- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-07
- Bylos Nr.
- 2S-439-198/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualdas Januška, Birutė Jonaitienė, Laimutė Sankauskaitė
- Suinteresuotas asmuo
- R. L., R. Š.
- Pareiškėjas
- L. Š.
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S – 439 – 198 / 2011
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. liepos 7 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės pranešėjos Birutės Jonaitienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. L. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1265-773/2011 pagal pareiškėjos L. Š. skundą dėl antstolės R. G. veiksmų, suinteresuoti asmenys R. Š. ir R. L..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja, sutikslinusi skundą (b. l. 45-47), prašė:
1) panaikinti antstolės R. G. 2010 m. spalio 7 d. patvarkymą areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą vykdomojoje byloje Nr. 0090/10/01271;
2) įpareigoti antstolę R. G. nedelsiant grąžinti pareiškėjai L. Š. visas pinigines lėšas, kurios buvo nurašytos nuo pareiškėjos L. Š. priklausančių banko sąskaitų antstolės neteisėtų veiksmų pagrindu;
3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2010-10-24 jai buvo įteikti 2010-10-07 antstolės R. G. patvarkymai Nr. S-4048, adresuoti AB Swedbank ir AB SEB bankas, areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą vykdomojoje byloje Nr. 0090/10/01271, o taip pat įteiktas ir turto arešto aktas, kuriuo areštuotas jai priklausantis nekilnojamasis turtas. Pareiškėjos teigimu, gavus minėtą patvarkymą bei patikrinus savo banko sąskaitas, jai tapo žinoma, kad vykdant minėtą antstolės patvarkymą 2010-10-11 AB Swedbank bei AB SEB bankas esančiose jos sąskaitose buvo areštuotos 397 464,56 Lt sumos. Be to, 2010-10-11 antstolės patvarkymu iš jos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke Swedbank, į antstolės depozitinę sąskaitą pervesta 339,34 Lt. Pareiškėjos teigimu, ji antstolės 2010-10-07 patvarkymais informuota, kad yra vykdomas išieškojimas iš skolininko R. Š. išieškotojui R. L. pagal Kauno m. 27-ojo notarų biuro 2010-07-09 vykdomąjį įrašą Nr. MČ-2876 dėl 90 283,62 Lt, 2010-04-06 vykdomąjį įrašą Nr. MČ-1216 dėl 27 723,82 Lt, 2010-05-03 vykdomąjį įrašą Nr. MČ-1715 dėl 150 463,42 Lt, 2010-04-06 vykdomąjį įrašą Nr. MČ-1218 dėl 70 293,62 Lt ir 2010-03-31 vykdomąjį įrašą Nr. MČ-1158 dėl 25 113,62 Lt, viso 363 878,10 Lt sumoje, bei aukščiau minėtų vykdomųjų įrašų pagrindu antstolė areštavo jos, t. y. skolininko sutuoktinės lėšas 397 464,56 Lt sumoje. Nurodė, kad antstolės R. G. 2010-10-07 patvarkymais atliktas jos sąskaitų areštas ir piniginių lėšų pervedimai į antstolės depozitinę sąskaitą yra neteisėti, nes prievolės pobūdžio nustatymas, taip pat galimybė išieškoti iš bendro sutuoktinių turto yra išskirtinai tik teismo prerogatyva, o antstolis tokios teisės neturi, todėl išieškojimas iš asmeninio sutuoktinio turto yra galimas tik tuo atveju, kai dėl skolininko sutuoktinio yra priimtas teismo sprendimas, nes tik tada antstolis gali teisėtai vykdyti išieškojimą iš asmeninio sutuoktinio turto. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, darytina išvada, jog antstolės patvarkymu vykdomųjų dokumentų pildymas nauju (papildomu) skolininku, t. y. skolininko sutuoktinės atžvilgiu, reiškia akivaizdų CPK 586 str. pažeidimą. Kadangi vykdymo veiksmai pareiškėjos atžvilgiu buvo atlikti be vykdomojo dokumento, todėl yra neteisėti ir naikintini. Be to, pareiškėjai nėra žinoma, kad antstolė būtų įvykdžiusi ir CPK 667 str. 1 d. nuostatą. Nors antstolė areštavo jos pinigines lėšas, esančias bankuose bendroje 397 464,56 Lt sumoje, tačiau tais pačiais patvarkymais informuojama, jog išieškojimas vykdomas pagal Kauno m. 27-ojo notarų biuro vykdomuosius įrašus bendroje 363 878,10 Lt sumoje, t. y. 33 586,46 Lt mažesne suma, dėl ko akivaizdu, jog antstolė pažeidė CPK 675 str. 2 d. nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 8 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų tenkino. Panaikino antstolės R. G. 2010-10-07 patvarkymą areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą vykdomojoje byloje Nr. 0090/10/01271; įpareigojo antstolę grąžinti pareiškėjai L. Š. visas pinigines lėšas, kurios buvo nurašytos nuo pareiškėjai L. Š. priklausančių banko sąskaitų 2010-10-07 patvarkymo, priimto vykdomojoje byloje Nr. 0090/10/01271, pagrindu.
Nustatė, kad antstolės R. G. kontoroje vykdomas išieškojimas pagal Kauno m. 27-ojo notarų biuro 2010-07-09 vykdomąjį įrašą Nr. MČ-2876 dėl 90 283,62 Lt, Kauno m. 27-ojo notarų biuro 2010-04-06 vykdomąjį įrašą Nr. MČ-1218 dėl 70 293,62 Lt, Kauno m. 27-ojo notarų biuro 2010-04-06 vykdomąjį įrašą Nr. MČ-1216 dėl 27 723,82 Lt, Kauno m. 27-ojo notarų biuro 2010-03-31 vykdomąjį įrašą Nr. MČ-1158 dėl 25 113,62 Lt, Kauno m. 27-ojo notarų biuro 2010-05-03 vykdomąjį įrašą Nr. MČ-1715 dėl 150 463,42 Lt, t. y. viso bendroje 363 878,10 Lt sumoje, iš skolininko R. Š. išieškotojo R. L. naudai. Be to, antstolė 2010-10-07 vykdomojoje byloje Nr. 0090/10/01271 priimtu patvarkymu areštavo skolininko R. Š. sutuoktinei L. Š. priklausančiose sąskaitose AB Swedbank ir AB SEB bankas esančias pinigines lėšas 397 464,56 Lt sumoje, nurodydama areštuotas lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Atsižvelgdamas į tai, kad 2010-10-07 patvarkymą areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą vykdomojoje byloje Nr. 0090/10/01271 antstolė R. G. priėmė vadovaudamasi ne CPK 667 str. 1 d. nustatyta tvarka, o išieškojimo nukreipimo į pinigines lėšas reglamentuojančio CPK 689 str. 4 d. pagrindu, teismas laikė, jog antstolės 2010-10-07 patvarkymas areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą vykdomojoje byloje Nr. 0090/10/01271 priimtas pažeidžiant CPK nustatytą tvarką. Teismo nuomone, šio patvarkymo teisėtumui neturi teisinės reikšmės ir tai, jog antstolė 2010-11-08 vadovaudamasi CPK 667 str. 1 d. priėmė pasiūlymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, nes pagal fundamentalų teisės principą iš neteisėtumo teisė neatsiranda. Be to, teismas nurodė, jog neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo bei antstolių veiklos principų ir antstolės veiksmai, susiję su pasiūlymo dėl skolininko turto dalies nustatymo priėmimu, nes antstolė 2010-11-08 pasiūlymą priėmė praėjus daugiau nei mėnesiui nuo arešto dienos – 2010-10-07, tuo tarpu R. L. pasirašytinai jį įteikė 2010-11-17, t. y. po to, kai antstolei 2010-11-10 jau buvo įteiktas skundo dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0090/10/01271 nuorašas. Todėl teismas sprendė, jog nesant teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, t. y. pareiškėjos, antstolė negalėjo priimti patvarkymo dėl išieškojimo iš bendro sutuoktinių turto (CPK 586 str.), nes vykdymo veiksmai yra atlikti be vykdomojo dokumento.
Teismas, spręsdamas klausimą dalyje dėl areštuotos sumos, kuri viršija bendrą išieškotiną sumą, nustatė, kad vykdymo išlaidos ir bendra skolos suma vykdomosiose bylose Nr. 0090/10/01271, Nr. 0090/10/00670, Nr. 0090/10/00669, Nr. 0090/10/00668 ir Nr. 0090/10/00896 yra paskaičiuotos ant paprasto lapo atspausdintose lentelėse, nesilaikant Teisingumo ministro patvirtintos Vykdymo išlaidų apskaičiavimo formos, dėl ko, teismo nuomone, tai negali būti laikoma tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu vykdymo išlaidų sumą. Be to, iš vykdomųjų bylų informaciniuose lapuose prisegtų paprastų lapų – vykdymo išlaidų paskaičiavimų nustatė, kad antstolė atlygio antstoliui dydį nustatė kiekvienoje analizuojamojoje vykdomojoje byloje atskirai, tuo pažeisdama Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 punktą, numatantį, jog kai išieškojimas iš to paties skolininko buvo vykdomas pagal keletą vykdomųjų dokumentų, antstolio atlygio dydis nustatomas atsižvelgiant į bendrą pagal visus vykdomuosius dokumentus išieškotiną ir realiai išieškotą sumą. Teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, kad nors antstolė ir nurodė, jog patvarkymas yra bendrai sumai ir areštas taikytas susumavus visas skolas, tačiau išanalizavus pateiktose vykdomosiose bylose esančius rašytinius įrodymus nustatyta, jog skundžiamas antstolės 2010-10-07 patvarkymas yra tik vykdomojoje byloje Nr. 0090/10/01271, tuo tarpu vykdomosiose bylose Nr. 0090/10/00670, Nr. 0090/10/00669, Nr. 0090/10/00668 ir Nr. 0090/10/00896 šio patvarkymo nėra priimta. Be to, ištyrus skundžiamo patvarkymo areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą turinį, nustatyta, kad nors jame ir nurodoma, jog lėšos L. Š. priklausančiose sąskaitose areštuojamos vykdant išieškojimą pagal visus aukščiau nurodytus Kauno m. 27-ojo notarų biuro vykdomuosius įrašus bendroje 363 878,10 Lt sumoje, tačiau jame nurodytas numeris tik vykdomosios bylos Nr. 0090/10/01271. Tai, kad netinkamas vykdomųjų bylų administravimas, posėdžio metu sutiko ir pati antstolė. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, jog areštuoto turto vertė (397 464,56 Lt) viršijo bendrą skolos sumą pagal visus vykdomuosius įrašus (363 878,10 Lt), dėl ko antstolė pažeidė imperatyvias CPK 675 str. 2 d. nuostatas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R. L. prašo panaikinti 2011-02-08 Kauno miesto apylinkės teismo nutartį ir pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad suinteresuotas asmuo R. Š. paskolintas iš R. L. lėšas naudojo savo šeimos versle, t. y. pinigai buvo naudojami UAB „Lauralitus“ apyvartinėms lėšoms. Pareiškėja L. Š. buvo vienintelė šios bendrovės akcininkė, todėl naudojant lėšas turtinės naudos turėjo tiek pareiškėja, tiek ir R. Š.. CK 3.109 str. 1 d. numatyta, jog iš bendro sutuoktinių turto yra vykdomos prievolės, susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu, prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais bei kitos prievolės. To paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, o pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas. CPK 667 str. ir 689 str. suteikia teisę antstoliui vykdant išieškojimą areštuoti ir kitiems asmenims priklausantį turtą, tik numato skirtingus pagrindus. CPK 667 str. 1 d. numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Tuo pagrindu antstolė ir pasiūlė R. L. kreiptis į teismą dėl skolininko dalies nustatymo bendroje nuosavybėje. Tuo tarpu CPK 689 str. nustatyta tvarka, kuria yra nukreipiamas išieškojimas į skolininko pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose bei pas kitus asmenis. Šiuo atveju pareiškėja byloje nepateikė jokių įrodymų ar patvirtinančių dokumentų, kurie pagrįstu, kad tai yra asmeninės jos lėšos. Be to, priešingai, nei sprendė teismas, antstolis taikydamas lėšoms, esančioms kredito įstaigose, areštą iš anksto negali žinoti apie šių sumų dydį ir ar šių sumų užteks išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Todėl negali būti pripažinta, jog antstolės R. G. 2010-10-07 vykdomojoje byloje Nr. 0090/10/01271 priimtu patvarkymu buvo areštuota daugiau lėšų, negu jų reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti pagal antstolės vykdomus vykdomuosius dokumenatus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja L. Š. prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti skundžiamą apylinkės teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad antstolis, ketindamas nukreipti išieškojimą į skolininko sutuoktinės (pareiškėjos) turtą ar į skolininko dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje, iš pradžių privalo nustatyti prievolės pobūdį ar skolininko dalį jungtinėje nuosavybėje, o tai gali nustatyti tik teismas. Antstolis, neturėdamas sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reiškia teismo sprendimo, o šiuo atveju vykdomojo įrašo, pakeitimą ir CPK 586 str. pažeidimą, t. y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento. Priešingai, nei teigia apeliantas, nors jai ir esant UAB „Lauralitus“ akcininke, tačiau šios bendrovės reikmėms, tuo labiau apyvartinėms lėšoms, niekada nebuvo naudojamos lėšos, kurios buvo gautos, kaip apelianto paskola suinteresuotam asmeniui R. Š.. Be to, R. Š. niekada nedalyvavo šios bendrovės valdyme, kadangi iki pat išėjimo į pensiją momento buvo statutinis pareigūnas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo 2011-02-08 nutartis naikintina (CPK 337 str. 2 p.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės R. G. kontoroje vykdomas išieškojimas pagal Kauno m. 27-ojo notarų biuro 2010-07-09 vykdomąjį įrašą Nr. MČ-2876 dėl 90 283,62 Lt (vykdomosios bylos Nr. 0090/10/01271), Kauno m. 27-ojo notarų biuro 2010-04-06 vykdomąjį įrašą Nr. MČ-1218 dėl 70 293,62 Lt (vykdomosios bylos Nr. 0090/10/00670), Kauno m. 27-ojo notarų biuro 2010-04-06 vykdomąjį įrašą Nr. MČ-1216 dėl 27 723,82 Lt (vykdomosios bylos Nr. 0090/10/00669), Kauno m. 27-ojo notarų biuro 2010-03-31 vykdomąjį įrašą Nr. MČ-1158 dėl 25 113,62 Lt (vykdomosios bylos Nr. 0090/10/00668), Kauno m. 27-ojo notarų biuro 2010-05-03 vykdomąjį įrašą Nr. MČ-1715 dėl 150 463,42 Lt (vykdomosios bylos Nr. 0090/10/00896), t. y. viso 363 878,10 Lt sumos, iš skolininko R. Š. išieškotojo R. L. naudai. Vykdydama šiuos vykdomuosius dokumentus ir vadovaudamasi CPK 689 str. 4 d., antstolė R. G. 2010 m. spalio 7 d. vykdomojoje byloje Nr. 0090/10/01271 priimtu patvarkymu areštavo skolininko R. Š. sutuoktinei L. Š. priklausančiose sąskaitose „Swedbank“, AB ir AB SEB banke esančias pinigines lėšas 397 464,56 Lt sumai, nurodydama areštuotas lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą (b. l. 6-7). 2010-11-08 raštu Nr. 0090/10/01271, kuris įteiktas 2010-11-17, R. L. buvo informuotas, jog vykdant išieškojimą iš R. Š. buvo nustatyta, kad pastarasis piniginių lėšų, transporto priemonių neturi, nekilnojamasis turtas – įkeistas, todėl išieškojimas nukreipiamas į R. Š. priklausantį turtą, kuris yra bendras su sutuoktine L. Š. (b. l. 24). Antstolės kontora areštavo pareiškėjai L. Š. priklausančias pinigines lėšas bei nekilnojamąjį turtą – 0,4413 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,7500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu raštu R. L. buvo informuotas, jog esant nurodytai situacijai ir vadovaujantis CPK 667 str. 1 d., jam pasiūlyta per dvidešimt dienų nuo pasiūlymo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendroje su sutuoktine nuosavybėje, nustatymo, priešingu atveju, antstolė išieškojimą iš šio turto nutrauks. Iš byloje pateikto Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-05-17 sprendimo už akių matyti, kad turto dalis nustatyta, t. y. nustatyta, kad R. Š. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su L. Š. priklauso 1/2 dalis žemės sklypo, plotas – 0,4413 ha, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 44/67082; 1/2 dalis žemės sklypo, plotas – 0,7500 ha, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 44/250412; 1/2 dalis piniginių lėšų, turimų bankuose L. Š. vardu.
Šioje byloje ginčas iš esmės kilęs dėl antstolės R. G. veiksmų vykdant išieškojimą iš skolininkui priklausančio turto, esančio bendroje su kitais asmenimis nuosavybėje, šiuo atveju bendroje nuosavybėje su sutuoktine pareiškėja L. Š.. CPK 667 str. 1 d. numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi (CPK 667 str. 2 d.). Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja nuosavybe esančio turto skolininko turto dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Pagal CPK 667 str. paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Tuo tarpu CPK 689 str. reglamentuoja antstolio atliekamą piniginių lėšų, esančių kredito įstaigose bei pas kitus asmenis, areštą, kai antstolis nukreipia išieškojimą į pinigines lėšas. Taigi CPK 667 str. ir 689 str. suteikia teisę antstoliui vykdant išieškojimą areštuoti ir kitiems asmenims priklausantį turtą, tik numato skirtingus pagrindus. Nors antstolė minėtame patvarkyme areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą ir nurodė, kad priimdama ginčijamą patvarkymą areštavo pinigines lėšas pareiškėjai L. Š. priklausančiose banko sąskaitose vadovaudamasi CPK 689 str. 4 d. pagrindu kaip skolininkės, o ne kaip skolininko sutuoktinės, tačiau tai nedaro paties patvarkymo neteisėtu. Kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių antstolė 2010-11-08 pasiūlė išieškotojui R. L. kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, nepažeisdama CPK 667 str.1 d. nustatytų reikalavimų. Byloje nėra įrodymų, kad antstolė areštavo asmenines pareiškėjos L. Š. lėšas banke
CPK 689 str. suteikia teisę antstoliui areštuoti pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose sumai, kuri yra reikalinga išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Antstolis, pateikęs reikalavimą kredito įstaigai dėl kredito įstaigoje esančių sumų, apie esančių kredito įstaigoje sumų dydį sužino tik tada, kai yra šios lėšos įskaitomos į antstolio depozitinę sąskaitą, t. y. antstolis, taikydamas lėšoms, esančioms kredito įstaigose, areštą, iš anksto negali žinoti apie šių sumų dydį ir ar šių sumų užteks išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Todėl, priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo pripažinti, jog antstolės 2010-10-07 vykdomojoje byloje Nr. 0090/10/01271 priimtu patvarkymu buvo areštuota daugiau lėšų, negu jų reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti pagal antstolės R. G. kontoroje vykdomus Kauno miesto 27-ojo notaro biuro išduotus vykdomuosius įrašus dėl skolų išieškojimo iš skolininko R. Š. išieškotojo R. L. naudai.
Nors teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad vykdymo išlaidos ir bendra skolos suma vykdomosiose bylose yra paskaičiuotos ant paprasto lapo atspausdintose lentelėse, nesilaikant Teisingumo ministro patvirtintos Vykdymo išlaidų apskaičiavimo formos, be to, antstolė atlygio antstoliui dydį nustatė kiekvienoje analizuojamojoje vykdomojoje byloje atskirai, tuo pažeisdama Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 punktą, tačiau toks netinkamas vykdomųjų bylų administravimas, nepaisant to, kad su tuo sutiko ir pati antstolė R. G., nedaro jos veiksmų neteisėtų ir negaliojančių vykdant išieškojimą iš skolininko turto, esančio bendroje nuosavybėje su pareiškėja. Vykdymo išlaidų neteisingas paskaičiavimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Ginčijamais patvarkymais (b.l.6,7) pareiškėjos L. Š. teisės pažeistos nebuvo, antstolė išieškojimą iš skolininko R. Š. vykdė Civilinio proceso kodekso VI dalies normų nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, kad buvo vykdomas išieškojimas iš pareiškėjos, kaip skolininkės, be vykdomojo dokumento, pažeidžiant CPK 586 str. yra nepagrįsti.
Apylinkės teismo nutartis, kuria pareiškėjos L. Š. skundas patenkintas ir nutarta panaikinti antstolės R. G. 2010-10-07 patvarkymą areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą vykdomojoje byloje Nr. 0090/10/01271 bei įpareigoti antstolę grąžinti pareiškėjai L. Š. visas pinigines lėšas, kurios buvo nurašytos nuo pareiškėjai L. Š. priklausančių banko sąskaitų 2010-10-07 patvarkymo, priimto vykdomojoje byloje Nr. 0090/10/01271, pagrindu, yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl ji naikintina, klausimas spręstinas iš esmės – pareiškėjos skundą atmesti (CPK 337 str.2 p.). Patenkinus suinteresuoto asmens R. L. atskirąjį skundą iš pareiškėjos L. Š. priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą – 33 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., b. l. 2, 103).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.
Pareiškėjos L. Š. skundą dėl antstolės R. G. veiksmų vykdomojoje byloje Nr.0090/10/01271 atmesti.
Priteisti iš L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 33,00 Lt (trisdešimt tris litus) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660).