- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-14
- Bylos Nr.
- I-4342-484/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- R. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. (R. V.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 8000 eurų neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1).
Skunde paaiškina, kad kalint Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2017 m. sausio 1 d. jam nebuvo išduotos higienos priemonės – dantų pasta, dantų šepetėlis ir skutimosi peiliukai. Dėl to jis jautėsi nešvarus, vaikščiojo nesiskutęs, nesivalęs dantų. Dėl iš burnos sklindančio blogo kvapo kiti nuteistieji šaipėsi, dantys pradėjo skaudėti ir gesti. Teigia, kad tokiais veiksmais Lukiškių TI-K administracija pažeidė Konstitucijos 21 straipsnį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnis. Dėl nurodytų kalinimo sąlygų patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Pareiškėjas skundo reikalavimą grindžia Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K, su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 17-20) atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiais nuo 2016 m. gegužės 13 d. iki 2016 m. gegužės 18 d. ir nuo 2016 m. birželio 8 d. iki 2016 m. spalio 5 d. Daugiau iki 2017 m. sausio 1 d. į Lukiškių TI-K atvykęs nebuvo. Paaiškina, kad remiantis iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiu teisiniu reglamentavimu, pareiškėjas kiekvieną mėnesį gaudavo 1 ruloną tualetinio popieriaus, tualetinio muilo 100 gr., skalbiamojo muilo 200 gr., taip pat jam buvo išduoti 4 vnt. vienkartinių skustukų, dantų šepetėlis ir dantų pasta (50 ml). Šioms aplinkybėms patvirtinti įrodymų negali pateikti, kadangi armatūrinės kortelės asmeniniam naudojimui išduotiems daiktams, kuriose fiksuojama informacija apie nuteistajam (suimtajam) pasirašytinai išduotus daiktus, saugomos vienerius metus, o po to sunaikinamos.
Teigia, kad pareiškėjo skundo reikalavimas grindžiamas abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Pareiškėjas neįrodė Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, nepagrindė įrodymais patirtos žalos dydžio.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, vykdant jo suėmimą Lukiškių TI-K.
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010, Nr. A82-932/2011).
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (LVAT 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).
LVAT teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (2014-02-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš to, kad jam būnant Lukiškių TI-K jis nebuvo aprūpintas higienos priemonėmis, o būtent: skutimosi peiliukais, dantų šepetėliu ir pasta.
Remiantis Kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelių duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas suimtas laikotarpiais nuo 2016 m. gegužės 13 d. iki 2016 m. gegužės 18 d. ir nuo 2016 m. birželio 8 d. iki 2016 m. spalio 5 d. (b. l. 21-24). Ginčui aktualiu laikotarpiu vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas nustatė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymas Nr. 1R-139 (2009 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-79 redakcija; toliau – Įsakymas). Minėtame teisės akte nustatyta, kad suimtiesiems kas mėnesį išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.).
Remiantis Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. rugsėjo mėn. Pranešimo dėl R. V. skundo duomenimis, iki 2017 m. sausio 1 d. vadovaujantis galiojusiu Įsakymu, R. V. kiekvieną mėnesį buvo išduodami vienkartiniai skustuvai, dantų šepetėlis, dantų pasta (b. l. 25). Pranešime taip pat nurodoma, kad išvykusių iš Lukiškių TI-K suimtųjų (nuteistųjų) armatūrinės kortelės asmeniniam naudojimui išduotiems daiktams remiantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2003 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 84 „Suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų Lukiškių TI-K, aprūpinimo patalyne, drabužiais ir avalyne tvarkos patvirtinimo, Lukiškių TI-K Ūkio skyriuje buvo saugomos vienerius metus, o po to sunaikinamos, todėl pateikti R. V. minėtos kortelės, kurioje pasirašytinai buvo pažymėtas higienos priemonių išdavimas, nėra galimybių.
Nors byloje nėra pateiktos pareiškėjo armatūrinės kortelės, kuriose fiksuojamas higienos priemonių išdavimas, teismas netikėti Lukiškių TI-K atsiliepime ir pranešime nurodytais faktais, kad visos priemonės buvo išduodamos laikantis teisės aktų reikalavimų, neturi pagrindo. Kaip matyti iš skundo, jame esantys teiginiai dėl higienos priemonių neišdavimo yra abstraktaus pobūdžio, neparemti jokiais konkrečiais faktais ar įrodymais. Bylos duomenys rodo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas su pertraukomis. Remiantis aukščiau aptartu reguliavimu matyti, kad pareiškėjo skunde nurodytos higienos priemonėmis turi būti išduotos kas mėnesį. Pareiškėjas skunde nekonkretizavo, kada konkrečiai jam nebuvo išduotos šios higienos priemonės, taip pat nenurodė, kad dėl higienos priemonių neišdavimo būdamas Lukiškių TI-K jis kreipėsi į įstaigos administraciją. Be to, dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo buvimo Lukiškių TI-K. Tai rodo tam tikrą pareiškėjo abejingumą dėl savo pažeistų neturtinių teisių. Pažymėtina, kad laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta, todėl aplinkybė, kad pareiškėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba tuo metu, kai jis buvo laikomas Lukiškių TI-K, leidžia teismui daryti išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą iš valstybės yra labiau susijęs su siekiu praturtėti valstybės sąskaita. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas buvimo Lukiškių TI-K metu patyrė patyčias, kankinimą, kad dėl laikymo Lukiškių TI-K sąlygų pablogėjo jo sveikatos būklė (b. l. 14), todėl daro besąlygišką išvadą, kad nėra pagrindo pareiškėjui priteisti iš valstybės 8 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendė:
Pareiškėjo R. V. (R. V.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.