- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-29
- Bylos Nr.
- 2S-792-275/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Henrichas Jaglinskis, Petras Jaržemskis
- Atsakovas
- L. M., A. A., E. P.
- Ieškovas
- UAB „Baltijos fasadai“
- Advokatai
- Svetlana Naidenkas
- Kategorijos
- 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Galina Taraškevič Procesinio sprendimo kategorija 116.5.3.; 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. liepos 29 d.,
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų L. M., A. A. ir E. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Baltijos fasadai“ ieškinį atsakovams L. M., E. P., A. A. dėl sumokėto avanso grąžinimo bei atsakovo L. M. priešieškinį ieškovui UAB „Baltijos fasadai“ dėl piniginių lėšų už atliktus darbus priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Atsakovas L. M. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009-01-08 sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad 2008-11-10 parengiamasis teismo posėdis buvo atidėtas iki 2009-01-08, tačiau jo atstovė gavo šaukimą, kuriame buvo nurodyta, kad parengiamasis teismo posėdis įvyks 2009-01-19. 2009-01-19 atvykus į teismo posėdį, atsakovas sužinojo, kad byla išnagrinėta 2009-01-08 priimant sprendimą už akių. Teismas neturėjo teisės priimti sprendimą už akių, nes šalims nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo teismo posėdžio laiką. Teismas taip pat negalėjo priimti sprendimo už akių, nes ieškovo atstovė 2009-01-08 parengiamajame teismo posėdyje pateikė naujus rašytinius įrodymus, su kuriais atsakovai nebuvo supažindinti. Teismas netinkamai taikė CPK 259 str., 263 str., 285 str., nes liko nenustatytos faktinės bylos aplinkybės, nevyko šalių apklausos, šalys nebuvo prisaikdintos, neištirti įrodymai, dalis įrodymų nebuvo žinoma atsakovams, jie negalėjo su jais susipažinti bei dėl jų pasisakyti, taigi byla iš esmės neišnagrinėta. Teismo sprendimu už akių atsakovams neteisėtai taikyta solidarioji atsakomybė, nes iš priešieškinyje nurodytų aplinkybių bei byloje esančių rašytinių įrodymų matyti kokias konkrečias sumas jis pervedė A. A. bei E. P.
Atsakovai A. A. ir E. P. taip pat pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009-01-08 sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad iš atsakovo L. M. sužinojo, jog jo atstovė gavo teismo šaukimą parengiamajam teismo posėdžiui, kuris turėjo įvykti 2009-01-19, todėl manė, kad teismas perkėlė parengiamojo teismo posėdžio datą iš 2009-01-08 į 2009-01-19. Negavo dalies ieškovo pateiktų įrodymų, dokumentų, su jais negalėjo susipažinti bei pasisakyti. Teismas neteisėtai taikė jiems solidariąją atsakomybę, taip priteisdamas iš jų daugiau pinigų negu jie gavo iš L. M. Nežinojo, kad L. M. atstovė nedalyvaus teismo posėdyje, kitaip būtų sudarę atstovavimo sutartį su advokatu, kuris atstovautų jų interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas 2009-04-02 nutartimi atsakovų L. M., E. P., A. A. pareiškimų dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009-01-08 sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Priteisė iš atsakovų L. M., E. P., A. A. ieškovo UAB „Baltijos fasadai“ naudai po 166,67 Lt atstovavimo išlaidų. Teismas konstatavo, kad remiantis CPK 123 str. 1 d., 127 str., atsakovams apie 2009-01-08 parengiamąjį teismo posėdį pranešta tinkamai. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovui L. M. apie parengiamąjį teismo posėdį pranešta tinkamai, teismas laikė, kad ir jo atstovei, kuriai buvo įteiktas šaukimas su klaidingai nurodyta posėdžio data, apie 2009-01-08 parengiamąjį teismo posėdį pranešta tinkamai. Teismas nurodė, kad kiekviena šalis privalo rūpintis ir domėtis bylos eiga, todėl kilus abejonėms dėl parengiamojo teismo posėdžio datos, atsakovas L. M. arba jo atstovė privalėjo pasitikslinti parengiamojo teismo posėdžio datą. Nei atsakovas, nei jo atstovė bylos eiga nepasidomėjo, parengiamojo teismo posėdžio datos nepasitikslino. Pažymėjo, kad 2009-01-08 parengiamojo teismo posėdžio data buvo derinama su atstove telefonu. Be to, nei 2008-09-09 nei 2008-11-10 parengiamuosiuose teismo posėdžiuose L. M. atstovė nedalyvavo. Atsakovų A. A. bei E. P. interesų teisme atsakovo L. M. atstovė neatstovavo, su jais nebuvo sudaryta atstovavimo sutartis, todėl jie negali remtis ta aplinkybe, kad manė, jog jeigu L. M. atstovė dalyvaus teismo posėdyje, tai jiems atstovas nėra reikalingas ir jiems nebūtina dalyvauti. Remiantis CPK 51 str. 1 d., asmenys gali vesti bylas teisme patys arba per atstovus. Atsakovai bylą vedė patys, apie teismo posėdžio datą jiems buvo pranešta tinkamai, priežasčių, dėl kurių negalėjo dalyvauti parengiamajame teismo posėdyje, jie nenurodė. Teismas laikė, kad atsakovai į 2009-01-08 parengiamąjį teismo posėdį neatvyko be svarbios priežasties. Atsakovai pareiškimuose dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad teismas netinkamai pritaikė CK 6.6 str. ir skolą iš atsakovų ieškovo naudai priteisė solidariai, nes iš byloje esančių įrodymų matyti kokias sumas atsakovams L. M. pervedė A. A. ir E. P. CK 6.6 str. 3 d. nustato, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Teismas nurodė, jog byloje nustatyta, kad ieškovas, kaip rangovas, 2008-02-25 su atsakovu L. M., kaip subrangovu, sudarė statybos rangos sutartį Nr. 2008/02-01. Pasirašant statybos rangos sutartį buvo suderinta ir pačioje sutartyje pažymėta, kad darbus kartu su atsakovu L. M. atliks A. A. ir E. P., o atsiskaitymai vyks į L. M. sąskaitą. 2008-02-25 L. M. sudarė paslaugos sutartis su A. A. ir E. P. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovai darbus atlikti privalėjo kartu, o atsiskaitymai vyko į L. M. sąskaitą, t.y. atsakovai bendrais veiksmais (neįvykdydami sutarties) padarė žalą ieškovui, teismas laikė, kad CK 6.6 str. buvo pritaikytas tinkamai. Atsakovai pareiškimuose dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad ieškovas 2009-01-08 parengiamojo teismo posėdžio metu pateikė naujus įrodymus, su kuriais jie neturėjo galimybės susipažinti bei pasisakyti. 2009-01-08 parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovo atstovė jokių naujas bylos aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Teismui buvo pateiktas Kodak fototechnikos aptarnavimo serviso inžinieriaus 2008-12-23 raštas, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažyma apie meteorologines sąlygas Nr. (8.46)88-1334, statybos taisyklių nuorašas, UAB „Šiltos sienos“ 2008-12-05 raštas su 2008-04-23 atliktų darbų aktu Nr. 6. Šie įrodymai tik pagrindė aplinkybes, kurias ieškovas nurodė ieškinyje bei patikslintame ieškinyje. Dėl aplinkybių, kurias šie įrodymai pagrindžia, atsakovai galėjo pasisakyti atsiliepime į patikslintą ieškinį, tačiau atsakovai teismo nustatytu terminu ir tvarka atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovai neįrodė, jog į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, bei į tai, kad pareiškimuose dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti įrodymai neturi įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovų pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
III. Atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Atsakovai L. M., A. A. ir E. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009-04-02 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, panaikinus Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009-01-08 sprendimą už akių atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodo, kad teismas pažeidė CPK 37 str., 118 str., 123 str., kurie nustato, kad šalies atstovas yra dalyvaujantis byloje asmuo ir kai šalys bylą veda per atstovus tai, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui. Tai yra imperatyvi įstatymo teisės norma, todėl visus procesinius dokumentus ir šaukimus atsakovo L. M. atžvilgiu turėjo būti siunčiami jo atstovei - advokatei Svetlanai Naidenko. Teismas netinkamai atliko jam priskirtas procesinės pareigas, klaidingai informavo atsakovo L. M. atstovę dėl teismo posėdžio laiko, nurodydamas, kad posėdis vyks 2009-01-19, o ne 2009-01-08. Teismas nepagrįstai nagrinėjo bylą 2009-01-08, nes prieš šį posėdį privalėjo įsitikinti ar šalims ir jų atstovams tinkamai pranešta apie teismo posėdžio datą. Kadangi L. M. atstovei buvo siunčiamas oficialus procesinis dokumentas - šaukimas su jame nurodyta teismo posėdžio data - 2009-01-19, teismas turėjo visas galimybės įsitikinti, kad teismas pranešė atsakovo L. M. atstovei, jog teismo posėdis vyks 2009-01-19. Teismas privelėjo atidėti bylos nagrinėjimą būtent šaukime nurodytai datai - 2009-01-19, o ne išnagrinėti bylą bei priimti teismo sprendimą už akių, neatskleidęs bylos esmės ir užkirtęs atsakovui L. M. kelią pasinaudoti teisine pagalba byloje. Teismas nepagrįstai apribojo atsakovo L. M. teisę vesti bylą per atstovą. Teismas iš esmės neišnagrinėjo bylos, neatskleidė bylos esmės ir sprendimą už akių priėmė, pažeidęs CPK 259 str., 263 str. nuostatas bei netinkamai taikė CPK 285 str. Teisme nebuvo nustatinėjamos ir liko nenustatytos faktinės bylos aplinkybės, nevyko šalių apklausos, šalys neprisaikdintos, neištirti įrodymai, tame tarpe dalis įrodymų nebuvo žinomi atsakovams ir apie šių įrodymų reikšmę atsakovai neturėjo galimybės pasisakyti, su jais susipažinti, juos paneigti. Teismo sprendime, nutartyje atliekant net formalų įrodymų tyrimą reikia išdėstyti visų įrodymų analizės pagrindu padarytas išvadas apie tai, ar reikšmingos bylai aplinkybės yra nustatytos ar nenustatytos (CPK 270 str. 3, 4 d., 331 str. 3, 4 d.), tačiau teismas to nepadarė. Teismo sprendimu už akių atsakovams taikyta solidarioji atsakomybė, ir tai yra materialinių teisės normų dėl solidarios atsakomybės esminis pažeidimas. Įstatymų leidėjas reglamentuodamas solidariosios atsakomybės atsiradimą CK 6.6 str. 1 d. įsakmiai pabrėžė, kad solidarioji prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Todėl teismas taikydamas CK 6.6 str. 3 d. numatytą solidariosios atsakomybės prezumpcijos išimtį, privalėjo teisiškai ir motyvuotai pagrįsti jos taikymą. Iš bylos faktinių priešieškinio aplinkybių bei iš rašytinių prie priešieškinio pateiktų įrodymų aiškiai matyti kokias pinigų sumas atsakovas L. M. pervedė A. A. ir E. P., todėl neaišku kokių pagrindu teismas taikė solidarią atsakomybę. Teismas bylą išnagrinėjo šališkai, vertindamas tik ieškovo pateiktą medžiagą, su kurios dalimi atsakovai net nesupažindinti ir neinformuoti, kad tokia medžiaga yra pateikta ir teismo priimta, tačiau visiškai nepasisakė dėl atsakovo priešieškinio aplinkybių bei jo pateiktos rašytinės medžiagos ir įrodymų. Tokiu būdu teismas nevertino pateiktų įrodymų visumos pagrįstumo ir leistinumo, visapusiškai ir objektyviai nenustatė faktinių aplinkybių, t.y. neatskleidė bylos esmės ir neišnagrinėjo jos.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Baltijos fasadai“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009-04-02 nutartį palikti nepakeistą bei atskirojo skundo netenkinti. Iš atsakovų priteisti 500 Lt ieškovo turėtų išlaidų, advokato pagalbai surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą apmokėti. Nurodo, kad atskirasis skundas atmestinas, kadangi apeliantai nutyli esmines aplinkybes, sudariusias pagrindą priimti sprendimą už akių, tai yra, kad nė vienas iš atsakovų nepateikė atsiliepimo į patikslintą ieškinį, nė vienas iš atsakovų neatvyko į teismo posėdį apie kurį pasirašytinai, asmeniškai buvo informuoti teismo posėdžio metu. Iki teismo posėdžio vykusiuose dviejuose parengiamuosiuose teismo posėdžiuose atsakovo L. M. atstovė nedalyvavo, kas patvirtina jos pasyvų dalyvavimą procese, nesidomėjimą proceso eiga, nesirūpinimą proceso operatyvumu. Nors atskirajame skunde akcentuojama teismo padaryta klaida įrašant teismo posėdžio datą, tačiau tai negali būti pagrindas naikinti skundžiamą nutartį, kadangi dar iki teismo posėdžio atsakovai savo veiksmais, nepateikdami atsiliepimo, tai yra nevykdydami teismo įpareigojimo sudarė sąlygas sprendimui už akių priimti. Ir jau po to, kai nebuvo pateiktas atsiliepimas, nepaisant aplinkybės, kad atsakovai asmeniškai, pasirašytinai teisme buvo informuoti apie sekanti posėdį, o posėdžio data telefonu buvo derinta ir su vieno iš atsakovų (kiti atsakovai atstovų neturėjo) atstove į paskirtą teismo posėdį neatvyko dėl ko teismas pagrįstai priėmė sprendimą už akių, esant net dviems pagrindams. Atsakovai, pateikdami pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, ne tik nenurodė pagrindų, leidžiančių panaikinti sprendimą už akių, bet ir nepateikė jokių tokių pagrindų egzistavimą patvirtinančių įrodymų, dėl ko pirmos instancijos teismas pagrįstai atsakovų pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmetė. Atmestini atsakovų motyvai dėl teisingo teismo, bei proceso lygiateisiškumo principo įgyvendinimo pažeidimų šiame procese, kadangi patys atsakovai savo aplaidžiu procesinių teisių įgyvendinimu (atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikimas, neatvykimas į teismo posėdį, apie kurį atsakovams asmeniškai, pasirašytinai, teismo posėdžio metu buvo pranešta) sudarė sąlygas sprendimui už akių priimti. Atsakovų nesirūpinimas savo procesinėmis pareigomis, bei siekis visais įmanomais būdais vilkinti šį civilinį procesą, prisidengiant skambiomis frazėmis apie neva jų pažeistas teises, nėra pagrindas naikinti teisėtai priimtą bei pagrįstą sprendimą už akių. Pirmos instancijos teismas, tinkamai taikė solidariąją atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Atsakovai neneigė aplinkybės, kad pinigus gavo ir kad jų negrąžino, taigi bendrais veiksmais, jungtine veikla (kurios atsakovai neneigia ir savo procesiniuose dokumentuose) jie privertė ieškovą kreiptis į teismą dėl savo interesų gynimo. Atmestini atsakovų motyvai dėl neva pažeistų CPK normų, reglamentuojančių įrodymų rinkimą bei vertinimą. Pažymėtina, kad sprendimo už akių priėmimą nulėmė atsakovų pasyvumas procese bei aplaidus savo procesinių pareigų įgyvendinimas. Pateikdami pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų priimto sprendimo už akių pagrįstumą ir teisėtumą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
Sprendimo už akių priėmimas - tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių nusišalinus nuo dalyvavimo nagrinėjant civilinę bylą (pavyzdžiui, nepateikus atsiliepimo, paruošiamųjų procesinių dokumentų, neatvykus į teismo posėdį), ši byla yra nagrinėjama ir sprendimas priimamas nedalyvaujant tai šaliai (CPK 285-286 str.). Tikslas užtikrinti proceso koncentruotumą, įpareigojant civilinio proceso šalis rūpintis tinkamu ir greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str. 2 d.) bei numatant šios pareigos nesilaikymo padarinius, iš kurių vienas yra sprendimo už akių priėmimo galimybė, derintinas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu - teisingu bylos išnagrinėjimu, taip pat teisės į tinkamą teisminę gynybą užtikrinimo principu (CPK 7 str. 1 d.). Procesinės prielaidos priimti teismo sprendimą už akių teismo posėdyje pagal CPK 285 str. pirmąją dalį yra šios: 1) į teismo posėdį neatvyko viena iš šalių; 2) neatvykusiai šaliai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą; 3) iš neatvykusios šalies negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant; 4) atvykusi šalis prašo sprendimo už akių priėmimo. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama vilkinti bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, kad civilinio proceso įstatyme įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kad net ir tuo atveju, kai yra visos nurodytos sąlygos sprendimui už akių priimti, teismas, vadovaudamasis inter alia teisingumo, protingumo principais, turi įgaliojimus nuspręsti, ar priimti sprendimą už akių, ar tokio sprendimo nepriimti.
Bylos medžiaga nustatyta, kad teismas priėmė sprendimą už akių ieškovo UAB „Baltijos fasadai“ prašymu, kai į teismo posėdį neatvyko atsakovai L. M., E. P., A. A. bei L. M. atstovė adv. Svetlana Naidenko, nors apie 2009-01-08 parengiamąjį teismo posėdį atsakovams buvo pranešta tinkamai (pasirašytinai 2009-11-10 parengiamojo teismo posėdžio metu (b.l. 82)). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmos instancijos teismas atsakovo L. M. atstovei adv. Svetlanai Naidenko įteikė teismo šaukimą apie parengiamąjį teismo posėdį, kuriame teismo posėdžio data nurodyta klaidingai, ne 2009-01-08, bet 2009-01-19 (b.l. 128). Vertinant atsakovo L. M. ir jo atstovės neatvykimą į teismo posėdį kaip sprendimo už akių priėmimo sąlygą šioje byloje, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad šalies atstovas yra dalyvaujantis byloje asmuo ir kai šalys bylą veda per atstovus tai, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui (CPK 37 str., 118 str., 123 str.). Tai yra imperatyvi įstatymo teisės norma, todėl visi procesiniai dokumentai ir šaukimai atsakovo L. M. atžvilgiu turėjo būti siunčiami jo atstovei - adv. Svetlanai Naidenko. Pirmosios instancijos teismas klaidingai informavo atsakovo L. M. atstovę dėl parengiamojo teismo posėdžio laiko, todėl galimai suklaidino ir atsakovą. Teisėjų kolegija mano, jog adv. Svetlanos Naidenko neatvykimas į teismo posėdį, neturėtų būti priežastimi užkirsti kelią atsakovui ginti savo teises teisme. Todėl darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas, suklaidinęs atsakovo atstovę dėl teismo posėdžio datos, visų bylos aplinkybių kontekste negalėjo padaryti išvados, jog atsakovas ir jos atstovė į teismo posėdį neatvyko dėl nepateisinamos priežasties.
Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo atnaujinimui esminę reikšmę turi aplinkybės ir įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo privalo būti pagrįstas tokiais įrodymais, kurie galėtų kelti abejonę priimto sprendimo, kuriuo galimai buvo pažeistos atsakovo teisės ar teisėti interesai, pagrįstumu ir teisėtumu. CPK 285 str. 2 d. numato teismui pareigą, priimant sprendimą už akių, atlikti formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, tai yra įsitikinti, ar būtų pagrindo tenkinti arba atmesti ieškinį, jeigu pasitvirtintų tų įrodymų turinys. Tokia civilinio proceso įstatymo nuostata pagrindžia sprendimo už akių instituto tikslą - užtikrinti civilinės bylos nagrinėjimo koncentruotumą. Tačiau kartu šaliai suteikiama procesinė galimybė prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti argumentus ir įrodymus, kurie galėtų turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Formalus įrodymų vertinimas iš esmės netiriant įrodymų turinio reiškia, kad teismas vertina tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą. Teismas privalo formaliai įvertinti visus byloje esančius įrodymus, tai yra savo sprendimą, priimtą už akių, pagrįsti ne tik atvykusios šalies pateiktais įrodymais, bet visa byloje esančia medžiaga. Kaip matyti iš pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, o taip pat ir atskirojo skundo argumentų, atsakovai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas įvertino tik ieškovo pateiktą medžiagą, su kurios dalimi atsakovai net nesupažindinti ir neinformuoti, kad tokia medžiaga yra pateikta ir teismo priimta, tačiau visiškai nepasisakė dėl atsakovo L. M. priešieškinio aplinkybių bei jo pateiktos rašytinės medžiagos ir įrodymų. Teisme nebuvo nustatinėjamos ir liko nenustatytos faktinės bylos aplinkybės, nevyko šalių apklausos, šalys neprisaikdintos. Tokiu būdu teismas nevertino pateiktų įrodymų visumos pagrįstumo ir leistinumo, visapusiškai ir objektyviai nenustatė faktinių aplinkybių, t.y. neatskleidė bylos esmės. Pirmos instancijos teismas sprendime už akių atsakovams taikyta solidarioji atsakomybė. Įstatymų leidėjas reglamentuodamas solidariosios atsakomybės atsiradimą CK 6.6 str. 1 d. įsakmiai pabrėžia, kad solidarioji atsakomybė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytais atvejais, taip pat, kai prievolės dalykas nedalus. Pirmosios instancijos teismas taikydamas CK 6.6 str. 3 d. numatytą solidariosios atsakomybės prezumpcijos išimtį, privalėjo teisiškai ir motyvuotai pagrįsti jos taikymą. Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovų pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, padarė klaidingą išvadą, jog atsakovai nenurodė jokių aplinkybių, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ar pagrįstumui.
Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo iš esmės nagrinėti ginčą, todėl negali vertinti tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių. Tačiau aukščiau nurodytos aplinkybės gali turėti įtakos priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta tenkinti ieškovo pareiškimą dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009-01-08 sprendimo už akių peržiūrėjimo ir klausimą išspręsti iš esmės - atnaujinti šios bylos nagrinėjimą (CPK 288 str. 4 d., 337 str. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Panaikinti Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009-01-08 sprendimą už akių bei atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.