draugų laukė apie 10 minučių. Jokio dūžtančio stiklo garso negirdėjo. Po maždaug 10 minučių grįžę K. K., E. ir Ž. L. su savimi turėjo daiktus, kuriuos jai parodė: K. K. turėjo įvairių papuošalų, kuriuos buvo įsidėjusi į rūbų kišenes: auskarų, apyrankių, grandinėlių, laikrodį; E. su Ž. L. turėjo įvairių kompaktinių diskų, tame tarpe ir filmų, kiek jų buvo – nežino, galėjo būti apie 20 ar daugiau, žaidimų kompiuterį „Playstation“. Šiuos daiktus jie buvo sudėję į prekybos centrų du maišelius. Šiuos daiktus, kuriuos jos draugai pavogė, jie apžiūrinėjo beeidami namų link. Jos draugai sakė, kad daiktus nešis namo. Praėjus 3-4 dienoms po šios vagystės, jai susitikus su jau minėtais draugais, pokalbio metu K. K. jai ir Ž. L. bei E. pasiūlė vėl eiti į tą patį namą ir jį apvogti. Ž. L. su E. sutiko, o V. J. pasakė, kad su jais neis ir nieko nevogs, taip pat jiems nebepadės saugodama juos ir įspėdama apie ateinančius pašalinius asmenis. Praėjus dar kelioms dienoms po šio pokalbio ir dienos metu jai susitikus su jau minėtais trim draugais, jie visi trys papasakojo, kad vėl buvo nuėję į tą patį namą ir pavogė vaizdo filmavimo kamerą, televizorių, įvairių drabužių ir servizą iš puodelių ir lėkščių, ir šiuos daiktus parsinešė namo. Po šių įvykių praėjus dar kuriam laikui, apie 22-23 val., jie visi keturi vėl nuėjo vogti į šį namą. Ji visus tuos kartus, kai darė vagystes iš šio namo, buvo tik pirmajame jo aukšte, dviejuose kambariuose. Ji ir jos draugai pasišviesdavo turimais mobiliojo ryšio telefonais, kadangi name buvo tamsu, o apšvietimas tik toks, todėl tiksliai negali nurodyti, kuriuos iš pranešime apie įtarimą išvardintus daiktus matė ir kuriuos tiksliai pavogė jos draugai, nes kiekvienas vogdavo sau, pinigų, gautų už parduotus vogtus daiktus, nesidalindavo. Kai kuriuos pavogtus daiktus prisimena: kažkokias balto metalo apyrankes, grandinėles ir žiedus, CD diskus su įrašytais filmais ir muzika, žaidimą „Monopolis“, moteriškus juodos spalvos batus.
K. Ž. L. (apklaustas 2014-10-20 teisiamojo posėdžio metu, 3 t., b. l. 128-130) parodė, kad 2012 m. žiemą jis sužinojo iš E. K. apie negyvenamą namą, esantį (duomenys neskelbtini). Po dviejų-trijų dienų jie abu nuėjo į minėtą namą apsižiūrėti. Verandos durų stiklas jau buvo išdaužtas. Atsirakinę duris, jie pateko į vidų. Viduje apsižiūrėjo, bet pamatę iš kito namo einat kažką su šviestuvu, pabėgo. Po kelių dienų vėl jie abu nuėjo į minėtą namą, į vidų pateko pro tas pačias išdaužtas duris. Paėmė: E. K. – lėkštes, jis – kompiuterio monitorių, sportines kelnes ir kareivišką bliuzoną. Trečią kartą E. K. į namo vidų ėjo vienas, o Ž. L. laukė už namo kampo ir žiūrėjo, kad niekas neateitų. Kažkurį kartą buvo ir K. K., tačiau name ji buvo tik vieną kartą, pasižiūrėjo ir išėjo. V. J. name nebuvo. Jie tiek daiktų, kiek nurodyta kaltinime, nepaėmė. Tyrimo metu jiems buvo daromas spaudimas, kad prisipažintų. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., 38-39, 47 b. l.), kaltinamasis su perskaitytais parodymais nesutiko, aiškino, kad jie neteisingi, kad ikiteisminio tyrimo metu jie vienas kitą apkalbėjo, negali paaiškinti, kodėl pasirašė po apklausos protokolu, kad perskaitė, surašyta teisingai. Tyrėja apklausų metu ant jo rėkdavo, jis buvo nervuotas. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis Ž. L. parodė, kad 2013 m. sausio mėnesio pradžioje vaikštant su draugais V. J., E. K. ir K. K. po Vilijampolės mikrorajoną, Kaune, E. K. bei K. K. pasakė, kad yra jau apie 1 metus laiko negyvenamas namas, kurį būtų galima apvogti. Jie visi keturi susitarė, kad kurią nors dieną nueis to namo apvogti, kadangi E. K. pasakė, kad nueis iš pradžių prie to namo ir išdauš langą, kad galėtų į jį patekti. Padaryti šią vagystę pasiūlė E. K. kartu su K. K.. Praėjus kelioms dienoms, jiems vėl visiems keturiems susitikus, E. K. pasakė, kad kartu su draugu E. buvo nuėjęs prie minėto namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir išdaužė jo langus, kad galėtų į jį patekti. Kitą dieną, tai galėjo būti sausio mėnesio viduryje, vakare, jie vėl apie 21 val. visi keturi susitiko, nuėjo prie namo, kurį ketino apvogti. V. J. liko stovėti prie namo kampo, kad juos perspėtų, jei kas nors eitų prie šio namo ir galėtų juos pastebėti ir sugauti vagiant. Įėjimo į namą stiklinės durys buvo išdaužtu stiklu ir praviros. Jiems trims įėjus į namą, Ž. L. nuėjo į šio namo antrąjį aukštą, K. K. su E. K. liko pirmajame šio namo aukšte. Antrajame aukšte, kur buvo palėpė, neradęs nieko tinkamo vogti, grįžo į namo pirmąjį aukštą. E. K. ir K. K. buvo skirtinguose pirmo aukšto kambariuose. E. K. su K. K. buvo sudėję ant kambaryje esančios lovos įvairius daiktus, kuriuos, sakė, kad išsineš kitą kartą, kai vėl ateis į šį namą – televizorių, žaidybinį kompiuterį, CD su įrašais, vaizdo filmavimo kamerą, dar kažkokius daiktus. Po 20-30 min. iš namo išėjo, V. J. nebuvo pas juos atėjusi. Kitą dieną, tai galėjo būti apie 17 val., pasiūlęs savo pažįstamam G. S., kartu nuėjo į šį namą ir jis iš jo kiemo pavogė kieme buvusią armoniką, tačiau, kai juos pamatė moteris iš kito namo ir pradėjo šaukti, jis armoniką numetė ant žemės ir pabėgo, o G. S. sugrįžęs šią armoniką paėmė ir atidavė tai moteriai bei nubėgo paskui kaltinamąjį. Praėjus maždaug savaitei po šio įvykio, jis kartu su K. K. ir E. K. susitarė, kad nueis į minėtą namą ir pavogs jame buvusius sudėtus ketintus pavogti daiktus. Nuėjo į namą apie 24 val., pateko taip pat kaip ir pirmą kartą. Tą dieną jie pavogė šiuos daiktus: E. K. pavogė televizorių ,,Tauras“, kurį Ž. L. pastarajam padėjo išnešti, žaidybinį kompiuterį ,,Playstation“ su žaidybiniais įrašais, kurį E. K. įsidėjo į su savimi turėtą kuprinę, CD su įrašais, vaizdo filmavimo kamerą, stalo įrankius – šaukštelius, šakutes, tačiau kiek jų buvo, Ž. L. nematė, nes juos visus E. K. susidėjo į kuprinę; V. J. pavogė juvelyrinius dirbinius – grandinėles, žiedus, apyrankes, auskarus, Ž. L. pats pavogė uniformos švarką, raudonos spalvos kelnes su juodos spalvos juostomis, kurias vėliau išmetė į šiukšlių konteinerį, mėlynos spalvos „Dell“ kompiuterio monitorių. Kompiuterio monitorių ir uniformos švarką po kažkurio laiko jo mama kažkur išnešė. Ž. L. padėjo E. K. pastarojo pavogtą televizorių nunešti iki E. K. namų. Kiekvienas vogė daiktus, kuriuos norėjo patys pavogę turėti ar parduoti. Daugiau šiame name jis nebuvo, tačiau vėliau V. J. sakė, kad dar kartą buvo tame name su pažįstamu, vardu T., ir pavogė moteriškus batelius bei juos kaltinamajam rodė. Taip pat E. K. jam sakė, kad taip pat dar kartą buvo nuėjęs į šį namą kartu su savo draugu T. N. ir tada pavogė automobilio magnetolą, servizus, žoliapjovę, dar kažkokius daiktus. Pavogtą naudotą automobilio magnetolą E. K. Ž. L. parodė. Apie tai, kad E. K. ėjo vogti su T., jam pasakė T., kadangi skambino Ž. L. telefonu ir siūlė eiti vogti kartu.
Liudytojas E. K. (apklaustas 2014-12-11 teisiamojo posėdžio metu, 3 t., b. l. 157-159) parodė, kad jis buvo du kartus name, (duomenys neskelbtini). Į namą pateko pro išdaužtą pirmo aukšto balkono langą. Jis langą išdaužė plyta ir, įkišęs ranką, atsidarė duris. Jis tiksliai žinojo, kad minėtame name niekas negyvena, nes pro namą praeidavo beveik kiekvieną dieną ir jame niekada nedegė šviesa. Į namą ėjo tikslu apsižiūrėti ir kažką pavogti. Pirmą kartą paėmė porą kompaktinių diskų ir visokių laidų. Antrą kartą į namą ėjo su draugais: Ž., V. ir K., kuriems jis pasiūlė eiti į minėtą namą. Jis iš namo paėmė dar kompaktinių diskų, telefono ausines, du telefonus, žiebtuvėlius ir visokių menkniekių. Ką paėmė draugai, nežino. Po poros dienų jis vėl pasiūlė trečią kartą nueiti į minėtą namą, ką paėmė merginos, neatsimena. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 95 b. l.), liudytojas nurodė, jog parodymai melagingi. Jam atrodo, kad tik jis langą išdaužė, daugiau nebuvo niekas išdaužyta. Jam nuėjus pirmą kartą į namą, jame buvo viskas išmėtyta, netvarkinga. Antrą ir trečią kartus – viskas atrodė tvarkinga. Gali būti, kad name apsilankė ir kiti asmenys. Tačiau jis daugiau niekam nepasakojo apie negyvenamą namą. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė (1 t., 95 b. l.), kad 2012 m. sausio mėnesį, jam susitikus su savo draugais V. J., K. K. ir Ž. L., K. K. pasakė, kad žino namą, kuriame niekas negyvena, nes jo savininkai išvykę į Angliją. Kitą dieną Ž. L. pasakė, kad apžiūrėjo šį K. K. nurodytą namą ir matė, kad yra išdaužtas jo langas bei praviros įėjimo į jį durys. Dar kitą dieną, galėjo būti apie 21 val., visi keturi kartu, kažkuriam iš jų pasiūlius, sugalvojo, kad reiktų šį namą apvogti. Visiems nuėjus prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), V. J. pasilikus prie šio namo stebėti, ar niekas neina pro šalį, Ž. L., K. K. ir liudytojas nuėjo pro šio namo vartelius į jo kiemą, o, priėjus prie namo, pamatė, kad iš tiesų yra išdaužtas namo plastikinių durų stiklas, o šios durys buvo pravertos. Liudytojas buvo tik namo pirmajame aukšte. Apžiūrėdamas name esančius daiktus, jis pasišvietė savo turimu mobiliojo ryšio telefonu. Ž. L. turėjo prožektorių, o K. K. ir maždaug už 10 minučių atėjusi pas juos V. J., apžiūrinėdamos daiktus, taip pat švietėsi turimais telefonais. Elektros nejungė, kad nebūtų pastebėti pašalinių asmenų. Matė, kad Ž. L. buvo nuėjęs į kitą namo aukštą. Apžiūrinėdamas namą, liudytojas rado ir pavogė kelis CD kompaktus ir vieną USB laidą, kuriuos pateikė policijos pareigūnams. Jie šiame name buvo apie 20 minučių, ir visi kartu iš jo išėjo per tas pačias atidarytas duris ir kiemo vartelius. Jiems nuėjus toliau nuo šio namo, V. J. su K. K. parodė jiems, ką jos pavogė – K. K. buvo pavogusi telefoną, vieną apyrankę ir kelias grandinėles, o V. J. turėjo pavogtą žiedą, dvi apyrankes ir porą grandinėlių. Ž. L. pavogti daiktai buvo sudėti į maišelius. Praėjus keletui dienų, susitikus su Ž. L. ir V. J., V. J. pasiūlė vėl eiti apvogti tą patį namą, ir jie su Ž. L. sutiko. Tąkart jis liko stovėti prie namo įėjimo durų namo kieme, o Ž. L. su V. J. pro duris įėjo į namą. Jis lauke palaukė apie 5 minutes, ir kadangi atsibodo laukti, o vogti tą dieną nenorėjo, nuėjo namo.
Liudytojas G. S. (apklaustas 2014-09-04 teisiamojo posėdžio metu, 3 t., b. l. 68) parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 82 b. l.), kad 2013 m. sausio mėn. viduryje, galėjo būti apie 16 val., su Ž. L. beeinant (duomenys neskelbtini) gatve, Ž. L. parodė į vieną iš nuosavų namų ir pasiūlė jam kartu su juo nueiti į tą namą, teigdamas, kad ten gyvena jo pažįstamas. Liudytojui nesutikus, jis pasiliko draugo laukti gatvėje. Tas namas buvo vieno aukšto, pilkos spalvos, plytinis. Liudytojas matė, kaip Ž. L. iš pradžių bandė atidaryti to namo vartelius, tačiau, kai jam to padaryti nepavyko, jis peršoko tvorą. Po maždaug 5 minučių pamatė nuo namo pusės link vartelių atbėgantį Ž. L., kuris nešėsi rankose armoniką. Pribėgęs prie tvoros, Ž. L. permetė armoniką per tvorą ant žemės, tada peršoko per tvorą pats, ir, pakvietęs bėgti, pasiėmęs armoniką, pradėjo bėgti. Bėgdamas gatve, Ž. L. pradėjo ja groti. Tuo metu liudytojas išgirdo, kad pradėjo šaukti kažkokia moteris, kad bėga vagys, kad juos laikytų. Atsisukęs liudytojas pamatė, kad šaukė iš šalia to namo, iš kurio kiemo išbėgo Ž. L., esančio namo kiemo moteris. T. Ž. L. bėgdamas numetė armoniką ant žemės. Liudytojas, pakėlęs armoniką, nunešė ją tai moteriai. Moteris pasakė, kad armonika kaimynės, kuri yra išvykusi. Pasakęs moteriai, kad bandys pagaut vagį, liudytojas nubėgo paskui Ž. L.. Apie tai, kad Ž. L. padarė vagystę, liudytojas suprato tik tada, kai pradėjo šaukti moteris. Ž. L. liudytojui pasakė, kad vogė armoniką, nes norėjo ją parduoti turguje už 50 litų. Maždaug po savaitės laiko po šio įvykio Ž. L. papasakojo, kad po šio įvykio jis kartu su E. K., T. N. ir T. vienos dienos vakare, apie 20 val., nuvažiavo automobiliu prie jau minėto namo, pavogė iš jo žoliapjovę, kurią pardavė už 200 litų. Ž. L. jam buvo pasakojęs, kad iš minėto namo, kurio šeimininkai išvykę, padarė ne vieną vagystę.
Liudytojas E. L. (apklaustas 2014-11-19 teisiamojo posėdžio metu, 3 t., b. l. 143) parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 79 b. l.), kad 2012 m. pabaigoje ar 2013 m. pradžioje jam Ž. L. kartu su E. K. į jo namus atnešė būgną, kuris buvo įdėtas į žalios spalvos dėklą. Jie sakė, kad būgnas yra vogtas, tačiau iš ko jį pavogė, nesakė. Praėjus maždaug savaitei, kai liudytojas buvo išsinešęs šį būgną į kiemą, būgną pamatė pas jį į svečius atėjęs Ž. Č., kuriam būgnas patiko, ir jis paprašė liudytojo jį jam atiduoti. Liudytojas sutiko, nes būgnas jam buvo nereikalingas. Pinigų nei liudytojas, nei Ž. Č. už būgną niekam nemokėjo. Liudytojas yra kelis kartus dienos metu vaikščiojęs Juodkrantės gatve su E. K.. Jiems bevaikštant, E. K. buvo užėjęs į vieno iš toje gatvėje esančių namų kiemą.
L. T. N. (apklaustas 2014-10-20 teisiamojo posėdžio metu, 3 t., b. l. 130) parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 84 b. l.), kad 2013 m. sausio mėn., jau buvo sutemę, su Ž. L. ir E. K. bevaikštant po Kauno Vilijampolės mikrorajoną, E. K., pasakė, kad netoliese yra apleistas namas ir kad jie eitų ten truputį pabūti, palaipioti. Nuėjus prie Juodkrantės g. namo, gali būti, kad šio namo Nr. yra (duomenys neskelbtini), jie įėjo į jo kiemą. Kieme jie rūkė cigaretes, mėtėsi sniego gniūžtėmis, žaidė. Maždaug po savaitės važiuojant su Ž. L., E. K., K. K. ir V. J., E. K., girdint visiems šiems draugams, pasiūlė liudytojui užsidirbti pinigų – pavogti minėtame apleistame name esančią žoliapjovę, kurią žino kam parduoti už 500 litų. E. K. kartu su Ž. L. vis bandė liudytoją įkalbėti, bet liudytojas atsisakė.
Liudytojas B. D. (apklaustas 2014-11-19 teisiamojo posėdžio metu, 3 t., b. l. 142) parodė, kad kaimynė D. M., gyvenanti šalia jo namo, jam yra davusi raktus nuo savo namo, kad jis šį namą prižiūrėtų, kol ji bus išvykusi į Angliją. Kelis kartus prieš mėnesį iki įvykio kaimynės kieme matė vaikų pėdsakų, atrodė lyg daug privaikščiota, bet tuo metu jam niekas įtarimų nesukėlė. 2013-01-26, vėl pamatęs, kad kaimynės kieme yra daug žmonių pėdsakų, nuėjo į kiemą pasižiūrėti. Nuėjęs pamatė, kad išdaužtas namo durų stiklas, prie durų sudėti daiktai, viduje daiktai išvartyti. Vėliau iš kaimynų sužinojo, kad matė ten vaikščiojančius asmenis ir kažką nešančius.
L. R. M. (apklausta 2014-11-19 teisiamojo posėdžio metu, 3 t., b. l. 142) parodė, kad ji gyvena šalia M. šeimos namų, kurie visi yra išvykę į Angliją. Vieną kartą važiuodama pro jų namą, matė pėdsakus, pravirus vartelius, bet tada tai jai labai didelio įtarimo nesukėlė. Labai greitai po to karto, vėl važiuodama pro jų namą, pamatė bėgantį vaikiną ir kažką nešantį per vartelius. Jai surikus, jog kvies policiją, vaikinas, numetęs turėtą daiktą, pabėgo. Tuo metu pro jos namą ėjusiam kitam vaikinui ji pasakė, jog galimai padaryta vagystė. Vaikinas pažadėjo nubėgusį vaikiną pasivyti ir atnešė numestą armoniką. Tuomet ji, peržiūrėjusi vaizdo kamerų įrašus, pastebėjo, kad nurodytu laiku abu matyti vaikinai stovėjo prie kaimynų namo kampo, vienas jų stebėjo, o kitas vogė – matė kitą vaikiną išbėgantį iš namo kiemo. Atsukus savo stebėjimo kameroje ankstesnius vaizdus, matė, kaip matyti vaikinai prieš tai du ar tris kartus ėjo naktį į namą, tik jų jau buvo keturi ir vieną kartą buvo mergina. Vaikinų ir merginos veidų nesimatė, nes buvo naktis, jie buvo su kepurėmis, gobtuvais.
2013-01-30 apžiūros protokole užfiksuota armonikos, rastos 2013-01-26 įvykio vietos apžiūros metu, apžiūra, požymiai. Daiktas pakvitavimu grąžintas D. M. (1 t., 27-28, 29 b. l.).
2013-02-04 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytoja R. M. pateikė vaizdo įrašą, kurio apžiūra fiksuota 2013-02-11 apžiūros protokole (1 t., 30, 31-35).
2013-09-17 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytojas E. K. pateikė 2 vnt. CD plokštelių ir laidą, kurių apžiūra, požymiai fiksuoti 2013-10-02 apžiūros protokole (1 t., 36, 37-39 b. l.).
2013-09-25 kratos protokole užfiksuota, kad įtariamojo Ž. L. gyvenamojoje vietoje rastas ir paimtas VST prie LR VRM uniformos švarkas (1 t., 138-139 b. l.).
2013-10-02 apžiūros protokole užfiksuota VST prie LR VRM uniformos švarko, kuris buvo rastas ir paimtas 2013-09-25 kratos įtariamojo Ž. L. gyvenamojoje vietoje metu, apžiūra, požymiai (1 t., 40-41 b. l.).
2013-10-23 apžiūros protokole užfiksuota būgnelio „Premier“, kuris buvo rastas ir paimtas 2012-12-29 kratos R. ir Ž. Č. gyvenamojoje vietoje metu, apžiūra, požymiai (1 t., 49-50 b. l.).
2013-10-23 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokoluose užfiksuota, kad liudytojas A. J. M. atpažino iš jo pavogtus daiktus – uniformos švarką bei būgnelį „Premier“, kurie saugojami Kauno m. Santakos PK (1 t., 71-74 b. l.).
2013-10-09 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokoluose užfiksuota, kad liudytoja D. M. atpažino iš jos pavogtus daiktus – laidą bei CD, kurie jai buvo grąžinti pakvitavimu (1 t., 58-63, 65 b. l.).
Taigi, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog kaltinamoji K. K., veikdama kartu su V. J. ir Ž. L., kurie už šį nusikaltimą yra nuteisti 2015-01-29 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., bei kartu su BK 13 str. 1 d. nustatyto amžiaus nesulaukusiu asmeniu, visiems žinant, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), negyvenamas, turėdama tikslą pavogti jame esančius kaltinamajai vertingus daiktus, laikotarpiu nuo 2012-12-01 00.00 val. iki 2013-01-26 patekdama per išdaužtą namo verandos langą į vidų, tai yra įsibraudama į patalpas, tai darydama eilę kartų, veikdama įvairios sudėties grupelėmis su anksčiau minėtais asmenimis, iš namo pagrobė įvairius nukentėjusiesiems D. ir A. J. M. priklausančius daiktus.
Tikslintina kaltinime K. K. nurodyta aplinkybė, kad į namą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), ji kartu su kitais asmenimis įsibrovė išdauždami terasos stiklo paketą. V. J. ir Ž. L. parodė, kad, jiems patenkant į gyvenamąjį namą, nieko daužti ar gadinti nereikėjo, nes terasos stiklas, pro kurį jie ir pateko į vidų, jau buvo išdaužtas. K. K. K. taip pat parodė, kad į namą pateko pro išdaužtas neužrakintas stiklines duris. Liudytojas E. K. parodė, kad tai jis išdaužė namo stiklą, pro kurį būtų galima patekti vidun. Jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad šiuos veiksmus atliko kaltinamoji K. K. ar kartu su ja buvę asmenys, nėra.
Nors nukentėjusieji ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012-12-01 00.00 val. iki 2013-01-26, kai jie buvo išvykę iš Lietuvos, iš jų namų, esančių (duomenys neskelbtini), buvo pagrobta žymiai daugiau daiktų, nei nurodė byloje kaltinamoji K. K., nuteistieji V. J., Ž. L., apklausti liudytojai, kad buvo nukentėjusiesiems padaryta daug žalos, sugadinant įvairius name bei jo teritorijoje esančius daiktus, tačiau kaltinamoji K. K., nuteistieji V. J., Ž. L. neigė pavogę minėtus daiktus, to nenurodė ir apklausti liudytojai, tuo tarpu iš apklaustų liudytojų, kaltinamosios, nuteistųjų parodymų matyti, kad minėtame name galėjo lankytis bei lankėsi ir kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, kurie galimai ir pagrobė name buvusius daiktus bei sugadino nukentėjusiesiems priklausantį turtą. Todėl, nesant kitų objektyvių aplinkybių, patvirtinančių kaltinamosios K. K. kaltę dėl daugybės daiktų pagrobimo, iš kaltinimo kaltinamajai K. K. šalintinos aplinkybės, kad vagystės iš namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), pagrobė šiuos daiktus: 4 vnt. servizą, bendros 50 litų vertės, juodos spalvos popierinę dėžę su permatomu plastikiniu dangčiu, kurioje buvo porcelianinis bordo spalvos su raudonos spalvos gėlių raštu arbatos servizo komplektas, angelo formos baltos spalvos skulptūrą, 120 litų vertės, vyriškus juodos spalvos odinius batus, 40-41 dydžio, 150 litų vertės, patalynę - baltos spalvos paklodes - 10 vnt., bendros 100 litų vertės, lininius užvalkalus ir antklodes, 20 komplektų, bendros 400 litų vertės; du toršerus, bendros 400 litų vertės, du kilimus, bendros 1100 litų vertės, gelsvai baltos spalvos avikailio kailį, 120 cm x 60 cm dydžio, 280 litų vertės, juodos spalvos karakulio kailinius, 200 litų vertės, radiją su patefonu ,,Estonija“, 200 litų vertės, 150 cm aukščio toršerą, 700 litų vertės, siuvimo mašiną ,,Zinger“, 2000 litų vertės, senovinį 50 cm x 40 cm dydžio lagaminą, 100 litų vertės, rudos spalvos lagaminus - 2 vnt., 80 cm x 50 cm dydžio, 400 litų vertės, dramblio kaulo imitacijos, su egiptietiškais piešiniais, pilkos – sidabro spalvos su rudu atspalviu padėkliukus kavai – 4 vnt., kurie buvo sudėti į to paties plastiko stovelį, bendros 220 litų vertės, gervės statulėlę, 60 litų vertės, keptuvę „Tefal“, 120 litų vertės, kvadrato formos „Tefal“ keptuvę, 320 litų vertės, „Lego“ žaidimų dėžę, bendros 530 litų vertės, dulkių siurblį „Daewoo“, 380 litų vertės, frotinius, 140 cm x 60 cm dydžio rankšluosčius – 2 vnt., bendros 80 litų vertės, plastmasinę juodos spalvos su raudonos spalvos plastmasine rankena juvelyrinių įrankių dėžę, kurioje buvo: pjūklelis, skirtas pjauti specialiam metalui, replytės – 6 vnt., dildės – 2 vnt., spaustuvas metalui, lituoklis, švitrinio popieriaus rinkinys, žirklės metalui kirpti, vario metalo plokštelės, vario vielytės, mercheoro žiedų ruošiniai, grąžtas, grąžtukai - 6 vnt., su specialiom galvutėm metalo šlifavimui – 9 vnt., - bendros 3500 litų vertės; benzininę žoliapjovę, 2800 litų vertės, muzikinį centrą „AIWA“, 1100 litų vertės, namų kiną „JVC TH-P3“, serijinis Nr. 112C5918, 2300 litų vertės, DVD grotuvą „TUNEX DP-708“, 200 litų vertės, automobilio magnetolą „Clarion“, 980 litų vertės, kilnojimo svarsčius – štangą, 1 vnt., 150 litų vertės, žurnalų apie kultūrizmą komplektus rusų ir lietuvių kalbomis, 50 vnt., po 5 Lt už 1 vnt., bendros 250 litų vertės.
Taigi kaltinamoji K. K. (veikdama kartu su kitais asmenimis) padarė nusikaltimą, kuris teisingai kvalifikuotas pagal BK 178 str. 2 d. Nusikaltimas baigtas, nes pagrobtu turtu kaltinamoji kartu su kitais nusikaltimą padariusiais asmenimis disponavo pagal savo valią.
Bausmės skyrimas.
K. K. K. padarė vieną apysunkį baigtą tyčinį nusikaltimą, nusikalstamą veiką padarė būdama nepilnamete, neteista (atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 93 str., už nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d., padarymą (1 t., 154-155 b. l.)), bausta administracine tvarka, VšĮ Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės psichiatrinėje įskaitoje neregistruota (t. 1, b.l. 169), Kauno apskrities priklausomybės ligų centro narkologo įskaitoje neregistruota (1 t., 171 b. l.). Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013-06-27 duomenimis, K. K. mama J. K. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos grupės šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje registruota nebuvo, tačiau nurodoma, kad J. K. neturi įtakos dukros elgesiui, tinkamos priežiūros neužtikrina; K. K. K. miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos grupės vaikų apskaitoje dėl delinkventinio elgesio registruota nuo 2012 m., Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams žinoma kaip socialinės rizikos grupės vaikas, vartojantis nelegalias psichotropines medžiagas, nuolat ir sistemingai vagiliaujantis (1 t., 183-184 b. l.). (duomenys neskelbtini) 2013-09-19 duomenimis, K. K. charakterizuojama patenkinamai (1 t., 175 b. l.),
Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė veikdama bendrininkų grupėje.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, t. y., į tai, kad kaltinamoji K. K. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, prisipažino padariusi nusikaltimą, neteista, nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametė, po šio nusikaltimo daugiau nusikaltimų nėra padariusi, mokosi, tačiau nusikalto būdama 2012-08-03 atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 93 str., po atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės praėjus vos penkiems mėnesiams, vėl padarė analogišką veiką, todėl jai skirtina bausmė, atsižvelgus į minėtas aplinkybes, BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatyta švelnesnė bausmės rūšis – laisvės apribojimo bausmė, jos dydį, atsižvelgus į minėtas aplinkybes, taip pat į tai, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo daugiau nusikaltimų kaltinamoji nėra padariusi, nustatant žymiai mažesnį nei laisvės apribojimo bausmės vidurkis.
Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą, kaltinamoji prisipažino esanti kalta, todėl kaltinamajai skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., 2 d., mažintina vienu trečdaliu.
Civilinio ieškinio byloje nėra.
Daiktiniai įrodymai, nuosprendžiui įsiteisėjus: CD, esantys byloje (1 t., 22, 35 b. l.), paliktini byloje; kitų daiktinių įrodymų klausimas išspręstas priimant šioje byloje 2015-01-29 Kauno apylinkės teismo nuosprendį.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas
nusprendė:
K. K. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d., ir nuteisti 8 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, mokytis arba dirbti bei per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 64¹ str. 1, 2 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir laikyti, kad paskirtoji bausmė yra 5 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, mokytis arba dirbti bei per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.
Daiktinius įrodymus, nuosprendžiui įsiteisėjus: CD, esančius byloje, palikti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.