Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sausumos transportas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sausumos transportas“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Sausumos transportas“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2021 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. (17.40 Mr) RSUB-26498 neskirti subsidijos (toliau – ir Sprendimas, ir 2021 m. balandžio 27 d. sprendimas) bei Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija, ir LAGK) 2021 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. 21R-(AG-404/07-2021) (toliau – ir Komisijos sprendimas) priimtą ginčo klausimu; 2) įpareigoti atsakovą VMI iš naujo nagrinėti bei vertinti UAB „Sausumos transportas“ 2021 m. balandžio 1 d. pateiktą paraišką Nr. 50.3-GE-219823 dėl subsidijos nuo COVID-19 skyrimo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Bendrovė 2021 m. vasario 9 d. kreipėsi į VMI su prašymu Nr. GCOV-2609 dėl pagalbos priemonių taikymo, patyrus finansinių sunkumų dėl koronaviruso (COVID-19) pandemijos. Siekdama sumažinti neigiamas ekonomines–socialines pasekmes, patiriamas dėl viruso COVID-19 pandemijos ir taikomų jo paplitimo ribojimo priemonių, išlaikyti ekonominės veiklos tęstinumą, atsakovo prašė įtraukti ją į Juridinių asmenų, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. pagal prašymą taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19 sąrašą ir taikyti Vyriausybes numatytas pagalbos verslui priemones, už kurių vykdymą atsakinga VMI (neskaičiuoti delspinigių, netaikyti išieškojimo veiksmų, netaikyti palūkanų, sudarant mokestinės paskolos sutartį). Be to, Bendrovė, įvertinusi visus turimus objektyvius duomenis ir aplinkybes, 2021 m. balandžio 1 d. pateikė paraišką Nr. 50.3-GE-219823 dėl subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms gavimo (toliau – ir Paraiška) bei 2021 m. balandžio 9 d. raštu Nr. GM-26455 – mokesčių administratoriaus papildomai prašomus duomenis. Iš atsakovui pateiktų objektyvių ir teisingų duomenų matyti, jog Bendrovės ūkinės veiklos vidutinė vieno mėnesio apyvarta nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d., lyginant su 2019–2020 m. atitinkamo laikotarpio vidutine vieno mėnesio apyvarta, sumažėjo 31,08 proc., t. y. Bendrovė atitiko teisės aktų numatytas sąlygas subsidijai gauti. VMI 2021 m. balandžio 27 d. pateiktame atsakyme atsisakė skirti subsidiją pagal Bendrovės pateiktą Paraišką. VMI šį sprendimą motyvavo tuo, kad: Bendrovė neatitinka teisės aktų numatytų sąlygų subsidijai gauti; atliekant Bendrovės veiklos vertinimą, nenustatyta objektyvių įrodymų, kad ji patyrė neigiamą poveikį būtent dėl COVID-19 pandemijos ir paskelbto karantino veiklos sąlygų. VMI rėmėsi Bendrovės pateiktu paaiškinimu ir nustatė, kad: 1) pajamų sumažėjimą nulėmė ne nutrauktos sutartys su užsakovais, užsakymų sumažėjimas, o tai, kad PVM sąskaitos faktūros už atliktas pervežimo paslaugas paslaugų pirkėjui NTG Continent A/S per 2020 m. gruodžio mėn. – 2021 m. sausio mėn. buvo išrašytos 2021 m. vasario mėn., pardavimai deklaruoti 2021 m. vasario mėn. Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) deklaracijoje; 2) PVM sąskaitos faktūros nebuvo išrašytos laiku dėl darbuotojams paskelbtos prastovos nuo 2021 m. sausio 12 d. iki 2021 m. sausio 22 d., dokumentų surinkimo, derinimų su užsakovais, klaidų taisymų ir darbuotojų fizinių galimybių, t. y. 2020 m. gruodžio mėn. ir 2021 m. sausio mėn. pardavimai perkelti į 2021 m. vasario mėn., o kitų dokumentų (nutrauktų/sustabdytų/pakeistų sutarčių dėl užsakymų, mokėjimų atidėjimų ar atsiskaitymų pakeitimų ir pan.), kad apyvartos kritimui ne mažiau kaip 30 procentų turėjo įtakos pareiškėjo ar užsakovų dėl COVID-19 patirti sunkumai (nuostoliai), pareiškėjas nepateikė.

2.2. Įvertinus VMI priimto Sprendimo argumentus ir teisinius motyvus, pareiškėjas 2021 m. gegužės 20 d. kreipėsi į Komisiją su skundu, kuriai buvo pateikti VMI Sprendimo teisiniai vertinimai bei papildoma medžiaga t. y. Bendrovės finansinių dokumentų rinkiniai – balansai, pelno nuostolių ataskaitos už 2019–2021 metų laikotarpį, be to, 2021 m. gegužės 28 d. nepriklausomo audito išvada, kurioje aiškiai patvirtinamos aplinkybės ir faktai dėl Bendrovės pajamų kritimo už atitinkamą laikotarpį. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, jo netenkino. VMI ir Komisijos pateikti argumentai ir aplinkybių vertinimas tiesiog atkartojami ir yra nekorektiški, neobjektyvūs ir neteisingi, neturintys nieko bendro su buvusia realia situacija. VMI ir Komisija galbūt yra šališki, vertindami Bendrovės pateiktus duomenis, juos interpretuoja netinkamai ir neteisėtai, o jų sprendimai yra akivaizdžiai diskriminuojantys, lyginant su subsidijų skyrimų kitiems suinteresuotiems juridiniams vienetams.

2.3. Aptariamos ūkinės komercinės veiklos 2020–2021 m. laikotarpiu šalies verslui, taip pat ir UAB „Sausumos transportas“, de facto (faktiškai) galiojo karantino sąlygos pagal paskelbtą ekstremalią padėtį valstybėje, nors, kaip nurodo atsakovas, tiesioginių ribojimų pareiškėjo verslui paskelbta nebuvo, tačiau netiesiogiai verslui vadovaujantys atsakingi asmenys buvo palikti patys spręsti savo vadovaujamų kolektyvų sveikatos saugumo užtikrinimo klausimus, t. y.: tiesioginių darbuotojų kontaktų srautų sureguliavimas, galbūt sergančių darbuotojų izoliavimas nuo dirbančių, darbo planavimas ir jo laikinas sustabdymas, kur reikalaujama tiesioginio kontakto su žmonėmis arba personalo tarpusavyje. Atsižvelgiant į šias nepaprastąsias darbo sąlygas paskelbto visuotinio karantino metu, Komisijos sprendimo teiginiai „jog nėra aišku, kodėl pareiškėjas skelbė prastovas biuro darbuotojams, kurie turėjo atlikti būtinas darbo funkcijas, susijusias su apskaitos duomenų patikrinimu, dokumentų – PVM sąskaitų faktūrų išrašymu ir pan.“ yra nekorektiški, ciniški. Šiuo konkrečiu atveju verslas, kuriam nebuvo tiesiogiai apribota veikla, vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir Vyriausybės rekomendacijomis dėl saugaus darbo organizavimo, o tai reiškia, kad darbdavys prisiėmė atsakomybę už darbo saugumą ir pas jį dirbančius žmones, buvo vertinama situacija tiesiogiai darbovietėse, kolektyvuose ir dėl to skubiai bei dinamiškai priiminėjami sprendimai saugant darbuotojų sveikatą bei užtikrinant veiklos tvarumą ir tęstinumą, išsaugoti darbo vietas, laiku mokėti atlyginimus ir mokesčius valstybei.

2.4. Sklandžiai veikianti ekonomika, pagrįsta ūkinės veiklos laisve, sudaro prielaidas bendrai tautos gerovei. Todėl tais atvejais, kai dėl valstybėje susiklosčiusios ypatingos situacijos, inter alia (be kita ko) siekiant sustabdyti pavojingos užkrečiamos ligos plitimą dėl kilusios grėsmės sveikatai, ūkinės veiklos laisvė turi būti apribojama taip, kad kai kuriomis ūkinėmis ir komercinėmis veiklomis verstis uždraudžiama apskritai, įstatymų leidėjas turėtų numatyti tam tikras patirtų praradimų kompensavimo priemones tiek ūkine ar komercine veikla negalėjusiems verstis ūkio subjektams, tiek teisės į darbą negalėjusiems įgyvendinti asmenims.

2.5. Pareiškėjas vadovavosi Priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 24 (toliau – ir Aprašas), 11, 12 ir 14.1 punktais. Pareiškėjo vertinimu, jis atitinka teisės aktų numatytas sąlygas subsidijai gauti, nes pagal atsakovui pateiktas Bendrovės deklaracijas vidutinė vieno mėnesio apyvarta sumažėjo 31,08 procentais, dėl to ginčo nėra, tai patvirtina ir VMI ir LAGK. Šių objektyvių duomenų ir įvykių atsiradimas vyko tomis aplinkybėmis, kurios nurodytos Bendrovės deklaracijose, paaiškinimuose bei pateiktuose papildomuose dokumentuose. Visos Bendrovės veiklai turėjo įtakos COVID-19 pandemijos, taip pat ir įvykusios atsakingų darbuotojų prastovos ir dėl to neatlikti buhalteriniai darbai bei apskaitos klaidų taisymai ir sutarčių aplinkybių pasikeitimai, jų derinimai bei sustabdymai ir dėl šių neigiamų aplinkybių visumos bei įtakos atsirado apyvartos kritimas.

2.6. Pareiškėjas nesutinka su VMI teiginiais, kad pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 79 straipsnį, PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas, vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos inspekcijos viršininko 2016 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. VA-28 „Dėl pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“ 26 punktu, išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registre nurodoma prekių tiekimo arba paslaugų teikimo data, jeigu ji nesutampa su PVM sąskaitos faktūros išrašymo data, vadovaujantis VMI viršininko 2004 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. VA-29 (redakcija 2019 m. sausio 1 d. įsakymo Nr. VA-103) „Dėl pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų bei jų užpildymo taisyklių patvirtinimo“ 54 punktu, patikslinama atitinkamo mėnesio PVM deklaracija. Bendrovė teisėtai atsisakė VMI raginimo tikslinti duomenis ir deklaracijas bei su jomis susijusias formas, nes aplinkybės, kuriomis atsirado šios deklaracijos ir jose nurodomi skaičiai, nepasikeitė ir tai būtų neteisėtas veiksmas. Atsakovas neteisėtai interpretuoja minėtus įsakymus ir nepagristai jais vadovaujasi priimdamas sprendimą. Pildydamas ir teikdamas deklaracijas, pareiškėjas netikslumų ir klaidų nepadarė, veiksmai ir duomenys užfiksuoti tomis aplinkybėmis. VMI šiuo atveju peržengė jai suteiktas administravimo teises, reikalaudama tikslinti jau pateiktus teisėtus duomenis, viršijo savo įgaliojimus ir jais piktnaudžiavo, priimdama neigiamą sprendimą dėl subsidijos skyrimo. Komisija sprendime dėl šių aplinkybių nepasisakė.

2.7. VMI ir Komisija, teigdami, kad nenustatė objektyvių faktų ir aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad Bendrovės veiklai ir apyvartos sumažėjimui neigiamą įtaką padarė būtent COVID -19 pandemija, gudrauja, nes tos aplinkybės jau yra įvykusios ir nustatytos, jų papildomai nustatinėti nereikia. Negali būti išimti iš Bendrovės veiklos konteksto atskiri įvykiai ir aplinkybės, jos turi būti vertinamos kartu ir kompleksiškai, todėl, jeigu atsakovui dėl kažkokių pareiškėjo pateiktų duomenų kilo klausimų, jis galėjo juos pasitikslinti ar prašyti patikslinti.

2.8. Nurodomi norminiai teisės aktai atsakovo negali būti aiškinami plečiamai. Tokiu būdu yra pažeidžiamas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad administraciniai aktai, susiję su pareiškėjų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais, o ne individualiomis interpretacijomis ir pamąstymais. Be to, pareiškėjas nuo 2020 m. gruodžio 1 d. deklaruoja vykdantis veiklą „Nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas“ (EVRK kodas 682000), kuri Vyriausybės nutarimu yra apribota, ir tai yra viena iš Bendrovės pagrindinių veiklų. Pareiškėjas nuo 2021 m. sausio 1 d. VMI iniciatyva yra įtrauktas į 89 grupę „Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“. Taigi tenkinti prašymą skirti subsidiją egzistuoja visos teisinės prielaidos.

3. Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, kad Bendrovė 2021 m. vasario 9 d. VMI pateikė prašymą įtraukti ją į nukentėjusiųjų nuo COVID-19 sąrašą, prašyme nurodoma veikla – Krovininis kelių transportas (EVRK kodas 484100), kuriuo patvirtino, kad patyrė finansinių sunkumų dėl viruso COVID-19 pandemijos. VMI prašymą tenkino ir įtraukė pareiškėją į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašą. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į susidariusią nepalankią ekonominę situaciją, tam tikrą laikotarpį nemokėjo PVM, nes VMI informavo, kad į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašus įtrauktiems mokesčių mokėtojams ir gyventojams iki 2021 m. spalio 31 d. nebus skaičiuojami delspinigiai nuo nesumokėtų mokesčių. Dėl to 2021 m. rugpjūčio mėn. Bendrovės PVM skola biudžetui sudarė 1 593 636,38 Eur. VMI 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. (23.24-08)327-50112 Bendrovei atidėtas ir išdėstytas mokesčio nepriemokos sumokėjimas, pasirašyta Mokestinės paskolos sutartis, pagal kurią nurodyta PVM nepriemoka turi būti išmokėta lygiomis dalimis iki 2022 m. gruodžio 25 d. Pareiškėjas, be kita ko, teigė, kad 2021 m. balandžio mėn., gelbėdamas Bendrovės ekonominę situaciją, jis kreipėsi su paraiška paskolai gauti į Lietuvos Respublikos įsteigtą finansų įstaigą „Invega“ pagal priemonę „Tiesioginės COVID-19 paskolos“. UAB „Invega“ paraišką tenkino ir priėmė sprendimą suteikti Bendrovei paskolą. Šios papildomos aplinkybės ir pateikti jas patvirtinantys įrodymai yra svarbūs skundo nagrinėjimui, nes akivaizdžiai įrodo, kad jis patyrė ir iki šių dienų patiria neigiamą pandemijos COVID-19 poveikį.

4. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

4.1. 2021 m. balandžio 1 d. gavo pareiškėjo Paraišką dėl subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusiai nesavarankiškai įmonei. Atsakovas 2021 m. balandžio 27 d. priėmė Sprendimą, kuriuo pareiškėjo prašymą atmetė remdamasis tuo, jog nenustatė, kad pareiškėjas nukentėjo būtent nuo COVID-19, ir informavo, jog pareiškėjas neatitinka teisės aktų numatytų sąlygų subsidijai gauti.

4.2. VMI, siekdama tinkamai įgyvendinti Vyriausybės patvirtintą Priemonę „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ (toliau – ir Priemonė), priimdama sprendimą pareiškėjui vadovavosi Aprašo reikalavimais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 1226) 6 punktu. VMI nustatė, jog vadovaujantis Aprašo nuostatomis pagrindinė pareiškėjo vykdoma veikla – „Krovininis kelių transportas“ (EVRK kodas 494100), nebuvo apribota, todėl vidutinė vieno mėnesio apyvarta skaičiuota už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. ir palyginta su 2019–2020 m. atitinkamo laikotarpio vidutine vieno mėnesio apyvarta. Nustatyta, kad vidutinė vieno mėnesio apyvarta sumažėjo 31,08 proc. (lapkričio mėn. apyvarta sumažėjo 12,49 proc., gruodžio mėn. – 11,92 proc., sausio mėn. – 61,63 proc.). Pareiškėjo 2021 m. vasario mėn. PVM deklaracijoje deklaruoti pardavimai (apyvarta) 1 722 937 Eur, t. y. 131 proc. (2,3 karto) didesni negu 2021 m. sausio mėn. Pareiškėjo buvo paprašyta pateikti informaciją, kas turėjo įtakos didesniems pardavimams 2021 m. vasario mėn., lyginant su 2021 m. sausio mėn. Pareiškėjas VMI paaiškino, kad 2021 m. sausio 28 d. iš užsakovo NTG Continent buvo atsiųstas pareiškimas (statment), kuriame buvo išvardinta apie 500 pervežimų, kuriuos pareiškėjas atliko 2020 m. gruodžio mėn. Prieš išrašant PVM sąskaitas faktūras reikėjo patikrinti, ar nėra neatitikimų su užsakovo duomenimis, o nustačius neatitikimus – ištaisyti klaidas, atitinkamai suderinti duomenis su užsakovu. Todėl pareiškėjas už 2020 m. lapkričio mėnesio darbus PVM sąskaitas faktūras išrašė gruodžio mėn., už gruodžio mėn. darbus – sausio mėn., už sausio mėn. darbus – vasario mėn. Tačiau pagal 2021 m. sausio 28 d. gautą pareiškimą (statment) už 2020 m. gruodžio mėn. darbus PVM sąskaitas faktūras NTG Continent galima buvo išrašyti tik 2021 m. vasario mėn., nes tik tada buvo suderinti visi pervežimai, kaina. Taip pat, pasak pareiškėjo, įtaką turėjo ir tai, kad biuro darbuotojams nuo 2021 m. sausio 12 d. iki 2021 m. sausio 22 d. buvo paskelbtos prastovos, (darbuotojai nuo 2021 m. sausio 22 d. iki 2021 m. sausio 31 d. dirbo tik penkias darbo dienas), būtent todėl išrašyti PVM sąskaitas faktūras tokiam dideliam kiekiui pervežimų jis neturėjo fizinių galimybių.

4.3. Pareiškėjas minėtam užsakovui NTG Continent A/S, PVM kodas (duomenys neskelbtini), iki vertinamo laikotarpio pradžios PVM sąskaitų faktūrų neišrašė. Vertinamuoju laikotarpiu ir 2021 m. vasario mėn. išrašė PVM sąskaitų faktūrų: 2020 m. lapkričio mėn. – 6 vnt. už 188 087,41 Eur, 2020 m. gruodžio mėn. – 4 vnt. už 328 212,64 Eur, 2021 m. sausio mėn. – neišrašė. 2021 m. vasario mėn. – 4 vnt. (iš kurių viena kreditinė) už 818 480 Eur, t. y. pareiškėjas už dalį suteiktų minėtam pirkėjui pervežimo paslaugų per 2020 m. gruodžio mėn. ir suteiktas pervežimo paslaugas per 2021 m. sausio mėn. PVM sąskaitas faktūras išrašė 2021 m. vasario mėn., pardavimus deklaravo 2021 m. vasario mėn. PVM deklaracijoje, motyvuodamas tuo, kad „suderinti, išrašyti pardavimus tokiam kiekiui buvusių pervežimų ir dar atlikti einamus darbus fiziškai buvo neįmanoma“, t. y. pajamų sumažėjimui įtakos turėjo ne COVID-19 pandemija, o tai, kad PVM sąskaitos faktūros už atliktas pervežimo paslaugas per 2020 m. gruodžio mėn. – 2021 m. sausio mėn. nebuvo išrašytos laiku, t. y. 2020 m. gruodžio mėn. ir 2021 m. sausio mėn. pardavimai perkelti į 2021 m. vasario mėn. Atliekant pareiškėjo veiklos vertinimą, remiantis pareiškėjo pateiktais dokumentais ir paaiškinimais, nustatyta, kad pareiškėjas teikė krovinių pervežimo paslaugas pagal sutartis (užsakymus) kiekvienam atskiram pervežimui, t. y. nenustatė, jog pareiškėjas teikė ilgalaikes paslaugas. Vadovaujantis PVMĮ 79 straipsniu, PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas, vadovaujantis VMI viršininko 2016 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. VA-28 „Dėl pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“ V skyriaus 26 punktu, išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registre nurodoma prekių tiekimo arba paslaugų teikimo data, jeigu ji nesutampa su PVM sąskaitos faktūros išrašymo data, vadovaujantis VMI viršininko 2004 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. VA-29 (2019 m. sausio 1 d. įsakymo Nr. VA-103 redakcija) „Dėl pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų bei jų užpildymo taisyklių patvirtinimo“ 54 punktu, patikslinama atitinkamo mėnesio PVM deklaracija. Pareiškėjo paaiškinime minimas bei prie paaiškinimo pateiktas pareiškimas „statmens“ iš NTG Continent, kuriame buvo išvardinta apie 500 pervežimų, pagal kurį pareiškėjas turėjo išrašyti PVM sąskaitas faktūras, yra ne pervežimų/užsakymų sąrašas, o „Payment remittance note“ – t. y. pareiškime „statmens“ pateikiami duomenys, kiek užsakovas NTG Continent pervedė piniginių lėšų į pareiškėjo banko sąskaitą per 2020 m. gruodžio 1 d. – 2021 m. sausio 11 d. laikotarpį; pareiškėjo paaiškinime minimos prastovos darbuotojams 2020 m. sausio mėn. buvo paskelbtos biuro darbuotojams ir tik dviem vairuotojams (įmonėje iš viso dirba 308 darbuotojai), o 2020 m. lapkričio-gruodžio mėn. buvo paskelbta dalinė prastova vadovui, o vairuotojams prastovos nebuvo skelbiamos.

4.4. VMI, atlikdama pareiškėjo veiklos vertinimą, taip pat nustatė, kad Metinėje gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A klasės pajamoms (GMPM312), deklaracijoje už 2020 m. pareiškėjas deklaravo akcininkui D. G. išmokėtų dividendų sumą 17 647,05 Eur, tačiau pateiktame paaiškinime nurodė, kad dividendų nemokėjo, taip pat 2020 m. lapkričio 1 d. – 2021 m. sausio 31 d. laikotarpiu įsigijo 6 vilkikus DAF už 162 000 Eur, nors išmokėtų dividendų ir įsigyto turto vertė sudaro tik 2,2 proc. PVM deklaracijose (forma FR0600) deklaruotų 2020 m. pardavimų, Sprendimas išmokėti dividendus ir įsigyti turtą rodo, kad pareiškėjui pakako apyvartinių lėšų, o pagal Aprašo 11 ir 12 punktus subsidija skiriama būtent įmonės likvidumui išsaugoti, t. y. padėti įmonei įveikti koronaviruso (COVID-19) sukeltas neigiamas pasekmes, siekiant išsaugoti įmonės likvidumą. Todėl padaryta išvada, kad, atliekant pareiškėjo veiklos vertinimą, nenustatyta objektyvių įrodymų, jog pareiškėjas patyrė neigiamą poveikį būtent dėl COVID-19 pandemijos ir paskelbto karantino veiklos sąlygų, taip pat subsidijos sumos reikalingos įmonės likvidumui išsaugoti.

4.5. Komisija, išnagrinėjusi ginčą tarp VMI ir pareiškėjo, be kita ko, nurodė, jog, jeigu nustatoma, kad apyvarta Nutarimo Nr. 1226 6.1 papunktyje nustatytu laikotarpiu krito ne dėl su COVID-19 susijusių priežasčių, laikoma, jog pareiškėjas neatitinka Aprašo sąlygų ir jam subsidija negali būti skiriama. Pareiškėjas lyginamuoju laikotarpiu, t. y. 2020 m. gruodžio mėn. ir 2021 m. sausio mėn. už vienam iš užsakovų atliktas pervežimo paslaugas PVM sąskaitas faktūras išrašė ne šiuo laikotarpiu, o 2021 m. vasario mėn. ir pardavimų vertes deklaravo 2021 m. vasario mėn. PVM deklaracijoje, kurios duomenys nepateko į lyginamąjį laikotarpį. Dėl to, atsakovo vertinimu, lyginamojo laikotarpio vieno mėnesio apyvarta galėjo būti mažesnė, o tai galėjo turėti reikšmės apskaičiuojant didesnį nei 30 proc. vidutinės vieno mėnesio apyvartos sumažėjimą. Pareiškėjas iš esmės neginčijo šių atsakovo nustatytų aplinkybių, tačiau papildomai paaiškino, kad PVM sąskaitos faktūros nebuvo išrašytos dėl pareiškėjo biuro darbuotojų prastovos. Nagrinėjamu atveju nėra aišku, kodėl pareiškėjas skelbė prastovą biuro darbuotojams, kurie turėjo atlikti būtinas darbo funkcijas, susijusias su apskaitos duomenų patikrinimu, dokumentų – PVM sąskaitų faktūrų išrašymu ir pan. Įrodymų, pvz., kad pareiškėjo apyvarta sumažėjo dėl konkrečių su užsakovais nutrauktų ar neįvykdytų sutarčių, užsakymų ar paslaugų kainų sumažėjimu, kuriuos lėmė būtent su COVID-19 susijusios priežastys, pareiškėjas nenurodė ir LAGK pateiktame skunde. Nors iš pareiškėjo pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų – balansų, matyti, kad pareiškėjas 2020 m. ir 2021 m. I ketv. apskaičiavo veiklos nuostolius, tačiau nei šiuose dokumentuose, nei auditoriaus ataskaitoje nėra pagrindžiama, jog nuostolius lėmė su COVID-19 susijusios priežastys. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, jog esama situacija, su kuria susidūrė, sąlygota šalyje 2021 m. lapkričio 7 d. įvesto karantino bei atitinkamų veiklos ribojimų, tai, kad sumažėjo pareiškėjo pardavimai, nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjas patyrė neigiamas pasekmes būtent dėl COVID-19 pandemijos ir paskelbto karantino.

4.6. Nutarimo Nr. 1226 6 punkte yra nustatytos sąlygos, kurias atitinkantiems dėl karantino metu ribojamų ūkinių veiklų tiesiogiai ir netiesiogiai nukentėjusiems ūkinių veiklų vykdytojams gali būti taikomos paramos priemonės. Viena iš tokių paramos priemonių – priemonė „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“, todėl Nutarime Nr. 1226 nustatytos sąlygos kaip reikalavimai tinkamiems pareiškėjams atitinkamai perkeltos į Aprašą. Kadangi minėtos sąlygos taikomos dėl karantino metu ribojamų ūkinių veiklų tiesiogiai ir netiesiogiai nukentėjusiems ūkinių veiklų vykdytojams, viena iš sąlygų – ne mažiau kaip 30 proc. sumažėjusi apyvarta – turi būti nulemta priežasčių, susijusių su pandemija ir valstybės taikomomis jos suvaldymo priemonėmis. Vadovaujantis minėtomis Aprašo nuostatomis, nuspręsta, kad pareiškėjui negali būti skiriama subsidija.

II.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkino.

6. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl VMI Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta skirti nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms subsidiją pagal pateiktą paraišką, bei šį Sprendimą palikusios galioti Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Teismas nustatė, kad 2021 m. balandžio 1 d. pareiškėjas pateikė VMI nuo COVID-19 nukentėjusios nesavarankiškos įmonės subsidijos paraišką, kurioje, vadovaudamasis Aprašo nuostatomis, prašė skirti subsidiją veiklai skatinti, siekiant įveikti koronaviruso (COVID-19) sukeltas neigiamas pasekmes ir išsaugoti įmonės likvidumą. Pareiškėjas deklaravo, kad jo ūkinės veiklos vidutinė vieno mėnesio apyvarta Nutarimo Nr. 1226 6.1 papunktyje nustatytu laikotarpiu sumažėjo ne mažiau kaip 30 procentų (ši sąlyga taikoma, jeigu įmonė Nutarimo Nr. 1226 nustatytu laikotarpiu gavo pajamų). VMI, įvertinusi Paraišką, Sprendime nurodė, kad subsidija pareiškėjui neskiriama, kadangi jis neatitinka Aprašo 14.1 punkto sąlygų. Komisijos sprendimu pareiškėjo skundas dėl VMI Sprendimo atmestas.

8. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Aprašo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2021 m. vasario 25 d. iki 2021 m. balandžio 6 d.) 1, 11, 12, 14.1, 33 punktais, Nutarimo Nr. 1226 (aktuali 2021 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. 4 redakcija) 1, 6.1 punktais. Teismas nustatė, kad pagrindinė pareiškėjo vykdoma veikla „Krovininis kelių transportas“ (EVRK kodas 494100), ginčo nėra, jog pagal pareiškėjo PVM deklaracijų duomenis vidutinė vieno mėnesio apyvarta skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. ir palyginus su 2019–2020 m. atitinkamo laikotarpio vidutine vieno mėnesio apyvarta sumažėjo 31,08 proc., t. y. sumažėjo ne mažiau nei 30 procentų, tačiau ginčijamame VMI Sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjas neatitinka sąlygų subsidijai gauti, nes, atsakovo vertinimu, jo apyvarta ginčui aktualiu laikotarpiu sumažėjo ne dėl su COVID-19 susijusių, o dėl kitų priežasčių. Tokią išvadą VMI padarė, įvertinusi pareiškėjo pateiktus paaiškinimus ir paraiškos vertinimo metu surinktus duomenis. Vertinant pareiškėjo Paraišką buvo nustatyta, kad Bendrovės 2021 m. vasario mėn. PVM deklaracijoje deklaruoti pardavimai (apyvarta) 1 722 937 Eur, t. y. 131 proc. (2,3 karto) didesni negu 2021 m. sausio mėn. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas paprašė pareiškėjo pateikti informaciją, kas turėjo įtakos didesniems pardavimams 2021 m. vasario mėn. Pareiškėjas 2021 m. balandžio 1 d. VMI teiktame paaiškinime nurodė, kad 2021 m. sausio 28 d. iš užsakovo NTG Continent buvo atsiųstas pareiškimas (statment), kuriame buvo išvardinta apie 500 pervežimų, kuriuos pareiškėjas atliko 2020 m. gruodžio mėn. Prieš išrašant PVM sąskaitas faktūras, reikėjo patikrinti, ar nėra neatitikimų su užsakovo duomenimis, o nustačius neatitikimus – ištaisyti klaidas, atitinkamai suderinti duomenis su užsakovu, todėl pareiškėjas už lapkričio mėnesio darbus PVM sąskaitas faktūras išrašė gruodžio mėn., už gruodžio mėn. darbus – sausio mėn., už sausio mėn. darbus – vasario mėn. Tačiau pagal 2021 m. sausio 28 d. gautą pareiškimą (statment) už 2020 m. gruodžio mėn. darbus PVM sąskaitas faktūras NTG Continent galima buvo išrašyti tik 2021 m. vasario mėn., nes tik tada buvo suderinti visi pervežimai, kaina, taip pat, pasak pareiškėjo, įtaką turėjo ir tai, kad biuro darbuotojams nuo 2021 m. sausio 12 d. iki 2021 m. sausio 22 d. buvo paskelbtos prastovos (darbuotojai nuo 2021 m. sausio 22 d. iki 2021 m. sausio 31 d. dirbo tik penkias darbo dienas), būtent todėl išrašyti PVM sąskaitas faktūras tokiam dideliam kiekiui pervežimų pareiškėjas neturėjo fizinių galimybių.

9. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad pareiškėjas teikė krovinių pervežimo paslaugas pagal sutartis (užsakymus) kiekvienam atskiram pervežimui. Pareiškėjas 2021 m. balandžio 1 d. paaiškinime nurodytam užsakovui iki vertinamo laikotarpio pradžios PVM sąskaitų faktūrų neišrašė. Vertinamuoju laikotarpiu ir 2021 m. vasario mėn. pareiškėjas išrašė PVM sąskaitų faktūrų: 2020 m. lapkričio mėn. – 6 vnt. už 188 087,41 Eur, 2020 m. gruodžio mėn. – 4 vnt. už 328 212,64 Eur, 2021 m. sausio mėn. – 0 vnt., 2021 m. vasario mėn. – 4 vnt. (iš kurių viena kreditinė) už 818 480 Eur. Pareiškėjas už dalį suteiktų minėtam užsakovui pervežimo paslaugų per 2020 m. gruodžio mėn. ir suteiktas pervežimo paslaugas per 2021 m. sausio mėn. PVM sąskaitas faktūras išrašė 2021 m. vasario mėn., pardavimus deklaravo 2021 m. vasario mėn. Teismas įvertino PVMĮ 79 straipsnio 1 dalies, 79 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktų nuostatas. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis VMI viršininko 2016 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. VA-28 „Dėl pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“ 26 punktu, išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registre nurodoma prekių tiekimo arba paslaugų teikimo data, jeigu ji nesutampa su PVM sąskaitos faktūros išrašymo data, vadovaujantis VMI viršininko 2004 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. VA-29 (aktuali 2019 m. sausio 1 d. įsakymo Nr. VA-103 redakcija) „Dėl pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų bei jų užpildymo taisyklių patvirtinimo“ 54 punktu, patikslinama atitinkamo mėnesio PVM deklaracija.

10. Įvertinęs VMI surinktus įrodymus dėl pareiškėjo veiklos pobūdžio ir specifikos (Bendrovė nebuvo sudariusi ilgalaikių paslaugų teikimo sutarčių), pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, teismas priėjo prie išvados, kad lyginamojo laikotarpio vieno mėnesio apyvarta galėjo būti mažesnė ne dėl COVID-19 pandemijos, o dėl to, jog PVM sąskaitos faktūros už atliktas pervežimo paslaugas per 2020 m. gruodžio mėn. – 2021 m. sausio mėn. nebuvo išrašytos PVMĮ nustatytu laiku, t. y. 2020 m. gruodžio mėn. ir 2021 m. sausio mėn. pardavimai perkelti į 2021 m. vasario mėn. PVM deklaraciją, kurios duomenys nepateko į lyginamąjį laikotarpį, kas galbūt ir lėmė tai, jog buvo apskaičiuotas didesnis nei 30 proc. vidutinės vieno mėnesio apyvartos sumažėjimas. Teismas nurodė, kad pareiškėjo nurodytos priežastys – „pagal 2021 m. sausio 28 d. gautą pareiškimą (statment) už 2020 m. gruodžio mėn. darbus PVM sąskaitas faktūras NTG Continent galima buvo išrašyti tik 2021 m. vasario mėn., nes tik tada buvo suderinti visi pervežimai, kaina, taip pat įtaką turėjo ir tai, kad biuro darbuotojams laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 12 d. iki 2021 m. sausio 22 d. buvo paskelbtos prastovos (darbuotojai nuo 2021 m. sausio 22 d. iki 2021 m. sausio 31 d. dirbo tik penkias darbo dienas), būtent todėl išrašyti PVM sąskaitas faktūras tokiam dideliam kiekiui pervežimų pareiškėjas neturėjo fizinių galimybių“, negali būti pripažintos susijusiomis su COVID-19 pandemija ir karantino metu taikytais ribojimais. Pareiškėjas nei VMI, nei LAGK, nei teismui nenurodė ir nepateikė objektyvių įrodymų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu jis buvo sudaręs ilgalaikes paslaugų teikimo sutartis, kurių vykdymas buvo apsunkintas ar apskritai negalimas (sutartys nutrauktos, užsakymai anuliuoti, sumažėjusios paslaugų kainos).

11. Teismas pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad PVM sąskaitos faktūros nebuvo išrašytos, be kita ko, dėl Bendrovės biuro darbuotojų prastovos, taip pat vertino kaip nepagrįstą, kadangi Bendrovės veikla „Krovininis kelių transportas“ (EVRK kodas 494100) nebuvo įtraukta į Karantino metu ribojamų ir netiesiogiai ribojamų ūkinių veiklų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro bei socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 4-1171 /A 1-1301. LAGK pagrįstai nurodė, kad darbdavys savo iniciatyva darbuotojui ar darbuotojų grupei gali skelbti prastovą, kaip reglamentuota Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 47 straipsnio 1 dalyje, kai negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių arba dėl paskelbtos ekstremalios situacijos ir (ar) karantino negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu, arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skelbė prastovą biuro darbuotojams, kurie turėjo atlikti būtinas darbo funkcijas, susijusias su apskaitos duomenų patikrinimu, dokumentų – PVM sąskaitų faktūrų išrašymu, ir nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad dėl darbo organizavimo ypatumų nebuvo galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu. Pareiškėjo skundo teiginiai, kad jis, vadovaudamasis Sveikatos apsaugos ministerijos ir Vyriausybės nurodymais, privalėjo užtikrinti darbuotojų sveikatos apsaugą, yra deklaratyvaus pobūdžio ir nesudaro pagrindo kitaip vertinti nagrinėjamos Bendrovės situacijos ginčo laikotarpiu. Pareiškėjo LAGK pateikti Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai ir nepriklausomo auditoriaus išvada taip pat neįrodo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Bendrovės finansiniams rodikliams neigiamos įtakos turėjo būtent COVID-19 pandemija. Šiuose dokumentuose yra pateikti tik Bendrovės finansiniai rodikliai, tačiau, kas jiems konkrečiai turėjo įtakos, neanalizuojama.

12. Teismas pažymėjo, kad pagal atsakovo surinktus duomenis pareiškėjas Metinėje gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A klasės pajamoms (forma GPM312) deklaracijoje už 2020 m. deklaravo akcininkui D. G. išmokėtų dividendų sumą 17 647,05 Eur (priskaičiuota 202 941,10 Eur, išskaičiuota GPM 2 647,05 Eur), tačiau VMI pateiktoje informacijoje nurodė, kad dividendų nemokėjo. Be to, Bendrovė ginčui aktualiu laikotarpiu įsigijo 6 vilkikus DAF už 162 000 Eur. Šių aplinkybių pareiškėjas neginčija ir tai rodo, kad Bendrovei pakako apyvartinių lėšų.

13. Teismas nurodė, kad pareiškėjo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai, jog jis yra įtrauktas į nukentėjusių nuo COVID-19 įmonių sąrašą, kad su juo sudaryta mokestinės paskolos sutartis dėl PVM nepriemokos mokėjimo išdėstymo ir, kad jam suteikta tiesioginė COVID-19 paskola, nagrinėjamu atveju taip pat jokios reikšmės, vertinant VMI Sprendimo atsisakyti skirti subsidiją pagal Priemonę, neturi, kadangi tai yra skirtingos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, kurių suteikimui taikomi skirtingi kriterijai.

14. Atsižvelgdamas į Aprašo 11 ir 12 punktuose nurodytus subsidijos skyrimo tikslus (subsidija skiriama padėti įmonei įveikti koronaviruso (COVID-19) sukeltas neigiamas pasekmes, siekiant išsaugoti įmonės likvidumą), ir nagrinėjamu atveju pareiškėjui nepateikus jokių objektyvių įrodymų, kad apyvartos sumažėjimą lėmė būtent su COVID-19 pandemija susijusios priežastys, teismas nusprendė, kad VMI pagrįstai atsisakė skirti pareiškėjui subsidiją, kaip neatitinkančiam Aprašo 14.1 punkto reikalavimų.

15. Įvertinęs Komisijos sprendimo turinį, teismas konstatavo, kad Komisija išsamiai ir visapusiškai ištyrė pareiškėjo skundą, įvertino visus jo argumentus ir papildomai pateiktus įrodymus. Komisija sprendimą pagrindė tiek nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tiek pateiktu jų teisiniu vertinimu. Teismas priėjo prie išvados, kad panaikinti VMI Sprendimą ir Komisijos sprendimą, taip pat tenkinti ir išvestinį skundo reikalavimą – įpareigoti atsakovą iš naujo vertinti pareiškėjo Paraišką, nėra pagrindo. Atmetus pareiškėjo skundą, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį, todėl jo prašymas priteisti šias išlaidas netenkintas.

III.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Teismo pateikti argumentai ir aplinkybių vertinimai tiesiog atkartojami iš ankstesnių VMI ir Komisijos priimtų sprendimų, todėl nėra teisiškai pakankamai argumentuoti, yra nekorektiški, neobjektyvūs ir neteisingi, neatsižvelgiantys į realią pandemijos valdymo situaciją. Teismas galbūt buvo šališkas vertindamas Bendrovės pateiktus įrodymus ir duomenis bei juos interpretavo netinkamai, o teismo sprendimas yra akivaizdžiai diskriminuojantis lyginant su šių subsidijų skyrimo kitiems juridiniams asmenims praktika pandemijos laikotarpiu.

16.2. Byloje esantys duomenys akivaizdžiai įrodo, kad pareiškėjas patyrė ir iki šių dienų patiria neigiamą pandemijos COVID-19 poveikį, tačiau teismo nebuvo vertinti ir analizuojami. Be to, pareiškėjas nuo 2020 m. gruodžio 1 d. deklaruoja vykdantis veiklą „Nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas“ (EVRK kodas 682000), kuri Vyriausybės nutarimu yra apribota, ir tai yra viena iš Bendrovės pagrindinių veiklų, todėl pareiškėjas vien tuo atitiko Nutarimo 6.2 papunktyje nurodytas sąlygas, tačiau teismas to nenagrinėjo, nepasisakė dėl to ir į tai neatsižvelgė, nors privalėjo. Taip pat svarbi aplinkybė, kad UAB „Sausumos transportas“ nuo 2021 m. sausio 1 d. pačios VMI iniciatyva yra įtraukta į 89 grupę „Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“.

16.3. Pagal Bendrovės pateiktus objektyvius duomenis ir deklaracijas yra akivaizdžiai matyti, kad Bendrovės ūkinės veiklos vieno mėnesio vidutinė apyvarta sumažėjo 31,08 procentais, dėl to ginčo nėra, todėl ji teisėtai atitinka sąlygas subsidijai gauti. Šių objektyvių duomenų ir įvykių atsiradimas vyko tomis aplinkybėmis, kurios nurodytos Bendrovės deklaracijose, paaiškinimuose bei pateiktuose papildomuose dokumentuose, todėl vertinti juos kaip formalius ir nepagrindžiančius COVID-19 įtakos jų atsiradimui yra neobjektyvu. Bendrovės veiklai turėjo įtakos COVID-19 pandemija, tarp jų ir įvykusios atsakingų darbuotojų prastovos ir dėl to neatlikti buhalteriniai darbai ir apskaitos klaidų taisymai ir sutarčių aplinkybių pasikeitimai, jų derinimai bei sustabdymai ir dėl šių neigiamų aplinkybių visumos bei įtakos atsirado apyvartos kritimas, todėl teismas neteisingai ir neteisėtai įvertino, jog darbdavio taikytos būtinos priemonės niekuo nepagristos. Be to, teismas nenustatė ir nepaneigė, jog šios nurodytos aplinkybės buvo kitokios ir nepateikė jokių teisėtų argumentų savo nuomonei pagrįsti. Teismas teigdamas, kad nenustatė objektyvių faktų ir aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad Bendrovės veiklai ir apyvartos sumažėjimui neigiamą įtaką padarė būtent COVID-19 pandemija, neobjektyvus, nes tos aplinkybės jau yra įvykusios ir nustatytos. Negali būti išimti iš Bendrovės veiklos konteksto atskiri įvykiai ir aplinkybes, jos turi būti vertinamos kartu ir kompleksiškai. Nurodomi norminiai aktai teismo negali būti aiškinami plečiamai. Tokiu būdu yra pažeidžiamas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad administraciniai aktai, susiję su pareiškėjų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais, o ne individualiomis interpretacijomis ir pamąstymais, tuo labiau niekuo neparemtomis abejonėmis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

17. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl VMI Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta skirti nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms subsidiją pagal pateiktą paraišką teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Pareiškėjas 2021 m. balandžio 1 d. pateikė VMI Paraišką, kurioje, vadovaudamasis Aprašo nuostatomis, prašė skirti subsidiją veiklai skatinti, siekiant įveikti koronaviruso (COVID-19) sukeltas neigiamas pasekmes ir išsaugoti įmonės likvidumą.

19. VMI, įvertinusi Paraišką, sprendimu, išdėstytu 2021 m. balandžio 27 d. rašte Nr. (17.40 Mr) RSUB-26498 „Dėl paraiškos subsidijai gauti“, nurodė, kad subsidija pareiškėjui neskiriama, kadangi jis neatitinka Aprašo 14.1 punkto sąlygų. Minėtame rašte atsakovas nurodė: pareiškėjo pagrindinė ūkinė veikla „Krovininis kelių transportas“ (EVRK–494100) nebuvo apribota; pagal Aprašo 14.1 punktą subsidija gali būti skiriama, kai apyvarta sumažėja ne mažiau nei 30 proc. būtent dėl COVID-19 pandemijos ir paskelbto karantino veiklos vykdymo sąlygų; nustatyta, kad pajamų sumažėjimą lėmė tai, jog PVM sąskaitos faktūros už atliktas pervežimo paslaugas per 2020 m. gruodžio mėn. – 2021 m. sausio mėn. paslaugų pirkėjui buvo išrašytos 2021 m. vasario mėn. ir pardavimai deklaruoti 2021 m. vasario mėn. PVM deklaracijoje, t. y. 2020 m. gruodžio mėn. ir 2021 m. sausio mėn. pardavimai perkelti į 2021 m. vasario mėn.; kitų dokumentų (nutrauktų, sustabdytų, pakeistų sutarčių dėl užsakymų, mokėjimų atidėjimų ar atsiskaitymų pasikeitimų ir pan.) pareiškėjas nepateikė, todėl pateikta informacija nepagrindė, kad apyvartos sumažėjimui neigiamą įtaką padarė būtent COVID-19 pandemija.

20. Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 6.1 papunktyje (Vyriausybės 2021 m. sausio 6 d. nutarimo Nr. 4 redakcija) buvo nustatyta, kad dėl karantino metu ribojamų ūkinių veiklų tiesiogiai ir netiesiogiai nukentėjusiems ūkinių veiklų vykdytojams paramos priemonių aprašuose nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti taikomos paramos priemonės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro valdymo srityse, jeigu ūkinės veiklos vykdytojo ūkinės veiklos vidutinė vieno mėnesio apyvarta, skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d., palyginti su 2019 m. ir/arba 2020 m. atitinkamo laikotarpio vidutine vieno mėnesio apyvarta, remiantis Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateiktose PVM deklaracijose deklaruotais, o neteikiantiems PVM deklaracijų, – pareiškėjo teikiamoje paraiškoje deklaruotais duomenimis, sumažėjo ne mažiau nei 30 procentų. Jeigu pagrindinė ūkinė veikla apribota po 2020 m. lapkričio 30 d., pajamų sumažėjimo, palyginti su 2019–2020 m. atitinkamu laikotarpiu, lyginamasis laikotarpis yra 2020 m. gruodžio 1 d. – 2021 m. sausio 31 d. Kai parama teikiama pagal 2020 m. kovo 20 d. Europos Komisijos komunikato „Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID-19 protrūkį, sistema“ su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. sausio 28 d. Europos Komisijos komunikatu, 3.12 skirsnį, ūkinės veiklos vykdytojo ūkinės veiklos vidutinė vieno mėnesio apyvarta, skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d., palyginti su 2019 m. atitinkamo laikotarpio vidutine vieno mėnesio apyvarta, remiantis VMI pateiktose PVM deklaracijose deklaruotais, o neteikiantiems PVM deklaracijų, – pareiškėjo teikiamoje paraiškoje deklaruotais duomenimis, sumažėjo ne mažiau nei 30 procentų.

21. Aprašo 14.1. papunktyje (2021 m. balandžio 2 d. nutarimo Nr. 204 redakcija) nustatyta, jog pagal Aprašą galimi pareiškėjai yra nuo COVID-19 nukentėjusios įmonės, kurių ūkinės veiklos vidutinė vieno mėnesio apyvarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Nutarimas Nr. 1226) 6.1 papunktyje nustatytu laikotarpiu sumažėjo ne mažiau kaip 30 procentų. Ši sąlyga nustatoma pagal VMI pateiktose mėnesinėse pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) deklaracijose (formose FR0600), patvirtintose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu (toliau – mėnesinė PVM deklaracija (forma FR0600), deklaruotus duomenis (informaciją), o teikiantiems kitokias nei mėnesines PVM deklaracijas (formas FR0600) – pagal duomenis (informaciją), kurie (-i) būtų nurodomi (-a) mėnesinėse PVM deklaracijose (formose FR0600), jeigu jos būtų teikiamos, arba neprivalantiems teikti PVM deklaracijų – vadovaujantis bendromis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nuostatomis ir pareiškėjo teikiamoje subsidijų paraiškoje deklaruotais (patvirtintais) duomenimis (informacija). Jeigu nustatoma, kad apyvarta šiame papunktyje nustatytu laikotarpiu krito ne dėl su COVID-19 susijusių priežasčių, laikoma, kad pareiškėjas neatitinka šios sąlygos ir jam subsidija negali būti skiriama.

22. Pareiškėjas yra PVM mokėtojas ir mokesčių administratoriui teikė PVM deklaracijas, todėl atsakovas, nagrinėdamas Paraišką, vidutinę vieno mėnesio apyvartą vertino remdamasis pareiškėjo deklaruotais duomenimis.

23. Pagal Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 6.1 papunkčio (Vyriausybės 2021 m. sausio 6 d. nutarimo Nr. 4 redakcija) nuostatas veiklos vykdytojo ūkinės veiklos vidutinės vieno mėnesio apyvartos sumažėjimas yra skaičiuojamas lyginant apyvartą nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d., su 2019 m. ir/arba 2020 m. atitinkamo laikotarpio vidutine vieno mėnesio apyvarta, remiantis Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktose PVM deklaracijose deklaruotais duomenimis.

24. Atsakovas nustatė, kad pareiškėjas PVM sąskaitas faktūras už atliktas pervežimo paslaugas per 2020 m. gruodžio mėn. – 2021 m. sausio mėn. paslaugų pirkėjui išrašė 2021 m. vasario mėn. ir pardavimus deklaravo 2021 m. vasario mėn. PVM deklaracijoje.

25. Pagal paminėtą teisinį reguliavimą, sprendžiant klausimą dėl subsidijos skyrimo, PVM deklaracijose užfiksuoti duomenys vertintini ne apmokestinimo PVM aspektu, bet tam, kad būtų nustatyta faktinė (reali) ūkinės veiklos vidutinė vieno mėnesio apyvarta. Nagrinėjamo administracinio ginčo faktinių aplinkybių kontekste yra reikšmingas paslaugų suteikimo faktas ir laikas, užfiksuotas pareiškėjo deklaruotuose duomenyse, o ne PVM sąskaitos faktūros išrašymo data, kuri siejama su apmokestinimu PVM. Taigi, atsakovas, spręsdamas, ar teisės aktuose nustatyto laikotarpio pareiškėjo ūkinės veiklos apyvarta sumažėjo dėl priežasčių, susijusių su COVID-19, pagrįstai atsižvelgė ne į PVM sąskaitų faktūrų už suteiktas paslaugas išrašymo datą, o į tai, kada pareiškėjas faktiškai suteikė paslaugas pirkėjui. PVM sąskaitų faktūrų išrašymo tvarkos, nustatytos šio mokesčio administravimą reglamentuojančiais teisės aktais, laikymosi (nesilaikymo) faktas nėra reikšmingas teisiškai kvalifikuojant ginčo teisinį santykį. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su PVM sąskaitų faktūrų išrašymu, nagrinėjamam ginčui nėra svarbios, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

26. Pareiškėjui nepateikus jokių objektyvių įrodymų, kad apyvartos sumažėjimą lėmė būtent su COVID-19 pandemija susijusios priežastys, o ne ūkinių operacijų užfiksavimo buhalterinės apskaitos dokumentuose data, pirmosios instancijos priėjo prie pagrįstos išvados, jog VMI Sprendimas, kuriuo pareiškėjui atsisakyta skirti subsidiją, nes jis neatitiko Aprašo 14.1 papunkčio reikalavimų, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nėra pagrindo.

27. Pirmosios instancijos teismui teisėtai ir pagrįstai netenkinus skundo reikalavimo dėl VMI Sprendimo panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimų panaikinti Komisijos sprendimą bei įpareigoti atsakovą iš naujo vertinti pareiškėjo Paraišką.

28. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sausumos transportas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.