- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-29
- Bylos Nr.
- e2SP-9286-939/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01157-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Lubauskienė
- Pareiškėjas
- R. K., L. K.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. K. ir L. K. prašymą patvirtinti taikos sutartį dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams nustatymo, išlaikymo įsiskolinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai R. K. ir L. K. kreipėsi į teismą prašydami patvirtinti taikos sutartį dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams nustatymo, išlaikymo įsiskolinimo.
Prašyme nurodė, kad geranoriškai bei laisva valia susitarė ir pasirašė taikos sutartį dėl pareiškėjų nepilnamečių dukrų U. K., gimusios (duomenys neskelbtini) ir U. K., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo. Pažymėjo, kad šalių santuoka nenutraukta, tačiau pareiškėjai neveda bendro ūkio, nepilnamečiai vaikai gyvena su motina L. K., kuri juos išlaiko iš asmeninių lėšų, pareiškėjų turto teisinis režimas nustatytas (duomenys neskelbtini) povedybine sutartimi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
prašymas atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnį taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkirsta kelią teisminiam ginčui kilti ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Vadinasi teismas supaprastinto proceso tvarka taikos sutartį tvirtina tik tokiais atvejais, kai materialinių teisinių santykių subjektai tarpusavio nuolaidų būdu ir esant jų suderintai valiai išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, t. y. iš esmės tokios sutarties tvirtinimas teismine tvarka galimas tik esant ginčui ar galimybei jam kilti tarp materialinių teisinių santykių subjektų
Teismas turi teisę netvirtinti šalių taikos sutarties, kai yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, t. y. jeigu konstatuojama, kad tai prieštarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Dėl to teismas, prieš patvirtindamas šalių rašytine forma sudarytą ir jų pasirašytą taikos sutartį, turi pareigą patikrinti ir įsitikinti, ar taikos sutartyje išreikšta tikroji abiejų šalių valia, ar sutarties sąlygos joms aiškios ir priimtinos, taip pat išaiškinti šalims šių procesinių veiksmų teisinius padarinius. Šis teisinis reglamentavimas reiškia, kad tvirtindamas taikos sutartį teismas negali apsiriboti vien tik šalių nurodytomis aplinkybėmis, o spręsdamas klausimą dėl šeimos byloje sudarytos taikos sutarties įtakos trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms, formaliai remtis teisės normomis, nenustatančiomis kreditorių teisės dalyvauti bylose dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo. Teismas, kaip teisingumą vykdanti valstybės institucija, privalo ne tik pats laikytis įstatymo, bet ir užtikrinti, kad įstatymas nebūtų pažeidžiamas į jo nagrinėjimo sritį patenkančiuose teisiniuose santykiuose. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
Bylos duomenimis matyti, jog prašydami patvirtinti taikos sutartį pareiškėjai nurodo, jog geranoriškai ir laisva valia susitarė, kad R. K. teiks savo nepilnametėms dukroms U. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir U. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 150,00 Eur iki jų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant vaikų motiną L. K..
Šalys taip pat taikos sutartimi susitarė, jog L. K. nereikalauja iš R. K. dalies susidariusio įsiskolinimo už nepilnamečių vaikų išlaikymą ir sutinka, kad R. K. sumokės 3600,00 Eur L. K. naudai nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą už 12 mėnesių, t. y. nuo 2017 m. lapkričio mėnesio. Tokia pareiškėjų sudaryta taikos sutarties sąlyga nėra aiški. Nors pareiškėjai pateiktame prašyme nurodė, kad neveda bendro ūkio, tačiau nenurodė nuo kada šeima nebegyvena kartu. Taip pat neaišku kokio dydžio išlaikymo įsiskolinimo ir už kokį laikotarpį pareiškėja L. K. nereikalauja iš R. K.. Taip pat teismui neaišku kokia tvarka ir terminais pareiškėjas sumokės 3600,00 Eur įsiskolinimą už nepilnamečių vaikų išlaikymą jų motinai. Esant šioms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms, teismas neturi galimybės patikrinti, ar taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, dėl to prašymas patvirtinti pareiškėjų sudarytą taikos sutartį atmestinas.
Pareiškėjams išaiškintina, kad ši nutartis nekliudo vėl keiptis į teismą su prašymu patvirtinti taikos sutartį, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios patenkinti prašymą (CPK 582 straipsnio 7 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 579-582 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjų R. K. ir L. K. prašymą patvirtinti taikos sutartį dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams, išlaikymo įsiskolinimo, atmesti.
Nutartis neskundžiama.