Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-07-27 · Administracinė byla Nr. I-121-583/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-07-27
Bylos Nr.
I-121-583/2012
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00266-2011-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Remigijus Arminas, Aušrelė Mažrimienė, Laimutė Jokubauskaitė
Pareiškėjas
S. S.
Atsakovas
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Klaipėdos
Advokatai
Giedrė Striaukienė, Vytautas Mačiulskis, Lietuva Aukščiausiajam Teismas
Administracinė byla Nr. I-121-583/2012Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00266-2011-3Procesinio sprendimo kategorijos 24; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušrelės Mažrimienės ir Laimutės Jokubauskaitės, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiškėjos S. S. atstovui J. S. bei advokatei Giedrei Striaukienei, trečiajam suinteresuotam asmeniui advokatui Vytautui Mačiulskiui, 2012 m. liepos 24 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S.S. skundą atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatui Vytautui Mačiulskiui dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. (1.31)- TPB-111-11 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja S. S. 2011 m. liepos 18 d. skundu (b.l. 6-7) kreipėsi į teismą, prašydama:

- panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Klaipėdos tarnyba) 2011 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPB-111-11 ir įpareigoti atsakovę suteikti antrinę teisinę pagalbą kasaciniame procese;

- priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, kad atsakovė ginčijamu sprendimu nepagrįstai atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą kasaciniame procese civilinėje byloje dėl iškeldinimo, kurioje ji buvo atstovaujama nekvalifikuotai, todėl būtini procesiniai veiksmai šioje civilinėje byloje nebuvo atlikti. Klaipėdos tarnyba priimdama ginčijamą sprendimą vadovavosi advokato V.Mačiulskio pranešimu, o su ja nebendravo, išsamiai neišsiaiškino visų aplinkybių. Mano, kad advokatas netinkamai ją atstovavo civilinėje byloje, nerodė jokios iniciatyvos surinkti visą reikalingą informaciją teisingam bylos išnagrinėjimui, ko pasekoje Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė jai nepalankų sprendimą už akių, kai ji turėjo byloje advokatą. Nepavykus pasiekti teigiamo rezultato apeliaciniame procese, iškilo būtinybė kreiptis į teismą kasacine tvarka. Nurodo, kad advokato V. Mačiulskio netinkamai paruoštas kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiame teismo 2011 m. gegužės 10 d. nutartimi nebuvo priimtas. Minėtoje nutartyje buvo nurodyta, kad ištaisius trūkumus galima kasacinį skundą pateikti iš naujo, tačiau advokatas delsė paruošti kasacinį skundą, kol Klaipėdos tarnyba priėmė sprendimą, kuriuo subjektyviai ir nepagrįstai nusprendė, kad kasacinis procesas neperspektyvus.

Pareiškėjos atstovas J. S. į teisminį bylos nagrinėjimą atvyko, tačiau teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad jis nors ir turi įgaliojimą atstovauti pareiškėją, tačiau jos neatstovauja, nes pareiškėjai yra suteikta antrinė teisinė pagalba ir ją teikia paskirta advokatė G.Striaukienė.

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovė advokatė Giedrė Striaukienė teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad pareiškėja į Klaipėdos tarnybą kreipėsi pasibaigus kasacinio skundo padavimo 3 mėnesių terminui, todėl Tarnyba negalėjo priimti kitokio sprendimo nei atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą. Teigia, jog pareiškėja turėjo galimybę apskųsti Klaipėdos tarnybos 2011 m. birželio 17 d. sprendimą, kuriuo jai buvo nutraukta antrinė teisinė pagalba, tačiau to ji nepadarė ir neteko galimybės pakartotinai pateikti kasacinį skundą, nes praleido kasacinio skundo padavimo terminą.

Atsiliepimas

Atsakovė – Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, atsiliepimu į skundą (b.l.17-19) nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog Klaipėdos tarnyba 2010 m. kovo 18 d. sprendimu suteikė antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl iškeldinimo iš savavališkai užimtos gyvenamosios patalpos ir 2010 m. balandžio 21 d. sprendimu pakeitus advokatą ją teikti skirtas advokatas V. Mačiulskis. 2011 m. gegužės 27 d. advokatas V.Mačiulskis pateikė pranešimą dėl teisinės pagalbos teikimo pareiškėjai nutraukimo. Pranešime buvo nurodyta, kad pareiškėja nei viename teismo posėdyje nagrinėjant civilinę bylą nedalyvavo, su advokatu nebendravo ir neteikė jokios informacijos. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutartimi buvo pripažinęs pareiškėjos dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, tačiau ji vis tiek į teismo posėdžius neatvyko, todėl teismas priėmė sprendimą už akių. Nurodo, kad advokatas V.Mačiulskis paruošė pareiškimą dėl sprendimo panaikinimo už akių, tačiau teismas šį pareiškimą atmetė. Tuomet, advokatas V. Mačiulskis paruošė atskirąjį skundą Klaipėdos apygardos teismui, kuris skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjos reikalavimu buvo paruoštas kasacinis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo nutarties, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti kasacinį skundą nagrinėjimui. Teigia, jog pareiškėja reikalavo, kad kasacinis skundas būtų paruoštas pakartotinai, tačiau advokatas nurodė, kad pareiškėja pati sudarė sąlygas, kad atstovavimas civilinėse bylose būtų neperspektyvus, todėl prašė nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Klaipėdos tarnybos 2010 m. kovo 18 d. sprendimą (su vėlesniais pakeitimais). Nurodo, kad Klaipėdos tarnyba iš advokato pranešime nurodytų aplinkybių konstatavo, kad pareiškėja nevykdė pareigos bendradarbiauti su antrinę teisinę pagalbą teikiančiu advokatu bei tolimesnis atstovavimas byloje neperspektyvus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punktu 2011 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPP-77-11 nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Klaipėdos tarnybos 2010 m. kovo 18 d. sprendimą. Teigia, jog Klaipėdos tarnyba išnagrinėjusi 2011 m. birželio 28 d. pareiškėjos prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą ir visą turimą informaciją, nustatė, kad pareiškėja jokių naujų aplinkybių ar faktų, kurie leistų abejoti 2011 m. birželio 17 d. sprendimo Nr.(1.31)-TPP-77-11 teisėtumu ir pagrįstumu bei Tarnybos išvada dėl atstovavimo neperspektyvumo, todėl priėmė 2011 m. liepos 1 d. ginčijamą sprendimą, kuriuo atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai S.S. civilinėje byloje Nr. 2A-547-622/2011 kasaciniame procese.

Tretysis suinteresuotas asmuo – advokatas Vytautas Mačiulskis atsiliepime į pareiškėjos skundą (b.l. 16-17) nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad skundžiamas Klaipėdos tarnybos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėja savo reikalavimo panaikinti Klaipėdos tarnybos 2011 m. liepos 1 d. sprendimą nemotyvuoja. Teigia, jog Klaipėdos tarnybos 2010 m. kovo 18 d. sprendimu jai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl iškeldinimo iš savavališkai užimtos gyvenamosios patalpos, tačiau teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas Klaipėdos tarnybos 2011 m. birželio 17 d. sprendimu. Teigia, jog pareiškėja nesutikdama su šiuo sprendimu tyrėjo teisę jį apskųsti, tačiau to nepadarė, todėl preziumuojama, kad šis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėja kreipdamasi į Klaipėdos tarnybą prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą toje pačioje civilinėje byloje, kurioje teisinės pagalbos teikimas jau buvo nutrauktas. Taip pat nurodo, kad pareiškėjos argumentai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo civilinėje byloje kokybės yra nepagrįsti, nes iki kol nebuvo nutrauktas teisinės pagalbos teikimas jokių nusiskundimų iš pareiškėjos nebuvo gauta.

Tretysis suinteresuotas asmuo advokatas V. Mačiulskis teisminio nagrinėjimo metu palaiko atsiliepime nuodytis argumentus ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į skundą (b.l.55-56) nurodė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos yra valstybės institucijos, savarankiškai priimančios sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Teisingumo ministerija neturi įgaliojimų pakeisti, panaikinti ar kitaip įtakoti tarnybų priimamų sprendimų, todėl šioje byloje galutinis teismo sprendimas neturės įtakos teisingumo ministerijos teisėms ir pareigoms. Taip pat nurodė, kad atstovas teismo posėdyje nedalyvaus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas

Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. Nr.(1.31)-TPB-111-11, kuriuo pareiškėjai S. S. vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 2 punktu (antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus) atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) paskirtis - valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 2 straipsnyje apibrėžiama antrinė teisinė pagalba ir nurodoma, kad tai – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Taigi, net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas numato tam tikrus apribojimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011, 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010).

Konkrečiu atveju aktualus VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalies 2 punktas, įtvirtinantis, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus. Teisėjų kolegija pažymi, kad atstovavimo byloje perspektyvumas VGTPĮ taikymo prasme yra vertinamojo pobūdžio. Šį vertinimą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų visumą. Informacijos, kuria remiantis turi būti atliktas šis vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs. Informacija apie atstovavimo, kai yra priimtas sprendimas teikti antrinę teisinę pagalbą, neperspektyvumą paprastai gaunama iš advokato teikiančio antrinę teisinę pagalbą pranešimų (VGTPĮ 23 straipsnio 2 dalis), taip pat iš teismų priimtų procesinių sprendimų, asmens, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, paaiškinimų ir kt. Antrinę teisinę pagalbą atsisakoma teikti, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas šaliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisinės perspektyvos (nebus pasiektas siekiamas rezultatas).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėja 2011 m. birželio 28 d. kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo civilinėje byloje Nr. 2A-547-622/2011, kurioje, nurodo, reikalinga parengti kasacinį skundą. Tačiau Klaipėdos tarnyba 2010 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-398-10 pareiškėjai jau buvo suteikusi antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl iškeldinimo iš savavališkai užimtos gyvenamosios patalpos (b.l.29). Klaipėdos tarnybos 2010 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPC-58-10 antrinę teisinę pagalbą pavedė teikti advokatui V.Mačiulskiui (b.l.30-32). Klaipėdos tarnybos 2011 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-77-11 pareiškėjai teikiama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje pagal 2010 m. kovo 18 d. sprendimą buvo nutraukta vadovaujantis VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 9 punktu (jei atstovavimas byloje neperspektyvus) (b.l. 41-44). Klaipėdos tarnyba tokį sprendimą priėmė atsižvelgdama į pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą paskirto teikti advokato V.Mačiulskio pranešimą bei įvertinusi civilinėje byloje priimtus procesinius sprendimus. Advokatas V. Mačiulskis pranešime (b.l.35-36) nurodė, kad pareiškėja dėl civilinės bylos su juo nebendravo, jokios informacijos nagrinėjant civilinę bylą pirmos instancijos teisme neteikė į paskirtus posėdžius neatvyko, nors Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 3 d. ir pripažino atsakovės S.S. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Būtent dėl šios priežasties Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 14 d. priėmė sprendimą už akių CPK 246 str. 5 d. pagrindu, kuriuo buvo patenkintas ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinys dėl atsakovės S.S. iškeldinimo iš savavališkai užimtų gyvenamųjų patalpų (b.l. 135-140). S.S. paskirtas teikti teisinę pagalbą advokatas V.Mačiulskis 2010 m. lapkričio 2 d. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau teismas 2010 m. lapkričio 23 d. nutartimi pareiškimo netenkino. Advokatas pateikė atskirąjį skundą dėl pirmos instancijos nutarties, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. kovo 9 d. nutartimi paliko Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartį nepakeista (b.l.141-142). Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 10 d. nutarties (b.l. 37-38) matyti, kad 2011 m. buvo gautas kasacinis skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. ir Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 9 d. nutarčių peržiūrėjimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gegužės 10 d. nutartimi kasacinį skundą priimti atsisakė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija nurodė, kad pagal galiojantį civilinio proceso įstatymą kasacija nėra trečioji teisminė instancija po pirmosios ir apeliacinės instancijų, o yra išimtinė teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumo kontrolės forma, galima tik tais atvejais, kai yra vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui užtikrinti, teisei plėtoti, viešajam interesui apginti. Dėl to kasaciniame skunde nepakanka vien tik įvardinti teisės normų pažeidimą ir nurodyti, kad jis yra esminis – esminė įvardyto teisės pažeidimo reikšmė turi būti atskleista ir pagrįsta išsamiais teisiniais argumentais, be to, turi būti motyvuotai pagrįsta, kad dėl nurodyto pažeidimo galėjo būti priimtas neteisėtas teismo sprendimas (nutartis) (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvus ir kasacinio skundo argumentus, konstatavo, kad kasaciniame skunde nesuformuluota pagrindų peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Taigi, Klaipėdos tarnyba įvertinusi advokato V.Mačiulskio pranešime nurodytas aplinkybes bei teismų priimtus procesinius sprendimus, 2011 m. birželio 17 d. sprendimu nutraukė S.S. antrinės teisinės pagalbos teikimą civilinėje byloje vadovaujantis VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 9 punktu (jeigu atstovavimas neperspektyvus). Byloje nėra pateikta duomenų, kad minėtas sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo būtų apskųstas.

Pareiškėja skunde nurodo, kad kasacinis skundas buvo paruoštas nekvalifikuotai, todėl Lietuvos Auškčiausiajam Teisme nepriimtas nagrinėti. Įvertinusi tai 2011 m. birželio 28 d. kreipėsi iš naujo į Klaipėdos tarnybą dėl antrinės teisinė pagalbos suteikimo, nurodant, kad reikalinga parengti kasacinį skundą dėl civilinėje byloje Nr. 2A-547-622/2011 priimtų procesinių sprendimų peržiūrėjimo. Iš civilinėje byloje priimtos minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos nutarties matyti, kad nebuvo nustatyti kasacinio skundo formos trūkumų. Kasacinės instancijos teismas konstatvo, kad nėra pagrindų peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Tačiau tai, kad kasacinis skundas nebuvo priimtas nagrinėti negali būti siejama su advokato kompetencija ar nesugebėjimu įžvelgti byloje kasacijos pagrindų. Kasacijos pagrindų buvimas ar nebuvimas paprastai nėra siejamas su advokato kompetencija, o tai siejama su nagrinėjamos bylos atitinkama kategorija, byloje taikomais teisės aktais, teisminės praktikos susiformavimu, teisinio ginčo aktualumu ir naujumu ir pan., todėl pareiškėjo išdėstytos aplinkybės dėl advokato nekompetentingumo yra nepagrįstos. Beje, advokato kompetencijos klausimai yra priskirti nagrinėti Lietuvos advokatų tarybos kompetencijai ir pareiškėjos subjektyvi nuomonė dėl teisminio proceso, kuriame advokatas teikė teisinę pagalbą, baigties, negali būti pagrindu abejoti advokato kvalifikacija.

Pareiškėja nurodo, kad pakoreguotas kasacinis skundas galėjo būti paduotas iš naujo, tačiau advokatas vilkino skundo paruošimą, o paskui pateikė Klaipėdos tarnybai pranešimą dėl teisinės pagalbos nutraukimo. Pažymėtina, kad CPK 345 straipsnio 1 dalį kasacinis skundas gali būti paduotas per tris mėnesius nuo skundžiamo sprendimo, nutarties įsiteisėjimo dienos. Asmenims, praleidusiems kasacinio skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas <...>. Pareiškimas dėl praleisto termino atnaujinimo negali būti tenkinamas, jeigu jis paduotas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (345 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 14 d. priėmė sprendimą už akių. Pagal CPK 279 straipsnio 2 dalį sprendimas už akių įsiteisėja po dvidešimties dienų nuo jo priėmimo dienos. Jeigu dėl sprendimo už akių paduodamas pareiškimas dėl šio sprendimo peržiūrėjimo, jis įsiteisėja užbaigus peržiūrėjimo procedūrą, jeigu pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas. Kaip minėta, pareiškėjos paduotas pareiškimas dėl 2010 m. spalio 14 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo 2010 m. lapkričio 23 d. nebuvo tenkintas. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. kovo 9 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartį paliko nepakeista, tuo buvo užbaigta sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūrą ir ši data yra 2010 m. spalio 14 d. sprendimo įsiteisėjimo diena, nuo kurios pradedamas skaičiuoti kasacinio skundo padavimo 3 mėnesių terminas. Kasacinis skundas buvo paruoštas ir paduotas laiku, tai yra 2011 m. gegužės 6 d., tačiau 2011 m. gegužės 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi nepriimtas nagrinėti. Pareiškėja 2011 m. gegužės 19 d. kreipėsi į advokatą V.Mačiulskį dėl naujo kasacinio skundo paruošimo ir pateikimo. Tačiau advokatas įvertinęs naujo kasacinio skundo padavimo perspektyvas 2011 m. gegužės 27 d. pateikė Klaipėdos tarnybai motyvuotą pranešimą siūlydamas spręsti klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos pateiškėjai nutraukimo. Pagal VGTPĮ 23 straipsnio 2 dalį antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas privalo nedelsdamas pranešti tarnybai apie paaiškėjusias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, kurios yra pagrindas spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo. Kaip matyti advokatas V.Mačiulskis gavęs pareiškėjos prašymą iš naujo ruošti kasacinį skundą, pranešimą tarnybai pateikė po 4 darbo dienų, todėl pareiškėjos argumentas, kad advokatas V.Mačiulskis tyčia vilkino pateikti atsakymą dėl kasacinio skundo surašymo nepagrįstas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta akivaizdu, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 2 punkte numatytų aplinkybių egzistavimas turi būti paremtas ne subjektyviu teisinę pagalbą teikiančio subjekto vertinimu, o faktiniais konkrečios bylos duomenimis, kurie akivaizdžiai patvirtintų konkrečios bylos neperspektyvumą ar reikalavimų nepagrįstumą. Šiuo konkrečiu atveju tokiais duomenimis galėtų būti atitinkamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys tokios kategorijos bylose ir pan. (žr.: 2007 m. sausio 8 d.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A8 – 50/2007). Iš civilinės bylos Nr. 2A-547-622/2011 procesinių dokumentų duomenų, 2011 m. gegužės 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutarties (b.l.37-38), aukščiau aptartų argumentų akivaizdu, kad pagrįstai buvo pripažinta, jog antrinė teisinė pagalba pareiškėjai neteiktina dėl bylos neperspektyvumo.

Taip pat pažymėtina, kad pareiškėja į Klaipėdos tarnybą kreipėsi 2011 m. birželio 28 d., tai yra pasibaigus kasacinio skundo padavimo terminui. Svarbių priežasčių, kurioms esant terminas kasaciniam skundui paduoti gali būti atnaujintas nenustatyta, nes šiame sprendime jau konstatuota, jog pareiškėjos argumentai, kad advokatas V.Mačiulskis nepakankamai kvalifikuotai parengė kasacinį skundą, kuris Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nebuvo priimtas nagrinėti yra teisiškai neargumentuotu ir nepagrįsti, taip pat nepagrįstais pripažinti pareiškėjos argumentai dėl advokato vilkinimo paruošti naują kasacinį skundą ar atsakymą dėl skundo paruošimo. Kitų aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis sprendžiant kasacinio skundo padavimo termino atnaujinimo pareiškėja nenurodė, todėl yra pakankamai akivaizdu, jog pareiškėjai pagal jos 2011 m. birželio 28 d. prašymą teisinė pagalbos suteikimas civilinėje byloje neturi teisinės perspektyvos. Esant šioms aplinkybėms konstatuojama, kad Klaipėdos tarnyba, įvertinusi pareiškėjos argumentus bei 2011 m. birželio 17 d. sprendime Nr. (1.31)-TPD-77-11 nustatytas aplinkybes, vadovaujantis VGTPĮ 11 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 2011 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPB-111-11 pagrįstai atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai S. S. civilinėje byloje Nr. A2-547-622/2011.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vieningą teisminę praktiką bei nagrinėdamas savo pobūdžiu analogišką bylą (žr.:Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A502-780/2008) yra konstatavęs, kad Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjas privalo bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Pažymėtina, jog ši nuostata suponuoja, kad asmuo, kuriam teikiama teisinė pagalba, turi aktyviai dalyvauti šiame procese ir bendradarbiauti su tais asmenimis, kurie jam tokią pagalbą teikia, idant būtų realizuotas to paties įstatymo 3 straipsnio 2 punkte įtvirtintas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principas. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog minėta taisyklė turi būti traktuojama kaip draudžianti iš asmenų, teikiančių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugas, reikalauti to, kas neįmanoma (nemo tenetur ad impossibile principas), pavyzdžiui, ginti asmens teises ir teisėtus interesus netinkamu ar neteisėtu būdu. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis, galima daryti išvadą, jog pareiškėjas, pats vengdamas aktyviai dalyvauti ginant tariamai pažeistas jo teises (ko pareiškėjas neginčija), vertė advokatą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pakartotinai pateikti kasacinį skundą, nors objektyvių pagrindų tam nustatyta nebuvo, kas dar kartą patvirtina, jog pareiškėjas nesilaikė Įstatymo 3 straipsnio 4 punkte suformuluoto draudimo. Kaip matyti iš faktinių bylos duomenų, teikiant pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą pagal 2012 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-398-10 ir vėlesnius sprendimus iki 2011 m. birželio 17 d. Klaipėdos VFTPT sprendimo Nr. (1.31.)-TPD-77-11 priėmimo, pareiškėja vengė dalyvauti procese pirmosios instancijos teismui net ir nustačius jos privalomą dalyvavimą teisminio nagrinėjimo metu, dėl ko 2010 m. spalio 14 d. buvo priimtas sprendimas už akių (b.l.135-140). 2011 m. kovo 9 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi paliko Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 23 d. nutartį, kuria netenkintas S.S. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepakeistą (b.l.135-142). Taigi būtent pati pareiškėja, vengdama aktyviai dalyvauti ginant tariamai pažeistas jos teises, sudarė teisines prielaidas tokių procesinių sprendimų priėmimui ir savo veiksmais įtakojo bylos proceso neperspektyvumą, o paskui pakartotinai siekė antrinės teisinės pagalbos Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pakartotinai pateikti kasacinį skundą, nors objektyvių pagrindų tam nustatyta nebuvo. Šias aplinkybes akcentuoja ir tretysis suinteresuotas asmuo advokatas V.Mačiulskis 2012 m. gegužės 27 d. pranešime Nr. 73/11, kuris teikiamas Klaipėdos (b.l.35-36).

Konstatavus, kad atsakovas ginčijamu sprendimu pagrįstai atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą akivaizdu, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimo įpareigoti atsakovę suteikti antrinę teisinę pagalbą kasaciniame procese.

Pareiškėja skundu taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikia jokių duomenų pagrindžiančių šių išlaidų egzistavimą. Be to, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 6 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Vadovaujantis šia teisės norma, įstatymų leidėjas numato galimybę proceso dalyviui atlyginti jo turėtas teismo išlaidas, jeigu sprendimas administracinėje byloje yra priimtas jo naudai. Nagrinėjamu atveju, teismas konstatavo, kad pareiškėjos skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir netenkintini, todėl pagal ABTĮ 44 straipsnio 2 dalies nuostatas negali būti pripažįstama, kad sprendimas priimtas pareiškėjos naudai, todėl pareiškėja negali pretenduoti į patirtų išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

pareiškėjos S.S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant apeliacinės instancijos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Remigijus ArminasAušrelė MažrimienėLaimutė Jokubauskaitė