- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-24
- Bylos Nr.
- 2-1090/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas, Alė Bukavinienė
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Veimanda“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Veikmanda“
- Kategorijos
- 126.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 19 d. nutarties, kuria leista administratoriui organizuoti atsakovo turto pardavimą, civilinėje byloje Nr. B2-525-460/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Veimanda“ direktoriaus E. L. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Veikmanda“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. sausio 27 d. nutartimi (b. l. 3) iškėlė atsakovui UAB „Veimanda“ bankroto bylą.
Šalies argumentai
Atsakovo BUAB „Veikmanda“ administratoriaus UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ įgaliotas asmuo L. L. K. 2009 m. birželio 19 d. paduotu prašymu prašė patvirtinti (patikslinti) atsakovo kreditorių finansinius reikalavimus, pripažinti atsakovą bankrutavusiu ir likviduoti jį dėl bankroto, nustatyti 6 mėn. supaprastinto bankroto proceso terminą ir leisti parduoti atsakovui priklausančią transporto priemonę laisvu pardavimo būdu už didžiausią pasiūlytą kainą (b. l. 11).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. birželio 19 d. nutartimi bankroto administratoriaus įgalioto asmens prašymą tenkino, taikė atsakovui supaprastintą bankroto procesą ir inter alia leido organizuoti atsakovui priklausančios transporto priemonės VW SHARAN, v/n (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo objekto), pardavimą laisvu pardavimo būdu už didžiausią pasiūlytą kainą (b. l. 17-18), nes supaprastinto bankroto proceso metu kreditorių susirinkimai nešaukiami, o jo kompetencijai priskirtus turto pardavimo klausimus sprendžia teismas ir įmonė likviduojama dėl bankroto (ĮBĮ 13¹ str. 1, 11 d., 31 str. 1 d. 2 p.).
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atskiruoju skundu (b. l. 22-24) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 19 d. nutartį ir perduoti civilinę bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą motyvuoja tuo, jog jis su 2008 m. lapkričio 17 d. prašymu kreipėsi į Klaipėdos m. apylinkės teismo Hipotekos skyrių ir pastarasis įregistravo atsakovui UAB „Veikmanda“ priklausančios transporto priemonės VW SHARAN, v/n (duomenys neskelbtini) , priverstinį įkeitimą (b. l. 32-36), todėl skundžiama nutartis pažeidžia suinteresuoto asmens, kaip hipotetinio kreditoriaus ir įkaito turėtojo, interesus.
Atsiliepimas
Atsakovo BUAB „Veikmanda“ administratoriaus UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ įgaliotas asmuo L. L. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 39) skundo nepripažįsta ir prašo Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas 2009 m. kovo 10 d. pateikė bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui prašymą dėl jo kreditorinio reikalavimo tvirtinimo, tačiau nepažymėjo esąs hipotekinis kreditorius. VĮ „Regitra“ 2009 m. vasario 13 d. pažymoje Nr. (1.5)-S4-67 nėra apribojimų disponuoti ginčo objektu. Kadangi skundžiama nutartis įsiteisėjo (terminas paduoti atskirąjį skundą apeliantui buvo atnaujintas), bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo 2009 m. liepos 1 d. automobilį pardavė. Tik kitą dieną apeliantas pateikė įgaliotam asmeniui Klaipėdos m. apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2008 m. lapkričio 17 d. pažymėjimą apie automobilio priverstinį įkeitimą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, skundo dalykas yra platesnis nei faktinis ir teisinis jo pagrindas, nes apeliantas nenurodė jokių argumentų, kodėl skundžiamos nutarties dalys, susijusios su supaprastinto bankroto proceso taikymu ir jo termino nustatymu; įmonės likvidavimu; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų tvirtinimu, administratoriaus įpareigojimu atlikti ĮBĮ 13¹ straipsnio 2 dalies 1 punkte išvardintus veiksmus, yra neteisėtos ar nepagrįstos, nors to reikalauja CPK 306 straipsnio 1 dalies 3-4 punktai. Kadangi civilinės bylos dėl bankroto nedispozityvios, minėto pobūdžio bylose teismams suteikiama daugiau negu įprastai teisių veikti aktyviai, jog nenukentėtų viešasis interesas. Todėl, peržengdama atskirojo skundo ribas, teisėjų kolegija ex officio pasisako dėl supaprastinto bankroto proceso tvarkos ir tokios nutarties įsiteisėjimo tvarkos.
Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 13¹ straipsnio 2 dalis sako, kad teismas, priėmęs nutartį taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą, privalo pateikti informaciją apie nutartį taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą, patvirtinti (jei nepatvirtinti) kreditorių reikalavimus, t. t. Atkreiptinas dėmesys, kad žodžių junginys „teismas, priėmęs nutartį taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą“ reiškia ne išplėstinį pažyminį, kuris atsakytų į klausimą koks ir apibūdintų teismą (teisėją), turintį teisę atlikti ĮBĮ 13¹ straipsnio 2 dalies 1 punkte išvardintus veiksmus, bet išplėstinę dalyvinę laiko aplinkybę, kuri atsako į klausimą, kada teismas turi teisę atlikti ĮBĮ 13¹ straipsnio 2 dalies 1 punkte išvardintus veiksmus. Paskesni teismo atliekami veiksmai „pateikti informaciją apie nutartį taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą“ taip pat įrodo, jog teismas iš pradžių priima nutartį dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo; o vėliau, kai ši nutartis įsiteisėja, - nutartį dėl ankstesnės nutarties išviešinimo, kreditorių reikalavimų tvirtinimo, t.t. ĮBĮ 13¹ straipsnio 6 dalyje teigiama, jog per 30 dienų nuo nutarties taikyti supaprastintą bankroto procesą įsiteisėjimo teismas administratoriaus prašymu priima nutartį pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduoti dėl bankroto ir patvirtina supaprastinto bankroto proceso trukmę. Taigi lingvistinė ir loginė teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, viena ir ta pačia nutartimi tiek pritaikęs supaprastintą bankroto procesą, tiek ir įpareigojęs administratorių (ĮBĮ 13¹ str. 3 d.) atlikti ĮBĮ 13¹ straipsnio 2 dalies 1 punkte išvardintus veiksmus, pažeidė supaprastinto bankroto proceso tvarką.
Šis supaprastinto bankroto proceso tvarkos pažeidimas lėmė ydingą nutarties įsiteisėjimo skaičiavimą. Pagal bendrą taisyklę nutartis įsiteisėja, jeigu per nustatytą terminą, ji nebuvo apskųsta (ĮBĮ 13¹ str. 10 d.). Jei skundžiama nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduotas per 7 dienas, skaičiuojant nuo nutarties nuorašo įteikimo (CPK 335 str.). Byloje (b. l. 25) yra Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 19 d. nutarties kopija su spaudu „įsiteisėjęs“, tačiau nėra duomenų, kada ši nutartis buvo įteikta suinteresuotiems asmenims, t. y. kreditoriams, ne tik bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui L. L. K. (b. l. 19). Po tariamo skundžiamos nutarties įsiteisėjimo įmonės administratoriaus įgaliotas asmuo L. L. K. ginčo dalyką pardavė už didžiausią pasiūlytą kainą (b. l. 48).
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo padarytos procesinės klaidos neturėjo tiesioginės įtakos apelianto teisių pažeidimui. Priverstinį ginčo dalyko įkeitimą apeliantas inicijavo 2008 m. spalio 31 d. (b. l. 27), t. y. prieš bankroto bylos skolininkui iškėlimą. Nuo 2008 m. lapkričio 17 d. ginčo dalykas buvo priverstinai įkeistas apelianto naudai (b. l. 32-36). Apie šį faktą apeliantas pranešė atsakovui (b. l. 31), bet UAB „Veikmanda“ direktorius E. L. neinformavo apie tai nei pirmosios instancijos teismo (b. l. 2), nei bankroto administratoriaus (ĮBĮ 10 str. 7 d. 2 p.). Įmonės administratoriui apie ginčo dalyko įkeitimą nenurodė ir apeliantas, nors tokia pareiga jam numatyta ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalyje (b. l. 43). Todėl pirmosios instancijos teismas, 2009 m. balandžio 23 d. nutartimi (b. l. 9-10) tvirtindamas kreditorių sąrašą bei jų reikalavimus, nenurodė ir objektyviai nebūtų galėjęs nurodyti apelianto kaip hipotekos kreditoriaus. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutarties apeliantas neskundė. Be to, ginčo dalyko įkeitimo faktas nebuvo įregistruotas VĮ „Regitra“ (b. l. 12). Dėl tos priežasties teismas parinko ginčo dalyko pardavimo būdą už didžiausią pasiūlytą kainą. Antraip, jeigu skundžiamos nutarties priėmimo momentu bylą nagrinėjantis teismas būtų žinojęs apie ginčo dalyko įkeitimą, būtų turėjęs taikyti kitokią ginčo turto pardavimo tvarką – iš varžytynių (ĮBĮ 33 str. 5 d., Vyriausybės 2008 m. sausio 16 d. nutarimas Nr. 60).
Antra vertus, reikia akcentuoti, jog prievolių įvykdymo užtikrinimo realizavimo tvarką, kai skolininkui iškeliama bankroto byla, ima reguliuoti specialus teisės aktas (ĮBĮ) vietoj bendrojo (CK 4.192 – 4.197 str.). Taigi esant bankroto procesui įkeisto ginčo dalyko pardavimas priklauso nebe nuo hipotekos kreditoriaus iniciatyvos ar valios, o nuo bankroto proceso reglamentavimo ypatybių. Pagal lex specialis iš bet kokio ir bet kokiu būdu parduoto skolininko turto gautos lėšos pirmiausia skiriamos padengti administravimo bei teismo išlaidas (ĮBĮ 13¹ str. 5 d., 33 str. 5 d.); tik tuo atveju, jeigu lėšų lieka, yra tenkinami kreditorių – hipotekos ir pirmos, antros, trečios eilės - reikalavimai.
Susiklosčius tokioms faktinėms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog įkeisto turto pardavimas per se negali būti laikomas apelianto, kaip hipotekos kreditoriaus, teisių ir (arba) teisėtų interesų pažeidimu, neatsižvelgiant į parduodamo turto pobūdį (įkeistas) ar jo pardavimo būdą (už didžiausią pasiūlytą kainą), kadangi pagal ĮBĮ prieš išregistruojant bankrutavusią įmonę kaip teisės subjektą iš juridinių asmenų registro turi būti likviduotas visas bankrutavusios įmonės turtas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.