Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, Loretai Dosinienei, dalyvaujant prokurorui Mariui Kuzminovui, specialistei Z. B., kaltinamiesiems D. B. ir J. R., kaltinamojo D. B. gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

DOVYDAS BORUCHŠTEINAS, a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1950-07-14, Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas – aukštasis, vedęs, dirbantis UAB „Baltic Treding“ konsultantu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 223 str. 1 d., 228 str. 1 d.,

JŪRATĖ RAGAUSKIENĖ, a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi 1958-01-28, Karmėlava, Kauno r., Lietuvos Respublikos pilietė, išsilavinimas – aukštasis, ištekėjusi, dirbanti UAB „Borkas“ buhaltere, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 223 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. nuo 2003-10-30 iki šio laiko būdamas UAB „Magdelenas“, įmonės kodas 135711547, registruotos adresu Taikos pr. 116, Kaunas, direktoriumi, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ reikalavimus, kurie nurodo, kad „1. Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. 2. Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ ir to paties įstatymo 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimus“ ir 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ reikalavimus, t. y. tyrimui nepateikė dokumentų (kelionės lapų, kuro nurašymo aktų), kuriuose būtų atvaizduotas kuro sunaudojimas, taip pat nepateikė detalių nurašymo aktų, kuriuose būtų atvaizduota, kuriam automobiliui buvo atliekamas remontas, taip pat bendrovėje apskaitos dokumentais neatvaizduota kiek kuro, elektros energijos, vandens buvo sunaudota kepant keksus iš UAB „Borkas“ skirtų žaliavų. UAB „Magdalenas“ neišrašė ir UAB „Borkas“ nepateikė PVM sąskaitų faktūrų už suteiktas paslaugas, sunaudotas medžiagas (vandenį, krosninį kurą ir elektros energiją), t. y. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB ,Magdelenas“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31.

Be to D. B. kaltinamas tuo, kad būdamas uždarosios akcinės bendrovės „Magdelenas“, įmonės kodas 135711547, registruotos adresu Taikos pr. 116, Kaunas direktoriumi, t. y. būdamas prilygintas valstybės tarnautojui asmuo, pagal bendrovės įstatų 7 str. turinčiu teisę veikti bendrovės vardu ir teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, priimti sprendimus, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, įformino bendrovei „Magdelenas“ ekonomiškai nenaudingą sandorį dėl keksų kepimo ir pardavimo UAB „Borkas“:

t. y. nesilaikė 2000-07-13 Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VII1-1835 19 straipsnio 8 dalies nuostatų, kuriose nurodyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai ir vadovautis bendrovės įstatais. Bendrovės įstatų 2.1. punkte nurodyta, kad pagrindinis bendrovės veiklos tikslas – vykdyti ūkinę-komercinę veiklą ir gauti pelną, tačiau UAB „Magdelenas“ nuo 2010 m. gegužės 17 d. iki 2010 m. birželio mėn. (imtinai) pardavė UAB „Borkas“ jau pagamintus keksus po 2,62 Lt, o nuo liepos mėnesio kaina sumažinta 0,45 Lt, t. y. 17,2% ir keksai buvo parduodami po 2,17 Lt, tokiu būdu UAB „Borkas“ nuo 2010 m. liepos mėnesio buvo parduota 81600 vnt. keksų, todėl pardavimo kainą sumažinus 0,45 Lt (2,62-2,17) buvo gauta 36720 Lt (81600x0,45) mažiau pardavimo pajamų, be to keksai šiam pirkėjui buvo parduodami kaina, kuri mažesnė už savikainą, t. y. sudarytas sandoris buvo akivaizdžiai nenaudingas, nes neatnešė ekonominės naudos, kadangi dėl šių veiksmų UAB „Magdelenas“ 2010 m. patyrė 166987 Lt nuostolį, be to šis sandoris prieštaravo pagrindiniam bendrovės tikslui – pelno gavimui, nes UAB „Magdelenas“ patyrė didelę 166987 litų turtinę žalą.

J. R. nuo 2001-02-05 iki šio laiko dirbdama uždarosios akcinės bendrovės „Magdelenas“, įmonės kodas 135711547, registruotos adresu Taikos pr. 116, Kaunas, vyr. finansininko pareigose, privalėdama tvarkyti šio ūkio subjekto apskaitą ir būdama atsakinga už UAB „Magdelenas“ buhalterinių įrašų teisingumą, laikotarpyje nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 tvarkydama šios bendrovės buhalterinę apskaitą, pažeidė:

Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 N r. IX-574) 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimus“ ir 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ reikalavimus, t. y. apyvartos žiniaraštyje sąskaitos Nr. 4889/1 „Mokėtina įrengimų nuoma“ už 2010 m. gruodžio mėn. UAB „Davgena“ įsiskolinimo pradinį likutį padidino 4235 Lt, o D. B. šia suma sumažino įsiskolinimą be apskaitos dokumento, be to D. M. vasario mėnesio avanso apyskaitoje pakeitė pradinį likutį, t. y. sumažino jam įsiskolinimą 150,10 nepateikiant tai atvaizduojančio dokumento;

-to paties įstatymo 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 3 dalies „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu“ reikalavimus, t. y. į 2010 m. kovo mėn. kasos knygą ir šio mėnesio buhalterinių sąskaitų Nr. 256 ir 272 apskaitos registrus įtrauktos sumos be apskaitos dokumentų, t. y. apskaitos dokumentais neatvaizdavo 1541,63 l. benzino už 5133,70 Lt ir 3310,78 l. dujų už 5373,10 Lt ir nurašymo į veiklos sąnaudas bei apskaitos dokumentais neatvaizdavo atsarginių dalių sunaudojimo ir automobilių remonto už 4928,63 Lt, be to tyrimui pateikti buhalterinės apskaitos registrai nepasirašyti jį sudariusio asmens, t. y. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „Magdelenas“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų lydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31.

Kaltinamasis D. B. parodė, kad nuo 2003-10-28 pradėjo dirbti UAB „Magdelenas“ direktoriumi. Prieš jį dirbo dar du direktoriai. Dirbo buhalterė J. R.. Kai jis pradėjo dirbti, jam viskas perduota buvo tvarkingai, visus dokumentus saugojo. Prisipažįsta kaltu, kad visko tinkamai neprižiūrėjo, buvo archyvo patalpos, bet nebuvo tam skirto darbuotojo. Akcininkai UAB „Galinta ir partneriai“ padarė auditą. Teigia, kad nesigilino į dokumentus, nes nesupranta. Keksiukų kainas sumažino tam, kad patektų į rinką, po mėnesio kainas vėl pakėlė. Jis buvo samdomas direktorius, vadovavo gamybai ir prekių pristatymui visoje Lietuvoje, Pabaltijyje. Jis vykdė akcininkų nurodymus, jie norėjo didesnio pardavimo, todėl keksiukų kainą mažino, patekus į rinką, kainą pakėlė. Jis įmonėje „Magdelenas“ akcijų neturi, turi – įmonėje „Borkas“. Pastarajai įmonei pardavė pigiau keksiukus. Jis turi teisę disponuoti lėšomis. Teigia, kad tyrimui viską pateikė, ką turėjo, kitų dokumentų (kelionės lapų, automobilių dalių nurašymo aktų) nebuvo, nes jų nepildė, manė, kad jie nereikalingi apskaitoje.

Kaltinamoji J. R. pagal jai pareikštą kaltinimą kalta prisipažino pilnai ir parodė, kad nuo 2001-02-05 pradėjo dirbti UAB „Magdelenas“ buhaltere, direktoriai keitėsi, po to dirbo D. B.. Ji buvo atsakinga už buhalterinę apskaitą. Įmonė kepė keksiukus. Visus duomenis vedė į buhalterinę programą. Kelionės lapus pildė iki 2007 m., vėliau mokesčių inspekcija jiems pasakė, kad kelionės lapų pildyti nereikia. Įmonė turėjo du automobilius. Buvo nurašytas kuras, nurašytos automobilių dalys, dokumentų nepateikė. Visus pažeidimus pripažįsta. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir prašė jais vadovautis. Iš kurių matyti, kad tarp UAB „Galinta ir partneriai“ ir UAB „Magdelenas“ įvyko tarpusavio konfliktas, todėl prasidėjo įvairūs patikrinimai, nesutarimai. Šiuo metu bendrovės susiderino visas skolas ir pasirašė taikos sutartį. Būdama vyr. finansininke atsakė už UAB „Magdelenas“ apskaitos įrašų teisingumą, todėl pripažįsta, jog apyvartos žiniaraštyje sąskaitos Nr. 4889/1 „Mokėtina įrengimų nuoma“ už 2010 m. gruodžio mėn. UAB „Davgena“ įsiskolinimo pradinį likutį padidino 4235 Lt, o D. B. sumažino šį įsiskolinimą be apskaitos dokumento, be to D. M. vasario mėnesio avanso apyskaitoje pakeitė pradinį likutį, t. y. sumažino jam įsiskolinimą 150,10 Lt nepateikiant tai atvaizduojančio dokumento; be to 2010 m. kovo mėn. kasos knygą ir šio mėnesio buhalterinių sąskaitų Nr. 256 ir 272 apskaitos registrus įtraukė sumas be apskaitos dokumentų, t. y. apskaitos dokumentais neatvaizdavo 1541,63 l. benzino už 5133,70 Lt ir 3310,78 l. dujų už 5373,10 Lt ir nenurašė į veiklos sąnaudas bei apskaitos dokumentais neatvaizdavo atsarginių dalių sunaudojimo ir automobilių remonto už 4928,63 Lt, be to tyrimui pateikti buhalterinės apskaitos registrai nepasirašyti. Pripažįsta, kad aplaidžiai vedė buhalterinę veiklą, labai gailisi (3 t., b. l. 5-7).

Specialistė Z. B. teisme paaiškino, jog D. B. direktorium dirbo visu tiriamuoju laikotarpiu, tai yra 2010 metais. Buhalterinę apskaitą UAB „Magdelenas“ vedė vyr. buhalterė paskirta J. R.. Apskaita buvo vedama kompiuteriu. Pagal buhalterinės apskaitos įstatymą už dokumentų saugojimą atsakingas yra vadovas. Trūkumai buvo tie, kad tyrimui atlikti nebuvo pateikti visi reikalaujami dokumentai. Dokumentų saugojimo tvarka nebuvo nustatyta, todėl teigti negalima kad šie dokumentai buvo neišsaugoti, tačiau tyrimui jie pateikti nebuvo. Faktiškai kasininko pareigas atliko direktorius. Kaip kasininkas jis neatliko tam tikrų pareigų, nes nėra kai kuriuose orderiuose parašų, kai kurie apskritai nebuvo nepateikti. Pagal pateiktą pelno - nuostolio ataskaitą nustatė, kad įmonė „Magdelenas“ dirbo 2010 metais nuostolingai. Nuostolis buvo paskaičiuotas pagal tuo metu jų pateiktus dokumentus. Teigia jog nuostolį paskaičiavo ir pateikė atsakymą išvados pirmu klausimu, kiek bendrovė 2010m. gavo pajamų, kiek sąnaudų ir kiek patyrė nuostolio. 2010 metais gavo 2.827 207 Lt pajamų, parduotų prekių savikaina 2 184 102 Lt, sąnaudos sudarė 807 930 Lt, todėl bendrovė dirbo nuostolingai, patyrė 164 825 Lt nuostolį. D. B. sudarė nenaudingą įmonei sandorį, apie tai ji pasisako specialisto išvados 18 lape, 6 klausimo išvada, kad UAB „Magdelenas“ dėl mažesnių kainų patyrė 36 720 litų nuostolį. Būta paprasčiausio neekonomiškumo. Mano jog akcininko priimtas sprendimas išmokėti dividendus yra neteisėtas, nes nuostolingai dirbanti įmonė neturėtų mokėti dividendus. Tą sumą pateikė UAB „Galinta ir partneriai“, tačiau dividendai mokami tik tada, kai įmonė dirba pelningai. D. B. kaltė, kad nepateikė tyrimui dokumentų ir, kad būdamas kasininku neužfiksavo įplaukų ir išlaidų, direktoriaus pareiga buvo nustatyti tvarką, kas turėjo šiuos duomenis užfiksuoti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų kaltė aplaidžiai tvarkant apskaitą be jų prisipažinimo įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais rašytiniais įrodymais.

2011-11-16, 2011-11-18, 2012-02-07 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolais nustatyta, kad buvo išimti UAB „Magdelenas“ buhalteriniai dokumentai (1 t., b. l. 123-126, 2 t. b. l. 116).2012-01-27 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad J. R. savo iniciatyva pateikė UAB „Magdelenas“ dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti pagal 2012-01-27 papildomų dokumentų pateikimo aktą (2 t., b. l. 114-115).2012-02-02 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad UAB „Borkas“ pateikė buhalterinius dokumentus už 2010 m. pagal 2012-02-02 perduodamų dokumentų sąrašą (2 t., b. l. 121-122). 2012 m. vasario 20 d. specialisto išvadomis dėl UAB „Magdelenas“ ūkinės finansinės veiklos rezultatų nustatyta, kad dėl nustatytų buhalterinės apskaitos vedimo pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „Magdelenas“ veiklos, bendrovės turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, kai kurie sandoriai buvo ekonomiškai nenaudingi (2 t., b. l. 136-158). 2012-08-24 susitarimu dėl taikaus tarpusavio ginčų išsprendimo nustatyta, kad UAB „Magdelenas“, UAB „Galinta ir Partneriai“ jokių pretenzijų D. B. neturi (3 t., b. l. 56-59).UAB „Magdelenas“ įstatai( t.3.b,.l. 106-115).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų veiksmai buvo kvalifikuoti pagal LR BK 223str.1d., o D. B. ir pagal LR BK 228str.1d.. Teismas ištyręs ir įvertinęs surinktus įrodymus daro išvadą, jog kaltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal šiuos baudžiamuosius įstatymus.

Dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 223str.1d.

Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už šių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą; 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, tačiau BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo – subjektu ūkio subjekto vadovas gali būti tik tada, kai jis pats tiesiogiai tvarko buhalterinę apskaitą arba ją aplaidžiai tvarko asmuo, nesusijęs su ūkio subjektu darbo santykiais, o tik žodžiu susitaręs su ūkio subjektu. Kitais atvejais aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą ūkio subjekto arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikiančios įmonės darbuotojai (Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 ir 11 straipsniai).

Byloje nustatyta, kad bendrovėje „Magdelenas“ dirbo samdyta buhalterė kaltinamoji J. R., kuri ir buvo atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą įmonėje. Nustatyta, kad kaltinamoji J. R. nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 būdama oficiali šios bendrovės finansininkė, bendrovės buhalterinėje apskaitoje nefiksavo ūkinių operacijų, t. y. apyvartos žiniaraštyje sąskaitos Nr. 4889/1 „Mokėtina įrengimų nuoma“ už 2010 m. gruodžio mėn. UAB „Davgena“ įsiskolinimo pradinį likutį padidino 4235 Lt, D. B. šia suma sumažino įsiskolinimą be apskaitos dokumento bei D. M. vasario mėnesio avanso apyskaitoje sumažino įsiskolinimą 150,10 Lt, nepateikė atspindinčių dokumentų, bei apskaitos dokumentais neatvaizdavo 1541,63 l. benzino už 5133,70 Lt ir 3310,78 l. dujų už 5373,10 Lt ir nenurašė į veiklos sąnaudas bei apskaitos dokumentais neatvaizdavo atsarginių dalių sunaudojimo ir automobilių remonto už 4928,63 Lt, tuo buvo pažeisti teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimai. J. R. teismo posėdžio metu pripažino, jog ji nepateikė apskaitos dokumentų atspindinčių nurodytus pažeidimus, nes galvojo, kad mokesčių inspekcijos paaiškinimu nereikia pildyti kelionės lapų, išrašyti sunaudoto kuro ir automobilių dalių sunaudojimo nurašymo aktų. J. R. būdama bendrovės finansininke privalėjo laikytis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 6, 12, 16 str. reikalavimų. Specialisto išvada patvirtina, kad UAB „Magdelenas“ apskaita buvo vedama nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 6, 12, 16 str. nuostatų, reglamentuojančių į apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimus, visas ūkines operacijas pagrįsti apskaitos dokumentais ir apskaitos registruose ūkinės operacijos turi būti registruojamos pagal apskaitos dokumentus, dėl ko nebuvo galima iš dalies nustatyti juridinio asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (2 t., b. l. 136-158). Kaltinamoji J. R. pripažino, kad aplaidžiai vedė buhalterinę veiklą, todėl ji kaip įmonės finansininkė privalo atsakyti už savo veiksmus, kurių ji neatliko ir sukėlė LR BK 223 str. numatytas pasekmes.

Neginčijamai nustatyta ir tai, kad D. B., būdamas nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 oficialiu šios bendrovės direktoriumi bei kasininku neorganizavo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo taip, kaip numatyta LR Buhalterinės apskaitos įstatyme bei nesilaikė norminiais aktais nustatytos šių dokumentų saugojimo tvarkos, tai yra kaltinamas Buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimu. Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų. Pagal to paties įstatymo 21 straipsnio 2 dalį už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „Magdelenas“ neišsaugojo ir tyrimui nepateikė didelės dalies pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti to laikotarpio bendrovės veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros(2 t., b. l. 136-158, specialistės Z. B. paaiškinimai teisme). Nustatyti apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarką įstatymas įpareigoja ūkio subjekto vadovą tačiau atkreiptinas dėmesys į tai jog tokia tvarka nustatyta nebuvo. Byloje nustatyta, kad D. B. atliko ir kasininko pareigas ( t.2.b.l. 143, specialistės Z. B. paaiškinimai teisme). Todėl jam buvo privalu laikytis 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 ir 4¹ punktų nuostatų, kuriuose nurodyta, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį ir iš kasos išduodami pagal kasos išlaidų orderį. Iki 2010-06-05 kasos pajamų orderį privalėjo pasirašyti vyriausias buhalteris, o priėmus pinigus ir kasininkas, o kasos išlaidų orderius iki anksčiau nurodytos datos turėjo pasirašyti vadovas ir buhalteris. Nuo 2010-06-06 kasos pajamų ir išlaidų orderius turi pasirašyti ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimus“ ir 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ reikalavimus, t. y. tyrimui nepateikė dokumentų (kelionės lapų, kuro nurašymo aktų), kuriuose būtų atvaizduotas kuro sunaudojimas, taip pat nepateikė detalių nurašymo aktų, kuriuose būtų atvaizduota, kuriam automobiliui buvo atliekamas remontas, taip pat bendrovėje apskaitos dokumentais neatvaizduota kiek kuro, elektros energijos, vandens buvo sunaudota kepant keksus iš UAB „Borkas“ skirtų žaliavų. UAB „Magdelenas“ neišrašė ir UAB „Borkas“ nepateikė PVM sąskaitų faktūrų už suteiktas paslaugas, sunaudotas medžiagas (vandenį, krosninį kurą ir elektros energiją) ir šie aukščiau nurodyti veiksmai lėmė pasekmes, tai yra tyrimo metu nebuvo galima iš dalies nustatyti juridinio asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (2 t., b. l. 136-158).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamieji D. B. ir J. R. padarė nusikalstamą veiką – aplaidų apskaitos tvarkymą, elgėsi nusikalstamai nerūpestingai, dėl to sukėlė pasekmes, ir privalo atsakyti baudžiamąją tvarka už aplaidų apskaitos tvarkymą pagal LR BK 223 str. 1 d.. Kaltinime nurodyta , kad D. B. dirbo direktoriumi laikotarpiu „nuo 2001-01-17 iki šio laiko“. Kaltinamasis paaiškino teisme, jog jis direktoriumi UAB „Magdelenas“ dirba nuo 2003-10-28 dienos, o ne nuo 2001 metų. Iš į bylą pateiktų juridinio asmens duomenų registro informacijos matyti, jog D. B. įregistruotas direktoriumi nuo 2003-10-30 ( t.2.b.l. 13-14). Todėl taisytina kaltinime įsivėlusi klaida nurodant laikotarpį „nuo 2003-10-30 iki šio laiko“. Toks kaltinimo patikslinimas, nekeičia kaltinimo esmės, faktinių aplinkybių, nesunkina kaltinamojo teisinės padėties.

Dėl nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos BR 228str.1d..

Kaltinamasis D. B. kaltinamas nusikaltimo numatyto LR BK 228 str. 1 d. padarymu, t. y. būdamas uždarosios akcinės bendrovės „Magdelenas“ direktoriumi, t. y. būdamas prilygintas valstybės tarnautojui asmeniu, pagal bendrovės įstatų 7 str. turinčiu teisę veikti bendrovės vardu ir teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, priimti sprendimus, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, įformino bendrovei „Magdelenas“ ekonomiškai nenaudingą sandorį dėl keksų kepimo ir pardavimo UAB „Borkas“.

Pagal LR BK 228 straipsnio dispoziciją trauktinas baudžiamojon atsakomybėn už piktnaudžiavimą asmuo yra valstybės tarnautojas ar jam prilyginamas asmuo. Valstybės tarnautojui prilyginto asmens sąvoka yra išaiškinta BK 230 straipsnio 2 ir 3 dalyse. BK 230 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad valstybės tarnautojui prilyginamas ir toks asmuo, kuris dirba bet kokioje valstybinėje, nevalstybinėje ar privačioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje ar verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus arba turi teisę veikti šios įstaigos, įmonės ar organizacijos vardu, ar teikia viešąsias paslaugas. Taigi įmonės direktorius šiuo atveju kaltinamasis D. B. yra asmuo dirbantis privačioje įmonėje ir atsakingas už šios įmonės sėkmingą veiklą. BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia veika ir dėl jos kilusiomis pasekmėmis, be to, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių. Pagal BK 228 straipsnį ( 2007 m. birželio 28 d. redakcija ) piktnaudžiavimas objektyviai pasireiškia valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu, jeigu dėl to didelės žalos patiria valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Taigi paprastai piktnaudžiavimas – tai tarnybinės padėties panaudojimas ar pasinaudojimas ja priešingais nei tarnybos interesais. Dažniausiai tą faktą, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo savo įgaliojimus, patvirtina tai, kad toks asmuo veikdamas atitinkamu būdu ( ar neveikdamas) pažeidė teisės aktų nuostatas, įtvirtinančias tam tikrų teisiškai reikšmingų veiksmų atlikimo tvarką, nesilaikė iš teisės aktų jam kylančių teisių ir pareigų( teismų praktika bylose: Lietuvos apeliacinio teismo 2013-04-05 nutartis byloje Nr. 1A–117/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus 2010-10-19 nutartis byloje Nr. 2K-442/2010, Vilniaus apygardos teismo 2012- 11-23 nutartis byloje Nr. 1A-586-172/2012). 2000-07-13 Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VII1-1835 19 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai ir vadovautis bendrovės įstatais. Bendrovės „Magdelenas“ įstatų 2.1. punkte nurodyta, kad pagrindinis bendrovės veiklos tikslas – vykdyti ūkinę-komercinę veiklą ir gauti pelną. Bendrovės „Magdelenas“ įstatų 7 straipsnis nustato administracijos vadovo teises, atsakomybę už sandorių sudarymą viršijant savo kompetenciją ir pareigas. Pagal šio straipsnio prasmę įmonės vadovas turi teisę veikti bendrovės vardu ir teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, priimti sprendimus, išskyrus sandorius numatytuosius 7.5 ir 7.6p. ( t.3.b.l. 112-113). Šių norminių aktų analizė leidžia daryti išvadą, kad direktorius turėjo įgaliojimą sudaryti sandorius su kitais tiek juridiniais, tiek fiziniais asmenimis, tačiau tokie sandoriai privalėjo būti sudaromi siekiant naudos bendrovei ir jos akcininkams. Iš specialisto išvados matyti, jog įmonė „Magdelenas“, kuriai vadovavo D. B., kepė konditerijos gaminius- keksiukus. Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad keksiukai beveik visiems pirkėjams buvo parduodami didesne kaina, nei gaminio savikaina. Mažesne kaina nei savikaina buvo eksportuojami kai kurių rūšių keksai į Airiją ir Rusiją. Tuo tarpu UAB „Borkas“ keksai buvo parduodami mažesne kaina nei savikaina. UAB „Borkas“ iš UAB „Magdelenas“ nupirktus keksus eksportuodavo į Lenkiją. Keksai visus metus buvo parduodami ta pačia kaina, tai yra 3,7981 Lt už vienetą. Iki liepos mėnesio pardavimo antkainis buvo 45 procentai, o nuo liepos mėnesio sumažinus kainą pardavimo antkainis siekė 75 procentus. UAB „Borkas“ buvo tik kaip tarpininkas parduodant keksus į Lenkiją. UAB „Borkas“ iš šios tarpininkavimo paslaugos gavo 244770,76 Lt pajamų. Taigi sandoris dėl keksų kepimo ir pardavimo UAB „Borkas“ buvo akivaizdžiai nenaudingas ir prieštaravo įmonės veiklos tikslams( t.2.b.l. 148-154). Šias išvadas teismo posėdžio metu patvirtino apklausta specialistė Z. B., kuri teigė, kad UAB „Magdelenas“ 2010 metais gavo 2.827 207 Lt pajamų, parduotų prekių savikaina buvo 2 184 102 Lt, sąnaudos sudarė 807 930 Lt, todėl bendrovė dirbo nuostolingai, patyrė 164 825 Lt nuostolį. D. B. sudarė nenaudingą įmonei sandorį, apie tai ji pasisako specialisto išvados 18 lape, 6 klausimo išvada, kad UAB „Magdelenas“ dėl mažesnių kainų nei produkcijos savikaina patyrė 36 720 litų pardavimo nuostolį. Būta paprasčiausio neekonomiškumo, nes jeigu būtų tiesiogiai pardavę produkciją būtų įmonė dirbusi pelningai. Kaltinamasis D. B. teismo posėdžio metu teigė jog jis yra UAB „Borkas“ akcininkas. Tačiau keksiukai parduodami buvo pigiau UAB Borkas“ dėl to, kad reikėjo įsitvirtinti rinkoje. Įsitvirtinus rinkoje, pardavimo kaina buvo pakelta. Tačiau tai neatitinka pateiktų specialisto išvadų( t.2.b.l. 153). Bylos duomenimis nustatyta, jog D. B. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nes būdamas UAB „Magdelenas“ direktoriumi, o UAB „Borkas“ akcininku, UAB „Borkas“ pardavė gaminius už mažesnę kainą nei savikaina, tai yra sudarė akivaizdžiai nenaudingą UAB „Magdelenas“ sandorį ir tokiu būdu padarė UAB „Magdelenas“ ir vieninteliai bendrovės akcininkei UAB „ Galinta ir partneriai“ didelę žalą, kuri viršija 250 MGL dydžio sumą. Iš į bylą pateikto susitarimo matyti ( t.3.b.l.56-59), kad po bylos pradėjimo kreditorius UAB „Galinta ir partneriai“ patirtų nuostolių atlyginimą – 167 778, 63 Lt išsprendė taikos sutartimi, iš kurios matyti, jog naujasis skolininkas( skolos perėmėjas) UAB „Davgena“, kurios akcininku yra D. B.( D. B. sūnėnas, G. B. sūnus) įsipareigojo atlyginti „Galinta ir partneriai“ patirtą nuostolį tiekdama produkciją( distribucijos sutartimi). UAB „Borkas“, D. B. ir G. B. laidavo savo turtu už tokių UAB „Davgena“prievolių įvykdymą( t.3.b.l. 63-70). Tuo pagrindu UAB „Galinta ir partneriai“ kaip UAB „Magdelenas“ akcininkė nebereiškė civilinio ieškinio šioje byloje. Tikslintinas kaltinimas, kadangi kaltinime buvo nurodyta jog kaltinamasis D. B. būdamas“ akcininku ir direktoriumi“, teismo posėdžio metu nustatyta, kad D. B. niekada nebuvo UAB „Magdelenas“ akcininku, tai patvirtina ir rašytinė medžiaga( t.2.b.l.14), todėl šalintina iš kaltinimo „akcininku“. Taip pat šalintina iš kaltinimo aplinkybė „todėl akcininkas UAB „Galinta ir partneriai“ 2010-04-30 negalėjo priimti sprendimo išmokėti 516767 Lt dividendų“, kadangi teismo posėdžio metu specialistė Z. B. paaiškino, jog UAB „Galinta ir partneriai“ priimtas sprendimas yra neteisėtas. Pagal tyrimui pateiktą 2010 m. balansą matosi, jog bendrovės „Magdelenas“ nuosavas kapitalas yra neigiamas, bendrovė patyrė nuostolį, todėl toks sprendimas prieštarauja LR Akcinių bendrovių įstatymo Nr.VII-1835 60str. 3d.. Dividendai nebuvo išmokėti ir už 2009 metus, nes buvo rodomas akcininkui įsiskolinimas. Todėl ši aplinkybė kaip perteklinė iš kaltinimo šalintina.

Kaltinamajam D. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (t. 2, b. l. 179-180, 181).

Kaltinamajai J. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (t. 3, b. l. 8, 9).

Civilinio ieškinio nepareikšta. Nuosavybės teisės neapribotos.

Teismas turėjo 17 Lt proceso išlaidų, apmokant specialistės Z. B. kelionės išlaidas į teismo posėdį. Atsižvelgiant į 2011 m. lapkričio 7 d. LR Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, minimali priteistina valstybei bylinėjimosi išlaidų suma yra 10 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad padalinus abiem kaltinamiesiems proceso išlaidų atlyginimą gaunasi mažesnė nei 10 Lt suma kiekvienam iš jų, todėl proceso išlaidos nepriteistinos.

Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti baudžiamojoje byloje nėra.

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje kaltinamieji kaltais prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, todėl teismas šią aplinkybę pripažįsta kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismo posėdžio metu pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį D. B. pagal laidavimą. Prokuroras baigiamosiose kalbose prašė prašymą dėl laidavimo atmesti, nes nėra duomenų, kad laiduotojas kaltinamajam darys pakankamai gerą įtaką, prašo nubausti įstatymo ribose.

Laiduotojas G. B. parodė, kad jis UAB „Baltix trading“ direktorius. D. B. yra jo jaunesnysis brolis, dirba jo bendrovėje. Jis su broliu dažnai matosi, bendrauja, daug kalbasi dėl šio įvykio, kad daugiau tokių dalykų nebūtų. Teigia, kad jis broliui gali daryti įtaką. Yra Amerikos pilietis, nori, kad brolis neturėtų teistumo. Užsienyje gyvena tik jo vaikai. Pastoviai Lietuvoje gyvena nuo 2002 m., turi leidimą Lietuvoje gyventi ir dirbti 5 metams.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 40 str. 1 d. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 str. 2 d. nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamojo padaryta veika priskiriama nesunkių (viena veika dėl nerūpestingumo, kita tyčinė) nusikaltimų kategorijai, jis nusikalto pirmą kartą, kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, žala nusikalstamais veiksmais nepadaryta. Tačiau jis patrauktas atsakomybėn už dvi atskiras veikas, viena iš jų tyčinė, o kita yra neatsargios kaltės formos. Sprendžiant, ar asmuo, prašantis perduoti kaltą asmenį jo atsakomybėn pagal laidavimą, yra vertas teismo pasitikėjimo, atsižvelgiama į laiduotojo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nustatyta, jog laiduotoju pageidauja būti kaltinamojo brolis G. B.. Pastarasis paaiškino, jog jis yra Amerikos pilietis, turi leidimą Lietuvoje gyventi ir dirbti 5 metams, jo vaikai gyvena užsienyje, brolis D. B. gyvena Lietuvoje. Bet su broliu dažnai matosi, bendrauja. Jis dirba UAB „Baltix Trading“ nuo 2012-01-25 direktoriumi, yra bendrovės akcininkas. Teigia, kad jis broliui gali daryti įtaką, nes nori, kad brolis neturėtų teistumo. Nurodytos aplinkybės leidžia teismui abejoti jo galėjimu būti laiduotoju, nes jis nuolatos gyvena JAV, ten yra jo šeima, vaikai, jis bet kada gali išvykti iš Lietuvos ir kaltinamasis liktų Lietuvoje be laiduotojo. Be to G. B. yra Amerikos pilietis, teismas neturi galimybės patikrinti jo asmenybės, negali gauti duomenų apie ankstesnius jo nuteisimus ar patraukimus administracinėn atsakomybėn, duomenų apie jo praeitį ir galėjimą būti laiduotoju. Esant šioms aplinkybėms teismas daro išvadą, jog G. B. kandidatūra nėra verta teismo pasitikėjimo būti D. B. laiduotoju.

Kaltinamasis D. B. neteistas (t. 2, b. l. 186), administracine tvarka baustas vieną kartą 2002-07-25 (t. 2, b. l. 187), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (t. 2, b. l. 191), Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (t. 2, b. l. 193), dirba (t. 2, b. l. 197).

Kaltinamoji J. R. neteista (t. 3, b. l. 14), administracine tvarka bausta (t. 3, b. l. 15), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (t. 3, b. l. 17), dirba (t. 3, b. l. 23).

Skiriant bausmę kaltinamiesiems D. B. ir J. R. atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.). Kaltinamųjų padarytas nusikaltimas priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai (BK 16 str.). D. B. dirba, neteistas, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. J. R. dirba, neteista, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Atsižvelgiant į kaltinamųjų asmenybes, nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jiems už inkriminuotą nusikalstamą veiką skirtina sankcijoje numatyta bausmė – piniginė bauda. Jų dydžiai parinktini atsižvelgiant į tai, kad abu kaltinamieji nusikalto pirmąjį kartą, į tai, kad jų veiksmai nesukėlė sunkių pasekmių, žalos atlyginimo klausimai išspręsti akcininkų tarpusavio rašytiniu susitarimu, į nusikalstamos veikos padarymo trukmę, jų amžių, sveikatos būklę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą, todėl baudos dydis parinktinas arčiau minimumo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. ir BK 228str.1d. ir jį nuteisti:

Pagal BK 223str.1d.- paskirti 10 (dešimties) MGL tai yra 1300 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) baudą.

Pagal BK 228str.1d. - paskirti 20 (dvidešimties) MGL tai yra 2600 Lt (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63str.1d. 4d. bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 25 ( dvidešimt penkių ) MGL tai yra 3250 Lt( trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties litų) dydžio baudą.

D. B. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

J. R. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. ir paskirti 10 (dešimties) MGL dydžio, t. y. 1300 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) baudą.

J. R. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti kaltinamiesiems, kad bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke „Swedbank“ (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas teismo raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.