Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėja A.Jurgelienė Procesinio sprendimo kategorija 21.4.2;121.18

NUTARTIS

2009 m. lapkričio 23 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

dalyvaujant ieškovei E. V., jos atstovei advokatei Danguolei Bajorinienei, atsakovei R. J., jos atstovui advokatui Valdui Falkauskui,

teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. V. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2009m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovei R. J., trečiajam asmeniui notarei Loretai Stankevičienei dėl turto perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Teismas netinkamai taikė dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimą negaliojančiu reglamentuojančias materialinės teisės normas (CK 1,90 straipsnis) ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šuo klausimu suformuotos teismų praktikos, todėl be jokio pagrindo atmetė ieškinį, pilnai neištyrė pateiktų įrodymų, savaip interpretavo liudytojų parodymus, atmetė prašymus išreikalauti įrodymus, kas sąlygojo nepagrįsto sprendimo priėmimą. Ieškinio reikalavimas pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu dėl to, jog viena jo šalis – J. R. – buvo mažai raštingas ir dėl tokios savo asmens savybės esminiai klydo dėl sudaromo sandorio sąlygų, pagrįstas liudytojų parodymais ir rašytiniais įrodymais. Teismas, paneigdamas aplinkybę, kad J. R. suprato sudaromo ginčo sandorio esmę, motyvavo, kad kariniame biliete nurodyta J. R. įgytą profesija – traktorininkas.

2. Teismas nepagrįstai sprendime motyvavo, kad J. R. suvokė sudaromo sandorio prasmę ir išreiškė valią perleisti turtą su sąlyga jį išlaikyti iki gyvos galvos, nes J. R. 2001 m. atsakovei R. J. išdavė galiojimą sutvarkyti pastatų inventorizavimo ir žemės sklypų teisinės registracijos dokumentus bei atkreipė dėmesį ir į tai, kad šiame galiojime J. R. taip pat pasirašė pilna pavarde. Tačiau iš šio vertinamo įgaliojimo bei kitų teismui pateiktų dokumentų teismas neįžvelgė aplinkybės, kad J. R. niekada pats nepildė jokių oficialių dokumentų. Visus reikiamus dokumentus užpildė žemėtvarkos darbuotojai, o J. R. tik pasirašė. Byloje pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas paneigia liudytojų parodymus, kad J. R. klausėsi radijo, diskutavo su kaimynais įvairiomis temomis, buvo apsiskaitęs, nes iš pateiktų su protokolu nuotraukų matyti, kad jo name nėra televizoriaus, radijo, šaldytuvo ir laikraščių, kad J. R. vedė gana aplaidų gyvenimo būdą.

3. Teismas atmetė prašymą skirti rašysenos ekspertizę, motyvuodamas, kad nėra reikalavimo dėl parašo teisėtumo. Teismas atmesdamas prašymus bei nepriimdamas dokumentų tokiu būdu užkirto kelią, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, tikslinti ar pakeisti ieškinio reikalavimus. Teismas pats taip pat neturėjo galimybės įsitikinti J. R. parašu, nes atmetė prašymą iš Joniškio rajono PK išreikalauti prašymą išduoti asmens dokumentą, kuriame patvirtinamas asmens parašas. Teismas motyvavo, kad negali sutikti su pateiktais argumentais bei liudytojų V. V., P. R. Š. parodymais, kad J. R. beveik nelankė mokyklos, baigė tik vieną klasę, dėl to nemokėjo nei skaityti nei rašyti, nepažinojo pinigų, kadangi byloje nustatyta, kad šie asmenys su J. R. daug metų nepalaikė artimų santykių ir nesidomėjo nei jo įgytų žinių lygiu, nei turima darbine veikla, nei gyvenimiška patirtimi.

4. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad notarų registro knygoje apie sudarytą sandorį J. R. pasirašė jau sutrumpintu parašu. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tretysis asmuo suinteresuotas, jog ieškinys būtų atmestas, nes priešingu atveju atsirastų pagrindas atlyginti žalą, kylančią iš notaro veiklos profesinio draudimo pagrindų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad vertinant asmens valią, buvusią sandorio sudarymo metu, vertinat, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į suklydusios sandorio šalies, amžių, išsimokslinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jei buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. J. R. niekada nesakė, kad ketina sudaryti turto perleidimo tretiesiems asmenims sandorį, nes sandorio sudarymo metu buvo tik 66 m. amžiaus, jautėsi ganėtinai sveikas, buvo darbingas, talkininkaudavo kitiems asmenims. J. R. neturėdamas net pradinio išsilavinimo, tinkamai neįvertino savo turimo turto vertės, nesusigaudė ekonominėje situacijoje, neįvertino galimybėmis turtu disponuoti ir iš jo gauti naudos, todėl klydo dėl sudaromo sandorio esmės.

5. Teismas pažeidė procesinės teisės normų reikalavimus bei bylos šalių rungtyniškumo principą, CPK 180,185 straipsniuose įtvirtintus principus dėl įrodymo sąsajumo, leistinumo. Apeliantė įrodinėjau sandorio šalies - pusbrolio J. R. mažaraštiškumą, jo valią ginčo sandorio sudarymo metu. Šias aplinkybes pagrindė turimais rašytiniais įrodymais bei prašė išreikalauti naujus įrodymus, kurie patvirtintų ieškinio reikalavimo aplinkybes. Tačiau pirmos instancijos teismas rėmėsi vien atsakovės liudytojų prieštaringais parodymais, atmesdamas apeliantės prašymus ir nesudarydamas galimybės patvirtinti ar pakeisti ieškinio reikalavimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo pateiktus įrodymus, teisingai juos įvertino ir priėmė teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Joniškio notarų biuro notarės Loretos Stankevičienės patvirtinta 2007 m. sausio 5 d. turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartimi, J. R. perleido atsakovei R. J. nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą 1,5800 ha, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą 0,2200 ha, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą 1,0700 ha, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su sąlyga išlaikyti jį iki gyvos galvos (t. I, b.l. 42-44). Iš mirties liudijimo matyti, kad turto perleidėjas J. R. mirė 2007m.kovo 27d.(b.l. 5,t.1). Iš 2007m.birželio 12d. notaro liudijimo matyti, kad po J. R. mirties palikimą priėmė jo pusseserė E. V. (b.l. 8).

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas remdamasis liudytojų parodymais bei rašytiniais įrodymais padarė teisingą išvadą, kad ieškovė apie J. R. sudarytą sandorį sužinojo praėjus keliems mėnesiams t.y. po jo mirties, todėl įtakojama šių aplinkybių, ieškovė galėjo tik subjektyviai suvokti ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybes bei daryti neįrodytas prielaidas apie J. R. suklydimą sandorio sudarymo metu, apie atsakovės piktavališkumą ar galimą J. R. parašo suklastojimą notarų biure.

Įvertinus įrodymų visumą kolegija daro išvadą, kad ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimą pagrindžiančio faktinio ieškinio pagrindo – valinio suklydimo dėl sandorio sudarymo ir CK 1.90, 6.145 straipsniuose reglamentuojamų teisnių pagrindų, kuriais prašo pripažinti negaliojančia 2007 m. sausio 5d. dvišalę sutartį. Teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad sutarties šalies – J. R. valios trūkumas ar esminis suklydimas, dėl kurio sandoris rentos gavėjo dalyje galėtų būti pripažintas negaliojančiu Lietuvos Respublikos CK 1.90 str. pagrindais, nenustatytas. Vertinant ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsimokslinimą, sveikatos būklę, sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius ir kitas svarbias aplinkybes. Byloje nepaneigta, kad turto perleidėjas J. R. ir atsakovė R. J. suvokė sudaromo sandorio esmę bei teisines pasekmes. Notarė Loreta Stankevičienė byloje paaiškino faktines aplinkybes, kad tvirtinant šią išlaikymo iki gyvos galvos sutartį nekilo abejonių dėl rentos gavėjo – J. R. valios perleisti žemės sklypus su sąlyga, kad rentos mokėtojas R. J. išlaikys rentos gavėją iki gyvos galvos, kadangi rentos gavėjas J. R. buvo vienišas, artimųjų neturėjo, jo teigimu, gyveno kaimynystėje su rentos mokėtoja, todėl šis sandoris neprieštaravo ir Lietuvos Respublikos CK 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Kiek notarė pamena, J. R. iš pradžių ketino dovanoti tuos žemės sklypus atsakovei, bet kai buvo išaiškinta išlaikymo iki gyvos galvos sutarties naudingumas, jis pasirinko šį sandorį. Nurodė, kad J. R. pasirašė vardu, pavarde, kad nekiltų abejonių dėl parašo tikrumo, pareikalavo iš J. R. pateikti asmens dokumentą – pasą, tačiau J. R. parašo sutartyje nesulygino su pase esančiu parašu. Šių ir kitų byloje apklaustų liudytojų parodymų ieškovė E. V. nepaneigė savo pateiktais įrodymais.

Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje yra suformuota nuostata, kad vertinant, ar suklydimas gali būti kvalifikuojamas kaip esminis, būtina atsižvelgti į tai, dėl ko buvo suklysta, nes ne bet koks suklydimas yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu. Suklydimas laikomas esminiu, jeigu suklystama dėl sandorio esmės, kitos sandorio šalies, sandorio dalyko, jo kokybės, esminių sandorio sąlygų. Tikruosius asmenų ketinimus sudaryti sutartį rodo šalių santykiai iki sutarties, jų turinys ir pobūdis, derybos dėl sutarties sudarymo, šalių elgesys iki ir po sutarties bei kitos reikšmingos aplinkybės.

Byloje apklaustų liudytojų - I. M., V. Š., D. P., J. I., R. S. parodymais nustatyta, kad apie savo norą perleisti žemės sklypus atsakovei, J. R. kalbėjo keletą metų, kadangi jis buvo vienišas ir be atsakovės R. J. šeimos, juo niekas nesirūpino, liudytojai nurodė nepažinoję J. R. giminaičių ir nėra matę jų lankantis. Nepaneigtas ir atsakovės liudytojais V. Š., D. P., R. S. įrodinėjamas faktas, kad atsakovė keletą metų iki J. R. mirties naudojosi žemės ūkio paskirties žemės sklypais, teikė pastovų maitinimą. Teismas neturėjo pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais dėl rentos gavėjo valios bei nesuklydimo sudarant sandorį. Kolegija atsižvelgia ir į faktinę aplinkybę, kad sudaromu sandoriu J. R. neprarado viso savo turimo nekilnojamojo turto, jo nuosavybėje likusį turtas - gyvenamąjį namą, pastatus, namų valdos žemės sklypą paveldės pailikimą priėmusi įpėdinė (b.t. I, b.l.11-114). Teismas teisingai įvertino, kad atsakovės R. J. pareiga apmokėti J. R. laidojimo išlaidas gali atsirasti tik iš galiojančio sandorio ir tai yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad J. R. ir R. J. tarpusavio bendravimą iki sutarties sudarymo notarine tvarka rodo ne tik liudytojų parodymai, bet ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai - 2001 m. J. R. išduotas įgaliojimas atsakovei sutvarkyti pastatų inventorizavimo ir žemės sklypų teisinės registracijos dokumentus (b.t. I, b.l. 118). Teismas teisingai atkreipė dėmesį ir į tai, kad šiame įgaliojime J. R. taip pat pasirašė pilna pavarde. Liudytojų V. V., P. R. S. (ieškovės šeimos nario ir giminaitės) parodymus, kad J. R. beveik nelankė mokyklos, baigė tik vieną klasę, dėl to nemokėjo nei skaityti, nei rašyti, nepažinojo pinigų, teismas sprendime teisingai vertino kaip nepagrįstus, nes šie asmenys su J. R. daug metų nepalaikė artimų santykių ir nesidomėjo nei jo įgytų žinių lygiu, nei turima darbine veikla, nei gyvenimiškąja patirtimi.

Nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas dėl netinkamo įrodymų vertinimo, nes kolegijos nuomone, ieškovės pateiktas rašytinis įrodymas – J. R. karinis bilietas patvirtina tik jo įgytą traktorininko profesiją bei asmens parašą, kur pasirašyta pilna pavarde – R. (b.t.I, b.l. 19). Teismas teisingai vertino liudytojos J. I., dirbusios to paties kolūkio buhaltere parodymus, kad J. R. savo ranka pildė privalomus buhalterijai pateikti kelionės lapus, atsiimdamas atlyginimą pasirašydavo kasos dokumentus. Liudytojų V. Š., D. P., R. S. bei pašto darbuotojos P. Č. patvirtintų faktinių aplinkybių, kad J. R. buvo bendraujantis žmogus, domėjosi naujienomis, ėjo į kaimo parduotuvę, pirkosi būtiniausias prekes, ir niekam nekilo abejonių dėl kaimyno sugebėjimo tvarkyti ūkinius reikalus, disponuoti pinigais, nepaneigia ieškovės pateiktas 2007m.kovo 3d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (b.l. 111,t.1). Nuotraukose matyti televizorius, radijo imtuvas, o kitų apeliantės nurodomų aplinkybių ši antstolio apžiūra nei paneigia nei patvirtina.

Kolegija daro išvadą, kad teismas teisingai įvertino įrodymus ieškovės pareikštais sandorio negaliojimo CK 1.90 str. pagrindais ir ieškinio reikalavimo ribose. Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas neskyrė rašysenos ekspertizės, atsisakė priimti medicininį dokumentą, negali būti pagrindu naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo bylą dėl ieškinyje pareikšto teisinio ir faktinio pagrindo ir CPK 177 str. bei 180 str. reglamentuojamų įrodymų pateikimo bei įvertinimo reikalavimų nepažeidė.

Tokiu būdu, įvertinusi aptartus įrodymus kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus ir palieka galioti Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimą bei paskirto bylinėjimosi išlaidas CPK 93 straipsnio pagrindais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str., 1 dalies, 1 punktą

nutaria:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 29d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės E. V. atsakovei R. J. 150 litų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės E. V. 8 litus valstybei išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.