Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame žodiniame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nedirbantis, praeityje teistas šešis kartus, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. D. tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje iš tyrimo nenustatyto asmens, neturėdamas leidimo, įgijo pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą A ir B kategorijų šaunamiesiems ginklams skirtus – 3 (tris) šovinius, kurie pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą yra pramoninės gamybos 12-o kalibro medžiokliniai šoviniai ir šaudmenys, skirti šaudyti iš daugelio modelio 12-to kalibro lygiavamzdžių šaunamųjų ginklų, kuriuos laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tol, kol 2022 m. sausio 3 d. kratos metu, sekcijos viduriniame stalčiuje buvo rasti policijos pareigūnų. Tokiais savo veiksmais S. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 253 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis S. D. teismui paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažįsta, sutinka duoti parodymus. Kaltinamasis paaiškino, kad šovinių nėra matęs, nesupranta, kodėl jo namuose buvo atlikta krata, kratos orderis buvo netikslus, neteisingai buvo nurodytas adresas. Kratą darė atbuline data, t. y. krata buvo atlikta sausio 3 d. vakare, apie 18.00 val., o nutarimą daryti kratą gavo sausio 4 d. Butas yra vieno kambario, dar yra vonia, virtuvė, tualetas. Vienas iš pareigūnų paklausė, kur yra jo daiktai, kur jis laiko savo daiktus, jis pareigūnams parodė. Bute gyvena kartu su N. S., ji yra buto savininkė. Šiame bute su pertraukomis gyvena 15 metų. Iki 2015 metų tame bute gyveno N. S. sūnus A. S., jau 10 metų išvažiavęs gyventi į (duomenys neskelbtini). Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis paaiškino, kad tuo metu, kai jo bute buvo rasti šoviniai, jis rūkė balkone, šoviniai buvo skirtingų spalvų, sudėti į vaistinės maišelį. Pareigūnai nufotografavo ir išsivežė šovinius, nematė, ar jie išauti, ar ne. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Liudytojas J. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo atliekamas ikiteismini tyrimas S. D. dėl plėšimo, todėl jo gyvenamojoje vietoje atlikta krata, kurios metu rasti šoviniai, peiliai ir geležtės. Krata buvo sankcionuota, tačiau atvykus į vietą pastebėta klaida teismo nutartyje, klaidą ištaisė. Jis [liudytojas] pildė kartos protokolą, daiktų ieškojo kolegos K. ir L. Bute yra vienas gyvenamasis kambarys, virtuvė, tualetas ir vonia atskirai. Šoviniai buvo rasti komodos viduriniame stalčiuje, atliekant kratą S. D. visą laiką buvo prie pareigūnų. Neatsimena, ar S. D. buvo išleistas parūkyti, kambarys buvo su balkonu, todėl gal ir buvo kaltinamasis išėjęs parūkyti. Rasti šoviniai buvo sudėti į paketą, juos radus, buvo klausta, kieno šoviniai, bet konkretaus atsakymo nesulaukė, pareigūnams sakė, kad draugo medžiotojo, kad N. S. sūnaus. Kol vyko krata viskas buvo gerai, bet kai buvo rasti šoviniai, S. D. prasidėjo priepuoliai, jis pradėjo rėkti. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Liudytojas K. L. (K. L.) teismo posėdžio metu paaiškino, kad datos tiksliai nepasimena, 2022 metų pradžioje, žiemą, jis su kolegomis darė kratą kaltinamojo gyvenamojoje vietoje. Atvažiavo daryti kartą, įteikė sankcionuotą nutartį, bet joje buvo padaryta techninė klaida, įrašytas ne tas adresas (butas ar namas), todėl buvo nuspręsta atlikti neatidėliotiną kratą. Jis su kolega A. K. darė kartą, J. K. pildė kratos protokolą. Šoviniai buvo rasti sekcijos spintelėje, juos surado A. K. (A. K.). Paklausus, kam priklauso šoviniai, S. D. atsakė, kad lyg ir sūnui, paskui sakė, kad medžiotojui, ant kratos protokolo pasirašė. Kai surado šovinius, S. D. buvo šalia. S. D. visą laiką prašydavo parūkyti, kartą buvo išėjęs į balkoną. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Liudytoja N. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad S. D. yra jos draugas, jie bendro ūkio neveda, jis gyvena jos bute kaip nuomininkas. S. D. buvo suimtas, išvežtas, po kurio laiko atvažiavo trys pareigūnai, kurie parvežė S. D., ir pasakė, kad bute darys kartą. Vienas pareigūnas koridoriuje buvo, vienas – kambaryje, kitas – virtuvėje prie kompiuterio. Jie gyvena vieno kambario bute, kuriame yra miegamasis, virtuvė, tualetas ir vonia. Kambaryje yra sekcija, dvi lovos, sofa, minkštas kampas, rašomas stalas, ant jo televizorius. Sekcijoje vienoje vietoje yra trys stalčiai, šalia dar vienas stalčius. Viršutiniame stalčiuje sudėti siūlai, smulkmenos. Antras stalčius yra S. D., jis laiko jame savo daiktus, trečiame stalčiuje sudėti albumai, žvakutės. Tam tikri jos ir S. D. daiktai laikomi kartu, tam tikri – atskirai. Viduriniame stalčiuje sudėti tik S. D. daiktai. Nematė, kaip buvo rasti šoviniai, niekas jai jų nerodė. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ikiteisminiame tyrime dėl plėšimo buvo sankcionuota krata S. D. gyvenamojoje vietoje. Su S. D. važiavo daryti kratą jo namuose. Atvykę į vietą, pastebėjo, kad krata sankcionuota krata ne tuo adresu, todėl priėmė nutarimą atlikti neatidėliotą kratą. Bute buvo S. D. žmona, butas – vieno kambario su virtuve. Sekcijos stalčiuje surado 3 medžioklinius šovinius. Kiek užtruko krata, nepasakys, bet ilgiau nei įprastai, nes S. D. buvo emocionalus. S. D. nuolat norėjo eiti į balkoną parūkyti. Bute taip pat dar buvo moteris. Nebuvo taip, kad jie vieni atliko kratą. Kompiuteris stovėjo virtuvėje ant stalo, ten formino kratą, butas mažas, vieno kambario, visi buvo tame kambaryje, nuolat žmona dalyvavo, pats S. D. į balkoną pageidavo rūkyti dėl nervų, nuolat balkono durys buvo praviros. Krata vyko kaip ir visada – vienas formina, kiti du pasiskirsto kambaryje zonomis ir kažkurioje vietoje susitiko, kad nebūtų nei viena vieta praleista. Jo [liudytojo] patikros zona buvo nuo balkono iki kambario vidurio, sekcija, o kolega darė kratą iš kitos pusės. Paeiliui peržiūrėjo visus daiktus, sekcijos stalčiuje buvo nedidelis Eurovaistinės maišelis, jame rado tuos šovinius. Buvo klausta, kam priklauso šoviniai. Tiksliai nepamena, ką kas atsakė, bet S. D. kėlė kelias versijas, viena jų, kad šoviniai yra draugo medžiotojo. Kai buvo rasti šoviniai, S. D. ir jo draugė buvo šalia. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ajame skyriaus vyresniosios tyrėjos V. T. 2022 m. rugsėjo 20 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. sausio 3 d. buvo atlikta krata S. D. gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sekcijos spintelėje buvo rasti ir paimti trys šoviniai. 2022 m. vasario 21 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-419928-22 nurodyta, kad tirti pateikti 3 vnt. šovinių yra pramoninės gamybos 12-o kalibro medžiokliniai šoviniai, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolė įstatymu, yra šaudmenys. Tirti pateikti šoviniai skirti šaudyti iš daugelio modelio 12-o kalibro lygiavamzdžių šaunamųjų ginklų (1 t., 5 b. l.).

2022 m. sausio 3 d. kratos protokole nurodyta kratos atlikimo vieta – 1 (vieno) kambario bute, (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje spintelėje, ant kurios stovi televizorius, apatiniame stalčiuje buvo rasta ir paimta: 11 vnt. peilių geležčių, 12 vnt. metalinių žvaigždučių formos geležčių, sekcijos spintelėje polietileniniame maišelyje buvo rasti ir paimti 3 vnt. šovinių, pavadinimais „Mirage Clever“ 12 kalibro, „Saga Buck“ 12 kalibro, „Saga Export“ 12 kalibro (1 t., 19 – 20 b. l.).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. vasario 21 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad tirti pateikti 3 vnt. šovinių yra pramoninės gamybos 12-o kalibro medžiokliniai šoviniai, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra šaudmenys. Tirti pateikti šoviniai skirti šaudyti iš daugelio modelių 12-o kalibro lygiavamzdžių šaunamųjų ginklų. Tirti pateikti šoviniai tinkami šaudyti (1 t., 39 – 40 b. l.).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. kovo 21 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad tirti pateiktas peilis yra pramoninės gamybos buitinės paskirties (virtuvinis) peilis, kuris šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams nepriskiriamas. Tirti pateikti 12 į mėtomas žvaigždes panašių objektų yra savadarbiai mėtomųjų žvaigždžių pusgaminiai, kurie, pateiktoje būklėje, ginklams nepriskiriami. Tirti pateikti 11 į mėtomus peilius panašių objektų yra savadarbiai mėtomųjų peilių pusgaminiai, kurie, pateiktoje būklėje, ginklams nepriskiriami (1 t., 45 – 46 b. l.).

2023 m. vasario 9 d. kvitu 12 žvaigždės formos geležčių ir 11 peilių geležčių grąžinti S. D. (1 t., 48 b. l.).

2022 m. rugsėjo 29 d. specialisto paaiškinimų protokole nurodyta, kad 2022 m. vasario 21 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-419928-22 nurodyta, kad tirti pateikti 3 šoviniai yra pramoninės gamybos 12 - to kalibro medžiokliniai šoviniai, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra šaudmenys. Tirti pateikti šoviniai skirti šaudyti iš daugelio modelio 12 - to kalibro lygiavamzdžių šaunamųjų ginklų, A ir B kategorijų šaunamųjų ginklų (1 t., 50 – 51 b. l.).

Liudytojas J. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes, nurodytas teisiamojo posėdžio metu (1 t., 53 – 54 b. l.).

Liudytojas K. L. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes, nurodytas teisiamojo posėdžio metu (1 t., 56 b. l.).

Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes, nurodytas teisiamojo posėdžio metu (1 t., 60 – 62, 64 – 65 b. l.).

Liudytoja N. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes, nurodytas teisiamojo posėdžio metu (1 t., 68, 70, 73 – 75 b. l.).

2022 m. lapkričio 11 d. akistatos metu su liudytoju K. L. S. D. parodė, kad atsisako dalyvauti akistatoje, visus paaiškinimus teiks teisme (1 t., 112 – 113 b. l.).

2022 m. lapkričio 11 d. akistatos metu su liudytoju J. K. S. D. parodė, kad atsisako dalyvauti akistatoje, visus paaiškinimus teiks teisme (1 t., 116 – 117 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo pradžios momento arba jų realizavimo. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. asmuo žinojo, kad turi savo žinioje ginklus ar šaudmenis, suprato, jog neteisėtai, neturėdamas leidimo juos laiko ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-261-677/2015, 2K-4-895/2017). Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-261-677/2015, 2K-138-697/2018).

Ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, kurio 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ginklus ir šaudmenis leidžiama laikyti asmenims, turintiems licencijas gaminti, taisyti ir perdirbti, prekiauti, importuoti, eksportuoti ginklus ir šaudmenis, eksploatuoti tirus, šaudyklas, nuomoti ginklus ir šaudmenis arba leidimus juos nešiotis ar leidimus laikyti. Asmens teisę įgyti ir laikyti A, B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis patvirtina policijos įstaigos išduotas dokumentas – leidimas laikyti ginklus (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1, 5 ir 9 dalys). Už nurodytų daiktų įgijimą ir laikymą neturint leidimo laikyti, įstatymų leidėjas yra nustatęs baudžiamąją atsakomybę.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau ir – BPK) 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad S. D. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu S. D. savo kaltės nepripažino, teigė, kad nežino, kaip jo gyvenamojoje vietoje atsirado šoviniai, jie jam nepriklauso, paaiškino, kad bute gyvena apie 15 metų su pertraukomis, butas priklauso N. S.. Iki 2015 metų tame bute gyveno ir N. S. sūnus A. S., kuris apie 10 metų yra išvažiavęs gyventi į (duomenys neskelbtini), per tą laiką 2 – 3 kartus buvo grįžęs į Lietuvą. Mano, kad šoviniai gali būti A. S., kiek žino, A. S. neturi leidimo ginklams. Jis pats neturi leidimo ginklams, neturi ir draugų medžiotojų. Duodamas parodymus kaltinamasis teigė, kad jo gyvenamojoje vietoje atlikta krata apskritai yra neteisėta, kadangi teismo nutartis surašyta dėl kratos su S. D. nesusijusio asmens bute, klaidingu adresu, sprendimas atlikti kratą priimtas atgaline data, nes dokumentus jam pareigūnai atvežė jau po kratos atlikimo.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad sprendimų dėl kratos atlikimo S. D. gyvenamojoje vietoje priėmimo ir veiksmų atlikimo eiliškumas buvo toks: 1. 2022 m. sausio 3 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2 skyriaus vyr. tyrėjas A. K. tarnybiniu pranešimu (1 t., 14 b. l.), adresuotu Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorei, nurodo, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00448-22 būtina atlikti kratą S. D. gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini); 2. Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė 2022-01-03 prašymu dėl kratos kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydama leisti atlikti kratą S. D. gyvenamojoje vietoje, kurios adresą nurodė (duomenys neskelbtini) (1 t., 15 b. l.); 3. 2022 m. sausio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi leista daryti kratą S. D. gyvenamojoje vietoje, kurios adresas nurodytas (duomenys neskelbtini) (2 t., 48 - 49 b. l.); 4. 2022 m. sausio 3 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2 skyriaus vyr. tyrėjas A. K. priėmė nutarimą atlikti neatidėliotiną kratą S. D. gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., 18 b. l.), atlikta krata, surašytas kratos protokolas (1 t., 19 – 30 b. l.); 5. 2022 m. sausio 3 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2 skyriaus vyr. tyrėjas V. M. surašė tarnybinį pranešimą dėl neatidėliotinos kratos (1 t., 31 b. l.); 6. Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė 2022-01-05 prašymu patvirtinti procesinės prievartos priemonės teisėtumą kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydama patvirtinti kratos, atliktos S. D. gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), teisėtumą (1 t., 32- 33 b. l.), 2022 m. sausio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi prokurorės prašymas patenkintas, neatidėliotina krata, atlikta S. D. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), patvirtinta (1 t., 34 – 35 b. l.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 145 straipsnyje numatyta, kad kai yra pagrindo manyti, kad kokioje nors patalpoje ar kitokioje vietoje yra nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu būdu gautų ar įgytų daiktų bei vertybių, taip pat daiktų ar dokumentų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, arba kad koks nors asmuo jų turi, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras jiems surasti ir paimti gali daryti kratą; darant kratą, turi dalyvauti buto, namo ar kitų patalpų, kuriose daroma krata, savininkas, nuomotojas, valdytojas, pilnametis jų šeimos narys ar artimasis giminaitis, kai nėra galimybės užtikrinti šių asmenų dalyvavimo, krata daroma kviestinio ar savivaldybės institucijos atstovo akivaizdoje. BPK 160¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neatidėliotinais atvejais procesinės prievartos priemonės, numatytos šio Kodekso 154, 155, 158, 159 straipsniuose, gali būti taikomos ir prokuroro nutarimu, o procesinės prievartos priemonės, numatytos šio Kodekso 145, 147, 160 straipsniuose – ir prokuroro arba ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu, tačiau visais šiais atvejais per tris dienas nuo nutarimo priėmimo turi būti gauta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, patvirtinanti procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumą. Išanalizavęs ikiteisminio tyrimo metu pareigūnų, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjų sprendimų dėl kratos atlikimo S. D. gyvenamojoje vietoje priėmimo ir veiksmų atlikimo eiliškumą, jų priėmimo ir/ar atlikimo terminus, teismas daro išvadą, kad krata kaltinamojo gyvenamojoje vietoje buvo atlikta teisėtai, visi sprendimai ir jų pagrindu sekę veiksmai buvo atlikti laikantis BPK reikalavimų, todėl S. D. teiginiai apie neteisėtą kratą yra nepagrįsti, o ta aplinkybė, kad pirminiais dokumentais tyrėjui kreipiantis į prokurorą, o prokurorui į ikiteisminio tyrimo teisėją buvo nežymiai suklysta nurodant gyvenamosios vietos adresą (buvo klaidingai nurodytas namas: nurodyta (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini)) niekaip nepaneigia kratos teisėtumo. Teigtina, kad klaida buvo ištaisyta ir krata atlikta BPK leistinu būdu, todėl esminių BPK pažeidimų tiriant nagrinėjamą nusikalstamą veiką nebuvo padaryta.

Teismas, analizuodamas ir sistemiškai vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kaltinamojo parodymus apie tai, kad jis nežinojo, iš kur yra atsiradę šoviniai ir kam jie priklauso, vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi šiuos parodymus paneigia kita bylos medžiaga.

Liudytoja N. S. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad viduriniame sekcijos stalčiuje, kuriame buvo rasti šoviniai, yra sudėti išimtinai S. D. daiktai. Liudytoja patvirtino S. D. teiginius, kad S. D. bute gyvena nuo 2005 m., kad anksčiau bute gyveno ir jos sūnus, kuris 2010 m. išsikraustė į (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, kaltinamojo ir liudytojos N. S. nurodyta faktinė aplinkybė, kad prieš sąlyginai ilgą laikotarpį bute gyveno trečias asmuo, savaime niekaip nepatvirtina kaltinamojo keltos versijos, kad jam galėjo priklausyti rasti šoviniai. Be kita ko, liudytoja N. S. įvardijo, jog sekcija, kurios stalčiuje buvo rasti šoviniai, buvo pirkta sūnui bute nebegyvenant, be to, A. S. nemedžioja, jos žiniomis, medžiotojų draugų taip pat neturi.

Liudytojais teismo posėdžio metu apklausti kratą darę policijos pareigūnai J. K., K. L. ir A. K. nurodė išsamias kratos atlikimo aplinkybes, esminių skirtumų tarp liudytojų pareigūnų parodymų, teismas nenustatė. Liudytojais apklausti pareigūnai pripažino, kad teismo nutartyje daryti kratą buvo padaryta techninė klaida – suklysta rašant gyvenamosios vietos adresą, todėl buvo priimtas sprendimas daryti neatidėliotiną kratą ir kreiptis dėl neatidėliotinos kratos sankcionavimo po kratos atlikimo. Liudytojas J. K. patvirtino, kad šoviniai buvo rasti sekcijos viduriniame stalčiuje, juos radus buvo klausiama, kieno šoviniai, liudytojai pareigūnai teigė, kad konkretaus atsakymo nesulaukė, S. D. jiems įvardijo skirtingas šovinių atsiradimo aplinkybes. Teismas neturi pagrindo netikėti teismui tiesą sakyti prisiekusių policijos pareigūnų J. K., K. L. ir A. K. parodymais, taip pat liudytojos N. S. parodymais. Nenustatyta, kad liudytojai pareigūnai asmeniškai pažįsta S. D., turi suinteresuotumą bylos baigtimi ar siekį sąmoningai kaltinamajam pakenkti. Nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių turėtų siekį apkalbėti kaltinamąjį ir buto, kuriame jis gyvena savininkė, liudytoja N. S..

Kratos protokole (19 – 20 b. l.) užfiksuoti S. D. gyvenamojoje vietoje rasti daiktai – miegamojo kambaryje, spintelėje, ant kurios stovi televizorius, apatiniame stalčiuje buvo rasta ir paimta: 11 vnt. peilių geležčių, 12 vnt. metalinių žvaigždučių formos geležčių, kurie pagal byloje esančią specialisto išvadą nepriskiriami prie ginklams (45 – 46 b. l.) ir sekcijos spintelėje polietileniniame maišelyje buvo rasti ir paimti 3 vnt. šovinių, pavadinimais „Mirage Clever“ 12 kalibro, „Saga Buck“ 12 kalibro, „Saga Export“ 12 kalibro, kurie pagal byloje esančią specialisto išvadą ir specialisto paaiškinimo protokolą yra medžiokliniai šoviniai, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra šaudmenys. Tirti pateikti šoviniai skirti šaudyti iš daugelio modelių 12-o kalibro lygiavamzdžių šaunamųjų ginklų. Tirti pateikti šoviniai tinkami šaudyti iš A ir B kategorijų šaunamųjų ginklų (39 – 40, 50 – 51 b. l.),

Teismas neturi pagrindo abejoti, kad S. D., neturėdamas leidimo įgijo ir laikė savo gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sekcijos viduriniame stalčiuje, kuriame, kaip kategoriškai teigė liudytoja N. S., buvę daiktai priklauso išimtinai S. D., jis vienintelis tame stalčiuje laiko savo asmeninius daiktus, 3 šovinius, kurie pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą yra pramoninės gamybos 12-o kalibro medžiokliniai šoviniai ir yra šaudmenys, skirti šaudyti iš daugelio modelio 12-to kalibro lygiavamzdžių šaunamųjų ginklų. S. D. veiksmai pagal BK 253 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti tinkamai ir teisingai.

Dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis)

Pagal BK 37 straipsnio nuostatas, padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumo veika pripažįstama mažareikšme. Nusikaltimas mažareikšmiu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas prieina išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenumato. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, Nr. 2K-427/2010, Nr. 2K-500/2010, Nr. 2K-7-109/2013, Nr. 2K-153-942/2016).

BK nenumato išimtinių ribojimų sprendžiant mažareikšmiškumo klausimą tam tikroms nusikalstamoms veikoms. BK 37 straipsnis, nustačius šio straipsnio taikymui būtinas sąlygas, gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, koks BK skyrius numato baudžiamąją atsakomybę už veikos padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-275/2014).

Kaltinamojo S. D. padaryta veika – pramoninės gamybos, tinkamų šaudymui, 12 kalibro, centrinio skėlimo, 3 medžioklinių šovinių, skirtų įvairiems 12 kalibro, A, B kategorijų lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams, įgijimas ir laikymas be leidimo, pagal baudžiamąjį įstatymą laikomas apysunkiu nusikaltimu (BK 11 straipsnio 4 dalis). Teismų praktikoje įtvirtinta pozicija, kad BK 37 straipsnis negali būti taikomas, jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas, arba nusikaltimas siekiant sutrikdyti kito asmens sveikatą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad trys šoviniai kratos metu buvo rasti S. D. gyvenamoje vietoje, tarp asmeninių būtent S. D. daiktų – sekcijos viduriniame stalčiuje. Bylos duomenimis nenustatyta, kad minėti šoviniai namuose atsirado kitomis aplinkybės ar priklausytų kitiems asmenims. Byloje taip pat nenustatyta, kad laikomus šaudmenis S. D. būtų bandęs realizuoti ar kokiu nors būdu panaudoti. Duomenų, kad S. D. būtų turėjęs šaunamąjį ginklą, nėra. Įvertinus aplinkybę, kad S. D. laikė tik tris šovinius, kuriais nebuvo siekiama sutrikdyti kito asmens sveikatos, teismas sprendžia, kad kaltinamasis savo veiksmais nepadarė tokios žalos įstatymo saugomoms asmens, visuomenės ir valstybės vertybėms, už kurią būtų galima taikyti baudžiamąją atsakomybę. Teismo vertinimu, S. D. veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant šią veiką pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat BK 37 straipsnio nuostatų kontekstą, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių taikymas.

Darytina išvada, kad nors kaltinamojo S. D. veiksmai atitinka BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, padaryta veika nėra tiek pavojinga, kad būtų tikslinga S. D. už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn, jo veika pripažintina mažareikšme, nuo baudžiamosios atsakomybės S. D. atleistinas dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis), baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. D. neteisėtai įgijo ir laikė tris šovinius, kurių apyvarta yra draudžiama, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, minėti šoviniai („Mirage Clever“ 12 kalibro, „Saga Buck“ 12 kalibro, „ Saga Export “ 12 kalibro) turi būti konfiskuojami ir perduodami Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, dėl mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi konfiskuoti tris šovinius pavadinimais „Mirage Clever“ 12 kalibro, „Saga Buck“ 12 kalibro, „Saga Export“ 12 kalibro ir perduoti juos Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.