- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-02-05
- Bylos Nr.
- 2A-7-357/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Bartašienė (pirm.), Jolanta Badaugienė, Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- E. S., D. S.
- Atsakovas
- R. P., L. P.
- Trečiasis asmuo
- B. K.
- Advokatai
- Drąsutis Narmontas, Vitalijus Metelica
- Kategorijos
- 35.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas A.Mitkus Procesinio sprendimo kategorija 35.3.1;35.4;121.18
S P R ENDIMAS
2010 m. vasario 5 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. S. ir D. S. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. S. ir D. S. ieškinį atsakovams R. P., L. P., trečiajam asmeniui B. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
Ieškovai E. S. ir D. S. ieškiniu kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą, regreso tvarka prašydami priteisti iš atsakovų R. P. ir L. P. solidariai 25000 Lt skolą, 5 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad kreditorius (tretysis asmuo) B. K. nenurodė, kad 50000 Lt grąžino E. S., tačiau B. K. parodė, kad jis atsimena tik paskutinį kartą, kai D. S. jam atvežė 10000 Lt ir ji savo ranka parašė, kad liko 90000 Lt skola. Šių aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, jog tai patvirtina abiejų šalių teiginius, kad pinigai buvo skolinami bendrai, ir grąžinami dalimis, skolos grąžinimas nutrūko, kai jų santykiai pašlijo, o paskutinės atiduotos sumos dydis paneigia ieškovų teiginius, kad D. S. iš asmeninių lėšų atidavė 35000 Lt, o E. S. – 15000 Lt. Teismas nurodė, kad ieškovai nepateikė nei įrodymų, nei argumentų, paneigiančių atsakovų atsikirtimus, kad šalys bendrai duodavo pinigus
E. S., kuris juos perduodavo B. K.. Nei 2004-10-06, nei 2007-10-02 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendime nėra nurodyta, kad 50000 Lt grąžino ieškovai. Teiginys, kad Radviliškio rajono prokuratūros nutarime nurodyta, kad 50000 Lt grąžino E. S. nepaneigia atsakovų pozicijos, kad pinigai buvo grąžinti bendrais šalių pinigais. Teismas konstatavo, kad ieškovai nepateikė jokių rašytinių įrodymų, nenurodė jokių kitų aplinkybių, dėl kurių būtų galima manyti, kad jie vieni grąžino B. K. 50000 Lt, todėl ieškinys dėl 25000 Lt priteisimo iš atsakovų regreso tvarka atmestinas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai E. S. ir D. S. prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas turėjo aiškintis ir konstatuoti faktinę aplinkybę, kas grąžino B. K. 50000 Lt. Teismo teiginys, jog R. P. paaiškinimai civilinėje byloje Nr. 2-306-03/2004, kad 50000 Lt grąžino bendrovė, reiškia, kad R. P., L. P. bei E. S. ir D. S. grąžino pinigus bendrai yra nesuprantamas. Jeigu B. K. 50000 Lt buvo grąžinta iš bendrovės lėšų, teismas tokią aplinkybę sprendime turėjo ištirti ir bendrovę įtraukti į bylą dalyvaujančiu byloje asmeniu. Teismas laikė nustatyta aplinkybe, kad B. K. 10000 Lt iš 50000 Lt paskutinį kartą atidavė D. S., tačiau nesuprantami motyvai, kad 50000 Lt atidavinėjo bylos šalys bendrai.
2. Teismas, teigdamas, jog ieškovai nepateikė įrodymų, kad jie vieni grąžino 50000 Lt B. K., pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas (LR CPK 177, 182, 185 str.), netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, neįvertino kiekvieno įrodymo atskirai bei įrodymų viseto.
3. Ieškovai teismui pateikė paaiškinimus, jog 50000 Lt jie grąžino B. K. iš savo lėšų. Ieškovų paaiškinimai pagal LR CPK 177 str. 2 d. laikytini įrodymais. Šie ieškovų paaiškinimai atitinka jų paaiškinimus, duotus civilinėje byloje Nr. 2-0306-03/2004, kurioje yra B. K. apklausos protokolas (b.l.209-211), kuriame jis nurodo, kad pinigus jam grąžindavo S.. B. K. 2003 m. kovo 6 d. prašyme, adresuotame Radviliškio rajono vyriausiajam prokurorui (civilinė byla Nr. 2-0306-03/2004, b.1.213) taip pat nurodė, kad E. S. jam ėmė atidavinėti pinigus, iki 2002 m. rugsėjo 22 d. grąžino 50000 Lt.
Atsiliepimas
4. Atsakovai jau bylos eigoje pradėję teigti, kad pinigus duodavo E. S., jog jis vėliau gautus pinigus grąžintų B. K., šiems teiginiams pagrįsti nepateikė jokio įrodymo. Jų teiginiai akivaizdžiai prieštarauja jų paaiškinimams, duotiems civilinėje byloje Nr. 2-0306-03/2004. Atsakovų pozicija dėl 50000 Lt grąžinimo B. K. aplinkybių ir net šioje byloje yra aiškiai prieštaringa. Atsakovai patys pripažino, jog iš 50000 Lt, grąžintų jie nėra grąžinę nė lito. Atsiliepimo į ieškinį vienoje dalyje atsakovai nurodo, jog atsakovai ir ieškovai kartu, iš savo lėšų grąžino dalį bendros skolos 50000 Lt, kitoje atsiliepimo į ieškinį dalyje atsakovai jau teigia, jog ta aplinkybė, kad ieškovai asmeniškai grąžino 25000 Lt skolos, buvo įvertinta Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. spalio 4 d. sprendime.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai R. P. ir L. P. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad 2007 m. spalio 2 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendime jau konstatuota ir įsiteisėjusiu Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu, Šiaulių apygardos teismo nutartimi ieškovų nurodoma aplinkybė ar E. S. ir D. S. asmeniškai grąžino B. K. 25000 Lt skolos, buvo įvertinta priimant 2004 m. spalio 6 d. sprendimą. Apklaustas liudytoju B. K. ieškovų nurodomos aplinkybės nepatvirtino. Apeliacinis skundas yra vien civilinės teisės teoriniai samprotavimai ir argumentai, tačiau nėra apeliaciniame skunde pateikta nei vieno įrodymo, kad būtų panaikintas minėtas teismo sprendimas. Pirmosios instancijos teismas neturi pagrindo aiškintis ir konstatuoti aplinkybę, kas grąžino B. K. 50000 Lt paskolos, šią aplinkybę turi įrodyti ieškovas ir pateikti teismui įrodymus, pagal kuriuos teismas daro vienokią ar kitokią išvadą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).Kolegija iš esmės sutikdama su apeliacinio skundo motyvais pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir priima naują sprendimą kuriuo ieškinį tenkina.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalies prasme faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje reglamentuojama, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įvertindamas įrodymus, teismas įvertina kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos duomenų padaro išvadas bei nustato, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar tinkamai buvo šalims paskirstytos įrodinėjimo pareigos.
Šioje byloje šalys nepateikė tiesioginių rašytinių įrodymų apie piniginių lėšų, kuriomis padengta 50 000 litų skola B. K. pajamų gavimą. Byloje šalys neįrodė ir kolegija atmeta atsakovų motyvus, kad dalis skolos grąžinta iš bendrovės „Plusta“ pinigų, nes tokių lėšų gavimo fakto nepatvirtina byloje surinkti įrodymai. Atsakovai negalėjo pateikti bendrovės kasos dokumentų apie paimtus pinigus su tiksline paskirtimi, dokumentų apie paskolintų pinigų - 140 tūkstančių litų įnešimą į bendrovės kasą, nes tokių dokumentų nėra. Todėl atsakovų samprotavimai, kad 50 000 litų skola grąžinta bendrovės pinigais vertintini kaip byloje nepatvirtintos prielaidos. Taip pat atsakovai šioje byloje nepateikė jokių leistinų rašytinių įrodymų, nenurodė jokių kitų aplinkybių, dėl kurių būtų galima manyti, kad jie apmokėjo dalį 50 000 litų skolos.
Kolegija vertindama byloje esančių įrodymų visumą nustato faktines aplinkybes atsižvelgiant į šiuos įrodymus. Šioje byloje yra 2001-11-04 paskolos raštas-sutartis, kuri patvirtina faktinę aplinkybę, kad S. E., S. D., L. P. ir R. P. pasiskolino iš K. B. 140 000 Lt, pasižadant grąžinti iki pareikalavimo (b.l.6).Skolos rašte nurodyta (D. S. padarytas įrašas), kad liko skola 2002 m. rugsėjo 22 d. 90 tūkstančių litų. Byloje taip pat nustatytos faktinės aplinkybės, kad paskola suteikta ne bendrovei „Plusta“, bet asmeniškai šalims (b.l.7). Tretysis asmuo B. K. apklaustas teismo posėdžių metu nurodė, kad skolinti pinigai buvo šalims per kelis kartus, dėl amžiaus nepamena smulkmenų tik nurodo, kad buvo atvažiavusi D. S. su vyru ir atvežė 10 000 litų (b.l. 93). Ieškovai apeliacinio posėdžio metu pateikė 2001m. ir 2002 m. turto deklaracijas apie gautas metines pajamas 12790 Lt ir 9341 Lt. Taip pat pateikė 2002 02 15 aktą, raštus policijos nuovadai, iš kurių akivaizdūs šalių nesutarimai dėl bendrovės administravimo. Atsakovai pateikė 1998 m. turto ir pajamų deklaraciją, 1999 m. sutartį apie L. P. įdėtas lėšas į bendrovę. Šie atsakovų įrodymai vertintini kaip nesusiję su ginčo dalyku apie skolos grąžinimą iki 2002 m. rugsėjo mėnesio.
Papildomai kolegija įvertina prijungtose civilinės bylose Nr.2-0306-03/2004 ir Nr.2-384-207/2007 esančius rašytinius įrodymus. Civilinėje byloje Nr.2-0306-03/2004 teismui pateiktame atskirajame skunde R. P. ir L. P. nurodė, kad dalį paskolos skolininkas E. S. grąžino kreditoriui, tuo metu buvo su E. S. susipykę, kad UAB „Plusta“ raštas ir paskolos raštelio kopija rodo, kad pinigus atidavinėjo pats skolininkas E. S., kad dalis paskolos – 50 000 Lt skolininko E. S. kaip direktoriaus buvo grąžinti kreditoriui (b.l. 21,32,141). 2004 06 21 teismo posėdžio protokole užfiksuoti L. P. parodymai, kad nežino kas grąžino 50000 litų, nes jie tuo metu nedirbo (b.l.107). Byloje esančiuose bendrovės UAB „Plusta“ 2003 12 29, 2004 07 08 raštuose nurodoma, kad pagal buhalterinius duomenis, be AB Hansabankas, kitų kreditorių iš kurių buvo skolintos piniginės lėšos nėra (b.l.22, 112). Šie įrodymai patvirtina ieškovų įrodinėjamas paskolos gražinimo aplinkybes bei faktą, kad pinigai paskolinti asmeniškai šalims ką patvirtino ir B. K. savo parodymuose (b.l.113) Šiaulių miesto apylinkės teismas 2004 m. spalio 6d. sprendime konstatavo, kad visi atsakovai gavo pinigus iš B. K., pinigai buvo perduoti atsakovų nuosavybėn ir jie turėjo teisę disponuoti bei susitarė dėl solidariosios prievolės, nurodydami bendrą pareigą visiems skolininkams grąžinti visą paskolos sumą (b.l.152). CPK 279 str. normos reglamentuoja draudimą, kad sprendimui įsiteisėjus šalys nebegali iš naujo kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, todėl pakartotinai teismo nustatytos aplinkybės neįrodinėtinos (CPK 182 str.2 p.).
Civilinėje byloje Nr.2-384-207/2007 m. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2007 m. spalio 2d. sprendime iš esmės sprendė dėl 90 000 litų regresinės prievolės ir ieškovų įrodinėjamų aplinkybių dėl 50 000 Lt skolos grąžinimo nenagrinėjo (b.l.134). Todėl šis sprendimas šalių civiliniams santykiams šioje byloje prejudicinės reikšmės neturi (CPK 182 str.).
Kolegija vertina, kad atsakovų R. P. ir L. P. atsikirtimai į ieškinį nelogiški ir atsakovų motyvai apie buvusį pasitikėjimą tvarkant piniginius atsiskaitymus yra nepagrįsti, nes esantys duomenys apie 2002 metų pradžioje buvusius nesutarimams tarp šalių paneigia šį faktą.
Ieškovų E. S. ir D. S. parodymai nagrinėjamoje byloje ir kitose civilinėse bylose yra nuoseklūs, neprieštaringi, sutampa ir neprieštarauja kitiems išvardintiems įrodymams. Tokiu būdu, vertinant faktinius duomenis, gautus CPK 177 str. tvarka kolegija sprendžia, kad yra didesnė tikimybė, jog ieškovų įrodinėjamos aplinkybės apie jų asmeninėmis lėšomis grąžintą 50 000 litų paskolos dalį egzistavo ir kolegija pripažįsta šią faktinę aplinkybę nustatytą.
Ieškovams padengus solidariosios prievolės dalį CK 6.6 str. pagrindais, jie turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kito bendraskolio lygiomis dalimis to, ką jie įvykdė, atskaičius jiems tenkančią dalį. Byloje nenustatytos faktinės aplinkybės, kad bendraskolių dalys nelygios (CK 6.5 str.), todėl ieškovai pagrįstai reikalauja iš atsakovų priteisti lygiomis dalimis pusę apmokėtos sumos.
Kolegija sprendžia, kad ieškovų reikalavimas yra pagrįstas, todėl apeliacinis skundas tenkintinas, Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas byloje naujas sprendimas.
Bylinėjimosi išlaidos šalims paskirstytinos CPK 93 str. pagrindais. Ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir atstovavimo išlaidos 6374 litai, procesas vyko nuo 2008 01 10 ir byla nagrinėta visose instancijose, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovų ieškovams.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str., 1 dalies, 2 punktą
nuspre ndžia:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 11 d. sprendimą panaikinti ir byloje priimti naują sprendimą.
Ieškinį tenkinti.
Priteisti lygiomis dalimis ieškovams E. S. ir D. S. iš atsakovo R. P. 12.500 litų (dvylika tūkstančių penkis šimtus litų) skolos ir 3187 litus (tris tūkstančius šimtą aštuoniasdešimt septynis litus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti lygiomis dalimis ieškovams E. S. ir D. S. iš atsakovės L. P. 12.500 litų (dvylika tūkstančių penkis šimtus litų) skolos ir 3187 litus (tris tūkstančius šimtą aštuoniasdešimt septynis litus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovų R. P. ir L. P. po 12.21 litą valstybei išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.