- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-14
- Bylos Nr.
- 2S-221-280/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė (pirm.), Zina Mickevičiūtė, Rimantas Savickas
- Pareiškėjas
- B. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos ambasados Lietuvoje
teisėja Rita Dambrauskaitė Civilinė byla Nr. 2S-221-280/2009
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. gegužės 14 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės, Zinos Mickevičiūtės, Rimanto Savicko,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo B. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 17 d. nutarties, kuria pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo grąžintas pareiškėjui nepašalinus trūkumų civilinėje byloje Nr. 2-1957-589/2009 pagal pareiškėjo B. P. pareiškimą, suinteresuotas asmuo Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos ambasados Lietuvoje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009-03-17 nutartimi nutarė laikyti nepaduotu ir grąžino pareiškėjui B. P. pareiškimą ir patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes tinkamai nepašalinti pareiškimo trūkumai.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas B. P. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-03-17 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės — priimti B. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Apeliantas nurodo, kad teismo nutartis nepagrįsta, nes nurodoma, kad patikslintame pareiškime nebuvo nurodyta, kokiam tikslui paduodamas pareiškimas. Tvirtina, kad net keletą kartų pareiškime nurodė prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto tikslą bei priežastis, dėl kurių negalima gauti ar atkurti juridinę reikšmę patvirtinančių dokumentų, nes Rusijos ambasados socialinio aprūpinimo skyriaus viršininkas A. D. nurodė, kad jo asmens byla yra slapta ir išsiųsta į Rusijos gynybos ministeriją. Reikalingi duomenys jam nebus pateikti. Jis teismui jau yra paaiškinęs ir pateikęs dokumentus, kad Rusijos ambasados socialinio aprūpinimo skyrius atsisako jam mokėti pensiją, nes nėra dokumentų, įrodančių darbo stažą. Dėl to ir prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Teismas neteisingai nurodo, kad pateikti dokumentai, t. y. karinio bilieto ir archyvinės pažymos, vertimai neoriginalūs. Teismui jis yra pateikęs šių dokumentų originalus. Gynybos ministerijos pažymos vertimas į lietuvių kalbą, pareiškimo vertimas į rusų kalbą buvo teismui pateikti. Darytina išvada, kad visus teismo nurodytus trūkumus jis pašalino, todėl pareiškimas turėjo būti priimtas ir išnagrinėtas.
Pateikia teismui su atskiruoju skundu Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje 2007-01-30 raštą, kuriame nurodoma, jog jo nurodomu klausimu pareiškėjas turi kreiptis į Lietuvos Respublikos teisėtvarkos institucijas. Pateikė ir kt. dokumentų kopijas, iš viso 31 lapą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas (CPK 337 str. 1 p., CPK 447 str.).
Pirmosios instancijos teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tinkamai nepašalinus pareiškimo trūkumų (b. l. 27–28) yra nepagrįsta.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kaip išaiškino Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje” 1.2 punktu, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą, 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).
Šioje byloje pirmosios instancijos teismas 2009-02-23 nutartimi (b. l. 10–11), gavęs pirmą pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (b. l. 3–4), vadovaudamasis CPK 115,138 straipsniais, pagrįstai nustatė pareiškėjui terminą iki 2009-03-17 pašalinti pareiškimo trūkumus, kuriuos smulkiai nurodė nutarties aprašomojoje dalyje, nes pateiktas pareiškimas neatitiko jo turiniui ir formai keliamų reikalavimų (CPK 111, 447 straipsniai).
2009-02-23 nutartyje pareiškėjui teismas konkrečiai nurodė, kad pagal CPK 447 straipsnio nuostatas pareiškime turi būti nurodyta, kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą bei nurodė, kokius įrodymus, patvirtinančius juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat ir kokius įrodymus patvirtinančius, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima paprastų dokumentų atkurti, turi pateikti teismui. Nors pareiškėjas, vykdydamas 2009-02-23 nutartį dėl trūkumų šalinimo, pateikė teismui patikslintą pareiškimą (b. l. 13–14), tačiau pirmosios instancijos teismas pripažino, kad patikslintu pareiškimu pareiškėjas tinkamai nepašalino pareiškimo trūkumų, todėl laikė jį nepaduotu bei grąžino pareiškėjui (CPK 115 str. 3 d.), su kuo kolegija nesutinka. Kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą, nustatyta analizuojant patikslinto pareiškimo turinį ir pateiktus teismui įrodymus. Patikslintame pareiškime pareiškėjas tinkamai ištaisė pareiškimo trūkumą, nurodydamas kad juridinę reikšmę turintis faktas prašomas nustatyti tikslu gauti pensiją iš Rusijos Federacijos Gynybos ministerijos. Pareiškėjas pateikė 1996-12-23 Lietuvos Respublikos ambasados Maskvoje pažymą ir duomenis apie tai, kad jis kreipėsi į Gynybos ministeriją dėl tarnybos (darbo) atitinkamose Rusijos karinėse ir kitose struktūrose, tačiau pareiškėjas pareiškime nenurodo, kad jis kreipėsi ir jam buvo atsisakyta skirti pensiją arba dėl kokių priežasčių buvo atsisakyta tai padaryti. Tačiau pagal b. l. 22 esantį dokumentą matyti, kad jo prašymas buvo perduotas pensijos skyrimo klausimui spręsti, jame nurodyta prašymą išspręsti iki 2007-07-06. Vadinasi, pareiškėjui pensija nepaskirta.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-02-23 nutartyje buvo nurodyta, kad įrodymai, kurie pateikiami į bylą ir surašyti rusų kalba, turi būti išversti į lietuvių kalbą (suinteresuotu asmeniu byloje yra įtrauktas socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos ambasados Lietuvoje), kaip ir pareiškimas bei kiti procesiniai dokumentai turėjo būti išversti į jiems suprantamą kalbą (CPK 804 straipsnis), šiuo atveju rusų kalbą, pareiškėjas šio teismo nurodymo tinkamai neįvykdė. Pateikti karinio bilieto bei archyvinės pažymos vertimai į lietuvių kalbą, kurie, kaip matyti buvo patvirtinti notaro, yra atšviestos kopijos, bet nėra apylinkės teismui pateikiami nurodytų dokumentų originalai ar jų vertimo originalai, tai tokios kopijos nėra patvirtintos įstatymo nustatyta tvarka ir yra negaliojančios (CPK 114 str). Pareiškėjas turėtų iki teismo posėdžio pradžios pateikti vertimų originalus, nes nekyla abejonių, kad juos turi.
Pareiškėjas nurodo, jog Socialinio aprūpinimo skyrius tvirtina, kad dokumentų nepakanka, bet tai patvirtinančių įrodymų nepateikia. Ši aplinkybė yra svarbi sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą, nes to nepadarius pareiškėjo pareiškimas gali būti ne tik nepriimtas, bet ir nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje” 1.2 punkto išaiškinimas), kadangi pareiškėjo pareiškimas neatitiktų CPK 444, 445 straipsnyje numatytų sąlygų kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Pagal tai, kad pensija pareiškėjui nepaskirta, galima daryti išvadą, kad pareiškėjo turimų dokumentų nepakanka pensijai gauti.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismas, priimdamas pareiškimą, neturėtų labai formaliai vertinti pareiškimo turinio, vertinti kartu ir pateiktus dokumentus ir pareiškimo turinį, nes pagal pareiškime nurodomas aplinkybes pareiškėjas B. P. gina savo pažeistas teises gauti pensiją iš Rusijos Federacijos Gynybos ministerijos.
Formalius pareiškimo netikslumus ir prieštaravimus galima išspręsti nagrinėjant pareiškimą bei gavus suinteresuoto asmens atsiliepimą į jį.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu , CPK 447 str., CPK 115 str. 4 d.,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartį panaikinti ir jo pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotam asmeniui Socialinio aprūpinimo skyriui prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje priėmimo klausimą perduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
.