Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Algirdo Jaliniausko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. B. gynėjo advokato R. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. liepos 19 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo G. B. gynėjo advokato R. P. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam G. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. B. nuteistas Kembridžo karališko teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal Nusikaltimų prieš asmenį akto 18 straipsnį, paskirta galutinė bausmė – 11 metų laisvės atėmimo. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartimi pripažintas Kembridžo karališko teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendis vykdytinas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Kembridžo karališko teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktu, paskirta galutinė bausmė – 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartimi pakeista Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartis ir Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis, paskirta bausmė sumažinta bausmė – 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2014 m. vasario 8 d., bausmės pabaiga – 2024 m. vasario 8 d. Komisijos posėdžio dieną, tai yra 2021 m. birželio 3 d., likusi neatlikta bausmės dalis buvo 2 metai 8 mėnesiai 5 dienos.

3. Komisija 2021 m. birželio 7 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė G. B. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu tris kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, ir nors nuobaudos nebuvo paskirtos, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 42 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Nuteistasis šią pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ne tik turi, bet ir privalo mažinti. Taip pat egzistuoja kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui. Vien tai, kad šiuo metus nuteistasis elgiasi tinkamai ir atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, dar nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis jau pakankamai pasikeitė, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. B. gynėjo advokato R. P. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo gynėjo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija priimdama nutarimą netaikyti G. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tiek ir apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimus pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė Komisija ir pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurios nebūtų vertintos, ir kurios turėtų esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, apelianto gynėjas nepateikė.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. B. yra faktiškai atlikęs 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis 2 metai 8 mėnesiai 5 dienos (skaičiuojant nuo įvykusio Komisijos posėdžio datos, t. y. 2021 m. birželio 3 d.). Įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais G. B. asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, galiojančių nuobaudų neturi, aštuonis kartus skatintas. Būdamas pataisos įstaigoje, nuteistasis mokėsi ir baigė VšĮ (duomenys neskelbtini) suaugusių ir jaunimo mokymo centre, 8 klasę, o šiuo metu ten pat mokosi 9 klasėje. Nuteistasis atvykęs į pataisos įstaigą 2017 m. rugsėjo 18 d. sutiko dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiūlytą darbą. 2017 m. spalio 11 d. įsidarbino būrio valgytoju 0,25 etatu. 2017 m. lapkričio 23 d. pradėjo dirbti VĮ „(duomenys neskelbtini)“ Medienos ir baldų gamybos ceche. G. B. nuo 2020 m. liepos 27 d. suteikta teisė vykti be sargybos ar be palydos už pataisos įstaigos ribų, nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. įsidarbino ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame perkėlimo į Pusiaukelės namus atveju žada dirbti toliau. Nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi finansinių įsipareigojimų. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengiasi koreguoti savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2021 m. balandžio 26 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 63(BS)‑229 (toliau – Socialinio tyrimo išvada) konstatuota, jog naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistojo G. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama prie vidutinės rizikos grupės – 42 balų. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau šiuo atveju iš teismui pateiktų duomenų visumos matyti, kad nuteistasis neatitinka ir kito BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyto lygtinio paleidimo pagrindo – jis nedaro akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Šią išvadą patvirtina tai, jog nuteistajam nustatytą rizikos balą sudaro ne tik statiniai (20 balai), bet ir dinaminiai (22 balai) veiksniai, taigi nuteistasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, koreguodamas savo elgesį, riziką gali ženkliai sumažinti. Be to, iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam G. B. nustatyti trys kriminogeniniai veiksniai – išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys. Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo G. B. elgesio ir mąstymo pasikeitimą bausmės atlikimo metu, turimų elgesio problemų sprendimą, išlikusius kriminogeninius veiksnius, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, pagrindo nėra.

11. Socialinėje tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo G. B. tarpasmeninių įgūdžių lygis vertintinas kaip geras, palaiko akių kontaktą, mintis reiškia sklandžiai, geba vystyti pokalbį ir argumentuoti savo nuomonę. Asmuo nusikalto alkoholio įtakoje „pagautas momento“, kuris ir privedė prie teisės pažeidimų. Nors teisės pažeidėjo gyvenimo stiliuje nėra nuolatinių agresijos panaudojimo pavyzdžių, tačiau asmuo yra naudojęs smurtą, siekdamas, kad kiti paklustų. Be to, nuteistasis pripažįsta, kad dažnai su netinkamais asmenimis išgerdavo ir būtent tai turėjo įtakos nusikaltimo įvykdymui. Asmuo sugeba suprasti ir tam tikru laipsniu priimti kitų požiūrį, tačiau gali būti linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu. Asmuo apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes. Teisės pažeidėjas apie savo tikslus kalba nekonkrečiai. Iš Socialinės tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo gyvenimo stilius ir draugai vis dar išlieka kriminogeniniu veiksniu. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sistemiškai įvertinus tai, kad nuteistasis padarė smurtinę nusikalstamą veiką apsvaigęs nuo alkoholio, linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu, konstatuoja, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis laisvėje sugebės pasirinkti tinkamus elgesio modelius. Įstaigos vidaus tvarkos taisyklių nuteistasis laikėsi ne visuomet, nes bausmės atlikimo metu bausmės atlikimo metu tris kartus pažeidė nustatytus įstaigos tvarkos ir rėžimo reikalavimus, iš jų du kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, nors nuteistajam paskirtos nuobaudos nebegalioja, tai charakterizuoja nuteistąjį neigiamai, o vertinant jo gebėjimą pasirinkti tinkamus elgesio modelius, darytina išvada, kad vis tik jam sunku paklusti nustatytai tvarkai ir reikalavimams. Kaip jau minėta, nuteistasis bausmės atlikimo metu už nepriekaištingą elgesį paskatintas aštuonis kartus. Be to, G. B. praeityje buvo nuteistas 2009 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu, jam buvo paskirta 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo bausmė, paskirti įpareigojimai, tačiau jis nevykdė teismo skirtų įpareigojimų ir išvyko į užsienį, todėl minėtą skirtą ir neatliktą bausmę – laisvės apribojimą teismas nutartimi pakeitė areštu. Šios aplinkybės, nepaisant teigiamai nuteistojo elgesį bei keliamus ateities tikslus apibūdinančių veiksnių, yra reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo gebėjimo paklusti privalomiems nurodymams ir draudimams. Dėl šios priežasties šiuo metu dar negalima teigti, kad nuteistojo lankytos socialinės reabilitacijos programos, pozityvaus užimtumo priemonės ir jose pasiekti rezultatai yra pakankamas pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.

12. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo G. B. gynėjo advokato skunde nurodytu argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad nuteistasis yra padaręs labai sunkų nusikaltimą, tačiau lemiamos reikšmės priimant sprendimą netaikyti jam lygtinio paleidimo neturėjo, taigi pirmosios instancijos teismas padarė rašymo apsirikimą.

13. Nors praeityje nusikaltimo, už kurio padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Šiuo atveju matyti, kad G. B. atlieka bausmę už vieną sunkų nusikaltimą, anksčiau buvo teistas, jam buvo laisvės apribojimo bausmė, tačiau teismo parodytas pasitikėjimas jo elgesiui įtakos neturėjo, jis vėl nusikalto. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Svarbu pažymėti tai, jog bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes.

14. Atkreiptinas dėmesys, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnyje, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, o nuteistojo akivaizdi pažanga pataisos proceso metu ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Šiuo atveju, aukščiau aptarti teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai neįpareigoja teismo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, jei vis dar negalima daryti pagrįstos išvados, jog pataisos galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

15. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad neabejotinai stebimi tam tikri teigiami G. B. elgesio bei mąstymo pokyčiai, tačiau šiuo metu jo pažanga dar nėra akivaizdi ir pakankama, kad nuteistajam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. BVK 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog atskirų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojančiuose BVK skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. Būtent iš to, kaip nuteistasis vykdo šias jam nustatytas priemones, sprendžiama, ar jo pataisos procesas yra pakankamas, o pažanga sudaro pagrindą spręsti, jog savo tikslų nuteistasis, būdamas laisvėje, sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog nuteistojo bausmės vykdymo procesas įvertinamas surašant Socialinio tyrimo išvadą, kurioje nurodomi tiek nuteistojo kriminogeniniai veiksniai, tiek apibūdinami socialiniai aspektai ir bausmės atlikimo metu nustatytų priemonių laikymasis. Taigi įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti tiek į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, tiek ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą.

16. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas vertino tiek teigiamus, tiek ir neigiamus nuteistojo elgesį charakterizuojančius duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių teismo vertinimu, lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos tesimo teisėjų kolegija.

17. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas neįvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus G. B. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta pakankama ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Kaip minėta, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Vertinamu atveju, byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad G. B. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo G. B. gynėjo advokato R. P. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. liepos 19 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.