Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2009-01-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-209-580/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-01-29
Bylos Nr.
II-209-580/2009
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jūra Marija Strumskienė
Pažeidėjas
S. M.
Advokatai
Vladimiras Kononov
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS(S)NUTARTIS2009 m. sausio 29 d. Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė, sekretoriaujant Neringai Pustovit,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. M.,

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovui advokato padėjėjui Vladimirui Kononovui (Vladimir Kononov),

institucijos atstovėms Jurgitai Bertašiūtei ir Agatai Staševskajai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. M. skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Asmuo, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas, S. M. prašė teismo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) direktoriaus 2008-12-02 nutarimą, kuriuo jam paskirta 1750 Lt bauda arba jį pakeisti, paskiriant mažesnę nei įstatyme numatytą baudą arba visai jos neskiriant, ir išdėstyti 3117,99 Lt skolos VSDFV Vilniaus skyriui mokėjimą. Teismo posėdžio metu reikalavimo dėl 3117,99 Lt skolos išdėstymo atsisakė.

Minėtu nutarimu S. M. nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188⁶ straipsnio 1 dalį 1750 litų bauda už tai, kad, būdamas UAB „Viraksas“ direktoriumi, laiku nesumokėjo 3118 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų už 2008 m. liepos – rugsėjo mėnesius.

Šalies argumentai

S. M. skunde paaiškino, kad VSDFV Vilniaus skyriui pateikiant privalomą ataskaitą pranešė, jog UAB „Viraksas“ 2008 m. liepos – rugsėjo mėn. neįstengia mokėti įmokų. Taip pat buvo pateiktas prašymas leisti padengti susidariusią skolą proporcingai ją išdėstant 4 mėnesių laikotarpiui. Nurodė, kad prašymas pateiktas administracinės bylos nagrinėjimo metu, nebuvo registruotas. Kartu su prašymu buvo pateikti įrodymai, kad skola susidarė ne dėl įmonės vadovo kaltės, bet dėl objektyvių priežasčių: buvo atliktas UAB „Viraksas“ vidinis patikrinimas, kurio metu nustatytas įmonės lėšų pasisavinimas ir iššvaistymas. Dėl šių nusikalstamų veiksmų Vilniaus rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas. Būtent dėl įvykdyto įmonės atžvilgiu nusikaltimo ji negali vykdyti savo įsipareigojimų UAB „Medicinos bankui“ ir, esant neigiamam ūkinės veiklos balansui, negali kreiptis į kitus bankus dėl paskolų suteikimo. UAB „Medicinos bankas“, atsižvelgdamas į tai, kad dėl įvykdyto nusikaltimo įmonė „Viraksas“ neteko daugiau kaip 100000 Lt, bet nenutraukė savo ūkinės veiklos ir siekia vykdyti priimtus įsipareigojimus, leido laikinai padengti paskolą pagal įmonės galimybes. Banko pagalba leido tikėtis, kad UAB „Viraksas“, nors ir pavėluotai, bet galės padengti įsiskolinimą ir VSDFV Vilniaus skyriui. Todėl ir buvo prašyta leisti išdėstyti 3117,99 Lt mokėjimą. Tačiau VSDFV Vilniaus skyriaus darbuotojai neišsprendė šio žodinio prašymo ir neanalizavo pateiktų įrodymų visumos, pažeidė įrodymų vertinimo principą. Nebuvo įvertintos bendrovės direktoriaus kaltę lengvinančios aplinkybės: geranoriškas bendradarbiavimas su VSDFV Vilniaus skyriumi, siekis pašalinti padarytą žalą bei įmonės „Viraksas“ sudėtinga finansinė padėtis, todėl pažeistos nuobaudų skyrimo taisyklės, priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas.

Teismo posėdyje S. M. pateikė teismui prašymą, kuriuo atsisakė vieno iš reikalavimų – išdėstyti 3117,99 Lt skolos VSDFV Vilniaus skyriui mokėjimą. Kitą skundo dalį palaikė ir nurodė, kad pirmiausiai UAB „Viraksas“ mokėjo įmokas pagal lizingo sutartis, po to mokesčius ir atlyginimus, nes nesumokėjus įmokų pagal lizingo sutartis, įmonė negalėtų vykdyti sutarčių ir negautų pajamų.

VSDFV Vilniaus skyriaus atstovės J. B. ir A. Štaševskaja prašė nutarimą palikti nepakeistą. Įmonėje buvo atliktas patikrinimas ir surašyta pažyma, kurią S. M. pasirašė nereikšdamas jokių pastabų ar prieštaravimų, todėl, atstovių teigimu, galima preziumuoti, kad ji teisinga. Įmonė nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių sunkią finansinę padėtį, nebuvo gautas ir pareiškėjo minimas prašymas išdėstyti susidariusią skolą. Tokie prašymai privalo būti užregistruoti raštinėje, kad institucija turėtų galimybę išnagrinėti ir atsakyti raštu. Be to, pagal VSDFV biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 61 punktą prašymas tenkinamas tik tada, kai draudėjas yra sumokėjęs ne mažesnes nei vidutines trijų mėnesių socialinio draudimo įmokas. Šiuo atveju draudėjas įmokų visai nemokėjo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjant bylą buvo nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyriaus Įmokų išieškojimo skyriaus vyriausioji specialistė 2008-11-14 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 5-6) S. M. už tai, kad jis pažeidė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, Vyriausybės 2005-06-14 nutarimu Nr. 647 patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 25 punkto reikalavimus, o būtent, laiku nesumokėjo 3117,99 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų už 2008 m. liepos – rugsėjo mėnesius. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2008-12-02 nutarimu (b. l. 7) už protokole nurodytus pažeidimus paskirta 1750 Lt bauda.

ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybinio socialinio draudimo įmokų, išmokų, susidariusių delspinigių apskaičiavimo arba (ir) jų mokėjimo nustatytos tvarkos pažeidimas, veika, dėl kurios neteisėtai buvo sumažintos valstybinio draudimo įmokos, išmokos, vengimas registruotis draudėju, neįsileidimas valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų pareigūnų tikrinti duomenų, susijusių su valstybinio socialinio draudimo įmokomis bei išmokomis, nepateikimas jiems dokumentų arba jų nuslėpimas, finansinių ataskaitų ar pranešimo apie asmens priėmimą į darbą pavėluotas pateikimas arba nepateikimas, klaidingos informacijos suteikimas, neteisingų duomenų apie gautas pajamas, reikalingų valstybinio socialinio draudimo pensijai ar pašalpai skirti, įrašymas į išduodamas piliečiams pažymas ar kitus dokumentus, taip pat valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas – užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių litų.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos. Pagal Vyriausybės 2005-06-14 nutarimu Nr. 647 patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 25 punktą draudėjai, skaičiuodami darbo užmokesčio sumas asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis, narystės ar tarnybos pagrindu, taip pat mokėdami socialinio draudimo įmokas šių Taisyklių 20.8 ir 20.9 punktų nustatytais atvejais, apskaičiuoja socialinio draudimo įmokas šių Taisyklių 20.1–20.10 punktuose nustatyta tvarka už kiekvieną mėnesį ir sumoka jas ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, išskyrus šių Taisyklių 26 punkte numatytus atvejus. Mokėjimo nurodymai pateikiami Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms už visą atitinkamo laikotarpio socialinio draudimo įmokų sumą, kad ir kiek lėšų būtų draudėjo sąskaitoje.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais: atsiskaitymo su Valstybinio socialinio draudimo fondu 2008-11-14 patikrinimo pažyma ir jos priedais (b. l. 37-41), S. M. pateikta UAB „Viraksas“ Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų biudžetų lėšų finansine ataskaita (b. l. 36), nustatyta, kad UAB „Viraksas“ įstatyme nustatytu terminu nesumokėjo socialinio draudimo įmokų už 2008 metų liepos – rugsėjo mėnesius. Paties įmokų nesumokėjimo fakto S. M. neginčijo. Už teisės aktais nustatytos pareigos nevykdymą kaltam asmeniui numatyta administracinė atsakomybė. Bylos aplinkybės rodo, jog S. M. turėjo galimybes tinkamai vykdyti pareigas Valstybinio socialinio draudimo fondui, o kartu ir pasirinkimo laisvę. Socialinio draudimo įmokų už rugsėjo mėnesį sumokėjimui paskutinė diena buvo spalio 15 diena, už rugpjūčio mėnesį – rugsėjo 15 diena, už liepos mėnesį – rugpjūčio 15 diena. Pažymėtina tai, kad bendrovėje buvo lėšų, iš kurių būtų galima mokėti socialinio draudimo įmokas. Tačiau draudėjas, vykdydamas piniginius įsipareigojimus, pažeidė Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnį, t. y. 2008 m. liepos ir rugpjūčio mėn. buvo vykdomi mokėjimai atsiskaitytiniems asmenims, nesumokėjus socialinio draudimo įmokų. Liepos mėn. UAB „Viraksas“ sumokėjo 2771,50 Lt tiekėjams, rugpjūčio mėn. sumokėjo 2000 Lt sumą tiekėjams ir 1700 Lt sumą už paslaugas (b. l. 38-39). Laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymas numato mokėjimų eilės tvarką, kai įmonei nepakanka pinigų visų mokėjimų vykdymui. Pagal šio įstatymo 3 straipsnį valstybinio socialinio draudimo įmokos turi būti mokamos antrąją eile iš karto po su darbo santykiais susijusių išmokų išmokėjimo. Tuo tarpu bet kokie atsiskaitymai su verslo partneriais vykdomi paskutine eile. Laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymas nenumato jokių išimčių, leidžiančių dėl objektyvių priežasčių nesilaikyti nustatytos mokėjimų eilės. Todėl S. M. argumentai, kad jis negalėjo vykdyti įsipareigojimų dėl galimai įmonės atžvilgiu padaryto nusikaltimo ir dėl sunkios finansinės padėties neturi esminės reikšmės konstatuojant administracinio teisės pažeidimo buvimo faktą. Administracinė nuobauda turi būti skiriama visais atvejais, kada nustatomi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, išskyrus atvejus, kai veika padaroma esant būtinosios ginties, būtinojo reikalingumo sąlygomis, o taip pat tada, kai teismas nusprendžia taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir esant išskirtinėms įstatyme numatytoms aplinkybėms neskirti administracinės nuobaudos. Byloje nėra duomenų, leidžiančių S. M. elgesį laikyti atliktu esant būtinajai ginčiai ar būtinajam reikalingumui.

S. M. teigimu, skiriant administracinę nuobaudą, nebuvo įvertinta įrodymų visuma, nebuvo išspręstas prašymas dėl susidariusios skolos mokėjimo išdėstymo. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad S. M. nebuvo nustatyta tvarka pateikęs prašymo išdėstyti susidariusią skolą. Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose tvarka, patvirtinta VSDFV direktoriaus 2008-02-01 įsakymu Nr. V-69 nustato, kad prašymai, gauti tiesiogiai iš asmens arba atsiųsti paštu (ar gauti elektroniniu būdu), tą pačią dieną arba ne vėliau kaip kitą darbo dieną turi būti registruojami atitinkamame registre ir tvarkomi Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001-12-28 įsakymu Nr. 88 nustatyta tvarka. Ant prašymo turi būti dedamas registracijos spaudas, jame įrašoma prašymo gavimo data ir registravimo numeris. Tačiau S. M. nepateikė nustatyta tvarka prašymo registravimui, tai patvirtino ir VSDFV Vilniaus skyriaus atstovės teismo posėdyje. Pagal minėtų taisyklių 17 punktą žodiniai asmenų prašymai priimami tik tais atvejais, kai juos galima išnagrinėti ir išspręsti tuoj pat, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos interesų. Tačiau prašymas dėl skolos mokėjimo išdėstymo nėra tokio pobūdžio prašymas, kuris gali būti išsprendžiamas iš karto ir kurį būtų galima pateikti žodžiu.

Kadangi nustatytos visos administracinio teisės pažeidimo sudėties dalys, tai darytina išvada, jog S. M. administracinė nuobauda buvo paskirta pagrįstai. Pagal ATPK 30² straipsnį skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Skiriant nuobaudą S. M. nebuvo nustatytos nei atsakomybę sunkinančios nei lengvinančios aplinkybės, išvardytos ATPK 31 ir 32 straipsniuose, todėl teisingai paskirta baudos vidurio dydžio bauda.

Šiuo atveju skiriant administracinę nuobaudą, netaikytinas ir ATPK 30¹ straipsnis, numatantis galimybę neskirti administracinės nuobaudos. Šis straipsnis gali būti taikomas ir administracinė nuobauda neskiriama tada, kai nustatomos įstatyme nurodytos bei kitos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais galima padaryti išvadą, kad administracinės nuobaudos skyrimas yra nebūtinas. Kaip minėta, atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, o socialinio draudimo įmokos buvo nesumokėtos pažeidžiant Laikinąjį mokėjimų eilės tvarkos įstatymą, todėl nebūtų teisinga ir protinga taikyti ATPK 30¹ straipsnyje nurodytą išimtį.

Pareiškėjui atsisakius nuo reikalavimo byla toje dalyje nutraukiama (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

S. M. skundo netenkinti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2008-12-02 nutarimą, kuriuo S. M. paskirta 1750 Lt bauda, palikti nepakeistą.

Bylą dalyje dėl reikalavimo išdėstyti 3117,99 Lt skolą nutraukti.

Nutartis per dešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė