- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-17
- Bylos Nr.
- 2A-956-479/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žydrūnas Bertašius (pirm.), Aušra Maškevičienė, Almantas Padvelskis
- Atsakovas
- I. G., M. G., V. G., Ž. G., E. G., D. R.
- Ieškovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos
- Išvadą teikia
- Palangos miesto Vaiko teisių apsaugos tarnyba
- Kategorijos
- 50.11.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Žydrūnas Bertašius Civilinė byla Nr. 2A-956-479/2009
2009 m. gruodžio 17 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičinės ir Almanto Padvelskio, sekretoriaujant Daliai Rimgailienei, dalyvaujant ieškovo atstovei Jolantai Bružaitei, atsakovams I. G., M. G., V. G. ir M. G., viešame kolegijos posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės ieškinį atsakovams V. G. (V. G.), I. G., M. G. (M. G.), Ž. G., E. G. (E. G.), M. G. (M. G.), D. R., institucija, teikianti išvadą byloje – Palangos miesto Vaiko teisių apsaugos tarnyba, dėl iškeldinimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų bei atsakovės I. G. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2009-04-16 sprendimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Pakrančių apsaugos rinktinė patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 1999-04-07 tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 2 ir iškeldinti V. G., I. G., M. G., M. G., Ž. G., E. G. ir D. R. iš ieškovės patikėjimo teise valdomo, valstybei priklausančio 50,25 kv m. tarnybinio buto (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad atsakovai ginčo bute gyvena be teisėto pagrindo. 1999-04-07 tarnybinės gyvenamos patalpos nuomos sutartis Nr. 2 su I. G. sudaryta pažeidžiant nustatytą tvarką, nes I. G. niekada nedirbo pas ieškovę, todėl turi būti nutraukta. Ieškovė raštu paaiškino, kad nedisponuoja jokia TSRS kariuomenės archyvine medžiaga, kuria remiantis būtų galima nustatyti, kada ir kokiu būdu atsakovams buvo suteiktas ginčo butas. Ieškovė, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-949/2001, nurodė, kad įrodymus (orderį gyvenamajai patalpai užimti ar gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį), pagrindžiančius jų teisėtą elgesį, turėtų pateikti atsakovai. Be to, ieškovė nurodė, kad atsakovė I. G. turi butą (duomenys neskelbtini), o atsakovė Ž. G. turi butą (duomenys neskelbtini), bei sodo pastatą su žemės sklypu sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2009-04-16 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino – pripažino negaliojančia 1999-04-07 tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 2, sudarytą tarp Pakrančių apsaugos pasienio policijos rinktinės ir I. G.; iškeldino atsakovus V. G., I. G., M. G., M. G., Ž. G., E. G. ir D. R. iš ieškovės patikėjimo teise valdomo, valstybei priklausančio 50,25 kv m. tarnybinio buto (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Atsakovė I. G. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Apeliantė nurodo, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovai neįrodė buto valdymo teisėtumo ir sąžiningumo. Tokia teismo išvada prieštarauja CK 4.22 straipsnio 2 daliai ir 4.26 straipsnio 2 daliai, kur įtvirtinta teisėto ir sąžiningo valdymo prezumpcija, kol neįrodyta priešingai. Taigi ne atsakovai, o ieškovė privalėjo pateikti įrodymus apie tai, kad atsakovai ginčo bute gyvena neteisėtai, tokių įrodymų byloje nėra. Be to, atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį, nes ginčą ieškovė galėjo išspręsti dar 1995 metais, tačiau to nepadarė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliantė nurodo, jog atsakovai ginčo bute gyvena teisėtai, kol nenuginčyta teisėto ir sąžiningo jų valdymo prezumpcija. Atsižvelgtina į tai, kad byloje nėra įrodymų, kokiu pagrindu atsakovai apsigyveno ginčo bute – I. G. niekada nedirbo pas ieškovę, o 1999-04-07 tarnybinės gyvenamosios nuomos sutartis sudaryta labiau mokesčių mokėjimo už komunalines paslaugas klausimu, šių aplinkybių neneigia ir pati atsakovė. Atsakovų apsigyvenimo ginčo bute pagrindu negali būti tik pačių atsakovų paaiškinimai apie aplinkybes, kurioms esant jiems suteiktas šis butas. Byloje nesant įrodymų apie tai, jog atsakovai bute (duomenys neskelbtini), apsigyveno įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais, negalima teigti, jog atsakovai šiame bute gyvena teisėtai.
Kolegija nesutinka ir su apeliantės argumentu dėl senaties taikymo ieškinio reikalavimams – atsakovams be teisėto pagrindo gyvenant ginčo bute, pažeidimas yra tęstinis, ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną naują dieną, kol nėra nutraukiami neteisėti veiksmai (neveikimas), todėl taikyti ieškinio senatį šiuo atveju nėra pagrindo (CK 1.127 str. 5 d.).
Pažymėtina ir tai, kad atsakovų teisė, jog iškeldinus iš ginčo buto jiems būtų suteiktas kitas būstas, nėra absoliuti. Atsakovė nėra subjektas, galintis suteikti socialinę garantiją ir aprūpinti tarnybinėmis gyvenamosiomis patalpomis asmenis, nesusijusius su įstaiga darbo santykiais. Atkreiptinas dėmesys, jog V. G. ir I. G. nebegyvena ginčo bute (byloje pateikti įrodymai, jog I. G. turi kitą butą (duomenys neskelbtini)) (b. l. 42–43, t. 2), o ten likę gyventi jų pilnamečiai vaikai su savo šeimos nariais privalo patys pasirūpinti būstu ir užtikrinti savo vaikams teisę į būstą bei normalias gyvenimas sąlygas. Valstybė taip pat nebedisponuoja butų fondu, todėl tokiu atveju atsakovai galėtų kreiptis į vietos savivaldos institucijas dėl socialinio būsto suteikimo jiems.
Esant nurodytoms aplinkybėms apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, jis paliktinas galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2009-04-16 sprendimą palikti nepakeistą.