- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-15
- Bylos Nr.
- 2A-392-212/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Savickas (pirm.), Laimutė Sankauskaitė, Zina Mickevičiūtė (pran.)
- Atsakovas
- G. P., G.
- Ieškovas
- J. P.
- Trečiasis asmuo
- AB bankas „Hansabankas“
- Kategorijos
- 75.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-392-212/2008
Teisėja R.Šidlauskienė Procesinio sprendimo kategorija:75.4;121.20
NUTARTI S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. rugsėjo 15 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Rimanto Savicko, teisėjų Zinos Mickevičiūtės (pranešėja), Laimutės Sankauskaitės
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. P. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1633-188/2008 pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui G. P., trečiajam asmeniui AB bankas „Hansabankas“, išvada teikianti institucija – Kėdainių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnyba dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu, turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir gyvenamosios vietos nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė, iš dalies pakeitusi ieškinyje nurodytus reikalavimus, kaip nurodyta vėliau šalių sudarytoje taikos sutartyje, prašo:
nutraukti santuoką, įregistruotą 1997-06-28 Kėdainių rajono CMS, įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, jai palikti pavardę (duomenys neskelbtini); vaikams M., gim. (duomenys neskelbtini) ir K., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymą teikia ieškovė, įsipareigodama sūnaus M., gim. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise perleisti ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 90 000 Lt vertės ir ½ žemės sklypo-unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 4 079,50 Lt vertės (kas sudaro mokamas kas mėnesį periodines išmokas po 1 513 Lt iki sūnaus pilnametystės nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2012 m. balandžio 15 d., kas sudaro 5 m. 2 mėn. ir 15 d.). S. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą teikia ieškovė, įsipareigodama asmeninės nuosavybės teise perleisti jam žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7,9000 ha, 21 113 Lt vertės (kas sudaro mokamas kas mėnesį periodines išmokas po 154 Lt iki sūnaus pilnametystės nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2018 m. vasario 9 d., kas sudaro 11 m. 5 mėn.); nustatyti vaikų M., gim. (duomenys neskelbtini) ir K., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąsias vietas su atsakovu G. P. bei ieškovės bendravimo su vaikais tvarką: ieškovė galės vaikus pasiimti iš anksto tai suderinusi su atsakovu, pagal vaikų pageidavimą;
padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, nurodydami taikos sutartyje jo bendrą vertę, 694 424 Lt, bei koks turtas atitenka ieškovei ir kad atsakovas ieškovei dar išmoka 80 000 Lt piniginę kompensaciją per 2 metus pagal šalių suderintą grafiką iki 2009-12-04 ir nurodydami, kad atsakovas vienas grąžina AB bankui „Hansabankas“ pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) likusią sumą 2007-10-08 dienai – 95 170 Lt. Koks turtas atitenka atsakovui, nenurodyta;
Šalys sutarė, kad viena kitai išlaikymo šiuo metu nereikalauja ir pasilieka teisę kreiptis į teismą dėl šios sutarties sąlygų pakeitimo, jei iš esmės pasikeis aplinkybės. Taikos sutartyje nurodė, kad šalys patvirtina, jog taikos sutarties sudarymo ir civilinės bylos nutraukimo pasekmės joms yra žinomos, t.y., nei viena iš šalių neturi teisės ateityje pareikšti ieškinio viena kitai dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismo patvirtinta taikos sutartis šalims turi galutinio sprendimo (res judicata) (CPK 293-294 str., CK 6.985 str. 1 d.) juridinę galią ir šalys prašo bylą nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2007-12-04 nutartimi patvirtino šalių sudarytą rašytinę taikos sutartį joje numatytomis sąlygomis ir vadovaudamasis CPK 140 str. 3 d., 293 str. 5 p., nurodė, kad šia sutartimi šalys taikiai, abipusių nuolaidų būdu išsprendžia tarp jų kilusį ginčą dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, nepilnamečių vaikų išlaikymo ir kitus klausimus, o bylą nutraukė. Nurodė, kad šalių taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl taikos sutartis tvirtintina, o byla nutrauktina (CPK 140str. 3 d., 293 str. 5 p.). Teismas patenkino ieškovės prašymą ir grąžino jai 75% sumokėto žyminio mokesčio.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007-12-04 nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007-12-04 nutartis neteisėta ir naikintina dėl materialinės teisės normų pažeidimo ir civilinio proceso teisės normų pažeidimo. Teismas šioje civilinėje byloje turėjo priimti sprendimą, o priėmė nutartį. Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu galima tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos padarinių. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ji prieštarauja viešajai tvarkai ar pažeidžia vaikų, vieno iš sutuoktinių teises ir teisėtus interesus, o bylą sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Teismas to nepadarė, pažeidė CK 1. 5, 3. 53 str., nes neįvertino šalių prašymo nutraukti santuoką pagrįstumo ir pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo. Sutarties sąlygos pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus, kadangi nėra aiškiai nustatyta ir nurodyti visi būtini duomenys apie turtą, būtini šį turtą registruoti VĮ Registrų centre (LR nekilnojamojo turto registro įstatymo ll str. l d.) ir todėl nutarties šioje neįmanoma įvykdyti. Vaikų išlaikymo klausimas išspręstas taip, kad iš esmės nesukelia teisinių padarinių. Dėl to nepilnamečiai vaikai apskritai negaus iš motinos išlaikymo, koks jiems priklausytų, o jis vienas privalės išlaikyti juos ir be teisinio pagrindo dar išmokėti sutuoktinei didelę kompensaciją. Patvirtintoje taikos sutartyje nėra nurodytas atsakovui tenkantis turtas po santuokos nutraukimo. Apylinkės teismas taip išspręsdamas bylą nukrypo nuo teismų praktikos suformuotos nuostatos, kad CK 3.53str.4 d. turi būti taikoma ne formaliai, o visa apimtimi patikrinant, ar sutarties sąlygos nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, ar neprieštarauja viešajai tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 11 14 nutartis civilinėje byloje A.S. prieš A.S., bylos Nr.3K-3-575/2005). Skundžiama Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartis todėl turi būti panaikinta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą patenkinti, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad su atsakovo apeliaciniu skundu dalinai sutinka. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2007-12-04 d., nutraukdamas santuoką pagal jos ieškinį, ir esant taikos sutarčiai, privalėjo priimti teismo sprendimą, bet ne nutartį, kaip reglamentuoja CPK 385 str.2 d. Santuoka buvo nutraukta ne abiejų sutuoktinių bendru pareiškimu, bet taikos sutartimi (CK 6.983 str.). Santuokos nutraukimo bendru sutikimu bylos yra nagrinėjamos ypatingos teisenos tvarka, t.y. supaprastinto proceso tvarka (CPK 538 str. ir CK 3.51 str. 2 d). Pirmos instancijos teisme ši civilinė byla pradėta ieškininės teisenos tvarka, kurią reglamentuoja CPK 375 str., CK 3.62 str. Byla nutraukta, patvirtinus taikos sutartį. Nurodo, kad po santuokos nutraukimo, apeliantas elgėsi netinkamai tiek jos, tiek vaikų atžvilgiu. Vaikus prižiūrėjo netinkamai, ko pasiekoje sūnus buvo sužalotas šuns, buvo teikiama medicininė pagalba. Šis įvykis užregistruotas policijos komisariate. Mano, kad apeliantas netinkamai prižiūri nepilnamečius vaikus ir todėl iš naujo turi būti sprendžiamas jų gyvenamosios vietos nustatymo klausimas.Po santuokos nutraukimo dar neįsiteisėjus teismo nutarčiai, iš namo, kuriame gyveno santuokoje su atsakovu, jis išmetė jos asmeninius daiktus ir rūbus, baldus. Pagal taikos sutarties sąlygas apeliantas piniginės kompensacijos dalies jai neišmokėjo. Dėl to negalėjo tinkamai perregistruoti vaikams priklausančio nekilnojamojo turto dalies, numatytos kaip jų išlaikymas. Savo lėšų neturėjo, nes dėl sveikatos būklės negali dirbti, kitų pragyvenimo šaltinių neturi, o gyvena iš atsitiktinio uždarbio. Šiuo metu jai iškilo būtinumas reikalauti teismine tvarka iš apelianto išlaikymo sau (CK 3.72 str.).
Apeliacinis skundas tenkintinas, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl materialinės teisės ir procesinės teisės normų pažeidimų (CPK 320 str., 329 str. 1 d., 330 str., 326 str. 1 d. 4 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (ex officio), išskyrus bylas, nurodytas šio Kodekso XIX (šeimos teisinių santykių bylos) ir XX skyriuose ir V dalyje, numatytų kategorijų bylas, kuriose apeliacinės instancijos teismas nėra varžomas apeliaciniame skunde nurodomų ribų.
Nustatyta, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo pagal J. P. ieškinį atsakovui G. P., šalims pateikus rašytinę taikos sutartį, ją patvirtino 2007 m. gruodžio 4 d, nutartimi ir bylą nutraukė. Nutartyje nurodė, kad sutuoktinių pateikta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo iš esmės, pažeidė esmines CPK nuostatas, nes šioje byloje priėmė nutartį, o turėjo priimti tik sprendimą (CK 3.51 str., 3.53 str. 3 d., CPK 259 str., 381 str. 4 d, 538 -541 str., LAT Senato 1997-06-13 nutarimo Nr.5 „Dėl įstatymų reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“ 1 p.). Teismo sprendimas yra klasikinė teisingumo įgyvendinimo forma (CPK 259 str.), kurios būtina laikytis, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Jeigu dalis reikalavimų iš esmės spręstini sprendimu, o kita dalis galėtų būti baigiama nutartimi (pvz. taikos sutarties patvirtinimas), teismas visus šiuos klausimus turi spręsti vienu procesiniu dokumentu – sprendimu.
Nors priimta nutartimi teismas išsprendė visus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus (CK 3. 59 str.), tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, jog dėl paminėtų CK ir CPK nuostatų pažeidimo byla galėjo būti išnagrinėta neteisingai, o priimta nutartis negali būti laikoma teisėta. Šio pažeidimo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Tokia byla turi būti išsprendžiama iš esmės tik procesinio dokumento forma – sprendimu. Be to, pirmosios instancijos teismo nutartis, kurią skundžia atsakovas ir prašo panaikinti, yra priimta netinkamai pritaikius ir išaiškinus ir materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių tarpusavio teisinius santykius dėl turto, įgyto po santuokos sudarymo padalijimo, nepilnamečių vaikų išlaikymo bei sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles klausimus (CK 3.51, 3.52, 3.53 str., 3.59 str.). Šalys nėra sudarę vedybų sutarties ir nėra pateikę teismui sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių kartu su prašymu nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Jų, kaip sutuoktinių turtui, yra taikomas įstatymuose nustatytas tokio turto teisinis režimas (CK 3.81 str. 2 d., 3.82 str., CK 3.87 - 3.100 str.), o bendroji sutuoktinių nuosavybė dalijama pagal CK 3.116-3.129 straipsnių nuostatas. Sprendžiant šio turto padalijimo bei sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles klausimus, negalima nepaisyti nurodytų įstatymų nuostatų ir kai santuoka yra nutraukiama abiejų sutuoktinų bendru sutikimu, kaip sprendė pirmosios instancijos teismas, ar tvirtinant taikos sutartį.
Šalies argumentai
Nagrinėjamojoje byloje yra nustatytos ir kitos aplinkybės, kurias apeliaciniame skunde iš esmės teisingai nurodo apeliantas, sudarančios pagrindą naikinti nutartį. CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys nustato, kad pagrindinė teismo funkcija nagrinėjant santuokos nutraukimo bylas yra patikrinti sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinį dėl išsprendžiamų klausimų teisėtumo. Teismas, prieš tvirtindamas sutuoktinių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, privalo patikrinti, ar ši sutartis, jos sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesų, ar iš esmės nepažeidžia vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų, tai yra, ar visos jos sąlygos teisėtos. Jeigu tokios aplinkybės nustatomos, teismas tokios sutarties negali tvirtinti (CPK 541 str. 1d.). Tokioms sutarties sąlygoms priskirtinos vaikų interesus pažeidžiančios sutarties sąlygos, nustatančios akivaizdžiai per mažą išlaikymo dydį ar nekonkrečią jiems priteisiamo turto dalį atsižvelgiant į išlaikymą mokančio tėvo ar motinos pajamas ir dalijamą bendrą turtą ir vaikų poreikius. Vieno iš sutuoktinių esminius interesus pažeidžiančiomis laikytinos sąlygos, kurios nepagrįstai riboja turtines ar asmenines neturtines sutuoktinio teises, kai sutuoktinių turtas, nesant teisinio pagrindo, padalijamas nelygiomis dalimis. Todėl kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas patvirtino šalių pateiktą taikos sutartį, nustatydamas aiškiai nelygias sutuoktiniams tenkančio turto dalis. Atsakovui nepriteisė materialaus turto, nors iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė atsakovui siūlo atitinkamą turtą ir šis liko nepadalintas, kaip ir nepilnamečiams vaikams nustatomą išlaikymo dydį turtu, nenurodydamas visų duomenų, būtinų registruojant jiems priteistą turtą VĮ Registų centre. Pirmosios instancijos teismas tuo pažeidė CPK 329 str. 2 d. 7 p., CPK 327 str. 1 d. 2 p. Nustatytos bylos aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė, nepilnai išsiaiškino, ar šalių taikos sutartis yra sudaryta remiantis abiejų sutarties šalių suderinta valia, ar sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajai tvarkai, taip pat neištyrė aplinkybių dėl bendro turto padalijimo ir dalies bendro turto nedalijimo (liko nepadalintas sutuoktinių turtas - penki žemės sklypai, 7 įvairūs traktoriai, įvairūs traktoriams priklausantys padargai, 11 automobilių, 109 galvijai, arklys ir kitas materialus turtas, kuris yra konstatuotas šalių pasirašytoje taikos sutartyje. Dėl šių nustatytų aplinkybių, materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimo, taikos sutartis, kuri prilyginta dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarčiai, negali būti laikoma teisėta (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys).
Be to, pagrįstai skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė ir kito įstatymo (CK 3.109 str.1 d.), kuri numato, kad prievolės kylančios iš sutarčių, sudarytų šeimos poreikiams tenkinti yra bendros, t. y atsiranda sutuoktinių solidarioji prievolė kreditoriams, kuri taikytina dėl likusios kredito dalies grąžinimo AB bankas „Hansabankas“ pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Dėl paminėtų netinkamo materialinės teisės ir procesinės normų taikymo apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir naikintina, o byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p.
nutaria:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Kėdainių rajono apylinkės teismui.