- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-06-18
- Bylos Nr.
- 1-456-1008/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Maneikienė
- Kaltinamasis
- R. R.
išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Akmenė) prokurorės Alginos Giniotienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje
R. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), teistas 4 kartus:
1) 2006 m. balandžio 7 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) (galiojusio iki 2003 m.) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 7 metams 6 mėnesiams, bausmę atlikęs;
2) 2014 m. gruodžio 30 d. Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, kuris 2015 m. gegužės 5 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi pakeistas į 90 parų areštą, bausmę atlikęs;
3) 2015 m. rugsėjo 16 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (trys nusikalstamos veikos), pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas bei vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir dalimis, laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, bausmę atlikęs;
4) 2017 m. balandžio 3 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, bausmę, atlikęs teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. R. 2019 m. sausio 27 d. apie 18 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,51 promilės neblaivumas), vieną kartą kumščių trenkė savo sutuoktinei A. R. į kairės pusės smilkinį, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai A. R. fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Baudžiamoji atsakomybė už šią R. R. padarytą veiką numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis R. R., apklaustas įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2019 m. sausio 27 d. apie 14 val. 00 min. kartu su žmona A. R., nuėjo į svečius pas R. G., kur visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus – degtinę, sidrą ir alų. Teigia, su žmona A. R. susituokęs nesenai, tarpusavyje sutaria gerai, tačiau tą vakarą pastebėjęs, jog ji telefonu su kažkuo susirašinėja SMS žinutėmis, dėl to susinervinęs trenkė jai kumščiu į kairę veido pusę. Paaiškino supratęs, jog žmona susirašinėja su vyriškiu, nes taip yra buvę anksčiau, todėl supyko. Nurodė, jog konflikto metu R. G. bute nebuvo, o kitame buto kambaryje buvęs R. G. tėvas, išgirdęs barnį, atėjęs liepė ramintis, nebesipykti. Labai gailisi dėl savo poelgio, žmonos atsiprašė, su ja susitaikė. Teigia, padaręs išvadas dėl savo elgesio ir ateityje nesmurtausiąs ( b. l. 117–118; 120).
R. R. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
nukentėjusiosios A. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2019 m. sausio 27 d. apie 10 val. 00 min. kartu su sutuoktiniu R. R., nuėjusi į svečius pas R. G., kartu su jais vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų. Vakare nuėjusi į kitą buto kambarį atsigulė į lovą miegoti. Paaiškino, jog netrukus į kambarį atėjęs sutuoktinis R. R., pasakęs, jog sumuš, jai gulinčiai lovoje, vieną kartą skaudžiai trenkė kumščiu į kairės pusės smilkinį. Teigia, jog kambaryje tuo metu buvęs R. G. tėvas R. R. ramino, neleido jos mušti. Paaiškino, labai išsigandusi tokio agresyvaus sutuoktinio elgesio, nes anksčiau jis nėra smurtavęs, visada gerai sutardavo. Nurodė, jog po suduoto smūgio skaudėjo galvą, tačiau į medikus nesikreipė, matomų sužalojimų nebuvo. Teigia, sutuoktiniui R. R. dėl suduoto smūgio ir sukelto fizinio skausmo atleidusi, civilinio ieškinio byloje neteiks (b. l. 15–18, 26–27);
alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo išrašu, iš kurio matyti, jog 2019 m. sausio 27 d. R. R. nustatytas 1,51 promilės neblaivumas, nukentėjusiajai A. R. nustatytas 1,45 promilės neblaivumas (b. l. 37–38);
2019 m. sausio 28 d. pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame užfiksuota, jog Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-03816-19, dėl to, kad 2019 m. sausio 27 d. apie 18 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), A. G. priklausančiame bute, neblaivus (nustatytas 1,51 promilės neblaivumas) R. R. smurtaudamas prieš neblaivę savo sutuoktinę A. R., trenkė kumščiu jai į kairės pusės smilkinį, taip sukeldamas savo šeimos nariui – sutuoktinei A. R. fizinį skausmą. Įvykio vieta nufotografuota, nufilmuota. R. R. laikinai sulaikytas (b. l. 4–5);
2019 m. sausio 27 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu su priedu (foto lentele), kuriuose užfiksuotas pareiškėjos A. R. pareiškimas dėl jai sukelto fizinio skausmo ir įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini) <...> (b. l. 16–20; 21–23);
BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017). Fizinis skausmas yra vertinamasis požymis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant visumą byloje esančių įrodymų, sprendžiama buvo ar nebuvo sukeltas fizinis skausmas.
Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad R. R. konflikto metu suduodamas kumščiu į kairį smilkinį savo žmonai – nukentėjusiajai A. R., sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.
R. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat tai, kad tyčinį nusikaltimą padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). 2019 m. birželio 12 d. įtariamasis supažindintas su pranešimu apie galimybę kreiptis dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 124–125), kuriame nurodyta, jog įtariamasis R. R. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.
Skirdamas R. R. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (nesunkus baigtas nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taip pat kaltinamojo asmenybę – R. R. teistas keturis kartus už smurtines nusikalstamas veikas – vieną kartą už nužudymą, tris kartus už sukeltą fizinį skausmą šeimos nariams, naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, o tai rodo jo polinkį smurtauti šeimos narių atžvilgiu (b. l. 41–47), daug kartų baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų turi, paskirtų baudų nėra sumokėjęs (b. l. 63–72), nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas, turintis neįgalumą, iš dalies (35 proc.) darbingas (b. l. 73; 74; 75), įrašytas VšĮ Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centro registre (b. l. 78), teismo psichiatrijos ekspertizės išvadoje Nr. 86TPK-119/2019 nurodoma, jog R. R. serga lėtiniu psichikos sutrikimu, diagnozė: lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas reikalaujantis dėmesio ar gydymo, kuris jam netrukdo teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (b. l. 97–99).
Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Įvertinus neigiamus R. R. asmenybę apibūdinančius duomenis, tai, kad nustatyta daugiau jo atsakomybę sunkinančių nei lengvinančių aplinkybių, veikos pavojingumą bei tai, kad nuolat smurtauja prieš savo šeimos narius, girtauja, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, nustatant šios bausmės terminą didesnį nei numatytas BK 49 straipsnio 3 dalyje vidurkis (BK 54 straipsnis).
Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. R. prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Į paskirtą bausmę R. R. įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. sausio 27 d. 19 val. 05 min. iki 2019 m. sausio 28 d. 16 val. 15 min. (BPK 66 straipsnis) (b. l. 104–107; 108).
Atsižvelgiant į tai, kad įvykdytas smurtas artimoje aplinkoje, R. R. smurtavo prieš savo šeimos narį – žmoną, todėl, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, tikslinga jam taikyti BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis). Šio termino pradžią skaičiuojant nuo arešto bausmės atlikimo pabaigos.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus 2019 m. sausio 28 d. prokuroro nutarimu R. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina (b. l. 121–123).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas
nusprendžia:
R. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam skirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. R. galutinę sumažintą 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio R. R. sulaikymo dienos įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę R. R. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. sausio 27 d. 19 val. 05 min. iki 2019 m. sausio 28 d. 16 val. 15 min. (vieną dieną) ir laikyti R. R. atlikus 1 (vieną) arešto parą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi bei 72² straipsniu, R. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus R. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Išaiškinti R. R., kad areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas, atliekamas areštinėje. Arešto terminas skaičiuojamas paromis.
Informuoti R. R., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.