- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-04
- Bylos Nr.
- eI-4044-815/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02208-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Ernestas Spruogis, Violeta Petkevičienė
- Atsakovas
- Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos
- Trečiasis asmuo
- A. E.
- Pareiškėjas
- N. M.
- Kategorijos
- 27.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
dalyvaujant atsakovės Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos atstovei šios institucijos vyriausiajai specialistei S. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. M. – V. skundą atsakovei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. E. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėja N. M. – V. (toliau – ir pareiškėja), atstovaujama advokato T. Š. (2015 m. sausio 18 d. Teisinių paslaugų teikimo sutartis Nr. 2-T/15), kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo Nr. (SK-266)SPR-93 (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria atsakovas pripažino A. E. skundą dėl interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini) iš dalies pagrįstu: įspėjo interneto tinklalapio (duomenys neskelbtini) valdytoją pareiškėją dėl Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) 14 straipsnio 1–2 dalių pažeidimo paskelbiant publikacijose (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) privataus pobūdžio informaciją apie trečiąjį suinteresuotą asmenį ir pareikalavo ją pašalinti.
2. Pareiškėja nesutinka su išvada, jog dėl A. E. privataus gyvenimo detalių – nuotraukų su jo atvaizdu paskelbimo publikacijose pusiausvyra tarp saviraiškos laisvės (teisės atskleisti informaciją) ir A. E. teisės į privataus gyvenimo apsaugą buvo pažeista. Atsakovas akcentavo, kad asmens sprendimas tam tikromis aplinkybėmis ir tikslu paskelbti atitinkamą informaciją, nuotraukas, kitus duomenis nepanaikina šių duomenų apsaugos ir nepašalina viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų) pareigos privačią informaciją skelbti tik asmeniui konkrečiu atveju davus sutikimą (išskyrus teisės aktuose nurodytas išimtis). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos vertinimu, yra teisės aktuose nustatyta išimtis. Sprendime konstatuota, kad pareiškėjo veiksmų (nesąžiningumo) kontekste yra pateisinamas viešuoju interesu tokią informaciją žinoti ir tai turėtų galioti tiek informacijai apie pareiškėjo nesąžiningą ir neteisėtą veiklą, tiek pareiškėjo atvaizdui. Vadovaujantis atsakovo logika, visos visuomenės informavimo priemonių publikacijos ir reportažai (pvz., baudžiamųjų bylų nagrinėjimas, kur yra nufilmuoti ar nufotografuoti teisinės atsakomybėn traukiami asmenys), pažeidžia įstatymų reikalavimus.
3. Atsižvelgiant į Sprendime minimose publikacijose skelbiamos informacijos turinį, nagrinėjamu atveju egzistuoja teisėtas visuomenės interesas žinoti šią informaciją, o vaizdinė informacija nėra perteklinė, nes ši privataus pobūdžio informacija gali padėti atskleisti įstatymo pažeidimus. Pareiškėja tokio pobūdžio informacijos pagrindu jau gavo informacijos apie kitas A. E. neteisėtas veikas, taip pat sužinojo apie minėto asmens ir (duomenys neskelbtini) prokuratūros prokurorų ryšius.
4. Sprendime prioritetas teikiamas asmens privataus gyvenimo apsaugai, kuriai skirtas VIĮ 14 straipsnis, o ne pareiškėjos nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su VIĮ 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta išimtimi.
5. Pareiškėjos įsitikinimu, jos skelbiama informacija apie A. E. ir jo nesąžiningą veiklą atitinka teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą žinoti šią informaciją, įskaitant asmens identifikavimą, nes gali padėti kitiems asmenims išvengti nesąžiningų ir apgaulingų minėto asmens veiksmų. Pareiškėjos skelbiamos informacijos negalima sutapatinti su visuomenės interesu patenkinti savo smalsumą ar visuomenės noru žinoti konkrečias tendencijas. Nagrinėjamu atveju egzistuoja teisėtas ir pagrįstas visuomenės interesas žinoti apie nesąžiningą asmens veiklą ir galimybė identifikuoti tokią veiklą darantį asmenį.
6. Inspektorius pažeidė teisės į privatų gyvenimą ir visuomenės teisės žinoti pusiausvyrą, suteikė nesąžiningam, pareiškėjos šeimą ir kitus asmenis, taip pat teismus ir valstybės institucijas apgavusiam trečiajam suinteresuotam asmeniui privataus gyvenimo apsaugą. Pareiškėja pažymi, jog Inspektoriui pateikė išsamius paaiškinimus dėl minėto asmens, nurodė skelbiamą informaciją patvirtinančius įrodymus, įskaitant prejudicinę galią turinčius teismų sprendimais konstatuotus faktus. Visus publikacijų teiginius pareiškėja gali pagrįsti.
7. Pareiškėja akcentuoja, kad informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą. Be to, informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes. Todėl, pareiškėjos vertinimu, skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.
II
Atsakovė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
1. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje teisės į atvaizdą apribojimai vertinami griežtai, pažymint, kad asmens atvaizdas yra itin artimai susijęs su pačiu asmeniu ir atvaizdo platinimas gali apriboti privatumą labiau negu vien verbalinės informacijos skleidimas. Asmens atvaizdas atskleidžia asmens unikalias savybes ir yra vienas esminių asmenybės atributų. EŽTT akcentuoja, jog informacijai apie asmens privatų gyvenimą skelbti be jo sutikimo turi būti būtinas socialinis poreikis. Visuomenės interesas gauti informaciją apie asmens privatų gyvenimą bus pagrįstas tik sąlygojamas objektyvios būtinybės tokia informaciją gauti (žinoti). Žodį „būtinas“ EŽTT apibūdina kaip primygtinį socialinį poreikį.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjos nurodomas siekis užtikrinti viešąjį interesą neturi peržengti leistinų saviraiškos laisvės (teisės skleisti informaciją) ribų. Pareiškėjos interneto tinklalapyje aprašomos tarp jos ir A. E. bei jo sutuoktinės vykstančios teisminės bylos ir (ar) teisminiai procesai. Vertinant publikacijose paskelbtą informaciją, pareiškėjos siekis informuoti visuomenę apie trečiojo suinteresuoto asmens veiksmus yra daugiau nei pakankamai išreikštas trečiojo suinteresuoto asmens privataus gyvenimo – teisminių bylų, pareiškėjo pajamų – įvardijimu, kas A. E. veiksmų (nesąžiningumo) kontekste pateisinama viešuoju interesu tokią informaciją žinoti ir trečiojo suinteresuoto asmens skundo dalis dėl šios dalies privačios informacijos atskleidimo atsakovo pripažinta nepagrįsta. Tačiau trečiojo suinteresuoto asmens privataus gyvenimo – nuotraukų su jo atvaizdu – paskelbimas interneto tinklalapio (duomenys neskelbtini) publikacijose teisėtai ir pagrįstai pripažintas trečiojo suinteresuoto asmens teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimu.
3. Atsakovas pabrėžia, kad Sprendime yra išsamiai įvertinti ir pareiškėjos pateikti argumentai bei aplinkybės, Sprendime yra nurodyti esminiai argumentai dėl nuotraukų publikavimo neteisėtumo. Trečiojo suinteresuoto asmens privataus gyvenimo detalių (asmeninio pobūdžio nuotraukų su jo atvaizdu) paskelbimas publikacijose (pažeidžiant pusiausvyrą tarp saviraiškos laisvės (teisės atskleisti informaciją) ir trečiojo suinteresuoto asmens teisės į privataus gyvenimo apsaugą), argumentuojant, kad aplinkybė, jog trečiasis suinteresuotas asmuo savo nuotraukas viešai skelbė savo paskyroje socialiniame tinkle (duomenys neskelbtini), nepanaikina viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) atsakomybės už jų savavališką naudojimą. Akcentuoja, jog privataus pobūdžio informacija nėra siejama su tuo, kur ir kiek kartų ji buvo paskelbta anksčiau, ar tokia informaciją galima lengvai gauti socialiniuose tinkluose ar kituose šaltiniuose, t. y. asmens sprendimas tam tikromis aplinkybėmis ir tikslu paskelbti atitinkamą informaciją, nuotraukas, kitus duomenis nepanaikina šių duomenų apsaugos ir nepašalina viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų) pareigos privačią informaciją skelbti tik asmeniui konkrečiu atveju davus sutikimą (išskyrus teisės aktuose numatytas išimtis). Aplinkybė, kad pats žmogus viešai paskelbia tam tikrą informaciją socialiniuose tinkluose nereiškia, kad jis duoda leidimą bet kam ir bet kur tokią informaciją platinti. Nagrinėjamu atveju nebuvo teisėto visuomenės intereso skleisti nuotraukų su trečiojo suinteresuoto asmens atvaizdu, kadangi publikacijų tema galėjo būti plėtojama ir viešasis interesas užtikrintas be šios perteklinės vaizdinės informacijos. Trečiojo suinteresuoto asmens nuotraukų su jo atvaizdu panaudojimas nepateko ir į VIĮ 14 straipsnio 3 dalies išimčių sąrašą, kai be asmens sutikimo galimas jo atvaizdo skelbimas ar panaudojimas, kadangi: 1) privataus pobūdžio informacija nepadėjo atskleisti įstatymo pažeidimų ar nusikalstamų veikų; 2) privataus pobūdžio informacija nėra pateikta viešai nagrinėjant bylas; 3) trečiasis suinteresuotas asmuo neturi viešojo asmens statuso. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje akcentuojama, kad privataus pobūdžio nesutarimų ir (ar) teisminių ginčų dėl patirtų nuostolių įsigijus nekilnojamąjį turtą ir jų atlyginimo išsprendimui turi būti taikomos teisinės priemonės, nesusijusios su privataus pobūdžio informacijos apie asmenį viešu paskelbimu. Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) turėjo gauti sutikimą tokią ginčo informaciją skelbti.
4. Atsakovo Sprendime nustatyta skundžiamose publikacijos paskleista privataus pobūdžio informacija (nuotraukas iš trečiojo suinteresuoto asmens privataus gyvenimo, kuriame jis pavaizduotas) nepateko ir nepatenka į VIĮ 14 straipsnio 3 dalyje numatytą išimtį, kadangi:
4.1. Nėra jokių duomenų, kad pareiškėjos veiksmai (privataus pobūdžio informacijos (nuotraukų) apie trečiąjį suinteresuotą asmenį paviešinimas) padėjo atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas.
Šalies argumentai
Pareiškėjos skunde nurodomi argumentai, kad ji tokio pobūdžio informacijos pagrindu jau gavo informacijos apie kitas trečiojo suinteresuoto asmens neteisėtas veiklas, taip pat sužinojo apie jo ir (duomenys neskelbtini) prokuratūros prokurorų ryšius, kurie galimai turi įtakos jam palankių sprendimų priėmimui (duomenys neskelbtini) prokuratūroje, nėra laikytini duomenimis, kurie pagrįstų pareiškėjos poziciją dėl išimties taikymo. Atsakovo tyrimo metu taip pat nepateikta jokios objektyvios tai pagrindžiančios informacijos, ar informacijos, kad nuotraukas būtų vertinę ir dėl jų pasisakę teismai ar teisėsaugos institucijos. Pareiškėjos informacija nepagrindžia išimties pritaikymo nagrinėjamoje situacijoje dėl privačios informacijos skelbimo, o yra grįsta pareiškėjos, kaip priešingos ginčo šalies, subjektyviu suinteresuotumu skelbti trečiojo suinteresuoto asmens nuotraukas. Be to, pareiškėjos argumentai, kad informacija gali padėti atskleisti įstatymo pažeidimus, yra lingvistiškai neteisingas teisės normos aiškinimas, kadangi apie galimą padėjimą ateityje joje nekalbama.
4.2. Nėra jokių duomenų, kad ginčytina privataus pobūdžio informacija apie trečiąjį suinteresuotą asmenį (nuotraukos) būtų pateikta viešai nagrinėjant bylas.
Atsiliepimas
Atsakovas pažymi, kad jo tyrimo metu pareiškėjos nurodyti argumentai, kad trečiojo suinteresuoto asmens nuotraukos paimtos iš jo socialinio tinklo (duomenys neskelbtini) paskyros buvo pareiškėjos (jos atstovo) teiktos į Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinę bylą, nepagrindžia išimties taikymo, kadangi byla buvo išnagrinėta uždarame posėdyje. Net jei šie rašytiniai paaiškinimai ir būtų buvę prijungti prie civilinės bylos, šiai konkrečiai situacijai neturi teisinės reikšmės, nes išimtis taikoma viešų posėdžių metu pateiktai informacijai. Akcentuoja, kad įrodymų, pagrindžiančių faktą, kad nuotraukos su trečiuoju suinteresuotu asmens atvaizdu būtų pateiktos ir svarstytos viešo teismo posėdžio metu, nėra.
4.3. Trečiasis suinteresuotas asmuo yra privatus, o ne viešasis asmuo, todėl negalėjo būti pritaikyti ir išimtis dėl viešojo asmens privataus gyvenimo aplinkybių paviešinimo.
Sprendime buvo nustatyta, kad trečiojo suinteresuoto asmens statusas – privatus asmuo, todėl nagrinėjamu atveju negalėjo būti pritaikyta ir išimtis dėl viešojo asmens privataus gyvenimo aplinkybių ar asmeninių savybių paviešinimo. Visi Sprendime išdėstyti argumentai suponavo išvadą, kad pareiškėja savo veiksmais pažeidė saviraiškos laisvės (teisės skleisti informaciją) ir trečiojo suinteresuoto asmens teisės į privataus gyvenimo apsaugą pusiausvyrą. Pareiškėja jau buvo įspėta dėl VIĮ 14 straipsnio 1–2 dalių pažeidimo Inspektoriaus 2017 m. birželio 23 d. sprendimu, paskelbiant privataus pobūdžio informaciją (nuotraukas) apie trečiąjį suinteresuotą asmenį.
Atsiliepimas
5. Atsakovas pabrėžia, kad VIĮ 14 straipsnio 3 dalyje nurodytų išimčių pritaikymas turi būti itin pamatuotas ir pagrįstas nagrinėjant atvejus, susijusius su privačių asmenų privačių gyvenimu. Taikant minėtą straipsnį prioritetinė reikšmė turi būti suteikta privataus gyvenimo apsaugai. Pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens tarpusavio ginčai pasitelkiant visuomenės informavimo priemones nėra pagrindas pritaikyti VIĮ išimtis ir leisti skelbti privataus pobūdžio informaciją (nuotraukas) apie trečiąjį suinteresuotą asmenį.
III
1. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. E. atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
2. Paaiškina, jog pareiškėja, kerštaudama trečiajam asmeniui dėl tarp jų kilusio ginčo, siekia pateikti visuomenei vien tik neigiamą informaciją apie jį, jo artimuosius, draugus, kolegas, taip formuodama neigiamą nuomonę apie trečiąjį suinteresuotą asmenį. Pareiškėjos tinklalapyje skelbiama informacija pakenkė ne tik pačiam A. E., tačiau ir jo šeimai.
3. Pažymi, jog dėl pareiškėjos skelbiamų straipsnių yra priimtas Inspektoriaus 2017 m. birželio 23 d. sprendimas Nr. (SK-20)SPR-68, kuris įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 26 d. Kadangi pareiškėja toliau ignoravo šį sprendimą, trečiasis suinteresuotas asmuo vėl kreipėsi į Tarnybą su patikslintu skundu – informavo Tarnybą, kad pareiškėja nepašalino visos viešai skelbiamos informacijos bei nuotraukų. Straipsniai, kuriuose yra privataus pobūdžio informacija, yra nuo 2017 m. sausio. Straipsniuose yra įkeltos A. E., jo buvusios sutuoktinės nuotraukos, yra skelbiama informacija apie trečiojo suinteresuoto asmens ir jo buvusios sutuoktinės bylas teismuose, skelbiama informacija apie trečiojo suinteresuoto asmens giminaičius, taip pat informacija apie gaunamas pajamas. Akcentuoja, jog skelbiama informacija turi būti teisinga ir nešališka, tačiau pareiškėja siekia tik pakenkti trečiajam suinteresuotam asmeniui.
IV
Teismo posėdyje atsakovės Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos atstovė šios institucijos vyriausioji specialistė S. K. bei trečiasis suinteresuotas asmuo A. E. prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:
1. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai 2018 m. lapkričio 5 d. pateiktas skundas (patikslintas 2018 m. lapkričio 26 d.) dėl skelbiamos privataus pobūdžio informacijos. Skunde nurodoma, jog pareiškėja tinklalapyje (duomenys neskelbtini) publikuoja kito asmens privataus pobūdžio informaciją, be kita ko, jo ir jo šeimos nuotraukas. Pareiškėja 2019 m. sausio 14 d. Tarnybai pateikė paaiškinimus. Pareiškėja paaiškino, jog visa nurodyta informacija, kurią asmuo vertina kaip privataus pobūdžio (skundą pateikusio asmens ir jo šeimos nuotraukos, informacija apie jo mamos gaunamą pensiją) yra paimta iš jo paties internete skelbtos informacijos. Pareiškėja paaiškinimuose nurodė, jog asmuo neginčija skelbiamos informacijos turinio, kas rodo, jog jis pripažįsta šią informaciją. Savo ruožtu skundą Tarnybai pateikusio asmens ir jo žmonos nuotraukų publikavimas yra pateisinamas VIĮ 14 straipsnio 3 dalimi, nes tokios informacijos paskelbimas atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes. Pareiškėja Tarnybai paaiškino, jog skelbiant informaciją buvo siekiama tiek informuoti asmenis apie nesąžiningą minėto asmens veiklą, tiek sulaukti informacijos iš daugiau nuo minėto asmens nukentėjusių asmenų. Visa svetainėje (duomenys neskelbtini) pateikta informacija atitinka tikrovę, o skelbiant informaciją buvo siekiama informuoti apie padarytus įstatymų pažeidimus, tokiu būdu įspėjant ir kitus apie šio asmens nesąžiningumą ir neteisėtus veiklos metodus, taip pat padėti atskleisti jo daromas nusikalstamas veikas.
2. 2019 m. gegužės 17 d. buvo priimtas skundžiamas Sprendimas. Sprendime nurodoma, jog tyrimas, atsižvelgiant į suėjusį dviejų metų senaties terminą, į Inspektoriaus 2017 m. birželio 23 d. priimtą sprendimą Nr. (SK-20) SPR-68, buvo atliekamas tik dėl šių publikacijų: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Publikacijos).
2.1. Sprendime Tarnyba nurodė, jog A. E. privataus gyvenimo – teisminių bylų, jo pajamų įvardijimas, veiksmų (nesąžiningumo) kontekste pateisinamas viešuoju interesu tokią informaciją žinoti. Tarnyba sutiko su pareiškėjos argumentais, pagrindžiančiais, jog pateiktais minėtais duomenimis siekta informuoti visuomenę apie A. E. nesąžiningą elgesį visuomenėje – asmuo savo sąmoningais veiksmais prisidėdamas prie veiklos, kuri daro žalą ar kitaip pažeidžia atskirų asmenų interesus, neturi ir negali tikėtis absoliutaus privatumo. Todėl šiuo požiūriu trečiojo suinteresuoto asmens privatumas pažeistas nebuvo. Tačiau jo privataus gyvenimo detalių – nuotraukų su pareiškėjo atvaizdu – paskelbimu Publikacijose, Tarnybos nuomone, pažeidė pusiausvyrą tarp teisės į privatų gyvenimą ir saviraiškos laisvės (teisės atskleisti informaciją). Aplinkybė, jog trečiasis suinteresuotas asmuo savo nuotraukas viešai skelbė savo paskyroje socialiniame tinkle nepanaikina viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) atsakomybės už jų savavališką panaudojimą. Sprendime akcentuojama, kad privataus pobūdžio informacija nėra siejama su tuo, kur ir kiek kartų ji buvo paskelbta anksčiau, ar tokią informaciją galima lengvai gauti iš socialinių tinklų ar kitų šaltinių, t. y. asmens sprendimas tam tikromis aplinkybėmis ir tikslu paskelbti atitinkamą informaciją, nuotraukas, kitus duomenis nepanaikina šių duomenų apsaugos ir nepašalina viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų) pareigos privačią informaciją skelbti tik asmeniui konkrečiu atveju davus sutikimą (išskyrus teisės aktuose numatytas išimtis). Aplinkybė, kad žmogus pats viešai paskelbia tam tikrą informaciją socialiniuose tinkluose nereiškia, kad jis duoda leidimą bet kam ir bet kur tokią informaciją platinti. Sprendime konstatuota, jog nagrinėjamu atveju nebuvo teisėto visuomenės intereso skleisti nuotraukų su trečiojo suinteresuoto asmens atvaizdu, kadangi Publikacijų tema galėjo būti plėtojama be šios perteklinės vaizdinės informacijos. Be to, trečiojo suinteresuoto asmens nuotraukų su jo atvaizdu panaudojimas nepatenka ir į VIĮ 14 straipsnio 3 dalies išimčių sąrašą, kadangi: 1) privataus pobūdžio informacija nepadėjo atskleisti įstatymo pažeidimų ar nusikalstamų veikų; 2) privataus pobūdžio informacija nėra pateikta viešai nagrinėjant bylas; 3) trečiasis suinteresuotas asmuo neturi viešojo asmens statuso. Pareiškėja turėjo gauti sutikimą tokią informaciją skelbti. Sprendime, be kita ko, pažymėta, kad Inspektoriaus 2017 m. birželio 23 d. priimtas sprendimas Nr. (SK-20) SPR-68 „Dėl interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini), socialinio tinklo (duomenys neskelbtini) paskyroje (duomenys neskelbtini) paskelbtos informacijos“ viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) buvo įvykdytas, apie tai trečiasis suinteresuotas asmuo buvo informuotas.
2.2. Skundžiamu Sprendimu pareiškėja buvo įspėta dėl VIĮ 14 straipsnio 1–2 dalių pažeidimo paskelbiant privataus pobūdžio informaciją apie trečiąjį suinteresuotą asmenį publikacijose: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Pareiškėja taip pat buvo įpareigota pašalinti minėtą informaciją.
II
1. Šioje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 2 punktą) teisėtumo ir pagrįstumo. Minėta, jog Sprendime pareiškėja buvo įspėta dėl VIĮ 14 straipsnio 1–2 dalių pažeidimo paskelbiant privataus pobūdžio informaciją apie trečiąjį suinteresuotą asmenį publikacijose: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); pareiškėja taip pat buvo įpareigota pašalinti minėtą informaciją.
2. Teismas pirmiausiai pažymi, kad laisvė gauti ir skleisti informaciją yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į saviraiškos laisvę, apimanti laisvę turėti savo nuomonę, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Nurodyta laisvė yra vienas svarbiausių demokratinės visuomenės principų, tačiau ši laisvė nėra absoliuti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laisvė gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio 2 dalį, naudojimasis teise į saviraiškos laisvę dėl to, kad tai yra susiję ir su pareigomis bei atsakomybe, gali būti priklausomas nuo tam tikrų formalumų, sąlygų, apribojimų, kurie nustatyti įstatymo ir kurie yra būtini demokratinėje visuomenėje, siekiant apsaugoti, be kita ko, kitų asmenų garbę ar teises (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-787-2011, 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1309/2012).
Saviraiškos laisvė turi savo ribas, net jei diskutuojama visuomenėje svarbiais bendrojo intereso klausimais, turi būti gerbiamos kitų asmenų teisės (garbė ir orumas, dalykinė reputacija ir pan.) (žr., pvz., mutatis mutandis (lot. pakeitus tai, kas keistina) ir EŽTT 2000 m. birželio 27 d. sprendimą Constantinescu prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 28871/95). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje taip pat pripažįstama, kad ši laisvė nėra absoliuti ir visa apimanti. Teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Įstatymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informaciją, yra įtvirtintos ir šios teisės įgyvendinimo prielaidos – kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Taigi saviraiškos laisvė nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys (tiek žurnalistai, tiek kiti asmenys) privalo elgtis sąžiningai ,,informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010). EŽTT taip pat akcentuoja, kad Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos saviraiškos laisvei taikomos išimtys turi būti aiškinamos griežtai, apribojimų reikalingumas turi būti nustatomas įtikinamai. Saviraiškos laisvės ribojimui taikant „būtinumo demokratinėje visuomenėje“ kriterijų, turi būti nustatyta, ar asmens laisvės apribojimas atitiko „primygtinį socialinį poreikį“. Valstybės, spręsdamos, ar yra toks poreikis, turi tam tikras vertinimo laisvės ribas, tačiau negali pažeisti Konvencijos 10 straipsnyje užtikrintų saviraiškos laisvės standartų ir principų (žr., pvz., EŽTT sprendimus Hertel prieš Šveicariją, Steel ir Morris prieš Jungtinę Karalystę, Flux prieš Moldovą).
3. Viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę nustato VIĮ. Vienas iš ribojimų platinti ir skleisti informaciją yra susijęs su privataus gyvenimo apsauga ir yra nustatytas Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnyje. Pareiškėja teigia, kad ji platino informaciją apie trečiąjį suinteresuotą asmenį be jo sutikimo, laikydamasi VIĮ 14 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, t. y.: 1) informacija padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas; 2) informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą; 3) informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes. Teismas pasisakys dėl kiekvieno iš šių reikalavimų.
3.1. Pirmuoju iš atvejų, kuris pateisina informacijos apie žmogaus privatų gyvenimą paskelbimą viešai, Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalis numato informaciją, kuri padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas. Įvertinus Publikacijas, darytina išvada, kad minėta informacija nepadeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas. Atsakovės tyrimo metu nepateikta jokios objektyvios informacijos, kad trečiojo suinteresuoto asmens nuotraukas būtų vertinę ir dėl jų pasisakę teismai ar teisėsaugos institucijos. Pareiškėjos informacija nepagrindžia išimties pritaikymo nagrinėjamoje situacijoje dėl privačios informacijos skelbimo, o yra grįsta pareiškėjos, kaip priešingos ginčo šalies, subjektyviu suinteresuotumu skelbti trečiojo suinteresuoto asmens nuotraukas. Be to, pareiškėjos argumentai, kad informacija gali padėti atskleisti įstatymo pažeidimus, yra lingvistiškai neteisingas teisės normos aiškinimas, kadangi apie galimą padėjimą ateityje joje nekalbama. Taigi, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pareiškėja kilusį privataus pobūdžio konfliktą siekia spręsti viešindama kito asmens privataus gyvenimo aplinkybes be jo sutikimo. Kai nėra pagrindžiamas visuomenės interesas tokias aplinkybes žinoti, tai akivaizdžiai pažeidžia saviraiškos laisvės ir privataus asmens gyvenimo apsaugos pusiausvyrą. Privataus pobūdžio konfliktas, kai nėra aptariamų Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatytų aplinkybių, savaime negali pateisinti asmens privataus gyvenimo apsaugos reikalavimų pažeidimo.
3.2. Antras reikalavimas – informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą. Tarnybos tyrimo metu pareiškėjos nurodyti argumentai, kad trečiojo suinteresuoto asmens nuotraukos paimtos iš jo socialinio tinklo (duomenys neskelbtini) paskyros buvo pareiškėjos (jos atstovo) teiktos į Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinę bylą, nepagrindžia išimties taikymo, kadangi byla buvo išnagrinėta uždarame posėdyje. Net jei šie rašytiniai paaiškinimai ir būtų buvę prijungti prie civilinės bylos, šiai konkrečiai situacijai neturi teisinės reikšmės, nes išimtis taikoma viešų posėdžių metu pateiktai informacijai. Įrodymų, pagrindžiančių faktą, kad nuotraukos su trečiuoju suinteresuotu asmens atvaizdu būtų pateiktos ir svarstytos viešo teismo posėdžio metu, nėra. Vadinasi, pareiškėja neišpildė ir šio reikalavimo.
3.3. Trečiasis atvejis, kai gali būti taikoma Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies išimtis, t. y. kai informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes, nagrinėjamu apskritai negali būti svarstomas, nes jis taikytinas tik viešiesiems asmenims. Pareiškėja nepateikė argumentų, kad A. E. yra viešasis asmuo ar galėtų būti tokiu laikomas dėl savo užimamų pareigų ar visuomenei reikšmingos veiklos, todėl šiuo aspektu Sprendimas irgi yra teisėtas bei pagrįstas.
4. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos N. M. – V. skundą, jis atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad itin panašioje byloje, vykusioje tarp tų pačių šalių, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iš esmės identiškai vertino analogiškas aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3327-492/2018).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos N. M. – V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.