Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjęs M. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedusio, nedirbančio, besimokančio (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. 2013 m. vasario 09 d. apie 03⁰⁰ val., Linkuvos g., Joniškėlyje, Pasvalio r., vairavo automobilį su aiškiais girtumo požymiais, atsisakė tikrintis neblaivumo. Tokiais savo veiksmais padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d.

Liudytoja K. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad jos sūnus vairavo jos vardu registruotą mašiną. Sūnus automobiliu išvažiavo iš namų. Ji kartu nebuvo, kai stabdė policijos pareigūnai, nematė kas vairavo. Sūnus informavo, kad jis buvo išėjęs, grįžo po kažkiek laiko ir neberado mašinos.

Liudytojas P. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad tai įvyko iš penktadienio į šeštadienį, vasario 09 d. apie 3 val. nakties. Jie važiavo automobiliu. Mašinos savininkas ir vairuotojas D. B. išėjo. D. sustojo Joniškėlyje, bet nežino kokioje gatvėje. Šalia D. B. keleivio vietoje sėdėjo M., gale sėdėjo jis, E. K., T. O. ir A. M.. Automobilis buvo perpildytas. Po kurio laiko privažiavo policija ir paklausė kur vairuotojas. Jis nežinojo kur išėjo vairuotojas. Įvykio dieną buvo išgėręs. Paaiškinimą rašė blaivus.

Liudytojas D. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis išėjo, po to grįžo ir jam pasakė, kad automobilis nutemptas. Jis vairavo automobilį. Vežė į namus M. K., E. K., A. M., T. O. ir P. N.. Važiavo šešiese. Žino, kad tiek asmenų vežti automobiliu negalima. Buvo blaivus. Jis sėdėjo prie vairo. M. sėdėjo šalia jo, gale sėdėjo T. O., E. K., P. N. ir A. M.. Pirmiausiai į namus vežė M. K. ir E. K.. Sustojo netoli namų, nenorėjo pažadinti tėvų. Sustojo šalia kiemo, ne į patį kiemą įsuko. Jie dar mašinoje kalbėjosi, norėjo bendrauti. Jis išlipo ir išėjo atgal į ten, kur vyko išleistuvės. Nuo sustojimo vietos iki sodų, kur vyko išleistuvės, buvo apie 300-400 m. Piliečiai, kuriuos vežė, patys galėjo pareiti į namus. Jie paprašė leisti dar pabūti. Jie norėjo važiuoti į namus, bet sustojus prie namų, jie ėmė šnekėtis, norėjo dar pabūti. Automobilį paliko leistinoje vietoje, tik pamiršo įjungti gabaritus. Jam išėjus, automobilyje liko neblaivių asmenų. Žinojo, kad jie niekur neišvažiuos ir žalos nepadarys.

Liudytoja A. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad šių metų vasario 08 d. į 09 d. naktį buvo Joniškėlyje. Paprašė vairuotojo D. B. nuvežti į draugės išleistuves. Pabuvo išleistuvėse ir važiavo į namus. Vežė į namus M. ir E. Sustojo prie jų namų. Automobilį vairavo D. B., šalia jo keleivio vietoje sėdėjo M. K., gale T. O., po to E. K., P. N. ir ji. Vairuotojo pažymėjimo neturi. Vairuotojas nesakė, kad mašinoje per daug asmenų ir jų neveš. Automobilyje sėdėjo šešiese ir šnekėjosi. Neatsimena kiek laiko šnekėjosi, gal 10 minučių. D. juos paliko, kažkur išėjo. Mašinoje liko penkiese. Ji išlipo, nes norėjo į tualetą, bet pamatė, kad privažiuoja mašina ir atsisėdo atgal. Iš pradžių nematė kokia mašina atvažiavo. Paskui pamatė, kad privažiavo pareigūnų mašina. Buvo atvykę trys pareigūnai. Jie vilkėjo uniformas. M. K. sėdėjo keleivio vietoje. K. nebuvo išlipęs iš mašinos, kai privažiavo pareigūnai. Jis visą laiką sėdėjo mašinoje. Papildomai apklausta A. M. nurodė, kad privažiavus pareigūnų automobiliui ji nurodė, kad D. B. yra išėjęs. Pareigūnai paprašė asmens dokumentus parodyti. M. K. pasakė savo duomenis, asmens kodą ir išėjo. Po kiek laiko jis sugrįžo. Ji buvo išlipusi iš mašinos, nes norėjo nueiti į tualetą. Pamatė, kad atvažiuoja mašina, todėl sėdo atgal į mašiną. Pareigūnui sakė, kad ji vairavo automobilį. Su draugais buvo tokia kalba, kad pasakytų, jog vairavo ir jie sumes baudai, bet jie taip juokavo.

Liudytoja D. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2013 m. vasario pradžioje ji, kursantas M. ir patrulių būrio patrulis P. vyko į iškvietimą Joniškėlyje. Grįžtant pastebėjo kelyje įtartinai manevruojantį automobilį. Jie važiavo kitame kelyje, o automobilį matė šalia. Jie greitai apvažiavo. Automobilis juos pamatęs staigiai sustojo. Nuo to automobilio iki jų automobilio buvo 20-30 metrų atstumas. Pamatė kaip iš vairuotojo vietos, kadangi buvo apšviesta, vaikinas persėdo į keleivio pusę. Automobilio nebuvo išleidę iš akių. Vaikinas mėlyna striuke persėdo į keleivio pusę. Mergina mėgino perbėgti, bet nespėjo ir grįžo atgal į galą ir sėdo. Automobilis buvo apšviestas. Priėjo prie automobilio. Vairuotojo pusėje buvo tuščia. Gale sėdintys asmenys visi netilpo. Mergina, kuri nespėjo perbėgti, sėdėjo ant kelių vienam asmeniui. Gale sėdėjo labai susispaudę. Dabar negali pasakyti kiek jų sėdėjo. Priėję prie automobilio, paklausė kas vairavo automobilį. Nei vienas neprisipažino vairavęs automobilį. Kolega P. atsisėdo į vairuotojo vietą, kadangi ji buvo tuščia. Ji ir praktikantas stovėjo lauke. Vėliau kolega pasakė, kad asmenys atsisakė nusistatyti girtumą. Iš pradžių kategoriškai teigė, kad automobilį vairavo mergina, jei neklysta A. M.. Kai kurie jaunuoliai buvo iš Joniškėlio, o dalis iš Ūdekų. M. K., kuris vilkėjo mėlyną striukę, paklausė, ar gali paskambinti. Jis išlipo iš automobilio, iš pradžių lėtai vaikščiojo apie automobilį, o paskui nusisuko ir nubėgo garažų link. Po kiek laiko jaunuolis sugrįžo, tačiau neprisipažino vairavęs automobilį. Automobilis buvo išvežtas į saugojimo aikštelę.

Liudytojas A. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad šių metų vasario 09 d. naktį patruliavo Joniškėlio miestelyje. Apie 3 val. pravažiavo tiltelį prie ligoninės. Pastebėjo Linkuvos gatve, kuri eina lygiagrečiai su Vytauto gatve, atvažiuojantį automobilį, kuris staiga sustojo ir išjungė šviesas. Jiems kilo įtarimas, kad kažkas gali būti negerai. Nusprendė patikrinti automobilį. Privažiavo prie to automobilio iš priekio ir sustojo. Juos skyrė 20-30 m. atstumas. Įsuko į Linkuvos gatvę priešais automobilį ir jį apšvietė. Pamatė merginą, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo M., ji buvo išlipusi iš automobilio ir bandė apeiti pro priekinę automobilio dalį. Kai apšvietė, ji apsisuko ir grįžo prie keleivio durelių. Kai jie apšvietė tą automobilį, pastebėjo kaip asmuo mėlyna striuke persėdo. Mergina priėjo prie keleivio durelių, bet pamatė ten sėdintį asmenį, todėl metėsi prie galinių keleivio durelių dešinės pusės. Tuo momentu jie privažiavo. Jis išlipo iš tarnybinio automobilio, o ji dar brukosi į automobilį, kur gale sėdėjo trise. Vairuotojo vieta buvo tuščia. Priekyje keleivio vietoje sėdėjo mėlyna striuke vilkintis asmuo, buvo prisisegęs diržą. Sėdo į vairuotojo vietą, paklausė kas vairavo automobilį. Sakė, kad nevažiavo ir nieko nežino. Akivaizdžiai matėsi, kad automobilyje sėdintys asmenys neblaivūs. Paprašė jų pasitikrinti blaivumą. Jie pareiškė, kad nevažiavo, nevairavo ir nesitikrins. Keleivio vietoje sėdėjęs K. paprašė leisti paskambinti. Jis leido ir jis išlipo iš automobilio. Jis bendravo su keleiviais. Jie neprisipažino vairavę, sakė nevažiavo, nieko nematė. Jis išlipo iš automobilio. Tuo momentu pamatė, kad K. nuėjęs nuo automobilio ir nubėgo link garažų. Du pareigūnai nubėgo jam iš paskos, sniege buvo likę jo pėdos. Bendraujant A. M. pasakė, kad ji vairavo automobilį. Pasikvietė ją į tarnybinį automobilį. Ji sakė, kad yra išgėrusi. Paklausė, ar moka vairuoti automobilį. Ji pasakė, kad nemoka vairuoti. Paklausė kodėl ji nori prisiimti atsakomybę ir ji pasakė, kad draugai žadėjo sumokėti baudą. Pasakė, kad ji pati turės mokėti ir leido merginai išlipti iš tarnybinio automobilio. Ji daugiau nieko nebesakė, suprato kuo gali baigtis. Iškvietė techninės pagalbos automobilį. Vėliau vykdė visų važiavusių apklausas. Apklausos metu kažkodėl visi bandė nurodyti mašinos savininką B.. Įvykio vietoje nei vienas šitos pavardės nepaminėjo. B. įvykio vietoje nebuvo. Jo nematė ir niekas net nepaminėjo tokios pavardės. Apklausos metu klausinėjo ir paprašė išvardinti asmenis sėdinčius automobilyje. Jis negalėjo pasakyti kas sėdėjo automobilyje ant galinės sėdynės, o kas keleivio vietoje. Kalbėjosi su A. M. ir ji sakė, kad vairavo ir jie visi girdėjo. Gale sėdėjo N., K., O. ir jie tai girdėjo. Pokalbis vyko pažeidėjo automobilyje.

Liudytojas E. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykis įvyko Joniškėlyje nakties metu. Važiuodami pastebėjo automobilį, kuris sustojo priešais juos. Privažiavus prie automobilio, pastebėjo, kad K. persėdo iš vairuotojo vietos į šoninę keleivio vietą, stumdamas merginą iš automobilio. Mergina norėjo apeiti automobilį ir persėsti į vairuotojo vietą, bet, pamačiusi juos, išsigando ir sėdo į automobilio galą. Pažeidėjas buvo apsirengęs mėlynos spalvos striuke. Kitų asmenų mėlynomis striukėmis nebuvo. Pažeidėjo automobilis buvo tiesiai priešais jų automobilį. Apšvietė ir matė, kaip persėdo, merginą išstūmė iš keleivio vietos. A. M. išlipo iš priekinės keleivio vietos. Prieš mums išvykstant iš įvykio vietos, M. K. buvo grįžęs prie automobilio.

Liudytoja E. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad vasario 08 d. į 9 d. naktį apie 2 val. važiavo automobiliu. D. paprašė, kad parvežtų juos į namus. Šešiese sėdo į mašiną. Brolis sėdėjo dešinėje pusėje keleivio vietoje, D. B. vairavo automobilį, o visi kiti sėdėjo ant galinės sėdynės. Jis sustojo netoli jų namų. Vairuotojas ištraukė raktelius ir išėjo. Važiuodami sukonfliktavo. Nežino kur jis išėjo. Po kiek laiko atvažiavo policija be švyturėlių, tik švietė užrašas policija. Atidarė dureles ir klausė kur vairuotojas, paprašė pateikti dokumentus. Jo brolis M. K. pateikė asmens dokumentus, po to visi kiti pateikė. Brolis sulaukė kol grąžins dokumentus ir išėjo į namus. Policininkas klausė kas vairavo. Jie neatsakė, nes nežinojo kur išėjęs vairuotojas. Pasakė, kad jų mašina bus išvežta, bet nenurodė kodėl bus išvežta. Brolis įvykio dieną vilkėjo mėlyną striukę. Policijos pareigūnas buvo įsėdęs į jų automobilį. Negirdėjo, jog A. M. būtų sakiusi žodžius, jog ji vairavo automobilį. Brolis išlipo iš automobilio ir nuėjo į namus pasakyti mamai, kad juos sustabdė policija.

Liudytoja V. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, šių metų vasario 08 d. į 09 d. naktį buvo atėjusi į įvykio vietą po to, kai grįžo sūnus ir pasakė kas atsitiko. Pasakė, kad mašinoje yra sesė ir pusseserė A. M.. Ji nuėjo į įvykio vietą. Bendravo su pareigūnais. M. liko namuose kartu su broliu, kai ji išėjo.

Liudytoja A. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad tą naktį jaunimas šventė dukros išleistuves. Ji tą naktį buvo sodyboje. Matė kaip jaunimas atvyko. Jie šoko, žaidė biliardą. Vėliau ji juos išlydėjo į kiemą. M. pasakė, kad važiuotų kartu su ja, nes ta mašina buvo pilna. Jis pasakė, jog jį parveš D. Jie sėdo į mašiną ir išvažiavo. Netrukus pro langą pamatė, kad ateina vairuotojas D. Jis lipo aukštyn ir ji jo paklausė kodėl grįžo atgal. Pasakė, kad jis vienas grįžo, o kiti liko mašinoje. D. užlipo į viršų. Pagalvojo, kad D. gal ką pamiršo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų V. Ž., E. K., A. P., D. T., E. M., A. M., D. B., P. N., K. B., A. M. parodymus, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus ir kitus byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad M. K. įvykdytas teisės pažeidimas yra įrodytas, jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė įgalioti policijos pareigūnai.

Tokią išvadą teismas, visų pirma, daro, remdamasis administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis ir liudytojų A. P., D. T., E. M. parodymais. Atsižvelgus, jog liudytojai nebuvo anksčiau pažįstami su M. K., jokių pykčių jo atžvilgiu nėra turėję, daroma išvada, kad nėra pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais ir vertinti juos kaip šališkus. Be to, nurodytų liudytojų parodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems, rašytiniams bylos įrodymams. Minėti liudytojai nurodė, kad automobilį vairavo būtent M. K.. Liudytojai vienareikšmiškai teigė, kad M. K., vilkintis mėlynos spalvos striukę, persėdo į keleivio vietą iš vairuotojo vietos.

Teismas nesiremia liudytojų E. K., A. M., D. B., P. N., parodymais, kadangi šių liudytojų parodymai nėra nuoseklūs. Jie yra visi pažeidėjo draugai, jie nori padėti M. K. išvengti administracinės atsakomybės. Minėti liudytojai nurodo netikslias įvykio aplinkybes, jų parodymai skiriasi nuo rašytinių bylos įrodymų. E. K. nurodė, kad jie su broliu M. K. sukonfliktavo, todėl jis išėjo namo, kiti liudytojai tokių aplinkybių nenurodo. A. M. nurodė pradžioje, jog ji vairavo transporto priemonę, vėliau savo parodymus pakeitė. Taip pat nurodo skirtingas aplinkybes, dėl to, ko ji išlipo iš transporto priemonės. Liudytojas P. N. 2013 m. vasario 21 d. paaiškinime nurodo, kad visų aplinkybių nepamena dėl girtumo (b.l. 17). Teismo posėdžio metu jis jau duoda išsamius parodymus (b.l. 36-37). Liudytojai V. Ž., A. M. bei K. B. nedalyvavo įvykyje, nematė su juo susijusių aplinkybių, todėl šių liudytojų parodymais teismas nesiremia.

Tiek pats pažeidėjas, tiek automobiliu važiavę asmenys nurodo, kad automobiliui sustojus, policijos automobilis privažiavo po minutės kitos. Esant šiai aplinkybei, policijos pareigūnai akivaizdžiai turėjo matyti nueinantį D. B.. Tačiau nuoseklūs pareigūnų parodymai patvirtina, kad daugiau asmenų ir net kojų pėdsakų sniege, prie sustojusio automobilio nebuvo.

Esant minėtoms aplinkybėms, konstatuotina, kad M. K. veika pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. kvalifikuota tinkamai, jis pripažintinas kaltu pažeidimo padarymu.

M. K. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

M. K. mokosi, todėl pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. jam administracinis areštas neskirtinas.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į M. K. padaryto teisės pažeidimo pobūdį, asmenybę, jo kaltės laipsnį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 8 str., 126 str. 4 d.,

nutaria:

Pripažinti, kad M. K. padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. ir skirti 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviem) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Pasvalio rajono apylinkės teismą.